DELFI nuotr.

Televizija TV3 tiesiogiai transliavo mergaitės perdavimo operaciją. Apie 7.20 į Kedžių namus įėjo L.Stankūnaitė, netrukus iš namų išėjo policija su skydais, girdėjosi klyksmai. Autobusiukas greitai paliko kiemo teritoriją. Mergaitė su motina buvo toje transporto priemonėje.

N.Venckienė iš karto po mergaitės paėmimo tiesioginiame eteryje patvirtino, kad globotinė buvo paimta. Ji sakė, kad tai padaryta jėga: “Man rankas užlaužė”.

Po mergaitės perdavimo žmonės pradėjo organizuotis išvykai į Vilnių – 10 val. planuojamas mitingas S.Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros.

Operacija prasidėjo apie 6 val. ryto. Policija užblokavo gatves Garliavoje ir pradėjo teisėjos globojamos mergaitės paėmimo iš Kedžių namų ir perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitei procedūrą.

Policija per garsiakalbius įspėjinėjo žmones nesipriešinti ir palikti namus, teritoriją. Kai kurie žmonės buvo išvedami policijos pareigūnų.

Policijos departamentas išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad „policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.”

Anot departamento, policijos pareigūnai buvo pasitelkti viešajai tvarkai palaikyti ir kliūtims pašalinti, perduodant vaiką motinai.

Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą.

„Pagal turimą pirminę informaciją, policijos pareigūnai elgėsi teisėtai, veikė pagal galiojančius įstatymus ir atliko tik tuos veiksmus, kuriuos yra nustatęs įstatymo leidėjas. Prievarta šalinant kliūtis buvo naudojama proporcingai, prieš tai įspėjus, kad yra vykdomas teismo sprendimas, ir nurodžius vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus”, rašoma Policijos departamento pranešime.

Garliavoje ankstų rytą liejosi raudos, dužo langai, buvo pkaustomos Kedžių namo durys.
Iš viso sulaikyti 36 asmenys, vienaip ar kitaip nevykdę pareigūnų nurodymu, – praneša “Delfi”.
Žurnalistams arti namo prieiti neleidžiama, įvykiai stebimi iš toli.

Po operacijos kieme budėję žmonės pasakojo, kad policija laužė ar daužė duris ir langus, iš namų jėga išvedė Kedžius – mergaitės senelius, o keletas žmonių buvo sulaikyta.

Anksti ryte policija taip pati išplatino pranešimą “Dėl teismo sprendimo vykdymo”, kuriame policija primena,kad turi teisę panaudoti prievartą prieš prie Kedžių namų budinčius žmones, jei jie trukdys mergaitės perdavimui motinai L. Stankūnaitei.

“Policija kreipiasi į žmones ir primena, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatymai suteikia policijos pareigūnams teisę reikalauti, kad tiesiogiai jiems nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus nurodymus, o reikalavimų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Danguolės Maciulevičienės teigimu, pastebima tendencija, kad mažamečiai vaikai seksualinę prievartą dažniausiai patiria iš artimų ar tolimų giminaičių. Jos teigimu, tam įtakos turi pakitęs šeimos modelis.

„Su mažamečiais giminystės ryšiais susiję asmenys dažniausiai naudoja seksualinę prievartą prieš šią itin pažeidžiamą socialinę asmenų grupę, kurie įprastai bijo prabilti apie patirtą ar patiriamą seksualinę prievartą. Jie baiminasi, kad tai gali pakenkti šeimos narių tarpusavio santykiams, dažnai būna įbauginti skriaudėjų, jog šie niekam apie tai nepasakotų, antraip, jie grasina imsis fizinio smurto prieš juos. Remiantis tokio pobūdžio baudžiamųjų bylų rodikliais, ryškėja tendencija, jog šias nusikalstamas veikas vykdo patėviai, dėdės, tėvai, broliai – artimi žmonės“, – kalbėjo devynerius metus seksualinio prievartavimo bylose besispecializuojanti D. Maciulevičienė.

Kodėl mažamečiai bijo pasisakyti apie patiriamą seksualinę prievartą?

Šiais metais apygardos prokuratūros teritorinių prokuratūrų prokurorai teismui perdavė penkias seksualinio prievartavimo, išžaginimo bylas. Prokurorės teigimu, šios bylos taip pat nėra išimtis, nes jose dominavo nukentėjusiųjų aplinkoje esantys asmenys: motinos draugas, sugyventinis, patėvis.

„Dauguma vaikų bijo apie patiriamą prievartą prašnekti garsiai, ir numesti nuo savo pečių slegiančią naštą, nes dažniausiai jie yra socialiai nuo skriaudėjų priklausomi. Antra, tokio amžiaus vaikai mano, jog jie negali neklausyti suaugusiųjų ir turi elgtis taip, kaip jiems yra sakoma“, – argumentus dėstė prokurorė.

Pastarieji baigti ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose seksualinio prievartavimo bylose rodo, jog motinos per bylų nagrinėjimo posėdžius teisme gina ne savo vaiką, o sugyventinį, ar vaiko patėvį. „Dauguma moterų taip elgiasi todėl, jog bijo netekti pagrindinio šeimos „maitintojo“, seksualinio partnerio. Be to, baiminasi viešumo“, – kalbėjo D. Maciulevičienė.

Užsienio šalyse yra įkurtos specialios psichologinės tarnybos, kurios dvejus metus teikia pagalbą seksualinę prievartą patyrusiems mažamečiams. „Svečiose šalyse tokią prievartą patyrusiems vaikams skiriamas didelis dėmesys, psichologinė ir kitokia pagalba. Mūsų šalyje to nėra, dažnai tenka išgirsti žemesnio išsilavinimo žmones sakant, jog jei vaikas nebuvo fiziškai sužalotas, vadinasi, tai nėra seksualinė prievarta, bet pamirštama tai, kad tokie potyriai neišdyla iš atminties visą gyvenimą“, – profesine patirtimi dalijosi prokurorė.

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2007–2009 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 184 galimai seksualinę prievartą patyrusių mažamečių atvejai. Seksualinę prievartą patyrusių mažamečių daugiausiai būta 2008 m. Per pastaruosius trejus metus teismui buvo perduotos 156 baudžiamosios bylos, iš jų 59 – nutrauktos.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius šalyje užregistruota 21 seksualinę prievartą patyrusių mažamečių asmenų atvejai, 10 bylų perduota teismui, 5 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti.