Liepos 1-ąją Lietuvoje įsigalioja Probacijos įstatymas, numatantis lygtinai nuteistų asmenų kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Pareigūnų teigimu, vieno nuteistojo išlaikymas valstybei šiandien kainuoja apie 50 litų per dieną, o pritaikius modernią įrangą, kaina tesiektų apie 13 litų.

Probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Vadovaujantis įstatymu, lygtinai nuteistam asmeniui ar įtariamajam ant kojos būtų uždėta apyrankė, kurios judėjimas bus stebimas kompiuterio monitoriuje. Visgi elektroninės kontrolės prietaisas nuteistajam bus užsegamas teismo sprendimu ir tik pačiam asmeniui sutikus.
Seimui patvirtinus minėto įstatymo pataisas, buvo paskelbtas viešasis konkursas dėl elektroninės kontrolės prietaisų pirkimo. Teisingumo ministerija viešai pakvietė visus elektroninių apyrankių bei kitų modernių stebėjimo priemonių tiekėjus ir gamintojus pristatyti šios įrangos pritaikymo galimybes, naudojimo ypatumus.
Konkursą laimėjusi įmonių grupei „Penki kontinentai“ priklausanti bendrovė BS/2 pristato elektroninės stebėjimo įrangos gamintojos Didžiosios Britanijos kompanijos „Serco Geografix Ltd.“ elektroninę kontrolės apyrankę ir stebėjimo programinę įrangą. Tai įrenginiai, kuriuos galima pritaikyti pačiose įvairiausiose sferose, tad įrangos tiekėja ir platintoja Lietuvoje kompanija BS/2, daugiau nei 10 metų dirbanti saugos technologijų sprendimų srityje, čia įžvelgia didžiules verslo galimybes. Bendrovės siūlomas asmens atpažinimo įtaisas (apyrankė) užsegamas labai paprastai, nenaudojant jokių įrankių. Jis labai lengvas ir nevaržo nuteistojo judesių, o pažangi įtaiso optinių skaidulų sistema leidžia lengvai pastebėti pasikėsinimą sugadinti įtaisą. Be to, apyrankė atspari vandeniui ir pasižymi ilga elementų veikimo trukme.
Nuteistojo asmens buvimo vieta kontroliuojama elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Vietovės stebėjimo įtaisas su laidinio telefono arba GSM ryšiu ir elektroninės kontrolės įrenginiai bus sujungti į centrą, iš kurio stebima, ar elektroninį prietaisą nešiojantis nuteistasis nepažeidžia skirtų apribojimų, ar nebandoma jį sugadinti. Programinė įranga, valdoma iš stebėjimo centro arba internetu, fiksuoja visus pranešimus. Su pažeidėju galima susisiekti telefonu, tad pareigūnams nebereikia fiziškai važiuoti ir tikrinti, kaip nuteistieji gyvenamojoje vietoje laikosi teismo paskirtų pareigų.
Pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, elektroninis stebėjimas ir tam skirtos įrangos naudojimas padės sumažinti kalinių skaičių, be to, tai yra puiki resocializacijos priemonė. Taikant elektroninį stebėjimą asmuo nėra izoliuojamas nuo visuomenės, turi galimybę dirbti, mokytis, gyventi šeimoje, padengti nusikalstama veika padarytą žalą, mokėti mokesčius. Ministro teigimu, svarstoma galimybė nuteistiesiems patiems susimokėti už asmens tapatybės įtaisus, o tai leistų dar efektyviau taupyti mokesčių mokėtojų pinigus.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius tikisi, kad per Seimo pavasario sesiją pavyks priimti Probacijos įstatymą, kuris įteisintų elektroninio stebėjimo įtaisų dėvėjimą nuteistiesiems.

Kartu ministras teigia prognozuojantis nelengvą šio įstatymo priėmimo procedūrą Seime.

“Sunku Seimo darbą prognozuoti, kiek mes kalbėjomės su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku, tikimės pavasario sesijoje įstatymo projektą galima priimti”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Teisingumo ministerijos vadovas.

R.Šimašius pabrėžė, kad laisvės atėmimo įstaigos neretai tampa nusikalstamumo mokykla pirmąkart į jas patekusiems nuteistiesiems. Įstatymu, anot jo, norima sumažinti pakartotinį nusikalstamumą.

“Alternatyvios sankcijos nebūtinai yra lengvesnės, ir probacija arba sąlyginis atleidimas nuo bausmės yra nebūtinai lengvas nusikaltėliui. Tai gali būti susiję su kuo įvairiausiais apribojimais. Vienas iš jų vizualiai labiausiai matomas yra nuolatinis stebėjimas elektroninių sekimo priemonių būdu – apyrankių ar kitų nenuimamų sekimo prietaisų būdu”, – dėstė ministras.

Ministras tvirtino, kad probacijos sistema pasitelkiant nuotolinio sekimo priemones nebus brangesnė už dabartinę tvarką. Jis sakė kol kas negalintis nurodyti sekimo sistemos išlaikymo galutinės kainos, nes tai priklausys nuo viešųjų pirkimų rezultatų.

“Bendrai eitų kalba apie visos bausmių sistemos arba piginimą, arba laikymą kaštų tam pačiame lygyje, bet efektyvumo padidinimą. Apie kaštų didėjimą negali būti nė kalbos”, – teigė R.Šimašius.

Valdančiosios koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio deleguotas ministras sakė ne tik prognozuojantis Seimo opozicijos pasipriešinimą šiam projektui, bet neslėpė, jog entuziazmo kol kas trūksta ir kai kuriems koalicijos partneriams.

“Šiandienai, galiu pasakyti, entuziazmo iš koalicijos partnerių kartais pritrūksta, ir tai yra man sunkiai suprantama”, – kalbėjo R.Šimašius.

Anot jo, “didysis kliuvinys, dėl ko įstatymo projektas nejuda taip sklandžiai, kaip norėtųsi”, yra įstatyme numatyti planai panaikinti statutinių pareigūnų statusą 250 dabartinių pataisos inspektorių Lietuvoje. Nors jų atleisti bei sumažinti atlyginimų ir neplanuojama, tačiau “išstatutinimas”, anot ministro, reikštų, kad šie žmonės nebegalėtų tikėtis išeiti į ankstyvą pensiją.

“Šiandien probuotojas arba pataisos inspektorius gali išeiti į pensiją būdamas 50 metų. (…) Galiu pasakyti, kad 55 metų probuotojas yra tikrai geriau nei 30 metų probuotojas. Tam reikia ir gyvenimiškos patirties. Bendraujant su nusikaltusiais asmenimis jaunas amžius ne visą laiką yra privalumas. Yra nuodėmė paleisti žmones iš tos sistemos ir mokėti jiems pensiją, kai jie yra pačiame jėgų žydėjime”, – sakė R.Šimašius.

Pasak jo, probuotojams nebūtinos statutinėms pareigybėms būdingos savybės, nes prievartos taikymas neturi būti jų darbo metodas.

Ministras teigė, kad Probacijos įstatymo projektas aprėpia didelę nusikalstamumo sritį, išskyrus sunkiausius nusikaltimus. Jo nuomone, lengviausiems nusikaltimams pirmiausiai turi būti taikoma probacija, o ne laisvės atėmimas.

R.Šimašius sakė, kad priėmus įstatymą, sistema veikti pradėtų pamažu, nes “turi įgyti pasitikėjimą ir žmonių, ir teisėjų, ir visų visų institucijų”.

“Už grotų yra apie 9 tūkst. Lietuvos piliečių. Būtų per drąsu sakyti, kiek asmenų galėtų nebūti už grotų, o, tarkime, išleisti anksčiau su labai griežta kontrole. Aš manau, kad pradžioje šie skaičiai nebus dideli. (…) Manau – nuo keliasdešimt iki poros šimtų yra realistinis kelias. Neturėtų būti iš karto skaičiaus sumažinimas dvigubai”, – teigė ministras.

Probacijo įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas per rudens sesiją.