Pilietinė pareiga ir kartu vienas esminių demokratijos bruožų – rinkimai – Lietuvos piliečiams tampa vis mažiau patrauklūs. Štai šiemet pirmajame prezidento rinkimų ture balsavo šiek tiek daugiau nei 52 proc. rinkėjų, o antrajame, vykusiame kartu su Europos Parlamento rinkimais, – mažiau nei pusė, 47,4 proc. rinkėjų.
Toks piliečių abejingumas ir nusišalinimas nuo valstybės – grėsmingas signalas. Vienas iš variantų pakeisti padėtį – įvesti privalomąjį balsavimą, kuris, pavyzdžiui, egzistuoja Belgijoje, ir ten per rinkimus balsuoja apie 90 proc. turinčiųjų tam teisę.
Kaip “Veidui” teigė Aukščiausiosios Tarybos vadovas ir kadenciją baigiantis europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, “privalomasis balsavimas su baudomis ignoruojantiems demokratinius rinkimus, boikotuojantiems ir tingiai nebalsavusiems būtų aštrus eksperimentas (…). Viešas idėjos svarstymas būtų naudingas, paskatintų mąstyti apie laukiamą piliečių visuomenę”.
“Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” atlikta Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausa rodo, kad tik kas penktas (22,6 proc.) respondentas tam pritartų. Dauguma – beveik 46 proc. apklaustųjų nenori privalomojo balsavimo ir kad nebalsavusiems būtų taikomos finansinės sankcijos. Trečdalis (31,8 proc.) neturi nuomonės šiuo klausimu.
Kitam, jau daug metų svarstomam rinkimų pakeitimui – tiesioginiams mero rinkimams pritaria daugiau nei pusė (53,6 proc.) respondentų. Priešingos nuomonės laikosi trečdalis (29,4 proc.) didžiųjų miestų gyventojų, o 17 proc. neturi nuomonės ar nežino.

Lietuvoje į rinkimus ateina tik šiek tiek daugiau nei pusė rinkėjų. Ar pritartumėte privalomajam balsavimui ir kad nebalsavusiems būtų taikomos finansinės sankcijos? (proc.)
Ne 45,6
Nežinau / neturiu nuomonės 31,8
Taip 22,6

Ar pritartumėte tiesioginiams merų rinkimams? (proc.)
Taip 53,6
Ne 29,4
Nežinau / neturiu nuomonės 17,0

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2014 m. birželio 2–4 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam įstatymo projektui, kuriuo siūloma Lietuvoje įteisinti trijų mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus.

Toliau svarstymai dėl įstatymo vyks Seime, kurio sprendimas lems, ar Lietuvoje atsiras nauja rezervo formavimo praktika.

KAM tikisi, kad šiuos mokymus pakankamai piliečių pasirinks savo noru, tačiau palieka galimybę nesusirinkus laukiamam savanorių skaičiui 18-26 metų jaunuolius kviesti privaloma tvarka. Kol kas KAM nežino, kiek jaunuolių ateityje į šiuos mokymus bus šaukiama, ribinius skaičius kasmet turės patvirtinti Seimas.

Įstatymo projekte numatoma ir ilgesnė – devynių mėnesių – privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) alternatyva, tačiau kurį iš dviejų galimų pasirinkimų taikyti, kasmet taip pat spręs Seimas.

Dalyvauti kariniuose mokymuose galės ir moterys, bet tik jei pačios to norės. Mokymuose norintiesiems dalyvauti savanoriškai siūlomas 18-38 metų amžiaus cenzas.

Pasak krašto apsaugos ministrės konservatorės Rasos Juknevičienės, įstatymo projekto dalyje, susijusioje su privalomąja karo tarnyba beveik niekas nėra keičiama, tik sutrumpinamas jos laikas. Pagal dabar galiojantį įstatymą, privalomoji karo tarnyba trunką metus.

Šaukimas į PPKT šiuo metu yra sustabdytas, todėl KAM siekia, kad būtų sukurtas naujas būdas Konstitucijoje numatytai karo prievolei atlikti. Pasak R.Juknevičienės, taikos metu Lietuvai didelės kariuomenės nereikia, o mokymai įvedami tik siekiant formuoti ginti šalį pasirengusi rezervą. Šiemet, anot jos, savanoriškumo principu į karinius mokymus planuojama pakviesti 600 asmenų.

Teigiama, kad baziniai kariniai mokymai iš esmės nesiskirs nuo dabar organizuojamų būtinųjų karinių mokymų, į kuriuos ateina tik savanoriai. Šiuose mokymuose 2010 metais krašto gynybai buvo parengta apie 600 vyrų. Pabrėžiama, kad į naujus bazinius karinius mokymus kviečiamų asmenų skaičius priklausys nuo turimų lėšų, būtent lėšų stygius riboja ir dabar į būtinuosius karinius mokymus priimamų savanorių skaičių.

Privalomajam šaukimui į kariuomenę nepritaria liberalieji valdančiosios koalicijos partneriai, kurie dabartiniame įstatymo projekte mato paliktą galimybę atnaujinti privalomąjį šaukimą ir “neaiškumą, kaip toliau vystysis Lietuvos kariuomenė”, nes politikai gali vienais metais nuspręsti šaukti į privalomąją karo tarnybą, o kitais – ne.

Siekiant, kad asmenys į privalomąją karo tarnybą eitų savo noru, tam numatomos įvairios skatinimo priemonės – pavyzdžiui, darbdavių subsidijavimas, dalies studijų kainos apmokėjimas ar papildomų balų pridėjimas stojant į aukštąsias mokyklas.

Tačiau trečiadienį Vyriausybėje R.Juknevičienės gintam siūlymui dėl papildomų balų stojant pasipriešino liberalai.

“Visų pirma žmonių žinios ir gebėjimai turi lemti, o ne papildomi balai. Ten, kur pridedami papildomi balai, tai yra su pasiekimais susiję dalykai. Karo prievolė pasiekimų ar gebėjimų nedemonstruoja ir tai būtų iškraipantis priėmimo sistemą dalykas”, – svarstant klausimą Vyriausybės posėdyje sakė Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Vis dėlto, balsų dauguma nuspręsta įstatymą į Seimą siųsti neišbraukiant siūlymo, numatančio papildomus balus stojant.

Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai įsigalios dar šiemet.

2009 metais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad būtina numatyti kitokias nei privalomoji pradinė karo tarnyba parengimo ginti valstybę priemones, užtikrinančias, kad piliečiai būtų tinkamai parengti vykdyti savo konstitucinę pareigą – ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos valdyba rekomenduoja Vyriausybei atidėti sprendimą dėl kasos aparatų įvedimo turgavietėse, kol valstybinės institucijos nepateikė prašomos informacijos ir valdyba negalinti įvertinti galimo poveikio verslui, rašo “Verslo žinios”.

“Verslo žinių” duomenimis, Vyriausybė, priimdama sprendimą, dalį informacijos nutyli.

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje žada priimti galutinį sprendimą dėl kasos aparatų įrengimo dengtose turgavietėse prekiautojams maisto produktais.

Kad tai tik pirmasis žingsnis, aišku iš Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos skyriaus pažymos, kurioje primenama apie Vyriausybės programos siekį verslo liudijimus palikti tik amatininkams ir “nuosekliai siekti, kad asmenys, turintys verslo liudijimus, dirbtų pagal individualiai veiklai taikomas apmokestinimo taisykles”.

Deja, pažymoje pripažįstama, kad įvedus kasos aparatus smulkieji prekybininkai gali patirti ir sunkumų, ir išlaidų. Joje nurodoma, kad elektroniniai kasos aparatai, kurių įsigijimą ketina kompensuoti Vyriausybė, nustoja veikti temperatūrai nukritus iki nulio. O tokia temperatūra, pavyzdžiui, automobilinėje parduotuvėje, žiemą nuolatinė.

“Galima būtų pildyti pinigų paėmimo kvitus, tačiau esant žemai temperatūrai tokie reikalavimai labai apsunkintų prekiautojus”, – rašoma pažymoje.

Be to, joje įspėjama, kad naudojant kasos aparatą privalu vesti ir kasos žurnalą, o tam reikia daugiau žinių ir sugebėjimų, tad reikėtų prekybininkus apmokyti, kaip tvarkyti privalomą dokumentaciją.

Dar primenama, kad kasos aparato programavimas bei priežiūra verslininkui atsieis nuo 100 iki 150 litų per metus, o štai Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimu, ši kaina bus dukart didesnė – apie 300 litų.

Tiesa, prekiautojai gali įsigyti ir šalčiui atsparius kompiuterinius kasos aparatus. Tačiau aparatai, turintys fiskalinę funkciją, skirti prekybos centrams, restoranams ar degalinėms, priklausomai nuo modelio ir funkcijų, kainuoja nuo 5 tūkst. iki 20 tūkst. litų ir vargu ar būtų kompensuojami Vyriausybės.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad SVV taryba yra sudariusi darbo grupę, ji analizuoja kasos aparatų būtinybę turgavietėje.

Gruodžio 21 dieną darbo grupė kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Muitinės departamentą, Valstybinę mokesčių inspekciją ir paprašė pateikti turimus duomenis, kiek mėsos importuojama neturint būtinų dokumentų, teiravosi, kiek tokios mėsos pakliuvo į turgavietes, kaip gali pasikeisti turgaviečių prekiautojų atsakomybė įvedus kasos aparatus.

“Nesulaukėme nė vieno atsakymo, o sprendimas jau priimamas”, – teigė Z.Sorokienė.