Jurgitos Česnavičiūtės-Kudarauskienės, UAB „Vilniaus turtas“ teisininkės, teigimu, nuomojantis būstą būtina sudaryti sutartį, nes kitu atveju laikoma, kad nuomotojas vengia mokėti mokesčius pagal LR įstatymų nustatytą tvarką.

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, domoplius.lt projekto vadovo, apklausos rezultatai įrodo, kad nuomos sutartis vis dar yra pakankamai retas reiškinys. „Ši apklausos dalyvių nuostata ganėtinai netikėta. Nuomininkui turbūt yra priimtina, kad jis nėra susaistomas jokiomis sutartimis, bet nuomotojui – tikrai ne. Juk yra turtas, kurį nuomininkas gali sugadinti, o be sutarties to neįrodysi“, – pastebi E. Narbuntovičius.

Domoplius.lt atstovo nuomonę patvirtina ir apklausos rezultatai – 27 proc. apklausoje dalyvavusių nekilnojamojo turto skelbimų portalo lankytojų tikina, kad jiems yra tekę atsidurti konfliktinėse situacijose, kurias būtų padėjusi išspręsti pasirašyta nuomos sutartis.

Be sutarties – rankos surištos

Teisininkė J. Česnavičiūtės-Kudarauskienės pastebi, kad konfliktinės situacijos dažniausiai kyla dėl ne laiku apmokėto nuomos mokesčio ar sąskaitų už komunalines paslaugas.

„Kai nėra pasirašyta sutartis, neretai pasitaiko situacijų, kad nuomininkas piktybiškai vengia mokėti nuomos mokestį visus metus, slapstosi, keičia spynas ir pan. Tokiu atveju nuomotojo rankos yra surištos, jis turi sumokėti komunalinių paslaugų sąskaitas ir delspinigius už laiku nesumokėtas komunalines paslaugas, tačiau iš nuomininko nieko negali išsireikalauti. Nuomininką galima tik iškraustyti, tačiau nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl nesumokėtų mokesčių“, – teigia teisininkė.

Ji atkreipia dėmesį, kad pasirašius nuomos sutartį, reikia griežtai apibrėžti terminus, iki kada reikia sumokėti visus mokesčius ir numatyti sankcijas, jeigu vėluojama tą padaryti.

„Žinoma, prie nuomos sutarties patartina pridėti ir priėmimo-perdavimo aktą, kuriame turi būti kruopščiai aprašyta bute esanti technika, baldai, kitas inventorius, jų būklė, jeigu įmanoma – netgi pagaminimo metai ir kitos charakteristikos. Tai naudinga tiek nuomotojui, tiek nuomininkui, kad vėliau nebūtų jokių pretenzijų dėl inventoriaus pažeidimų“, – pastebi J. Česnavičiūtė-Kudarauskienė.

Nuomotojui prieš pasirašant nuomos sutartį patariama patikrinti nuomininkų asmens tapatybę, aptarti depozito (užstato) gavimo sąlygas, apdrausti nuomojamą būstą.

Patarimai nuomininkui

Nuomininkams prieš pasirašant nuomos sutartį patariama įsitikinti, kad nuomotojas turi teisę nuomoti nekilnojamąjį turtą, aptarti svarbiausias nuomos sutarties detales: apmokėjimą, einamąjį remontą (jei tokio prireiktų), išsikraustymo ir sutarties nutraukimo sąlygas.

Pasak J. Česnavičiūtės-Kudarauskienės, nuomos sutartyje taip pat reikėtų numatyti, kas turėtų apmokėti už įvairius galimus santechnikos, elektros instaliacijos ir kitus gedimus.

Neretas konfliktinių situacijų atvejis – naminių gyvūnų laikymas. Jeigu nuomininkas turi gyvūną ar planuoja jį įsigyti, tokia sąlyga turi būti numatyta sutartyje, kad vėliau nuomotojas negalėtų pareikšti pretenzijų dėl naminių gyvūnų laikymo.

Sutartis gali padidinti nuomos kainą

Beveik trečdalis domoplius.lt inicijuotos apklausos dalyvių (31 proc.) mano, kad nuomojamas būstas brangesnis, kai pasirašoma nuomos sutartis. „Nuomos sutartis iš tiesų gali padidinti būsto nuomos mokestį, kadangi nuomotojas padidina mokestį už nuomojamas patalpas ir taip mokesčių naštą perkelia nuomininkui“, – pastebi teisininkė.

Apklausos rezultatai rodo, kad būsto nuomos sutarties pasirašymu labiau suinteresuoti nuomotojai (25 proc.) negu nuomininkai (6 proc.) Daugiau nei trečdalis lietuvių nuomos sutartį pasirašo abipusiu sutarimu (35 proc.). Dauguma – 89 proc. apklausos dalyvių – prieš pasirašydami nuomos sutartį nesikonsultuoja su notarais, teisininkais ar brokeriais.

Domoplius.lt projekto vadovo teigimu, jei būstas nuomojamas tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai, ji visada rekomenduoja pasirašyti sutartį, jei reikia – pateikiamas ir sutarties šablonas. „Mūsų portalo rubrikoje „Patarimai“ galima rasti standartinę nuomos sutartį, kuria galima drąsiai naudotis įforminant santykius tarp nuomotojo ir nuomininko“, – atkreipia dėmesį E. Narbuntovičius.

Šuo metų portale domoplius.lt yra paskelbta apie 15 000 nuomojamų objektų: apie 2 000 skelbimų paskelbė privatūs asmenys, 13 000 – nekilnojamojo turto agentūros.

Rusijos dujų koncernas “Gazprom” pažeidė 2004 metų sutartį dėl bendrovės “Lietuvos dujos” akcijų paketo privatizavimo ir investicijų į ją, ketvirtadienį pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pasak jo, Lietuva siūlo “Gazprom” Briuselyje derėtis dėl mažesnės dujų kainos Lietuvai. Derėtis siūloma Lietuvos atstovybėje Briuselyje, o sutarties pažeidimas, anot energetikos ministro, pagal sutartį turėtų būti ištaisytas per 60 dienų. Jei to nepavyktų padaryti, Lietuva žada kreiptis į Stokholmo arbitražą.

“Mes šiandien išsiuntėme “Gazprom” pranešimą dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties pažeidimo. Lietuva surinko įrodymų dėl šio pažeidimo, kad “Gazprom” Lietuvai tiekia dujas neteisinga kaina. Tai yra sutarties pažeidimo esmė, siūlome “Gazprom” pradėti derybas dėl pažeidimo ištaisymo, tai yra dėl teisingos dujų kainos tiekimo Lietuvos vartotojams” ,- trumpoje spaudos konferencijoje sakė A.Sekmokas.

Jis sakė tikintis, kad “Gazprom” ištaisys šį pažeidimą – nustatys teisingą kainą Lietuvos vartotojams ir tuo būdu šis nesutarimas bus išspręstas.

A.Sekmokas teigė, kad remiamasi “Gazprom” atstovo Sergejaus Kuprijanovo pareiškimais, kad Lietuvai dujų kaina yra didinama dėl politinių priežasčių, taip pat koncerno valdybos pirmininko pavaduotojo Valerijaus Golubevo teiginiais, esą Lietuvai tiekiamos dujos yra 15 proc. brangesnės nei kaimyninėms šalims.

“Kokia turėtų būti teisinga dujų kaina, bus nustatyta pagal numatytas procedūras. Tai bus nustatyta ekspertiniu būdu”, – tikino A.Sekmokas.

Ministras taip pat siūlo paviešinti “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį, kad visuomenei būtų visiškai aišku ir būtų galima objektyviai vertinti visus veiksmus ir susidariusią situaciją.

A.Sekmokas tvirtino, kad nepavykus susitarti, Lietuva kreipsis į Stokholmo arbitražą dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Paklaustas, kodėl derėtis siūloma Briuselyje, A.Sekmokas sakė manantis, kad trečioji šalis yra labai gera vieta, juo labiau, kad Lietuva yra pateikusi skundą EK Konkurencijos direktoratui: “Tai yra diskusijų klausimas, kas dalyvautų diskusijose”.

Jis išsamiau nekomentavo, koks sutarties punktas pažeistas, motyvuodamas sutarties konfidencialumu.

Pasak Energetikos ministerijos pranešimo, Energetikos ministerija negali viešai paskelbti “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties teksto ir pasiūlė “Gazprom” atskleisti visuomenei visas jos nuostatas.

“Privatizavimo sutartimi “Gazprom” įsipareigojo, kad į Lietuvą tiekiamų gamtinių dujų kaina bus teisinga – tai yra ji nebus įtakojama politinių faktorių. Šis įsipareigojimas reiškia, kad “Gazprom” nediskriminuos Lietuvos vartotojų. Energetikos ministerija surinko įrodymų, kad “Gazprom” diskriminuoja vartotojus ir daro politinį ir ekonominį spaudimą Lietuvos Vyriausybei”, – rašoma pranešime.

“Gazprom” ketvirtadienį išsiųstas pranešimas dėl 2004 metų sausio 23 dienos “Lietuvos dujų” akcijų privatizavimo sutarties pažeidimo.

“Gazprom” Spaudos tarnybos atsrovė BNS sakė nieko nežinanti apie tokį laišką.

Bandydama spausti Rusijos koncerną “į kampą”, sausio pabaigoje Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą “Gazprom” piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

Ji taip pat pareikalavo, kad atsistatydintų įmonės vadovai, įskaitant ir du valdybos narius -”Gazprom” atstovus.

“Gazprom” ir E.ON priešinasi ketvirtadienį įsigaliojusio ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimui, kuris numato dujų tiekimo ir skirstymo veiklų atskyrimą – tai reiškia, kad valstybė savo žinion ketina perimti magistralinius šalies dujotiekius, ir dujų tiekėjas negalės turėti daugumos akcijų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje.

Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad Lietuva už tūkstantį kubinių metrų dujų “Gazprom” moka maždaug 100 JAV dolerių daugiau nei, pavyzdžiui, Vokietija.

Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė 2004 metais, privatizuojant “Lietuvos dujas”, tvirtino, kad tuo met pasirašyta ilgalaikė dujų tiekimo sutartis numato, jog Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, “Gazprom” tiekiamų dujų kaina Lietuvai iki 2015 metų išliks stabili bei prognozuojama.

Tačiau, kaip tuomet teigė “Gazprom”, kainos formulė, kuri priklauso nuo mazuto kainos, ateityje gali keistis.

“Gazprom” 2004 metų kovą už 100 mln. litų įsigijo 34 proc. bendrovės “Lietuvos dujos” akcijų. Kartu su akcijų pirkimo sutartimi buvo pasirašyta akcininkų sutartis ir ilgalaikė gamtinių dujų tiekimo sutartis.

Dar 34 mln. litų buvo padėti į specialią depozitinę sąskaitą ir turėjo būti sumokėti dviem dalimis iki 2008 metų vidurio, jei Lietuva laikysis tam tikrų sutartų sąlygų. Tačiau iki šiol derybos buvo nesėkmingos ir pinigų Vyriausybė negavo. Neoficialiomis BNS žiniomis, šiuo metu dėl jų aktyviai deramasi.

Lietuvai dabar priklauso 17,7 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” – 38,9 proc.