A.Šileika, BFL nuotr.

Antradienį, vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje paskelbtas „Metų vadovas 2016“. Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamo savaitraščio „Veidas“ konkurso septynioliktuoju laureatu tapo vienos didžiausių inžinerinės pramonės įmonių Lietuvoje AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Jam įteiktas „Metų vadovo“ diplomas ir skulptoriaus Arvydo Ališankos skulptūra „Petras Vileišis – verslininkas švietėjas“.

„Metų vadovas 2016 A. Šileika vadovauja daugiau kaip 1800 aukštos kvalifikacijos specialistų, dirbančių skirtingose įmonėse, kurios specializuojasi laivų statybos, remonto ir modernizavimo, didelių ir sudėtingų metalo konstrukcijų bei įrenginių gamybos, uosto krovos darbų, inžinerinio projektavimo ir kitose srityse.

„Vadovauti stambiai įmonei, o juo labiau įmonių grupei yra didelis iššūkis. Be to, „Vakarų laivų gamyklos“ apyvarta labai didelė ir nuolat didėja, o pelnas taip pat auga“, – akcentavo komisijos, rinkusios Metų vadovą, narys mokslininkas ir verslininkas, pirmųjų savaitraščio ,,Veidas“ ,,Metų vadovo“ rinkimų laimėtojas, UAB  „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Algirdas Bumelis. Metų vadovą rinkusioje komisijoje taip pat dirbo Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Antrą vietą šiemet komisija skyrė ultrasparčiųjų optinių prietaisų gamintojos UAB Mokslinės gamybinės firmos „Šviesos konversija“ direktoriui dr. Algirdui Juozapavičiui. Trečioji vieta šiemet atiteko elektronikos gamybos ir inžinerinių paslaugų įmonės UAB „Kitron“ generaliniam direktoriui Mindaugui Šeštokui. Ketvirtą– penktą vietas „Metų vadovo 2016“ konkurse komisija šiemet skyrė „NFQ Technologies“ vadovui Pauliui Insodai ir AB „Freda“ generaliniam direktoriui Antanui  Ėmužiui.

Metų vadovas 2016

Daugiau apie Metų vadovo rinkimus

Savaitraščio „Veidas“ Metų vadovo rinkimuose šiemet varžėsi vienuolikos įmonių vadovai. Komisija vertino įmonių finansinę veiklą, inovatyvumą, konkurencingumą, gaminamų produktų ir paslaugų unikalumą, visuomeninę veiklą, socialinę atsakomybę ir kt.

Ankstesni „Veido“ rengiamo konkurso Metų vadovas nugalėtojai:

2015 m. UAB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas

2014 m. UAB „Ruptela“ vadovas Andrius Rupšys

2013 m. ,,Tele 2‘‘ generalinis direktorius Petras Masiulis

2012 m. ,,Thermo Fisher Scientific‘‘ Vilniaus padalinio generalinis direktorius Algimantas Markauskas

2011 m. „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas

2010 m. „Garlita“ generalinis direktorius Juozas Martikaitis

2009 m. „Intersurgical“ generalinis direktorius Sigitas Žvirblis

2008 m. „Hnit-Baltic“ direktorius Linas Gipiškis

2007 m. „Sanitas“ įmonių grupės direktorius Saulius Jurgelėnas

2006 m. „Teltonikos“ generalinis direktorius Arvydas Paukštys

2005 m. „Eksma“ grupės valdybos pirmininkas Rimantas Kraujalis

2004 m. „Nemuno bangos“ grupės vadovas Arvydas Juozeliūnas

2003 m. holdingo „Libra“ grupės prezidentas Tomas Juška

2002 m. koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus

2001 m. „Pieno žvaigždžių“ grupės prezidentas Julius Kvaraciejus

2000 m. „Sicor Biotech“ generalinis direktorius Vladas Algirdas Bumelis

BFL / A.Ufarto nuotr.

Šiandien vidurdienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė rengia metinę spaudos konferenciją, kurios metu aptars nuveiktus darbus ir ateities iššūkius. Konferencijos išvakarėse Prezidentūra nepasikuklino ir išplatino šį ilgą nuveiktų darbų sąrašą:

1. Pateikta 15 įstatymų projektų

2. 2 įstatymai grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai.

3. Pateikta Seimui ratifikuoti 18 tarptautinių teisės aktų.

4. Paskirti 38 nauji teisėjai ir 21 teisėjas perkeltas į aukštesnės pakopos teismus.

5. Paskirti 2 teismų pirmininkai ir 2 teismų skyrių pirmininkai.

6. Atleisti 24 teisėjai.

7. 36 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.

8. 98 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 39 su Prezidentais, 25 – su premjerais, 5 – su parlamentų pirmininkais, 17 – su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais.

9. Paskirta 14 Lietuvos ambasadorių.

10. Priimti 30 užsienio šalių ambasadorių skiriamieji raštai.

11. 33 vizitai į užsienį.

12. 17 interviu Lietuvos žiniasklaidai ir 9 spaudos konferencijos, 20 interviu užsienio žiniasklaidai.

13. Pasakytos 74 kalbos.

14. Gauti 4955 asmenų kreipimaisi.

Užtikrinta grėsmes atitinkanti šalies gynyba – Prezidentės vadovaujamos VGT sprendimai dėl:

15. Privalomosios pradinės karo tarnybos atnaujinimo 5 metų laikotarpiui.

16. Kariuomenės plėtros prioritetų – per 2015 m. kariuomenės dalinių užpildymas kariais išaugo dvigubai(nuo 36,2 iki 73,4 proc.).

17. Karinės technikos modernizacijos;

18. Finansavimo gynybai didinimo – 2015 m. finansavimas gynybai didėjo iki 1,3 proc. BVP– tai sparčiausias augimas tarp NATO narių. 2016 m. finansavimas gynybai didėja 150 mln. eurų (iš viso sudarys apie 1,5 proc. BVP).

Lietuvai – papildomos NATO saugumo garantijos. Įgyvendinami NATO viršūnių susitikime Velse priimti sprendimai:

19. Įkurta NATO pajėgų integravimo vadavietė Vilniuje.

20. Per trejus metus padvigubintas karinių pratybų skaičius Lietuvoje.

21. Lietuvoje dislokuota pirmoji NATO šalių karinė technika, skirta kolektyvinei gynybai užtikrinti.

Lietuva prisideda prie saugumo užtikrinimo pasaulyje:

22. Lietuva dalyvauja 5 tarptautinėse taikos palaikymo misijose (Afganistane, Kosove, Viduržemio jūroje ir Afrikos šalyse).

23. Esame vieni aktyviausių Ukrainos rėmėjų – reformuojame kariuomenę, mokome, gydome kovos zonose sužeistus Ukrainos karius.

24. Priimtos ir įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kurios leidžia imtis efektyvių priemonių užtikrinant nacionalinį saugumą ir įtvirtina didesnę Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atsakomybę kovojant su draudžiamos informacijos skleidėjais.

25. Lietuva prisideda prie kovos su priešiška propaganda ES ir NATO lygiu. Prezidentės iniciatyva informacinis saugumas ir kova su propaganda pirmą kartą iškelti į Europos vadovų lygmenį. Parengtas veiksmų planas dėl atkirčio dezinformacijai ES lygiu ir įsteigta ekspertų grupė Europos išorinių veiksmų tarnyboje. Dalyvaujame NATO akredituoto Strateginės komunikacijos kompetencijos centro veikloje Rygoje.

26. Paskirtas Valstybės saugumo departamento direktorius ir nauja vadovybė. Žvalgyba turi ne tik stebėti, bet ir aktyviai šalinti grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.

27. Priimtos ir įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kurios užkirs kelią valstybei ir žmonėms grėsmę keliantiems asmenims gauti leidimus gyventi Lietuvoje arba juos gauti neteisėtais būdais.

28. Siekiant sustiprinti viešąjį saugumą, Prezidentė inicijavo Probacijos įstatymo pataisas, užtikrinsiančias, kad laisvėje esantys nuteistieji, keliantys pavojų visuomenei, bus grąžinami į pataisos įstaigas, panaikinant jiems paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ar lygtinį paleidimą.

29. Prezidentės iniciatyva pateiktas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas, kuriuo siūlomi realūs sprendimai, leisiantys išskaidrinti gydymo įstaigų veiklą ir sutrumpinti pacientų laukimo eiles.

30. Imtasi realios vaikų globos sistemos pertvarkos. Priimtos Prezidentės inicijuotos įstatymų pataisos, skatinančias ir spartinančias vaikų globą šeimose bei šeimynose ir įvaikinimą.

31. Pirmieji žingsniai naikinant vaikų globos namus: pertvarkyti Putino vaikų globos namai Marijampolėje, tokia pati reforma įvykdyta ir Pabradės globos namuose. Pertvarkos, siekiant, kad vaikai apsigyventų šeimose ir šeimynose, laukia ir Viešvilės, Bandzos ir kitos įstaigos.

32. Pradėta Švėkšnos specialiojo ugdymo centro pertvarka. Prezidentės iniciatyva parengtas Specialiojo ugdymo ir vaikų socializacijos centrų pertvarkos veiksmų planas.

33. Mažėja jaunimo nedarbas. Įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Užimtumo rėmimo, Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų pataisos, kurios sudaro sąlygas jaunuoliams lengviau susirasti praktikos vietą, įgyti darbo įgūdžių ir įsidarbinti. Pernai sausio–lapkričio mėn. savanorišką praktiką jau atliko 1,3 tūkst. jaunuolių.

34. Prezidentės inicijuotomis Labdaros ir paramos, Vietos savivaldos, Konkurencijos ir Korupcijos prevencijos įstatymų pataisomis siekiama sustabdyti šešėlinės paramos dalinimą valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei užtikrinti aukščiausius savivaldos skaidrumo ir viešumo standartus.

35. Priimtos Prezidentės inicijuotos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kurios užkirs kelią pasipinigavimui valstybės tarnyboje.

36. Priimtos ir įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti rinkimų skaidrumą ir užkirsti kelią rinkimų rezultatų manipuliavimui, keičiant gyvenamąją vietą.

37. Priimtos Prezidentės inicijuotos Įmonių bankroto įstatymo pataisos, kurios užtikrins realią įmonių vadovų atsakomybę, skaidrią turto pardavimo iš varžytynių tvarką ir nebeleis vilkinti bankroto bylų. Taip pat įsigaliojo anksčiau Prezidentės pateiktos šio įstatymo pataisos, užkertančios kelią korupcijai ir užtikrinančios skaidrią įmonių bankroto administratorių parinkimo tvarką.

38. Prezidentės vetuotomis Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis užtikrintas žiniasklaidos objektyvumas ir užkirstas kelias politinėms partijoms būti visuomenės viešosios informacijos rengėjomis ir jų dalyvėmis.

39. Griežti atsakomybės, kompetencijos ir skaidrumo reikalavimai teismų sistemoje duoda rezultatų.Teismus teigiamai vertina beveik pusė šalies gyventojų.

40. Teisėjams – aukščiausia reputacijos ir skaidrumo kartelė. Dėl aplaidaus darbo 2015 metais buvo atleisti iš pareigų teisėjo vardą pažeminę du teisėjai. Iš viso Prezidentė už teisėjo vardo pažeminimą yra atleidusi 17 teisėjų.

41. Teismai atsinaujina – į teismų sistemą atėjo 182 nauji teisėjai. Teisėjų korpusas atsinaujino 23 proc., o teismų vadovybė – beveik 70 procentų. Tik 2015 metais paskirti 38 nauji teisėjai, 21 teisėjas perkeltas į aukštesnės pakopos teismą, paskirti 2 teismų pirmininkai, 2 skyrių pirmininkai, atleisti 25 teisėjai, iš jų 2 – už teisėjo vardo pažeminimą.

42. Realiai prasidėjo aukštesnę teisingumo vykdymo kokybę užtikrinsiantis antrasis teismų reformos etapas – jungiami apygardų administraciniai ir apylinkių teismai.

43. Priimtos Prezidentės inicijuotos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, užtikrinančios, jog tiek į mokamas, tiek į nemokamas studijų programas būtų priimami bent vieną valstybinį brandos egzaminą išlaikę moksleiviai, studijų programos atitiktų valstybės poreikius, griežtinama aukštųjų mokyklų atskaitomybė visuomenei.

44. Priimtos Prezidentės inicijuotos Pilietybės įstatymo pataisos, kurios numato, kad ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turintiems piliečiams įtvirtinama teisė turėti dvigubą pilietybę neatsisakant Lietuvos piliečio paso.

45. Prezidentės iniciatyva parengtas Pilietinio ir tautinio ugdymo planas 2016–2019 metų laikotarpiui, kuriame ypač daug dėmesio skiriama pilietinio ugdymo stiprinimui visose amžiaus grupėse, visuomenės kritinio mąstymo ir informacinio raštingumo ugdymas, istorinės ir valstybinės tapatybės stiprinimas.

46. Už nuopelnus stiprinant Lietuvos valstybę Prezidentė apdovanota Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos aukščiausiu apdovanojimu „Vilties žvaigždė“.

47. Prezidentės inicijuota patriotiškumą skatinanti akciją „Vasario 16-ąją švęsk išradingai“ per trejus metus jau sulaukė per 750 iniciatyvų.

48. Prezidentės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ tapo knygų mylėtojų ir bendruomenes telkiančiu. Per ketverius akcijos metus šalies bibliotekoms padovanota daugiau nei 122 tūkst. knygų.

49. Europos energetinė politika: Lietuvos ir kitų šalių iniciatyva sukurta Europos energetinė sąjunga.

50. Atidarytos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija – tai strateginiai elektros tiltai su Vakarų Europa.

51. Pasirašyta sutartis dėl Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) tiesimo – iš izoliuotų dujų rinkų Baltijos šalys taps Europos dujų rinkos dalyvėmis.

52. Lietuva – garsiausia Rytų kaimynystės advokatė ES. Lietuva aktyviai rėmė Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos Europos integracijos reformas. Palaikome ES Rytų partnerystės programos plėtrą ir efektyvų reformų įgyvendinimą Rytų partnerystės šalyse siekiant tolesnio suartėjimo su Europos Sąjunga tuo užtikrindama ir savo saugumą.

53. Laisva ir demokratiška Ukraina – Lietuvos interesas. Nuosekliai remiame Ukrainos europinį pasirinkimą, siekį užsitikrinti bevizį režimą su ES valstybėmis bei ES ir Ukrainos Laisvosios prekybos susitarimo įsigaliojimas.

54. Europos vadovų lygiu – vieningas Rusijos agresijos Ukrainoje vertinimas bei pratęstos ES sankcijos Rusijai.

55. Lietuva nuosekliai remia Gruzijos eurointegraciją. ES lygiu užtikrintas pozityvus Gruzijos įvertinimas, siekiant bevizio režimo su Bendrijos valstybėmis.

56. Lietuva pradėjo derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).

57. Užsienio politika Lietuvos ekonomikai ir konkurencingumui stiprinti – Prezidentės surengti verslo forumai ir susitikimai su Ukrainos, Izraelio, Kroatijos, Švedijos, JAV verslininkais.

58. Lietuvos nuolatinis dėmesys ES konkurencingumo didinimui, ypač akcentuojant bendrą skaitmeninę rinką, taip pat kovą su kibernetinėmis atakomis.

Lietuvos darbas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje – svarbus indėlis į globalų saugumą:

59. Ypatingas dėmesys skirtas karui Ukrainoje – per dvejus Lietuvos darbo JTST metus Lietuvos iniciatyva surengta 11 posėdžių dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.

60. Priimtos Lietuvos pateiktos rezoliucijos kovojant su šaulių ginklų nelegalia prekyba ir dėl žurnalistų apsaugos konfliktų zonose.

61. Dėmesys skirtas moterų ir vaikų apsaugai konfliktuose, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams, konfliktams Artimuosiuose Rytuose, Sirijoje, Jemene ir Libijoje.

Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis aktyviai dalyvauja šalindama nelegalios migracijos priežastis:

62. Siunčiame Lietuvos pareigūnus ir techniką ES išorės sienų apsaugai stiprinti ir migracijos procesams valdyti.

63. Lietuva padeda spręsti migracijos krizę priimdama prieglobsčio prašytojus ir skirdama humanitarinę paramą Turkijai, Sirijai, Afrikos šalims.

64. Stiprinamas bendradarbiavimas su JAV ir NATO sąjungininkais. Karinėse pratybose Lietuvoje 2015 m. dalyvavo 1,5 tūkst. JAV karių ir per 2 tūkst. karių iš kitų NATO šalių.

65. Stiprinamas regioninis bendradarbiavimas energetikos, saugumo klausimais. Įsteigta bendra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada „LITPOLUKBRIG“.

66. Pasaulio moterų lyderių tarybai pirmininkaujanti Lietuvos Prezidentė Niujorke inicijavo aukšto lygio diskusiją dėl moterų padėties kariniuose konfliktuose.

67. Už dvišalių santykių Tarp Lietuvos ir Švedijos plėtrą Prezidentė apdovanota Švedijos karališkuoju Serafimo ordinu.

68. Už ypatingus nuopelnus skatinant labdaringą veiklą, savanorystę, humanitarines vertybes ir paramą kenčiantiesiems Prezidentei įteiktas Maltos ordino aukščiausias apdovanojimas „Pro merito Melitensi“ su aukso grandine.

69. Už tvirtą ir nuoseklią paramą Ukrainos nepriklausomybei Aukščiausioji Ukrainos akademinė taryba Prezidentę paskelbė Metų žmogumi.

70. Už asmeninį indėlį stiprinant dvišalius Lietuvos ir Moldovos santykius bei nuolatinę paramą Moldovos integracijai į ES – aukščiausias Moldovos valstybinis apdovanojimas.

Originalų pranešimą skaitykite čia

Prezidentūroje vykusioje „Globalios Lietuvos apdovanojimų 2013“ ceremonijoje dalyvavo svečias airis Kingsley Aikins, Dublino konsultacijų kompanijos “Diaspora Matters” įkūrėjas, pasaulyje gerai žinomas diasporos integravimo strategijų ir profesinių tinklų mezgimo ekspertas. Organizacijos „Globalios Lietuvos lyderiai“ į Lietuvą pakviestas svečias dalinosi įžvalgomis apie diasporos reikšmę šaliai.
K. Aikinsas atkreipė dėmesį, kad valstybės turi naujai suvokti diasporos svarbą ir siekti išnaudoti išvykusių tautiečių patirtį, žinias ir ryšius. Svečio teigimu, didelius emigrantų srautus patyrusios šalys neturėtų to traktuoti kaip praradimo, bet stengtis diasporą į valstybės gyvenimą įtraukti per strategines iniciatyvas, pavyzdžiui, mentorystės, investicijų pritraukimo programas bei kultūrinius projektus.
„Ankčiau emigracija reiškė atskyrimą nuo šeimos ir šalies ilgam laikui, šiandien žmonės nuolat juda iš vienos šalies į kitą. Nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, žmonės sėkmingai gali išlaikyti tamprius ryšius su tėvyne ir prisidėti prie šalies gerovės“, – teigė diasporos ekspertas.
Anot K. Aikins, emigrantai tampa kritiškai svarbiu šaltiniu pasaulinėje „protų kovoje“, suteikiantys konkurencinį pranašumą šalims, žinančioms kaip išlaikyti ryšį ir įtraukti diasporą į šalies gerovės kūrimą.
Airis įkvepiančiomis įžvalgomis dalinosi, remdamasis sėkmingais dideles išeivių bendruomenes turinčių tautų pavydžiais. “Kaip Kinija tapo didžiausia pasaulio vartojimo prekių gamintoja? Kokiu būdu Indija virto neeiline technologijų plėtros ir taikymo valstybe? Kaip Izraelis pasiekė dabartines aukštumas investicijų srityje? Į visus šiuos kertinius klausimus yra tik vienas atsakymas. Jos visos glaudžiai bendradarbiavo su savo šalių išeivija – diasporomis.” – apibendrino Kingsley Aikins.
Lietuvai airis palinkėjo sutelkti dėmesį į skirtingas lietuvių diasporos bendruomenes, jas išklausyti ir įvairių iniciatyvų pagalba stengtis jas įtraukti į šalies gyvenimą.
Šiuo metu K. Aikins vadovauja “Diaspora Matters” kompanijai, teikiančiai konsultacijas diasporos klausimais šalių vyriausybėms, įmonėms ir privatiems asmenims. Organizacijos veikla paremta tikėjimu, kad sumaniai bendraujant su visų kartų išeivija, protų nutekėjimas tampa protų mainais ir atradimais.

Daugiau apie Kingsley Aikins:
K. Aikins turi sukaupęs ilgametę patirtį Airijos organizacijų atsovybėse įvairiose šalyse. Jis dirbo Airijos prekybos valdybos ir Pramoninės plėtros organizacijos atstovybėse Sidnėjuje; vadovavo Amerikos Airijos fondui Bostone ir Pasauliniam Airijos fondui, kuris šiuo metu veikia vienuolikoje valstybių ir yra sukaupęs 300 mln. JAV dolerių taikos, kultūros, bendruomenių plėtros, švietimo projektams Airijoje finansuoti. 2011 metais Aikins įsteigė konsultacinę įmonę ,,Diaspora Matters”, kuri konsultuoja apie diasporos svarbą, jos įtraukimo strategijas ir globalios tautos sampratą. Šios organizacijos misija paremta tikėjimu, kad sumaniai bendraujant su visų kartų išeivija, protų nutekėjimas tampa protų mainais ir atradimais.

Penktadienio pavakarę į „Globalios Lietuvos apdovanojimus 2013” LR Prezidentūroje susirinko tarptautinės sėkmės sulaukę pasaulio lietuviai profesionalai ir su Lietuva save siejantys užsieniečiai, savo darbais prisidėję prie Lietuvos augimo ir vardo garsinimo. Labiausiai nusipelniusius Lietuvos labui apdovanojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Valstybės vadovė pasidžiaugė, jog šie apdovanojimai tampa gražia tradicija, suburiančia šviesiausius mokslininkus, verslininkus, garsius kultūros atstovus. „Tokios iniciatyvos kuria veržlios, modernios ir stiprios Lietuvos įvaizdį bei įkvepia mus tikėti savo šalimi. Globalūs pasaulio lietuvių ryšiai padeda kurti šalies konkurencinį pranašumą. Jūsų sėkmės istorijos – tai visos Lietuvos įvertinimas “ – sakė D. Grybauskaitė.

Nominantus vertino ir laureatus išrinko specialiai suformuota komisija, kurią sudarė šių apdovanojimų praėjusių metų laureatai, organizacijos „Globalios Lietuvos lyderiai“ (GLL) valdybos nariai ir kiti tarptautinę patirtį turintys specialistai: Dr. Victor Sniečkus, Dr. Vladas Lašas, Dr. Antanas Mockus, Ray Bartkus, Mindaugas Glodas, Gintė Bernadeta Damušis, Andrius Tapinas, Raimundas Daubaras ir Rūta Skyrienė.

„Tai buvo išties sunki užduotis, nes visi be išimties šiais metais nominuoti profesionalai įvairiais būdais yra prisidėję prie globalių galimybių Lietuvai kūrimo bei šalies vardo garsinimo pasaulyje”, – renginio svečius sveikino GLL valdybos pirmininkas dr. Vladas Lašas.

Skulptoriaus Stasio Žirgulio kurtos apdovanojimų statulėlės atiteko laureatams už jų nuopelnus skatinant Lietuvos eksportą, pritraukiant užsienio investicijas, diegiant tarptautines naujoves, skatinant jaunimo lyderystę ir kitais darbais garsinant šalies vardą pasaulyje.

Už viso gyvenimo pasiekimus specialiu LR Užsienio reikalų ministerijos apdovanojimu pagerbtas Jo Eminencija Audrys Juozas Bačkis – kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Romos katalikų Bažnyčios kanonistas ir diplomatas. Jo dėka Vilniuje buvo įkurta vargšų valgykla, atkurta Vilniaus kunigų seminarija, įkurtas pirmasis katalikiškas vaikų darželis.

Eksporto skatinimo kategorijoje už nuoširdų Lietuvos produktų eksporto į JAV skatinimą bei už ženklo „Product of Lithuania“ sukūrimą ir populiarinimą apdovanota „Food Depot International Inc.“ vadovė Angelė Kavak. Šiuo metu bendrovė į JAV importuoja maždaug 1500 lietuviškų prekių, kurios parduodamos prekybos tinkluose maždaug 20 JAV valstijų. Specialiai į šį renginį iš JAV atvykusi p. Kavak palinkėjo drąsos ir nebijoti įdėti pastangų eksportuojant ne tik maisto produktus, bet ir kitus Lietuvos gaminius.

Investicijų pritraukimo kategorijoje už gero Lietuvos įvaizdžio formavimą ir už užsienio investuotojų skatinimą steigti atstovybes Lietuvoje apdovanota Cynthia J. Pasky. 1999 m. įsteigusi savo įmonės „Strategic Staffing Solutions“ Europos padalinį Kaune, ji netruko įrodyti užsienio verslininkams, kad Lietuva yra puiki vieta investicijoms. Jos dėka šalyje savo atstovybes įsteigusios tarptautinės kompanijos „Barclays“, „Western Union“ ir „Intermedix“ – tik keletas sėmkingų investicinių projektų pavydžių.

Inovatyvių idėjų Lietuvai kategorijoje už tarptautinės patirties grąžinimą į Lietuvą ir jos skleidimą pagerbti jaunieji mokslininkai broliai Augustinas, Kristijonas ir Dominykas Vizbarai, Lietuvoje įsteigę aukštųjų technologijų įmonę „Brolis Semiconductors“, kuri savo produkciją tiekia visam pasauliui – daugiau nei 160 kompanijų nuo Japonijos iki JAV.

„Mokslo inovacijos sienų nežino, tad labai džiugu, kad brolių įkurta kompanija savo veiklos centru pasirinko Lietuvą“, – sakė nominaciją pristatęs AB TEO generalinis direktorius Kęstutis Šliužas.

„Pasaulio Lietuvio 2013“ kategorijoje už Lietuvos vardo garsinimą apdovanotas akordeonistas Martynas Levickis. Jaunojo akordeonisto, baigusio Londono karališkąją muzikos akademiją, gastrolių sąrašas driekiasi nuo Berlyno ir Londono iki Jungtinių Valstijų, Japonijos ir Korėjos.

Atsiėmęs apdovanojimą, muzikantas atliko savo aranžuotą lietuvių liaudies dainos „Beauštanti aušrelė“ improvizaciją.

Jaunimo lyderystės skatinimo kategorijoje apdovanota Milda Dargužaitė už talentingo tarptautinio jaunimo darbinimo viešajame Lietuvos sektoriuje skatinimą ir jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ iniciatyvą. Tai pirmoji profesinio tobulinimo ir gerosios praktikos pritaikymo programa Lietuvoje, skirta Lietuvos piliečiams, baigusiems aukštojo mokslo studijas užsienyje.

Studijas baigusi Princetono universitete, M. Dargužaitė septynis metus dirbo viceprezidente „Goldman Sachs“ bendrovėje, po septyniolikos metų grįžusi į Lietuvą buvo pakviesta tapti Vyriausybės patarėja, o vėliau ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generaline direktore.

Lietuvos draugo kategorijoje, skirtoje Lietuvos šaknų neturintiems užsienio piliečiams, už nuoširdžią ir objektyviai nepamatuojamą meilę Lietuvai padėkos sulaukė vertėjas, filmų kūrėjas švedas Jonas Ohmanas. Jis išvertė į švedų kalbą Juozo Daumanto-Lukšos biografinę apybraižą „Partizanai“ bei kitų žinomų lietuvių autorių kūrinus. 2009 m. sukūrė pirmąjį savo dokumentinį filmą „Smogikai“ apie pokariu Lietuvoje veikusius sovietų smogikų būrius.

„Globalus jaunojasis Lietuvos talentas“ – jaunas, bet profesinėje srityje jau daug pasiekęs žmogus,savo talentu garsinantis Lietuvą. Šis apdovanojimas atiteko Rūtai Meilutytei. Rūta tapo jauniausia 100 m plaukimo krūtine distancijos olimpine čempione ir pirmąja nepriklausomos Lietuvos plaukike, iškovojusia olimpinį medalį. Tačiau Olimpinis auksas šiai Lietuvos sportininkei buvo tik pradžia – toliau sekė trys plaukimo krūtine pasaulio rekordai, keturi Europos ir 12 Lietuvos.

Priimdama apdovanojimą, R. Meilutytė Lietuvos jaunimui palinkėjo atkaklumo bei drąsos priimant iššūkius.

Patirties sklaidos kategorijoje už dalijimąsi patirtimi su Lietuvos medicinos atstovais ir nuoširdų rūpestį įvertintas profesorius Josephas Pressas, baigęs Kauno Medicinos Institutą, tačiau emigravęs į Izraelį ir jau ilgus metus dirbantis „Shneider“ Vaikų ligoninės vadovu.

Baigiantis ceremonijai, vedėjas Arnoldas Pranckevičius taip pat pristatė GLL globojamą programą „LT Big Brother“, skirtą Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems lietuvių studentams, norintiems pasisemti patirties iš pasaulio lietuvių profesionalų. Per penkerius jos gyvavimo metus, programoje dalyvavo per 230 profesionalų, tapusių mentoriais 500 studentų. Šiemet programos dalyviai rinko „metų mentorių“, kuriuo tapo Romanas Zontovičius, „GetJar“ pardavimų vadovas (JAV).

„Globalios Lietuvos apdovanojimuose 2013“ svečiavosi Kingsley Aikins, „Diaspora Matters“ organizacijos prezidentas, diasporos ekspertas iš Airijos, konsultavęs daugelį pasaulio šalių diasporos potencialo panaudojimo šalies labui klausimais. Aikins pasidalino įkvepiančiomis įžvalgomis apie diasporos reikšmę šaliai ir palinkėjo Lietuvai stiprinti ryšius su užsienio lietuvių bendruomenėmis, pasinaudoti jų ryšiais bei patirtimi.

„Globalios Lietuvos apdovanojimus“ inicijuoja lietuvių profesionalų diasporos tinklas „Globalios Lietuvos lyderiai“ kartu su LR Užsienio reikalų ministerija, VšĮ „Versli Lietuva“ bei telekomunikacijų bendrove TEO LT. GLL tinklo tikslas – įvairių projektų pagalba įtraukti užsienyje gyvenančius profesionalus bei panaudoti jų sukauptą patirtį, kontaktus ir žinias Lietuvos tarptautiškumo stiprinimui.

Apie „Globalios Lietuvos lyderius“:

GLL – apdovanojimus inicijuojanti organizacija, veikia kaip bendradarbiavimo ir galimybių plėtojimo tinklas globaliai veikiantiems profesionalams, siejantiems save su Lietuva. Šio tinklo tikslas – bendromis pastangomis kurti stiprią ir konkurencingą Lietuvą, stiprinti jos ekonomikos, verslo, kultūros ir mokslo tarptautines pozicijas. GLL vykdo „GLL patarėjai verslui“ programą (kartu su VšĮ „Versli Lietuva”), „LT Big Brother“ programą (kartu su London City Lithuanians Club ir Wall Street Lithuanians Club), Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą (kartu su Lietuvos verslo konfederacija). Šiais projektais siekiama įtraukti užsienio profesionalų diasporą bei panaudoti jų sukauptą patirtį, kontaktus ir žinias Lietuvos tarptautiškumo stiprinimui.

Daugiau apie apdovanojimus: www.gllawards.lt

Daugiau apie nominantus: http://gllawards.lt/lt/nominantai-2013/

Į „Veido“ klausimus atsako politologas, TSPMI dėstytojas Kęstutis Girnius

VEIDAS: Prieš šešerius metus sužinojome, kokią didelę įtaką valstybės politikos formavimui buvo įgijęs rinkėjams nematomas ir jiems neatsakingas Albino Janušos suburtas „valstybininkų“ klanas, vienu metu tapęs tikrąja Lietuvos valdžia. Kaip manote, kokie šiandien yra pagrindiniai galios centrai?
K.G.: Manyčiau, kad pagrindiniai galios centrai šiandien – tai Vyriausybė ir Prezidentūra. Gal net labiau Vyriausybė.
„Valstybininkų“ galia žlugo, kai A.Januška buvo išmestas iš visų postų. Šiandien jis jau ketvirti metai išėjęs priverstinių „atostogų“, nes jo turėta įtaka valstybės gyvenimui buvo neoficiali, susijusi su Socialdemokratų partija ir jos premjero Gedimino Kirkilo pritarimu, o socialdemokratai nuo 2008-ųjų rinkimų nebeturi pagrindinių galios svertų.
Negirdėti ir apie kitus prie „valstybininkų“ priskiriamus asmenis. Pavyzdžiui, buvęs TSPMI direktorius Raimundas Lopata, beveik nebeturi ryšio su institutu, užsiima kažkokiu verslu. Gal žiniasklaidoje „valstybininkai“ dar turi įtakos – Audrius Siaurusevičius tebėra LRT generalinis direktorius ir varo savo politinę liniją, nes tikrai negalima sakyti, kad visuomeninis transliuotojas lygiai atspindi visas nuomones. Bet LRT nėra visagalis – žmonės šiandien turi kitų informacijos kanalų. Tad dabartinės kalbos apie tai, kad „valstybininkai“ išliko iki šiandien ir išsaugojo savo galią, atsiduoda sąmokslo teorijomis.
VEIDAS: Bet FNTT vadovai išmesti iš darbo naudojant būtent „valstybininkų“ išrastą metodiką, kai VSD tiesiog be viešų paaiškinimų atima teisę dirbti su valstybės paslaptimis.
K.G.: Tačiau VSD vadovas Gediminas Grina jau aiškina, kad jo vadovaujama įstaiga tokią pačią medžiagą apie FNTT vadovus nusiuntė prezidentei, premjerui ir Seimo pirmininkei. Tad paslapties sumažėja, nors akivaizdu, kad skirtingi adresatai skirtingai suprato VSD laiško tekstą.
VEIDAS: Jūsų požiūriu, ar „valstybininkus“ kas nors pakeitė?
K.G.: Manyčiau, kad ne. Nematau jokio naujo „pilkojo kardinolo“ ir neįsivaizduoju, kad toks galėtų būti. Tam, kad toks kardinolas atsirastų, reikalingas silpnas vadovas, leidžiantis savimi manipuliuoti. Prezidentė tokia tikrai nėra. Dalia Grybauskaitė nesiduoda tampoma, bent jau ne taip tiesiogiai, kaip anksčiau būdavo. Andrius Kubilius irgi ne iš tokių – aiškiai matyti, kad jis, kaip premjeras, savo ranką daug kur tiesiogiai pridėjęs ir pats jaučia pulsą. Aišku, pas juos ateina žmonių, kurie pataria, siūlo, bet galutinius sprendimus priima prezidentė ir premjeras. Sunku patikėti, kad jie galėtų būti marionetės.
Nepamirškime, kad kardinolas Richelieu „pilkasis“ buvo tuomet, kai Prancūzijos karalius buvo silpnas. Dabar, kai turime ganėtinai stiprius, savimi pasitikinčius premjerą ir prezidentę, pati terpė „pilkajam kardinolui“ atsirasti yra sumažėjusi. Girdime gandus, kad yra žmonių, kurie šnibžda į ausį prezidentei, bando ją paveikti. Kiek čia tiesos – nežinau, bet net jeigu jos yra, šitai tėra netiesioginės poveikio priemonės politikams, ne „pilkojo kardinolo“ valdymas. Prisiminkime, kad A.Januška pradėjo su prezidentu Valdu Adamkumi, paskui perėjo į ministeriją, galiausiai – į Vyriausybę pas G.Kirkilą ir ne vienus metus veikė ganėtinai nepriklausomai nuo politinių pokyčių.
Bet kai atėjo konservatoriai, jie išvalė visas „valstybininkų“ viršūnes. Žinoma, yra nepatenkintų, kad Linas Linkevičius tapo tarsi visuomeniniu premjero patarėju, bet su kabinetu Vyriausybės rūmuose, kad Laimonas Talat-Kelpša premjerui patarinėja, nes jis buvo vienas iš A.Januškos klapčiukų. Kita vertus, prie tokių buvo priskiriamas ir ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis, kuris yra savo nuomonę turinti asmenybė.
Vien dėl to, kad vienas ar kitas asmuo kadaise bendravo su A.Januška, negalima skubėti ir aklai sakyti, jog tai „Januškos kadrai“. Įrodymų reikia, juoba kad nemažai už paties „valstybininkų“ branduolio ribų buvusių žmonių šliejosi prie jų, kol šie turėjo įtaką. Kai ta įtaka baigėsi, pirmieji ir pabėgo.

Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengta ir Seime registruojama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisa, kuria siūloma periodiniams spaudos leidiniams numatyti 9 procentų PVM tarifą, – praneša prezidentūra.

Prezidentės teigimu, spausdintas žodis ypač svarbus kuriant pilietišką, informuotą, analizuojančią ir demokratišką visuomenę. Tačiau dėl finansinių sunkumų prastėja spaudos leidinių kokybė, mažėja pasitikėjimas spausdintu žodžiu, kyla grėsmė šalies žiniasklaidos nepriklausomumui, spaudos leidiniai darosi neįperkami šalies gyventojams.

„Pagal spaudos ir žodžio laisvę patenkame į pirmąjį dešimtuką tarp 175 pasaulio valstybių, tačiau mažėjantis spausdinto žodžio prieinamumas ir pasitikėjimas juo kelia grėsmę demokratijai. Finansinės naštos palengvinimas leidėjams – tai galimybė ir įpareigojimas pagerinti spaudos leidinių kokybę ir užtikrinti mažesnes jų kainas skaitytojams“, – teigia prezidentė.

Visuomenės informavimo kokybė – bendra leidėjų, žurnalistų, rašytojų ir valdžios institucijų atsakomybė, todėl bendromis jėgomis būtina ieškoti būtiniausių sprendimų, kurie sustiprintų lietuvišką spaudą ir kartu demokratiją šalyje.

Prezidentės teikiamos įstatymo pataisos palengvins spaudos leidybos sąlygas, sudarys galimybes mažinti periodinių leidinių kainas, gerinti visuomenės informavimo kokybę ir užtikrins spaudinių prieinamumą platesniam skaitytojų ratui.

Šiuo metu Prezidentūros stumiamos Šilumos ūkio įstatymo pataisos šilumos kainą gali paveikti tik labai nedaug ir tik dešimtyje didžiausių Lietuvos miestų. Mažuosiuose jos šilumos kainą netgi padidintų.

Rugsėjo pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė įtarianti, kad Prezidentūros pasiūlyto Šilumos ūkio ir susijusių įstatymų pataisų paketo priėmimas Seime gali būti sąmoningai vilkinamas. “Galiu patvirtinti viešai, jog yra spaudimas iš kai kurių lobistinių grupių (kurį patiria ir mano komanda), kad šis įstatymas nebūtų priimtas, – po susitikimo su Seimo valdyba sakė D.Grybauskaitė. – Yra interesas, kad šilumos ūkio pataisos nejudėtų, kad monopolistai, kurie ir gamino šilumą, ir tiekė, ir administravo, išliktų nepaliesti.”

Seimas įžvelgia prezidentės savireklamą

Toks valstybės vadovės siekis viešai paspausti Seimą kaip galima greičiau priimti Prezidentūros siūlomas įstatymų pataisas privertė gūžčioti pečiais ne vieną į jas įsigilinusį parlamentarą. “Mūsų komitete vyko keli klausymai šio įstatymo tema, – “Veidui” sakė  Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys. – Tiek aš, tiek kiti Seimo nariai remiame prezidentės siūlomą principą, kad šilumos ūkyje reikia atskirti šilumos tiekėjus nuo šildymo sistemų reguliuotojų. Tačiau kartu įstatymo projekto autoriams buvo pasakyta labai daug pastabų, nes kai kuriais atvejais jo įgyvendinimas gali ne tik kad nesumažinti, bet netgi padidinti šilumos kainą. Savo akimis dar nemačiau, bet girdėjau, kad kritines išvadas dėl šių Šilumos ūkio įstatymo pataisų kokybės pateikė ir kitos jį svarsčiusios darbo grupės. Būtų gerai, kad Prezidentūros siūlymus apsvarstytų ir Seimo Antikorupcijos komisija, jei jau sakoma, kad jaučiamas lobistinių grupių spaudimas.”
Tarpusavyje parlamentarai spėlioja, kad prieš Seimo sesiją padarytas D.Grybauskaitės pareiškimas – viešųjų ryšių padiktuotas ėjimas, kai artėjant žiemos šildymo sezonui norima parodyti, esą prezidentė padariusi viską, kad šilumos kainos nedidėtų ar netgi sumažėtų. O jeigu žmonės to nepajutę – kalti šilumos tiekėjai, jų lobistai ir blogai dirbantis bei spaudimui pasiduodantis Seimas.
“Pavasarį Prezidentūra pateikė visiškai žalias įstatymų pataisas, – “Veidui” sakė į Šilumos ūkio įstatymą bei jį lydinčius aktus gerai įsigilinęs Seimo narys, kartu paprašęs neminėti jo pavardės, nes nenori konflikto su Prezidentūra. – Apsvarstę, pasisakėme vieningai – grąžinti rengėjams tobulinti, nes priimtos tokios, kaip pateiktos, tos pataisos šilumos ūkyje sukeltų visišką chaosą. Darbo grupėje tai pripažino ir patys Prezidentūros atstovai. O ką iš Prezidentūros girdime dabar? Seimas vilkina! Bet iš tiesų vilkina pati Prezidentūra, kuri per vasarą neparengė visų sutartų pataisų. Seimo sesija jau prasdidėjo, o iki šiol nesame gavę net pagrindinio įstatymo projekto!”

Svarbiausių pataisų Prezidentūra nesiūlo

Negailėdami kritikos įstatymo kokybei, Seimo nariai sutinka, kad Prezidentūros siūlymas atskirti šilumos gamybą, skirstymą ir administravimą yra “geras pirmasis žingsnis, mažinant monopolijų įtaką šilumos ūkyje”. Bet – tik didžiuosiuose miestuose, kuriuose yra daugiau nei po 30 tūkst. gyventojų.
“Įgyvendinus pradinius Prezidentūros siūlymus mažuose miesteliuose, kuriuose šilumos ūkiai yra nedideli, dirbtinis jų skaidymas ir naujų, atskirų administracijų kūrimas šilumos kainas vienareikšmiškai būtų pakėlęs, – tikino jau minėtas įstatymo rengimo darbo grupės narys. – Didžiuosiuose miestuose, kuriuose konkurencija šilumos ūkyje iš principo galima, įstatymo poveikis šilumos kainai gal ir būtų, bet nedidelis. Šią žiemą jis naudos duotų kokiems 10 proc. aktyviausių namų bendrijų, kurioms bus daug lengviau keisti namo šilumos punkto administratorius. Ateityje, nuo 2013 metų, kai įstatymas privaloma tvarka numatys, kad visų namų gyventojai privalo išsirinkti šilumos mazgo administratorių, kuris samdomas ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui, teigiamą poveikį pajus ir daugiau žmonių. Mat terminuotai sutarčiai samdomas administratorius nori nenori privalės stengtis namo gyventojų labui, kad sutartis su juo būtų pratęsta. Kartu uždrausime šilumos tiekėjams nuotoliniu būdu reguliuoti pastato šilumos mazgą, padidinant (dažniausiai naktimis, kai žmonės miega) suvartojamos šilumos kiekį.”
Tokius kaltinimus šilumos tiekėjams dažniausiai meta Vilniaus gyventojai, baksnojantys pirštais į šilumą tiekiančią bendrovę “Dalkia” ir su ja per asmenis įmonių vadovybėje susijusią namų administratorę “City Service”, apibendrintai, nors nelabai tiksliai, vadinamas “Rubiconu”.
“Naudos iš nuotoliniu būdų padidinamo suvartojamos šilumos kiekio laimi kuro tiekėjai, – aiškino pašnekovas. – Šilumos tiekėjai naudos iš to gauna tik tuo atveju, jeigu, kaip Vilniuje “Rubiconas”, šilumą ir kurą jai gaminti tiekia tie patys asmenys. Norint užkirsti tam kelią, reikia uždrausti šilumos tiekėjams patiems iš savęs pirkti kurą. Bet kažkodėl Prezidentūros pateiktose Šilumos ūkio įstatymo pataisose šito nėra. Turėtų būti sukurta atvira kuro rinka ir nustatyta, kad šilumos įmonės negali kuro pirkti kitaip, nei rinkoje.”
Paklaustas, ar galima tikėtis, kad Prezidentūros siūlomos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, priimtos iki 2011–2012 m. šildymo sezono pradžios, sumažintų šilumos kainas gyventojams, parlamentaras tuo stipriai suabejojo. “Mažuose, iki 30 tūkst. gyventojų turinčiuose miesteliuose šis įstatymas tikrai neturės jokios teigiamos įtakos šilumos kainai, netgi būtų ją padidinęs, jeigu nebūtume liepę Prezidentūrai šitai ištaisyti, – sakė įstatymo rengėjas. – Didžiuosiuose miestuose – gal truputėlį ir turės. Bet tikrai nebus taip, kad žmogus, pernai už šildymą gavęs 400 Lt sąskaitą, šiemet mokės tik 300 Lt. Ne, bus gal kokiais dešimčia litų pigiau, ir tik tuose namuose, kurių bendrijos aktyvios.”

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo savaitraščio “Veidas” rengiamo konkurso “Metų vadovas 2010″ laureatų apdovanojimo ceremonijoje. “Metų vadovo” nominacija “Veido” redakcijos žurnalistų buvo sumąstyta dar prieš 11 metų ir nė karto nebuvo padaryta pertrauka teikiant šį garbingu tapusį apdovanojimą.

vadovas2

“Geras vadovas – ne tik savo srities žinovas, turintis naujų idėjų, bet ir mokantis suburti pajėgią komandą, generuoti naujausius mokslo pasiekimus, o svarbiausia – įkvėpti žmones dirbti kartu ir juos įgyvendinti. Toks gyvenimo būdas neleidžia apsiriboti vien savo verslu, bet ir padaro žmogų atsakingu už visuomenę, kurioje jis gyvena, aplinką, kurioje dirba, taip pat atsakingu už visą šalį, nes tenka reprezentuoti mūsų Lietuvą”, – sveikindama susirinkusiuosius kalbėjo Prezidentė.

vadovas006

Svekindamas prezidentūros kolonų salėje susirinkusius garbingus šio reginio svečius, tarp kurių didžiąją dalį sudarė patys geriausi  įvairaus profilio įmonių vadovai, “Veido” leidėjas Algimantas Šindeikis pažymėjo, kad viena svarbesnių šio konkurso sąlygų, keliamų šiai nominacijai, yra ne vien sukurti didelę pridėtinę vertę, bet ir būti socialiai atsakingu, inovatyviu ir visuomeniškai aktyviu verslo atstovu.

Šiemet konkurso nugalėtojas – UAB “Garlita” generalinis direktorius Juozas Martikaitis, kurio vadovaujama bendrovė gamina Lietuvos karių aprangą bei rengia kitų NATO šalių armijas ir yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už socialinę atsakomybę. Pačiau apie “Garlitos” vadovą buvo rašyta šios savaitės “Veido” numeryje bei šiandien portale “Veidas.lt”.

Minint Valstybės atkūrimo dieną trečiadienį Prezidentūroje 20 Lietuvai nusipelniusių Lietuvos ir užsienio šalių piliečių apdovanoti ordinais bei medaliais, dar keturiems užsienio piliečiams valstybės apdovanojimai skirti, bet kol kas neįteikti. Dar aštuoniems asmenims skirti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.

“Savo darbais ir poelgiais, kūrybiškumu ir pagarba kiekvienam žmogui Jūs atskleidžiate pilietiškumo esmę, liudijate meilę Tėvynei Lietuvai, norą matyti šalį klestinčią ir drąsiai žengiančią į ateitį. Tai sutelkia, įkvepia ir sustiprina kiekvieną, kuriam teko pažinti Jus”, – įteikdama apdovanojimus, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi prezidentė apdovanojo buvusį Lenkijos Konstitucinio tribunolo pirmininką, dvišalių Lietuvos ir Lenkijos konstitucinių teismų bendradarbiavimo bei konstitucinių vertybių puoselėtoją ir rėmėją, teisės mokslų daktarą Bohdaną Zdziennickį (Bohdaną Zdzienickį), pranešė Prezidentūra.

Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius atiteko Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnui Juozui Prapiesčiui.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiais įvertinti Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vyriausioji gydytoja, profesorė Alina Pūrienė bei Klaipėdos universiteto rektorius, habilituotas daktaras profesorius Vladas Žulkus.

Ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžiai teko Austrijos Zalcburgo federalinės žemės ministrei pirmininkei Gabrielei Burgstaller (Gabrielei Burgstaler), Šveicarijos parlamentinės grupės “Pro Balticum” įkūrėjui ir atsakingajam sekretoriui, žurnalistui Hansui Grafui, žurnalo “Prošvaistė” redaktorei, Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos “Gyvastis” prezidentei

Auksei Onei Jurevičiūtei ir Rytų Europos žydų kultūros specialistui, rašytojui, žurnalistui, knygos “Vilna, Wilno, Vilnius, Lietuvos Jeruzalė” autoriui Henri Minczelesui (Anri Minčelesui).

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi pagerbti Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorė Eglė Gabrėnaitė, poetas, vertėjas, eseistas, savaitraščio “Literatūra ir menas” vyriausiasis redaktorius, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis, Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos steigėja ir direktorė, dailininkė Jūratė Stauskaitė.

Ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžiai įteikti Alksninių ir Alfred Senn šeimų fondo Lietuvai remti steigėjui, Zanavykų krašto muziejaus mecenatui Vytautui Alksniniui, 1975-1988 metų pogrindinio Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio leidinio “Varpas” sumanytojui, leidėjui ir platintojui, laikraščio “Savanoris” steigėjui Antanui Burokui, Grenoblio ir Kauno miestų susigiminiavimo komiteto sekretorei Marie Destot (Marie Desto), Austrijos Zalcburgo federalinės žemės landtago direktoriui, teisės mokslų daktarui Karlui Edtstadleriui (Karlui Edtštadleriui).

Vyčio Kryžiaus ordino medaliais apdovanoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Specialiosios paskirties būrio vyresnieji pasieniečiai, vidaus tarnybos vyresnieji puskarininkiai Arūnas Čelkys ir Andrius Gaižauskas, to paties būrio specialistas, vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas Artūras Žukas, VSAT Pagėgių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus specialistas, vidaus tarnybos leitenantas Rimas Ubartas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas Daumantas Pocius ir Lietuvos kariuomenės NATO vadovaujamos tarptautinės operacijos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės karinio vieneto (PAG-11) vadas, pulkininkas leitenantas Gintaras Smailiukas.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis atiteko Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktoriaus pavaduotojui, lietuvių enciklopedijų rengėjui ir leidėjui Antanui Elizeušui Račiui.

Ordino “Už nuopelnus Lietuvai” medaliu pagerbti Ukrainos Podolės Kameneco miesto tarybos sekretorius, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės paveldo įamžinimo ir išsaugojimo Ukrainoje organizatorius ir rėmėjas, Podolės Kameneco pedagoginio instituto docentas Mykhailo Anonsovas (Mychaila Anonsovas) bei Švedijos ūkininkas, kasmetinių labdaros švenčių Lietuvos vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, organizatorius ir rėmėjas Bengtas Andersas Nilssonas (Bengtas Andersas Nilsonas).

Už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žūvančius žmones, nepaisant gresiančio pavojaus savo gyvybei, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanotas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistas Žygimantas Gasčiauskas. Jis pernai liepą ne tarnybos metu išgelbėjo skendusią mažametę mergaitę ir merginą.

Už skęstančiųjų gelbėjimą šis apdovanojimas taip pat įteiktas Klaipėdos rajono gyventojui Vainiui Grišiui, kuris pernai liepą išgelbėjo upėje skendusį vyrą, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budinčios pamainos skyrininkui Andrejui Kutovičiui ir tos pačios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiui gelbėtojui Rolandui Narkevičiui, pernai kovą išgelbėjusiems du tvenkinyje skendusius vyrus.

Vilniaus rajono gyventojas Rišardas Rimleinas apdovanotas už tai, kad pernai kovą išgelbėjo tvenkinyje skendusį vyrą, bendrovės “Gulbelės prekyba” vyriausiasis pardavėjas Rimantas Zubrickas – už tai, kad pernai kovą išgelbėjo upėje skendusią merginą.

Bendrovės “Rudesta” suvirintojas Aldas Savickas šiuo apdovanojimu pagerbtas už tai, kad pernai vasarį gaisro metu išgelbėjo berniuką, bendrovės “Joniškio grūdai” krovėjas Vytautas Žalys – už tvenkinyje skendusio berniuko išgelbėjimą pernai gegužę.

+370 5 2058510

Šalies vadovei Daliai Grybauskaitei vyriausiasis patarėjas politikos analizės klausimais arba nereikalingas, arba su Ekscelencija nelabai kas nori dirbti, mat jau pusmetį Politikos analizės ir institucinių ryšių grupė dirba be vadovo. Vasarą šias pareigas apleido socialinių mokslų daktarė Audronė Nugaraitė, tačiau jos įpėdinio ligi šiol nėra.

D.Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys “Veidui” negalėjo pasakyti, ar naujo patarėjo vis dar ieškoma, tačiau paminėjo, kad prezidentę sėkmingai dirbanti patarėjų komanda tenkina. Vis dėlto politologai su tuo nėra linkę sutikti.

“Prezidentė taip tik susilpnina savo galimybes bendraudama su Seimu ir Vyriausybe”, – įsitikinęs politologas Lauras Bielinis, buvęs prezidento Valdo Adamkaus vyriausiasis patarėjas. Ir pridūrė manąs, kad naujojo patarėjo vidaus politikos klausimais paieškos nė nevyksta: juk prezidentė anksčiau yra deklaravusi, jog patarėjai jai – tik savotiškas techninis personalas.

Politologas Algis Krupavičius priduria, kad šalia prezidentės nėra jokių stipresnių lyderių, o kai kurie vyriausieji patarėjai, išskyrus L.Balsį, patarėją švietimo klausimais Virginiją Būdienę ir Teisės grupės vadovę Solveigą Cirtautienę, viešojoje erdvėje apskritai tarsi nematomi. Beje, vienas ryškiausių D.Grybauskaitės vyriausiųjų patarėjų bruožų tas, kad dauguma jų itin atsargiai ir vangiai dalija komentarus žiniasklaidai.

A.Krupavičius nurodo dar vieną tendenciją: pavyzdžiui, prezidentas V.Adamkus dažnai rengdavo susitikimus su politologais ir politikos apžvalgininkais, su jais diskutuodavo, o D.Grybauskaitė tai daro itin retai. “Veido” žiniomis, prezidentė išskirtinį dėmesį rodo dviem trims politologams ir kartkartėmis juos kviečiasi pasitarti. Vienas jų – Kęstutis Girnius.
Vis dėlto prezidentės patarėjų, politinio pasitikėjimo pareigūnų, korpusas nėra mažas – jų D.Grybauskaitė turi 26: dukart daugiau nei šalyje yra ministerijų. Gausiausia Prezidentūroje patarėjų teisės klausimais grupė – septyni žmonės. Vidaus politikos klausimais oficialiai D.Grybauskaitei patarinėja vos du žmonės.

Priminsime, kad Valdui Adamkui vidaus politikos klausimais yra patarinėję Darius Gudelis, Lauras Bielinis, o pirmosios kadencijos metu – Raimundas Mieželis, Darius Kuolys. Rolandui Paksui talkino Dalia Kutraitė-Giedraitienė, Algirdui Brazauskui kurį laiką padėjo Raimundas Rajeckas.

Geriausiai vertinama Prezidentūros ir Lietuvos kariuomenės veikla, blogiausiai – Seimo ir Prokuratūros.

Tai rodo visuomenės nuomonės apklausos rezultatai. Rinkos tyrimų centras ir bendrovė “Norstat” portalo Alfa.lt ir dienraščio “Lietuvos žinios” užsakymu apklausą atliko spalio 4 – 13 dienomis.

Prezidentūros ir Lietuvos kariuomenės veikla vertinama 6,9 balo iš 10 galimų, policijos ir Lietuvos banko – 6 balais. Švietimo įstaigos įvertintos 5,7 balo, Sodra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas – 5, sveikatos apsaugos įstaigos – 4,8 balo.

Vyriausybės veiklą apklausos respondentai įvertino 4,2 balo, teismų – 3,9 balo, Prokuratūros – 3,8 balo, o Seimo – 3,1 balo.

Prezidentūra kitąmet planuoja mažesnį biudžetą nei šiemet, ketvirtadienį sakė prezidentės atstovas.

“Kiek man žinoma, Prezidentūra planuoja kitiems metams netgi šiek tiek mažesnę paraišką pateikti negu buvo 2010 metais”, – žurnalistams sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Anot jo, prezidentė laikosi nuostatos, kad sunkmečio metu taupymo pavyzdį turi rodyti visos valdžios institucijos.