Seimas ketvirtadienį su prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisomis priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą.
Pilietybės įstatymas su prezidentės pateiktomis pataisomis priimtas 65 Seimo nariams balsavus už, 21 – prieš, 40 susilaikius.
Pritarus prezidentės pataisoms, dviguba pilietybė leidžiama tik tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai, gimdami arba per santuoką.
Taip pat numatyti atvejai, kai Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams suteikiama išimties tvarka, už išskirtinius nuopelnus valstybei.
Seimas anksčiau buvo priėmęs nuostatą, kuri dvigubą pilietybę leido išvykusiems ir po Nepriklausomybės atkūrimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, tačiau prezidentė vetavo įstatymą dėl galimos prieštaros Konstitucijai.
Ketvirtadienį balsuojant Seime nepakako balsų atmesti prezidentės veto. Kad įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, balsavo 55 Seimo nariai, nors reikėjo ne mažiau kaip 71 balso. Pritaręs prezidentės veto, Seimas įstatymą priėmė su jos siūlomomis pataisomis.
Prezidentė Pilietybės įstatymą vetavo teigdama, jog jame buvusi galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę kitų ES ar NATO šalių pilietybę gavusiems asmenims ne tik prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl dvigubos pilietybės kaip atskiro atvejo, bet ir pažeidžia lygiateisiškumo principą.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.