Alytaus pagrindinės mokyklos mokinė iššoko pro langą ir susižalojo. Šis pavyzdys – vienas iš nedaugelio atvejų, kuriuos išgarsina žiniasklaida.

Gabija Sabaliauskaitė

Šios septintokės patirtis iliustruoja skaudžias mokinių problemas ir tai, kad jiems ne visada suteikiama psichologinė pagalba. Pernai vienam mokiniui teko 0,001 psichologo.

Ir Alytaus septintokės, ir pernai Ukmergėje nusižudžiusios keturiolikmetės, ir daugelio kitų keliolikos metų amžiaus moksleivių pavyzdžiai, „Veido“ pašnekovų nuomone, yra pats ryškiausias raudonas signalas, pranešantis apie jaunimo problemas. O jų gali kilti bet kada, bet kuriam jaunuoliui ir bet kur – šeimoje ar mokykloje, už mokyklos tvoros ar namų sienų.

Gaila, bet po tokių atsitikimų kyla ir retorinių klausimų, ar mokiniai, slegiami sunkumų, sulaukia deramo dėmesio, ar gauna kad ir pačią pirmą psichologinę pagalbą, kurią galėtų ir turėtų gauti mokykloje (ir ne tik).

Kaip rodo Švietimo informacinių technologijų centro ir Statistikos departamento duomenys,

2013–2014 mokslo metais 1,2 tūkst. šalies bendrojo ugdymo mokyklų dirbo 1,4 tūkst. psichologų ir socialinių pedagogų. Kitaip tariant, 358 tūkst. mokinių dalijosi 446 psichologus ir 969 socialinius pedagogus. Arba vienam mokiniui pernai teko po 0,001 psichologo.

„Niekada nepasakysime, kad psichologinė pagalba pakankama, nes pagalbos specialistų mokyklose yra nedaug. Norėtume, kad jų būtų daugiau“, – pripažįsta Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Labinienė ir priduria, kad daugiau pagalbos specialistų pageidauja ir mokinių tėvai, ir mokyklų vadovai.

Kaltų Alytuje ir niekur kitur Lietuvoje ieškoti nereikia. Kaip ir nereikia atsakomybės dėl mokinių savijautos užkrauti mokyklų psichologams, socialiniams pedagogams ar direktoriams, kurie, komentuodami skaudžius įvykius, mokinius apibūdintų taip pat, kaip dauguma administraciniu darbu ir popierizmu užsiėmusių jų kolegų: „mokėsi vidutiniškai, problemų nekėlė“ ar kaip nors panašiai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje

Premjeras Andrius Kubilius apie ūkio ministro Dainiaus Kreivio pažymą nekalba kaip apie perspektyvų dokumentą, galintį atskleisti korupcijos faktus ir bausti kaltuosius. Vietoje to premjeras kalba apie prevencinius sprendimus, kurie turėtų užkirsti kelią ministro aprašytiems atvejams, rašo “Verslo žinios”.

Dienraštis su premjeru kalbėjosi prieš antradienį paskelbtą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą.

“Dabar norėtųsi, kad mes nepaskęstume detalėse, kurios toli nenuves. Nagrinėti vieną ar kitą epizodą, pavardes, kas ten ir kaip, – ne to tikslo mes siekėme. Tikrai neplanavome tos pažymos skelbti. Mes siekėme vieno tikslo – įvertinti tam tikras sistemines problemas ir ieškoti sisteminių sprendimų”, – interviu “Verslo žinioms” sakė A.Kubilius.

Jis teigė, jog jo nenustebino kai kurių asmenų vieša reakcija, tačiau teigė nemanantis, jog yra didelė perspektyva nagrinėti šią pažymą, vertinant teisinio tyrimo galimybes. Premjeras taip pat pridūrė, jog nuo pernai liepos kai kuriais klausimais buvo dirbama su teisėsaugos institucijomis.

“Tam, kad nekiltų pagundos įvairių interesų grupėms vaikščioti ir siūlyti namus ar automobilius, yra nebloga JAV patirtis, tai yra “saulės šviesos” (“sunshine law”) įstatymų sistema. Visi pareigūnai turėtų registruoti bet kokį susitikimą su interesų grupių atstovais. Taip pat visi darbiniai pasitarimai dėl ES lėšų ar viešųjų pirkimų turėtų būti tiksliai stenografuojami ar įrašomi”, – kalbėjo premjeras.