Ukraina pirmadienį pasižadėjo iki 2012 metų perduoti kitoms šalims visas jos turimas smarkiai prisodrinto urano atsargas, o JAV įsipareigojo bendradarbiauti su šia šalimi, kurioje tebeprisimenama prieš daugiau nei du dešimtmečius įvykusi Černobylio katastrofa.

Šis netikėtas Kijevo pareiškimas buvo išsakytas bendrame pranešime, paskelbtame po JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir vasarį kadenciją pradėjusio Ukrainos vadovo Viktoro Janukovyčiaus pirmojo susitikimo.

“Prezidentas Janukovyčius skelbia apie Ukrainos sprendimą atsisakyti visų savo smarkiai prisodrinto urano atsargų iki kito Branduolinio saugumo viršūnių susitikimo”, – sakoma abiejų lyderių pranešime.

Ukrainos pažadas iki 2012 metų perduoti visas turimas smarkiai prisodrinto urano atsargas buvo pirmasis konkretus pasiekimas per Vašingtone šiuo metu vykstantį precedento neturintį viršūnių susitikimą dėl branduolinio saugumo. Šioje dviejų dienų konferencijoje, kuriai pirmininkauja B.Obama, dalyvauja 47 šalių lyderiai.

Pastarasis Ukrainos sprendimas taip pat yra labai simboliškas: ši buvusi Sovietų Sąjungos respublika smarkiai nukentėjo per Černobylio atominės jėgainės avariją 1986 metais, kuri iki šiol tebėra didžiausias pasaulyje tokio pobūdžio incidentas.

Kijevas taip pat sklandžiai grąžino Rusijai visas Ukrainoje iki Sovietų Sąjungos žlugimo dislokuotas branduolinės raketas.

Subyrėjus komunistinei imperijai, Ukraina paveldėjo trečią didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą, tačiau paskutinės branduolinės kovinės galvutės buvo perduotos Maskvai 1996 metais, nurodė Jungtinėse Valstijose įsikūrusi nevyriausybinės organizacija “Iniciatyva branduolinei grėsmei mažinti” (Nuclear Threat Initiative, NTI).

“Prezidentas Obama pagyrė Ukrainos sprendimą, vadindamas jį istoriniu žingsniu ir Ukrainos lyderystės branduolinio saugumo bei neplatinimo srityje pakartotiniu patvirtinimu”, – sakoma bendrame pranešime.

Jame taip pat nurodoma, kad Kijevas “ketina atsisakyti žymios dalies” savo smarkiai prisodrinto urano dar šiais metais.

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Robertas Gibbsas (Robertas Gibsas) sakė, jog Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai techninių ekspertų pagalbą, taip pat finansuos branduolinių medžiagų išvežimą.

Pasak jo, Kijevas planuoja per artimiausius dvejus metus atsikratyti apie 90 kilogramų smarkiai prisodrinto urano..

“Jeigu mano apskaičiavimai teisingi, sakyčiau, kad kalbama apie apytikriai 90 kilogramų. Man susidarė įspūdis, kad iš tiesų esama daugiau, – aiškino R.Gibbsas. – Nenoriu gilintis į konkretų kiekį. Kaip sakiau, to (urano) pakanka keliems branduoliniams ginklams pagaminti”.

Kijevas taip pat palaikys Vašingtono “tarptautines pastangas pritaikyti civilinių branduolinių tyrimų įmones, kad jos galėtų naudoti mažai prisodrinto urano kurą, kuris XXI amžiuje tampa pasauliniu standartu”, sakoma bendrame prezidentų pranešime.

Abu lyderiai “susitarė ieškoti galimybių stiprinti bendradarbiavimą taikaus atominės energijos naudojimo srityse, tame tarpe vystyti branduolinių tyrimų pajėgumus Ukrainoje ir stengtis diversifikuoti Ukrainos branduolinės energetikos kuro šaltinius”.

Tame dokumente nurodoma, kad “jie taip pat susitarė tęsti bendradarbiavimą branduolinio saugumo srityje, tarp jų ir stengiantis apsaugoti Černobylio branduolinio reaktoriaus vietą”.

Černobylio katastrofa įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną, kai 1 val. 23 min. sprogo vienas iš tos jėgainės reaktorių. Pasklidusios radioaktyvios medžiagos užteršė dideles teritorijas Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje, taip pat pasklido kituose Europos regionuose.

Maskva pasiuntė tūkstančius “likvidatorių” (daugiausiai iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos) šalinti tos avarijos padarinių ir statyti betoninio sarkofago ant sprogusio reaktoriaus. Ukrainos oficialiai paskelbti duomenys rodo, jog daugiau nei 25 tūkst. tų žmonių mirė smarkiai apšvitinti arba žuvo per įvairius kitus incidentus.

2005 metų rugsėjį paskelbta Jungtinių Tautų statistika rodo, kad žuvusiųjų tebuvo 4 tūkst., tačiau šį skaičių ginčija nevyriausybinės organizacijos.

Vien Ukrainoje apie 2,3 mln. žmonių yra oficialiai pripažinti “nukentėjusiais nuo Černobylio katastrofos”.