Daugiau kaip dešimtmetį Finansų ministerija atsako už azartinių lošimų reguliavimą, deja, toks reguliavimas gerokai skiriasi nuo Vakarų valstybėse subrandintos gerojo valdymo doktrinos. Veikiau tai primena sarkastišką socializmo krikštatėvio Lenino posakį – „valstybę gali valdyti ir virėja“.

Galima sakyti, kad šiuo požiūriu remiasi ir Finansų ministerijos valdininkai, manydami, kad lošimų sektorių gali valdyti bet kas, rinką reguliuoti bet kaip, o demonizuoti lošimus gali visi, kas tik užsimano.
Faktai. Finansų ministerija per ilgą savo „sėkmingo“ lošimų sektoriaus reguliavimo laikotarpį taip ir nesugebėjo parengti naujojo Azartinių lošimų įstatymo. Ministerijos 2008m. neatsakingai parengta ir inicijuota mokestinė reforma sugriovė vos ne pusę lošimų rinkos, o žadėtas biudžeto prieauglis po 18 mln. litų kasmet nepasiektas. Skambiai prisidengus „Saulėlydžio“ reforma, sudarkyta nepriklausoma lošimų rinką prižiūrinti, kolegiali sprendimų priėmimo institucija – Valstybinė lošimų priežiūros komisija. O dabar, praėjus daugiau kaip pusmečiui mįslingo tylėjimo, besibaigiant ministrės kadencijai, atnaujintas Lošimų priežiūros tarnybos vadovo konkursas, pagal kurio nuostatus į šias pareigas galima priimti bet ką. Arba tą, ką reikia.
Rinkos dalyviai  su skausmu prisimena Finansų ministerijos valdininkų rengiamas ir laiminamas lošimų įstatymo pataisas. Akivaizdu, kad pagrindine lošimų reguliavimo priemone jie pripažįsta tik mokesčių didinimą. Kaskart, kai svarstoma lošimų rinkos ateitis, Finansų ministerijos sprendimas būna vienas: drausti ir žlugdyti. Įdomu, kodėl? Juk tokie žingsniai 2009 metais įvykdžius Finansų ministerijos suplanuotą lošimų mokesčio padidinimą jau pražudė kone pusę visų lošimų verslo įmonių, o į gatvę paleido daugiau nei trečdalį – apie tūkstantį tuo metu rinkoje dirbusių darbuotojų. Tiems, kurie liko dirbti, darbdaviai buvo priversti mažinti atlyginimus ir laužyti galvą, kaip išlaikyti privalomą savo teikiamos paslaugos kokybę.
„Azartinių lošimų sritis visame pasaulyje yra laikoma politiškai jautria veikla. Čia susiduria itin daug suinteresuotų pusių: lošėjų ir lošimų organizatorių, priežiūros ir vietos bendruomenių, vietinių ir tarptautinių teisėsaugos institucijų, turizmo, pramonės vystymo“, – tai esu girdėjęs ir užsienyje iš žinomų ekonomikos ir lošimų reguliavimo specialistų. Anot jų, seniau lošiančios Europos bendruomenės turi karčios patirties, todėl lošimų reguliavimo institucijoms ir jų vadovams yra keliami ypatingi kvalifikacijos, patirties, aukštos profesinės reputacijos reikalavimai.
Tuo tarpu Finansų ministerijos pareigūnai, paskelbę apie Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovo konkursą dar šį pavasarį, netrukus jį dėl nežinomų priežasčių nutraukė ir daugiau nei puse metų nesiėmė jokių veiksmų. Net ir atnaujinus konkursą šių metų rugsėjį, matyti, kad ši LPT vadovo pareigybė laukia „rimtų“ kandidatų. Iš reikalavimų svarbiausi du: turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį.
Tereikia tik įsivaizduoti, kaip žemės ūkio agronomo arba kūno kultūros specialisto diplomą, o gal inžinieriaus kvalifikaciją turintis žmogus ima vadovauti lošimų ir loterijų priežiūros veiklai! O jeigu „specialistas“ yra dirbęs individualioje įmonėje, turinčioje du darbuotojus – žmoną ir pusbrolį, ar vadovavęs medžiotojų būreliui, tokiu atveju kompetencijos – nors vežimu vežk. Gal dėl to visoje mūsų valstybėje ir vyrauja chaosas bei šešėlinis verslas, kad atsakingi pareigūnai nesugeba ar tiesiog neturi kompetencijos vykdyti jiems patikėtų užduočių?
Tiesa, dar yra ir vienas svarbus reikalavimas: Finansų ministerijos nuomone, LPT vadovas privalo turėti liudijimą, kad išmano anglų kalbą C2 lygiu (įgudusio vartotojo). Atkreipkime dėmesį – reikalaujama ne bazinių ekonomikos žinių, investicinės ar lošimų verslo aplinkos išmanymo. Ir netgi tuo atveju, jei Lietuva aktyviai ruošiasi pirmininkauti Europos Komisijoje, šis reikalavimas iškrenta iš konteksto. Juk iš mūsų valstybės tarnautojų ir pareigūnų daugiausia reikalaujama mokėti anglų kalbą C1 lygiu (pažengusio vartotojo).
Garsusis sovietmečio ideologinę doktriną ir tuometinį valstybės valdymą grindęs principas, kad „valstybę gali valdyti kiekviena virėja“, panašu, yra gyvas nepriklausomos Lietuvos laikais. Lošimų priežiūros tarnybos vadovu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kvalifikacijos reikalavimus, regis, taip pat gali būti bet kas. Finansų ministerijos, institucijos, kuri yra atsakinga už priežiūrą, viešosios politikos formavimą bei teisinį reguliavimą azartinių lošimų srityje, vadovui pakanka tik aukštojo mokslo diplomo bei vadovaujamo darbo patirties!
Sunku ginčytis su tais, kurie turi tokį požiūrį. Dėl to apgailėtinai atrodo Finansų ministerijos pastangos reguliuoti azartinius lošimus. Žinant, kad Finansų ministerija jau eilę metų klaidina visuomenę, melagingai įrodinėdama, kad visos azartinių lošimo rūšys, nepaisant jų techninių parametrų ir skirtingų socialinių rizikų, yra vienodos. Pakako Seimo valdybos darbo grupei, rengusiai naują Azartinių lošimų įstatymo projektą, pradėti padėties analizę ir išvykti konsultacinio vizito į Didžiąją Britaniją, ir paaiškėjo keistų dalykų. Pasirodo, kontrolę ne tik suprasti bet ir vykdyti privaloma kitaip.
Civilizuotame pasaulyje lošimai ir loterijos pripažįstami kaip valstybės reguliuojama sritis, kuri neša naudą ekonomikai, moka mokesčius ir kurianti darbo vietas. Tuo tarpu Lietuvoje tai yra verslas su kuriuo reikia kovoti pačiomis griežčiausiomis priemonėmis. Pagalvokime patys – lošimus demonizuoti labai paprasta: tereikia nuolat kalbėti apie tai, kad prasilošusiųjų skaičius vis auga, nors realių duomenų Lietuvoje niekas nėra suskaičiavęs.
Dėl šios priežasties bet kokie gąsdinimai apie nekontroliuojamą padėtį lošimų rinkoje ir nuolat didėjančias prasilošimo grėsmes yra iš piršto laužti, juo labiau, kad jokių ženklesnių pažeidimų  organizuojant verslą taip pat nenustatyta. Europos Sąjungos valstybių statistika rodo, kad Lietuvos lošimų ir loterijų rinka neišvystyta, o sumos, išleidžiamos šioms pramogoms Lietuvoje, yra kelis kartus mažesnės nei Europoje.  Taigi įstatymų projektai, kuriais siūloma griežtinti dabartinį lošimų reguliavimą, yra ne kas kitas kaip būrimas iš kavos tirščių. Nepaisant to, Finansų ministerija, piktybiškai ignoravo ir tebeignoruoja bet kokius siūlymus išskaidrinti situaciją ir pagaliau organizuoti  reprezentacinius mokslinius lošimų ir loterijų tyrimus, kurių duomenys leistų kurti Azartinių lošimų reguliavimo koncepciją.
O gal tai sąmoningas visuomenės klaidinimas? Finansų ministerijos atsakingi valdininkai per pastaruosius dešimt metų taip ir nesugebėjo parengti ir pateikti Seimui Azartinių lošimų įstatymo projekto naujos redakcijos. Jų prieš keletą metų parengtas Loterijų įstatymo projektas jau daugiau kaip metus gulintis Seimo narių stalčiuose ir, ekspertų nuomone, neatlaiko kritikos. Kaip suprasti tokį elgesį?
Nenuostabu: kokia ministerija, toks ir reguliavimas. Akį rėžia Finansų ministerijos valdininkų užsispyrimas ir nenoras priimti naujų  valstybei naudingų šios srities teisėkūros iniciatyvų. O tada, kai Seimo valdybos darbo grupė, matydama šios institucijos neįgalumą, pasiūlė Azartinių lošimų įstatymo projekto naujoje redakcijoje pakeisti Lošimų priežiūros tarnybos pavaldumą, priskiriant šią įstaigą Ūkio ministerijai, Finansų ministerijos valdininkai karštai pasipriešino: „Nieko keisti nereikia“. Lygiai taip pat jie baidėsi ir pasiūlymo išskaidrinti bei paviešinti azartinių lošimų reguliavimo viešosios politikos formavimą, įsteigiant patariamąją kolegialią instituciją Lošimų rinkos koordinavimo tarybą.
Finansų ministerijos  valdininkų noras (o gal ir interesas) valdyti „po senovei“ nebestebina. Stebina tik lošimų rinkos dalyvių kantrybė. Anot statistikos, Lietuvoje lošimų bendrovės į savo verslą per pastaruosius 10 metų investavo daugiau kaip 230 mln. litų, per šį laikotarpį valstybės biudžetas vien loterijų ir azartinių lošimų mokesčių surinko daugiau kaip už 212 mln. litų. Užuot pagyrus verslą už socialiai atsakingą požiūrį, skaidriai vykdomą veiklą, verslininkai yra apkraunami pertekliniais  reikalavimais, kurie dėl savo apimties ir neigiamo poveikio  tampa  nebeįgyvendinami.
Situaciją, kurioje viršūnės nebegali valdyti „po senovei“, o apačios nebenori gyventi „po senovei“, leninizmo apologetai vadino revoliucine. Todėl ir kyla klausimas, kiek dar turėtų praeiti laiko, kad už šios valstybės valdymą atsakingi asmenys kritiškai pripažintų, kad tokia padėtis yra netoleruotina, o Finansų ministerijos propaguojamas neatsakingas požiūris yra nusikalstamas?
Nepaisant revoliucinės situacijos, Finansų ministerija ir toliau eina tuo pačiu keliu. Štai  Seime šiuo metu klaidžioja ministerijos valdininkų atvirai palaikomos parlamentaro Ž. Šilgalio darbo grupės siūlomos Azartinių lošimų įstatymo pataisos, nutylint, kad šis projektas yra rengtas tų pačių, jau seniai atsakomybės laukiančių ir nesulaukiančių Finansų ministerijos valdininkų. Beje, pats Seimo narys Ž.Šilgalis vos prieš kelias savaites elektroniniu laišku kolegas informavo, kad išsižada šio projekto autorystės. O įdomiausia tai, kad valdininkai tapo  atsargesni ir gudresni – juk negalima ir vėl lošti iš tos pačios mokesčių didinimo kortos, kuri anąkart pražudė vos ne pusę rinkos. Taip gali būti įtartas ir apkaltintas valstybės ekonominiu žlugdymu. Todėl šiame projekte pasičiumpama kita korta – įvairūs nauji reikalavimai ir draudimai fiziškai veikiančioms lošimų vietoms. Kai tuo tarpu išviešėjusių nuotoliniu būdu teikiamų tų pačių lošimo paslaugų kontrolė yra tarytum užmirštama.
Ekspertai skaičiuoja, kad priėmus tokias jų parengtas pataisas,  butu prarasta apie 90 mln. litų investicijų, mažiausiai 4 bendrovės turėtų nutraukti savo veiklą, o darbo netektu apie 600 darbuotojų. Deja, virėjos mentalitetu persmelkti Finansų ministerijos valdininkai ir toliau žaidžia su verslininkais kaip su „lego“ figūrėlėmis, užmiršdami, kad po tomis figūrėlėmis yra  tūkstančiai gyvų, dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių. Savo ruožtu nuotolinių interneto lošimų bendrovės galės saugiai gyventi, pumpuodamos Lietuvos žmonių pinigus į ofšorines zonas.
Pabaigai ‒ viešas klausimas: „Kas turi atsakyti už nuostolius, kuriuos dėl valdininkų kaltės patiria Lietuvos valstybė ir skaidriai bei atsakingai dirbantis verslas?“ Lošimų rinkos dalyviai nebenori būti valdomi „virėjų“! Todėl viešai reikalaujame, kad lošimų ir loterijų verslą prižiūrėtų ir reguliuotų reikalingą kompetenciją  ir kvalifikaciją turintys asmenys. Pats metas, kad lošimų rinkos reguliavimo institucijai pradėtų vadovauti ir joje dirbti su politinėmis partijomis nesusiję, ekonomikos, teises, specialių rinkų reguliavimo, investicijų ir darbo vietų kūrimo patirties turintys ekspertai.
Tikiu, kad anksčiau ar vėliau Finansų ministerijos valdininkams pavyks savo mąstymą išvaduoti iš sovietiniams biurokratams būdingo marksistinio lenininio mentaliteto žabangų. Tikiu, kad jį dar įmanoma perjungti į vakarietiško mąstymo paradigmą, kurioje seniai nebediskutuojama apie tokį dalyką kaip pagarba ir tolerancija skaidriai, sąžiningai ir atsakingai dirbančiam verslui. Tik kada to gali tikėtis šiandien Lietuvoje dirbantys verslininkai?
Samoilas Kacas

Per ateinančius dešimt metų pagal sveikatos rodiklius net nepriartėsime prie ES šalių senbuvių.

Parengtoje “Lietuvos sveikatos programoje 2020″ (LSP 2020), kurią šiemet planuojama patvirtinti Seime, skelbiama, kad Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė po aštuonerių metų turėtų pailgėti iki 76 metų (dabar – 73,4 m.).
LSP 2020 rengėjai kelia tikslą iki 2015 m. mirštamumą nuo kraujotakos sistemos ligų sumažinti 6–7 proc., nuo išeminės širdies ligos ir piktybinių navikų – 5 proc. Iki 2020 m. mirčių nuo šių ligų skaičių siekiama sumažinti net 15 proc. ir pagal šiuos rodiklius pasiekti ES šalių senbuvių lygį. Tačiau sveikatos apsaugos sistemos ekspertai įsitikinę, kad, net pagal pačias optimistiškiausias prognozes, tokių rezultatų nepavyks pasiekti.
Nors naujausiomis technologijomis bei gydymo metodais, specialistų profesionalumu ir ateityje nenusileisime stipriausioms pasaulio šalims, esminių pokyčių neįvyks. Mat visuomenės sveikata nuo medicinos priklauso vos 20 proc. Kad žmonių gyvenimas būtų sveikesnis ir ilgesnis, turi būti sukurta saugesnė socialinė aplinka, sveikesnė fizinė aplinka, daugelio žmonių gyvenime turi įsitvirtinti sveikos gyvensenos principai. O kad visa tai pasikeistų, dešimtmečio neužteks. Taigi ir artimiausius dešimt metų ES pirmausime pagal sergamumą bei mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nemažės sergančiųjų psichikos ligomis, vėžiu. Tikėtina, kad ir ateityje išliksime savižudžių šalimi.

Regionuose – dešimt ligoninių

Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė doc. dr. Danguolė Jankauskienė mano, kad pagal sveikatos rodiklius prie ES šalių senbuvių vargu ar priartėsime dėl didelio šiandieninio atotrūkio. „Kai kuriose srityse galėtume pasiekti neblogų rezultatų, tačiau turi būti aktyviai vykdomos tarpžinybinės strategijos ir priemonės, numatytos naujoje Lietuvos sveikatos programoje, – dėsto D.Jankauskienė. – Šios priemonės daugiausia susijusios su saugesnės socialinės aplinkos kūrimu, sveikatos netolygumų ir socialinės atskirties mažinimu, sveikesnės darbo ir fizinės aplinkos skatinimu, sveikesnės gyvensenos ir jos kultūros formavimu.“
Pasak Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento Laimučio Paškevičiaus, iš europiečių jau perimame sveikos gyvensenos principus, taip pat supratimą, kad sveikatą turime vertinti ir protingai investuoti į ją. Vis dėlto iš daugelio lietuvių gyvenimo niekaip nepavyksta išstumti rūkymo, nesaikingo alkoholio, greitojo ir kitokio nesveiko maisto vartojimo. Retas daug juda. O visa tai stumia mūsų sveikatos rodiklius žemyn.
Beje, visi „Veido“ kalbinti pašnekovai neabejoja, kad per dešimt metų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra taps prieinamesnė, efektyvesnė ir kokybiškesnė. „Bus išplėstas pirminės sveikatos priežiūros, ambulatorinių specializuotų sveikatos priežiūros, taip pat slaugos bei socialinių paslaugų tinklas ir priartintas prie gyventojų“, – tvirtina D.Jankauskienė.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius sako, kad liks dešimt atraminių, pagrindinių ligoninių regionuose ir keli universitetiniai gydymo bei mokymo centrai didžiuosiuose miestuose, tačiau dėl to paslaugų prieinamumas nesumažės, o, atvirkščiai, didės. Mat ambulatorinės paslaugos taps mobilios. „Kiekviename regione neturėsime visų siaurių specializacijų specialistų, todėl vieną dieną jie galėtų vykti į vieną mažesnį miestelį, kitą – į kitą. Pacientams būtų vietoje atliekami ir pagrindiniai tyrimai. Taip mažėtų į ligonines guldomų žmonių. Žinoma, tada kai ambulatorinės pagalbos neužtektų, pacientai būtų siunčiami į stacionarą“, – aiškina M.Marcinkevičius.
Vis dėlto ligoninėse gulėsime tikrai mažiau ir trumpiau, nes bus plėtojama ne tik ambulatorinių specializuotų, bet ir dienos chirurgijos paslaugų apimtis, kuri kol kas, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis ES šalimis, Lietuvoje dar nepakankamai išplėtota.

Iš gydytojų dalį funkcijų perims slaugytojai

Vilniaus Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras prognozuoja, kad tobulėjant informacinėms technologijoms net lėtinėmis ligomis sergantys pacientai pas šeimos gydytojus vaikščios rečiau. Mat pacientai turės specialius mažus aparatus, pavyzdžiui, kardiografus ar prietaisus kraujospūdžiui matuoti, kurių duomenis per sujungtą sistemą medikas matys ir galės net be apžiūros rekomenduoti žmogui mažesnę ar didesnę vaistų dozę. „Jau bus ir elektroninė paciento kortelė. Tad informaciją apie pacientą matys ne tik bet kurios Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir kitų šalių specialistai. Taip pat bus naudojamas ir elektroninis receptas“, – tvirtina K.Štaras.
Jo nuomone, keisis slaugytojų atliekamos funkcijos: slaugytojai vis daugiau procedūrų perims iš gydytojų. Specialistai priiminės tik sprendimus, todėl galės priimti daugiau pacientų.
Be to, pasak L.Paškevičiaus, keisis šeimos gydytojo misija iš pasyvaus „vartininko“ į aktyvaus sveikatos propaguotojo ir patarėjo sveikatos klausimais. Senstant visuomenei taip pat persitvarkys slaugos ir globos sektorius. „Mažesnės, rajonuose įsikūrusios ligoninės taps slaugos ir gerontologijos centrais, kuriuose pacientai bus ne tik slaugomi, bet jiems teikiamos ir reabilitacijos bei gydymo paslaugos“, – neabejoja M.Marcinkevičius.
Tokioms paslaugoms užtikrinti reikės daugiau slaugos specialistų, todėl jų turėtų daugėti. O štai gydytojų trūkumą, L.Paškevičiaus nuomone, jusime artimiausius penkerius metus, kai kurių specialybių – ypač skausmingai. „Tai lemia gydytojų amžiaus struktūra ir prieš keletą metų smarkiai sumažintas priėmimas į medicinos studijas, taip pat didesnė gydytojų emigracija. Tad trūkstant gydytojų keisis bei plėsis slaugytojų bei socialinių darbuotojų kompetencijos“, – prognozuoja L.Paškevičius.

Lėšų, skiriamų sveikatos apsaugai, nedaugės

Ar per dešimt metų bus sukurta papildomo sveikatos draudimo sistema, apie kurią diskutuojama jau ne vienus metus? „Tyrimai Lietuvoje rodo, kad žmonės palaiko solidarumo ir visuotinės aprėpties principais grįstą sveikatos sistemą. Todėl privataus sveikatos draudimo plėtros tempai priklausys nuo pasiturinčių gyventojų gausėjimo tempų, taip pat nuo to, kiek plėsis medicinos turizmas užsienio piliečiams“, – dėsto D.Jankauskienė.
L.Paškevičiaus nuomone, papildomo sveikatos draudimo sistemą galima sukurti ir paleisti veikti per pusmetį, jeigu tik būtų noro: „Daugelis pacientų nori, kad jiems būtų sudarytos sąlygos laisvu noru draustis sveikatą papildomai, sveikatos draudimo bendrovės ir sveikatos priežiūros įstaigos taip pat pasisako už tai, beveik visų partijų programose yra aiškios nuostatos įvesti papildomą sveikatos draudimą, tačiau valdžios institucijos kasmet sugeba palaidoti šią idėją.“
Tikėtina, kad artimiausiais metais dar negalėsime papildomai draustis, be to, nedidės lėšų suma, skiriama sveikatos apsaugos sistemai. „Jei pasiektume 8–9 proc. BVP, būtų jau neblogai. Vykdant Europos direktyvas dėl laisvo paslaugų ir laisvo žmonių judėjimo, skirtumai tarp ES šalių narių turėtų mažėti, tačiau vargu ar išlaidos susivienodins“, – svarsto D.Jankauskienė.
Vis dėlto gerų naujienų sulauksime. K.Štaras neabejoja, kad vis daugiau ligų, prieš kurias šiandien medikai yra bejėgiai, bus išgydomos. Pavyzdžiui, daugės vėžio formų, kurias onkologai sėkmingai suvaldys. „Sparčiai tobulės informacinėmis, mobiliojo ryšio technologijomis, biotechnologijomis, nanotechnologijomis bei hibridinėmis technologijomis paremtos medicinos paslaugos. Sulauksime proveržio vėžio vakcinų ir tikslinės vėžio terapijos, embrioninės bei kamieninių ląstelių terapijos, regeneracinės medicinos srityse“, – prognozuoja L.Paškevičius.

Sveikatos apsaugos sistema iki 2025 metų
1. Tinklas. Liks dešimt pagrindinių ligoninių regionuose ir keli universitetiniai gydymo centrai didžiuosiuose miestuose.
2. Ligoninės. Rajonuose įsikūrusios ligoninės persitvarkys į slaugos ir gerontologijos centrus.
3. Prieinamumas. Ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų tinklas bus išplėstas ir priartintas arčiau gyventojų.
4. Finansavimas. Sveikatos apsaugos sistemai bus skiriama 8–9 proc. BVP, tad išlaidos nesusivienodins su senosiomis ES šalimis.
5. Specialistai. Medikų skaičius išliks panašus, tačiau daugiau jų funkcijų bus perleista slaugytojams, tad daugės slaugytojų.
6. Rodikliai. Prie didžiųjų ES šalių pagal sveikatos rodiklius net nepriartėsime, bet kai kuriose srityse ES vidurkis gali būti pasiektas.
7. Eilės. Visose ES šalyse eilės netrumpėja, tad ir Lietuvoje specialisto konsultacijos ir planinės operacijos lauksime kelis mėnesius.
8. Prestižas. Mediko specialybė išliks patraukli, nes garantuoja darbo vietą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.
9. Technologijos. Bus įdiegta elektroninė paciento kortelė, elektroninis receptas, todėl mažės vizitų pas šeimos gydytojus.
10. Metodai. Gydymas bus parenkamas individualiai konkrečiam pacientui, vadovaujantis genetiniais tyrimais.

Siektinas mirštamumo sumažinimas (mirusiųjų skaičius, abs. sk.)
Metai    2010    2015    2020
Nuo kraujotakos sistemos ligų    23 627    22 091     20 556
Nuo išėminės širdies ligos    15 112    11 462    7812
Nuo onkologinių ligų    8110    7760    7409
Nuo smegenų kraujagyslių ligų    5759    5473    5187
Šaltinis: LSP 2020

Per ateinantį dešimtmetį Lietuvos bankininkystė gerokai pasikeis: mažės grynųjų pinigų cirkuliacija, retės mūsų apsilankymai bankuose.

Lūkuriavimas eilėje norint išsikeisti pinigų į kitą valiutą ar atsidaryti sąskaitą banke 2020 m. atrodys kaip tolimas prisiminimas. Gyventojai internetu teiks ir paraiškas paskolai gauti, ir atsidarinės sąskaitas – dažnai netgi mobiliuoju telefonu.
Judėjimo į skaitmeninę erdvę tendencija ryški jau dabar: bankai vienas po kito praneša uždarantys savo skyrius, trumpinantys darbo valandas bei mažinantys skyriuose teikiamų paslaugų spektrą. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2011 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje veikė 703 bankų skyriai, o 2012 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje jų liko tik 420. Darbuotojų skaičius bankuose sumažėjo net 1,5 tūkst. – iki 8,3 tūkst.
„Manau, kad klientų aptarnavimo bankų padaliniuose sumažės iki minimumo, o aptarnavimas persikels į klientų biurus ir namų ūkius, nes visi reikalai bus tvarkomi elektroniniu būdu. Internetu bus galima pateikti visus reikiamus dokumentus, o jie bus ratifikuojami elektroniniu parašu“, – skaitmenizuotą bankų ateitį regi Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros profesorė Eugenija Martinaitytė priduria, kad Australijos ar Kanados bankai, naudodamiesi mobiliąja platforma, jau dabar paslaugas teikia 24 valandas per parą, tad ir Lietuvoje ateinančiais metais neišvengiamai spartės mobiliosios bankininkystės paslaugos ir daugės jų vartotojų. „Pastarųjų metų kryptys yra aiškios: tai informacinių technologijų integravimas su bankinėmis sistemomis. Tai suteikia sinergijos efektą – atsiranda naujų paslaugų teikimo galimybių“, – tvirtina E.Martinaitytė.
Su tokiomis prognozėmis sutinka ir ekonomistas Antanas Buračas, manantis, kad per artimiausius dešimt metų įsivyraus elektroniniai atsiskaitymai – elektroniniai piniginiai vienetai bus naudojami visais atsiskaitymo lygiais. „Drauge su planšetiniais kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais atsiranda unikalių galimybių patogiai, negaištant laiko sutvarkyti savo reikalus“, – pabrėžia A.Buračas.

Priežiūra griežtės

Be judėjimo į interneto erdvę, šiandien matoma ir dar viena nauja tendencija, kuri keis bankininkystės suvokimą per ateinančius 8–10 metų. Finansų krizės smarkiai supurtyta Europos Sąjunga griežtina reguliavimą ir bankų priežiūrą. Bankininkystės ekspertai prognozuoja, kad ši tendencija vis stiprės, o jos pasekmes pajus ir Lietuvos verslas.
A.Buračo nuomone, neišsiversime be pakartotinių bandymų ES paversti federacine valstybe su viena finansų sistema ir, ko gero, bendru biudžetu. „Tikėtina, kad federacinės tendencijos vis dėlto įsigalės, ir tai turės didelės įtakos bankinių struktūrų tvarkymui – komerciniai bankai taps labiau priklausomi nuo centrinio banko. Priežiūra griežtės, nes komercinių bankų savivalė pradėjo kelti didelę grėsmę valstybių finansiniam saugumui: Latvijos, Pietų Europos, net Islandijos pavyzdys parodė, kad valstybės, kurios neblogai tvarkėsi, smarkiai nukentėjo dėl užsienio bankų filialų nevaldomų spekuliacijų, o vėliau valstybei buvo užmesta nepagrįsta skolos našta“, – stiprėjančio noro labiau kontroliuoti bankus priežastis vardija ekonomistas.
Pasak jo, visą dešimtmetį finansų sektorius per spekuliacijas didino savo kvotą perimdamas nuo 10 proc. iki pusės įvairiose šalyse sukuriamos pridėtinės vertės. Kaip jis tai sugebėjo? „Bankai pučia fiktyvų kapitalą – tai ne vien kreditai, bet ir garantijos, indėlių sertifikatai bei kiti išvestiniai vertybiniai popieriai. Susidarė nenormali situacija, kai fiktyvių, nepadengtų vertybinių popierių masė, skirtingais skaičiavimais, 30–40 kartų viršija atitinkamų šalių sukurtą bendrąjį vidaus produktą. Mažiausias finansinis sukrėtimas, ir didelė dalis tų fiktyvių dokumentų bus anuliuota, nes neturi realaus padengimo“, – vis dar egzistuojantį pavojų atskleidžia A.Buračas.
Tai suprasdamos ES institucijos leidžia vis naujus apribojimus. Nepriklausomas finansų analitikas Valdemaras Katkus mano, kad Lietuvos verslo įmones labiausiai palies Europos centrinių bankų pirmininkų priimtos “Bazelio III” taisyklės, turinčios įsigalioti nuo 2013 m. “Bazelio III” pakete svarbiausi du reikalavimai: pirmąjį, 10 proc. kapitalo pakankamumo, reikalavimą bankai Lietuvoje net viršija, tačiau kitas reikalavimas – turėti 30 proc. likvidaus turto, kurį būtų galima per 30 dienų paversti grynaisiais pinigais, jau tiesiogiai gali paveikti Lietuvos bendroves ir pakeisti paskolų politiką.
„Ateityje verslui gauti paskolas bus sudėtingiau, greičiau bus nutraukiamos jų sutartys ir sutrumpės grąžinimo laikotarpis: nemanau, kad paskolos bus išduodamos ilgiau ne 3–5 metams. Taigi investicijų, kurių atsipirkimo laikotarpis 7–10 metų, ateitis miglota. Rizikingi ar inovaciniai projektai turės būti finansuojami iš kitų šaltinių, ir bankai dar toliau nutols nuo šio segmento. Manau, kad bankų balansų pokyčiai privers keisti įmonių balansus – pirmiausia padidės sąnaudos. Įmonės dar negalvoja apie tai, bet turėtų įvertinti, kaip tai paveiks materialines investicijas, rizikingesnių inovacinių projektų finansavimą. Bankai Lietuvoje jau pradėjo skaičiuoti “Bazelio III” taisyklių įtaką savo veiklai“, – tvirtina V.Katkus.
Dėl didesnio reguliavimo ir prisiminimų apie pragaištingas pigių paskolų bumo pasekmes bent jau kelerius artimiausius metus tiek gyventojams, tiek verslui skolinimosi galimybės bus ribotos – panašios kaip dabar. Dėl šios priežasties S.Kropas mano, kad bankų pajamos iš skolinimo veiklos didės nedaug arba visai nedidės, o vis didesnį vaidmenį vaidins kitos paslaugos: „Bankai turi potencialo teikti įvairių kitų patrauklių produktų įmonėms – pradedant įmonių balansų valdymo ir baigiant konsultavimo bei tarpininkavimo verslui paslaugomis – ir taip kompensuoti mažėjančią galimybę uždirbti iš skolinimo.“

Bankų žlugimo neišvengsime?

Vilniaus taupomosios kasos analitikas Stasys Jakeliūnas mano, kad 2020 m. bankininkystės rinkos dalyvių žemėlapis atrodys panašiai kaip ir šiandien. Naujų stambių žaidėjų vargiai atsiras, nes maža mūsų rinka nepatraukli dideliems užsienio bankams, o skandinavų finansinės institucijos ir toliau dominuos. Skandinaviški bankai iš Lietuvos artimiausius 5–10 metų niekur nesitrauks, nes, S.Jakeliūno skaičiavimais, jie į Lietuvos ekonomiką 2004–2008 m. įmerkė iki 30 mlrd. Lt, daugiausia nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuose. „Nuo to, ar skandinaviški bankai ras kitų krypčių, kurioms galės skolinti – energetikos, pramonės įmonių, priklausys ir skandinaviškų bankų apetitai bei požiūris į mūsų rinką“, – mano S.Jakeliūnas.
Finansų ekspertai prognozuoja, kad į Lietuvą galėtų įžengti nebent Rusijos kapitalo bankai, kuriems mūsų šalis būtų vartai į ES, o S.Kropas dar tikėtųsi tinklinių žaidėjų, tokių kaip „Unicredit“, turinčių padalinius visose ES šalyse, atėjimo.
Beje, ateityje bankai konkurencijos gali tikėtis ir iš kitų šaltinių: atsilaisvinusias nišas užims kredito unijos arba visai nauji rinkos dalyviai. S.Jakeliūno nuomone, naujais žaidėjais galėtų tapti prekybos centrai ar mobilieji operatoriai: pirmieji galėtų užimti atsilaisvinusią fizinės bankininkystės nišą ir aptarnauti tuos klientus, kurie nenori keltis į internetą, o antrieji – plėstis į elektroninę erdvę ir siūlyti atsiskaitymo paslaugas. A.Buračas priduria, kad aptarnauti klientus regionuose tiesiogiai galėtų ir Lietuvos paštas, turintis daugybę smulkių skyrių.
Prognozuojant, kaip šalies bankininkystė atrodys per ateinančius 8–10 metų, natūraliai kyla klausimas dėl bankų žlugimo, stipriai supurtančio visą ekonomiką, atvejų: neišvengėme jų nei pirmąjį, nei antrąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį. Ar pavyks užkirsti kelią bankų griūtims ateinantį dešimtmetį?
A.Buračas atsako, kad ne. „Bankinės technologijos plėtojamos taip smarkiai, kad visuomenė ir priežiūros institucijos nespėja kontroliuoti visų galimų rizikos sričių. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų du mokslininkai gavo Nobelio premiją už rizikos vertinimo modelio sukūrimą, o per pusantrų metų pasirodė 160 to modelio modifikacijų. Ne tiek daug sričių, kuriose galime pamatyti tokį augimo tempą, – dar nebent genetika, kosmonautika, informacinės technologijos“, – apibendrina A.Buračas.

Lietuvos bankininkystė iki 2020 m.

1. Aptarnavimas. Klientų aptarnavimas persikels į elektroninę erdvę, o bankų aptarnavimo padalinių sumažės iki minimumo.
2. Elektroniniai atsiskaitymai. Sparčiai paplis elektroniniai piniginiai vienetai.
3. Mobilioji bankininkystė. Sąskaitas tvarkysime mobiliuoju telefonu.
4. Reguliavimas. Bankų reguliavimas ir priežiūra stiprės visos ES mastu.
5. Skolinimas. Dėl griežtesnio reguliavimo siaurės skolinimosi galimybės: paskolos bus išduodamos trumpesniam laikotarpiui, pasiskolinti rizikingiems projektams bus dar sunkiau.
6. Naujos paslaugos. Didieji bankai gaus mažiau pajamų iš skolinimo, tad plės paslaugų spektrą – stiprins konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas verslui.
7. Įstatymas. Bus priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas.
8. Nišos. Atsilaisvinusią aptarnavimo akis į akį nišą užims nauji žaidėjai, tokie kaip prekybos tinklai ar pašto skyriai.
9. Nauji žaidėjai. Į Lietuvos rinką gali įžengti rusiško kapitalo bankai.
10. Bankrotai. Bankų griūčių neišvengsime ir ateityje, nes bankininkystės sektoriuje pokyčiai labai staigūs.

Sinoptikų žadamus ypatingai šaltus orus komunalininkai pasitiks sustiprintomis pajėgomis. Savaitgalį, kuomet numatomos žemiausios temperatūros, sostinėje ištisą parą budės po kelis papildomus „City Service“ avarinės tarnybos ekipažus.

„Daugiabučių namų šilumos sistemos tinkamai parengtos šildymo sezonui ir funkcionuoja gerai. Daugelyje mūsų prižiūrimų sostinės namų pagal „5 žingsnių šilumos taupymo programą“ prieš šildymo sezoną buvo sandarinami arba keičiami bendrųjų patalpų langai ir durys, išėjimai ant stogo, atnaujinta šilumos vamzdynų izoliacija. Tačiau sugedus durų pritraukėjui, pastebėjus išdaužtą langą reikėtų nedelsiant skambinti namą administruojančiai įmonei“, – sakė Tadas Misevičius, „City Service“ pastatų ūkio valdymo departamento direktorius.

Pasak T.Misevičiaus, sustiprintu pajėgumu dirbsianti įmonė pasiruošusi reaguoti į visus kiekvieną skambutį.

Specialistai pažymi, kad esant tokiems šaltiems orams daugiabučių šilumos sistemose cirkuliuojantis termofikatas įkaista iki labai aukštų temperatūrų. Vamzdynai bei radiatoriai paklūsta fizikos dėsniams, įkaitęs šiek tiek plečiasi – dėl to kai kur, ypač senesnės statybos namuose, gyventojai gali pastebėti lašėjimą pro vamzdžių sandūras. Apie tai taip pat reikia pranešti administruojančiai įmonei.

Namų, kuriuose šilumos sistemas prižiūri „City Service“, gyventojai pranešimus kviečiami registruoti telefonu 8 700 55 966.

Briuselyje svarstomos naujos ES darbo taisyklės, kuriomis būtų numatoma, kad kiekvienai mamai, po gimdymo grįžusiai dirbti visą darbo dieną, kasdien priklausytų 2 valandos pertraukėlių, skirtų vaiko maitinimui krūtimi. Beje, kiek laiko vaiką maitinti motinos pienu, nuspręstų jos pačios – naujose taisyklėse nėra apibrėžtas joks konkretus laikotarpis.
Visoje Bendrijoje būtų numatyta ir prievolė išleisti moteris 20 savaičių viso darbo užmokesčio mokamų motinystės atostogų. Jei ši nuostata bus patvirtinta, turės keistis ir Lietuvoje galiojanti tvarka, mat šiuo metu numatyta, kad po gimdymo motinystės (tėvystės) atostogų pašalpa siekia 100 proc. kompensuojamojo užmokesčio tik tuo atveju, jei šios atostogos trunka metus, tuo tarpu pasirinkus dvejų metų vaiko priežiūros atostogas, pirmaisiais metais mokama 70 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa, neišskiriant pirmųjų savaičių po gimdymo, kaip siūlo Briuselio biurokratai.
Beje, naujosios taisyklės koreguotų tvarką beveik visose ES šalyse, nes daugelyje jų už tam tikrą vaiko priežiūros laikotarpį po gimdymo šiuo metu mokama iki 90 proc. ankstesnio atlyginimo siekianti mėnesio išmoka, o šis laikotarpis trunka iki 10 ar dar mažiau savaičių.
Kartu Briuselyje svarstoma, ar nereikėtų įvesti taisyklės, kad toms europietėms, kurios į darbo rinką grįžtų pirmaisiais metais po gimdymo, vienus metus darbdaviai privalėtų leisti dirbti lanksčiu darbo grafiku, o joms pageidaujant – pusę darbo dienos. Be to, pirmaisiais metais po gimdymo dirbančios moterys negalėtų būti verčiamos dirbti naktinėje pamainoje, taip pat – dirbti viršvalandžių likus 10 savaičių iki gimdymo, o vėliau – per visą maitinimo krūtimi laikotarpį, kad ir kiek šis truktų.
Galiausiai, nepriklausomai nuo dabar skirtingose ES šalyse galiojančių taisyklių, dviem savaitėmis 100 proc. apmokamų vaiko priežiūros atostogų gimus vaikui naudotųsi ir vaikų tėčiai.

Lietuvos verslininkų nedžiugina Susisiekimo ministerijos planai naikinti 11-ka regioninių kelių direkcijų ir vietos kelių priežiūrą centralizuoti bei griežtinti viešųjų pirkimų tvarką, rašo “Verslo žinios”.

“Kelių perdavimas LAKD galėtų supaprastinti jų administravimą, tačiau regioninių kelių priežiūros įmonių galimas dalyvavimas kelių statybos ir remonto rangos darbų konkursuose iškreiptų rinką ir pažeistų imperatyviąsias Viešųjų pirkimų įstatymo normas. Konkurencija tarp privataus kapitalo įmonių ir įmonių, kurios išlaikomos biudžeto lėšomis, negali būti lygiavertė”, – sakė bendrovės “Panevėžio keliai” atstovė Rasa Čepienė.

Kelių tiesimo bendrovės “Eurovia Lietuva” generalinis direktorius Stanislavas Kablys sako, kad jei regioninės įmonės bus privatizuotos, jos negalės konkuruoti su privačiomis bendrovėmis, nes net neturi reikalingos technikos . Ar bus verta jas įsigyti, priklausys nuo ministerijos politikos ir nuo to, kokio pobūdžio darbų bus ateityje.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neatmeta, kad taupant lėšas regioninės kelių priežiūros įmonės gali būti stambinamos, jungiamos į didesnes.

Automobilių kelių direkcijos vadovo Skirmanto Skrinsko teigimu, visas valstybės kelių turtas vertinamas 6,16 mlrd. litų. Anot jo, kelius direkcija gali perimti rugsėjį.