Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad geriausia lėšas būsimoms pensijoms kaupti privačiuose pensijų fonduose ir “Sodroje”. Beveik penktadalis gyventojų norėtų didinti “Sodros” pervedimus į šiuos fondus, rodo BNS užsakymu tyrimų bendrovės “Rait” atlikta apklausa.

41 proc. apklaustųjų mano, kad geriausia būtų palikti dabartinį modelį, kai dalis lėšų kaupiama privačiuose fonduose, o kita dalis – “Sodroje”. 18 proc. apklaustųjų nuomone, reikėtų didinti pervedimus į privačius fondus ir mažinti kaupimą “Sodroje”.

Tuo tarpu 27 proc. apklaustų žmonių mano, kad geriausia lėšas kaupti tik “Sodroje”, atsisakant dalies įmokų pervedimo į privačius fondus.

Už “Sodros” pervedimų į antros pakopos pensijų fondus didinimą dažniausiai pasisakė asmenys įgiję aukštąjį išsilavinimą, aukščiausias pajamas (daugiau kaip 1,1 tūkst. litų vienam asmeniui) gaunantys, taip pat didmiesčių gyventojai.

Variantą, kai lėšos būtų kaupiamos tik “Sodroje”, atsisakant dalies įmokų pervedimo į privačius fondus, daugiausiai rinkosi 55-74 metų apklaustieji, asmenys su specialiuoju viduriniu, aukštesniuoju išsilavinimu, gyventojai, kurių pajamos yra nuo 601 iki 1,1 tūkst. litų per mėnesį.

Nuo 2009-ųjų pradžios “Sodros” įmoka į pensijų fondus buvo sumažinta nuo 5,5 proc. iki 3 proc. darbuotojo atlyginimo, o nuo liepos – iki 2 procentų. Seimas pernai birželį neribotam laikui paliko galioti iki 2 proc. sumažintas įmokas.

Sausio 13-23 dienomis apklausti 1007 nuolatinių Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus.

Trys Baltijos šalys ir Lenkija teigia teberemiančios atominės elektrinės Lietuvoje projektą, kuris padėtų užtikrinti stabilų ir saugų elektros energijos tiekimą Baltijos regione, taip pat ilgalaikį visavertės Baltijos šalių integracijos į Europos energetikos rinką tikslą.

Susitikime su Guentheriu Oettingeriu (Giunteriu Otingeriu), už energetiką atsakingu Europos Komisijos (EK) nariu, keturių valstybių atstovai patvirtino, kad šalys yra pasiryžusios laiku ir nuosekliai įgyvendinti Baltijos valstybių energijos rinkos ir jungčių planą (BEMIP) ir taip pat sieks ilgalaikio tiklso vienu metu prijungti Baltijos valstybes prie Europos elektros tinklo.

Susitikime kalbėta apie pažangą siekiant integruoti Baltijos elektros rinką į Europos Sąjungos rinką, taip pat apie naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą, teigiama G. Oettingerio tarnybos pranešime.

Susitarta po pusmečio surengti naują susitikimą, kuriame būtų apžvelgta padaryta pažanga ir nustatyti tolesni veiksmai. Į kitą susitikimą gali būti pakviesta Suomija.

Trys Baltijos šalys įsipareigojo parengti bendras politikos priemones dėl prekybos su Europos ekonominei erdvei (EEE) nepriklausančiomis šalimis principų ir jas įgyvendinti.

Be to, susitikimo dalyviai įsipareigojo laiku įgyvendinti trečiąjį energetikos rinkos paketą.