Interviu BNS Premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad apie didesnį gynybos finansavimą leidžia kalbėti papildomos investicijos į Viešojo saugumo tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų karinį rengimą. Vyriausybė skaičiuoja, kad kitąmet Lietuva gynybai skirs 0,95-0,97 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

- Kokia yra oficiali Vyriausybės pozicija – kokią dalį BVP gynybos išlaidoms Lietuva skiria ir ketina skirti ateityje?

- Labai teisingai klausiate – kokią dalį skiriame gynybai. Reikia nepainioti sąvokų – gynybos biudžetas ir KAM biudžetas. Šis skirtumas yra ir šiemet patvirtintoje Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijoje. Pagal ją, įvedus karo padėtį, agresijos metu ginkluotosioms pajėgoms taip pat priskiriama VSAT ir VST.

Siekiame, kad šios dvi struktūros būtų pasirengusios įgyvendinti iškeltus uždavinius. Todėl svarstydami gynybos biudžetą, skaičiuojame kariuomenės biudžetą, VST biudžetą ir VSAT biudžetą. Pagal dabar svarstomą biudžeto projektą ir BVP projekcijas, kitąmet gynybai skirsime 0,95-0,97 proc. BVP.

KAM biudžetas lieka, deja, toks pat, koks buvo šiemet. Iššūkius matome ir ieškome būdų, kaip padėti spręsti kariuomenei finansines problemas. Todėl nusprendėme panaudoti 50 mln. litų ES lėšų įsigyti sraigtasparnius įvairiems tikslams, taip pat ir susijusiems su krašto apsauga. Taip pat pavedėme iki lapkričio 1 dienos KAM kartu su Finansų ir Ūkio ministerijomis parengti pasiūlymus dėl krašto apsaugos sistemos nekilnojamojo turto – turto atnaujinimo programų, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės programų panaudojimo, pavyzdžiui, tobulinant Zoknių oro uostą.

- Kaip vertinate prezidentės teiginį, kad Lietuva ir iki šiol skyrė gerokai daugiau nei 1 proc. BVP gynybai?

- Prezidentė pasakė svarbų dalyką, kad skaičiuodami gynybos biudžetą, turime skaičiuoti ne tik KAM biudžetą, kariuomenės biudžetą, bet ir papildomus dalykus.

Galbūt prezidentė dar tiksliai nežinojo tų skaičių. Iš pradžių irgi galvojome, kad gali viršyti 1 procentą. O dar tiksliau suskaičiavus išėjo 0,95 procento. Bet tai nepridėjus tų 50 mln. litų sraigtasparniams – jų neįtraukiame, nes jie yra ir aplinkos apsaugos, gelbėjimo tikslams.

Turėtume suprasti kai kurių skaičiavimų viešoje erdvėje skirtumų atsiradimo priežastis. Nuo 2004 metų Lietuva nemažai diskutavo su NATO ekspertais, ne visada sutardama dėl NATO siūlomų koncepcijų, kas yra NATO standartas kalbant apie karines pajėgas.

2004 metais NATO formulavo, kad karinės pajėgos turi būti parengtos tarptautinėms NATO misijoms, ir tai yra pagrindinis uždavinys. Dalyvavome tose diskusijose ir mes, kariuomenės vadas generolas Jonas Kronkaitis aiškiai dėstė požiūrį, kad negalime apsiriboti vien tik tokiu tikslų iškėlimu savo karinėms pajėgoms – šalia to turi būti ir mūsų teritorinės gynybos prioritetai. Šiuo požiūriu galbūt kai kurie skirtumai vertinimuose ir yra likę.

VSAT turi apie 3,5 tūkst., VST - 900 personalo. Kalbant apie teritorinės gynybos potencialią, nematyti rezervo ir neplanuoti jo panaudojimo mums būtų neišmintinga.

- Kam apskritai reikalingas toks gynybos išlaidų perskaičiavimas ir naujas pateikimas viešojoje erdvėje? Ar taip tikitės sušvelninti NATO kritiką dėl nepakankamo finansavimo?

- Ne procentais mes ginsimės. Nors procentai padeda palyginti vienus su kitais, bet mums labai svarbu racionaliai ir efektyviai įgyvendinti ginkluotos gynybos koncepciją. Savo, kaip Vyriausybės vadovo, matau labai didelę atsakomybę, kad turimą potencialią būtume tinkamai parengę tokiam atvejui, kurio, tikėkime, išvengsime. Todėl ir patvirtinome veiksmų planą, kokie turi būti karinės taktikos mokymai.

Tuo pačiu turime racionaliai skaičiuoti, kokios lėšos skiriamos gynybai ir patys savęs nemenkinti.

- Siekdama narystės NATO Lietuva irgi bandė “atrodyti geriau”, tačiau 2005 metais NATO ekspertai pareikalavo pasiaiškinti dėl nesusijusių išlaidų įtraukimo į pateikiamą gynybos finansavimą, ir išlaidų didinimo per kitas institucijas buvo atsisakyta. Ar Lietuva vėl neužlips ant to paties grėblio?

- Tai du skirtingi dalykai. Tikrai nepučiame jokių skaičių. Galbūt buvo klaidų 2003-2004 metais, kai bandyta pridėti ir kompiuterius mokykloms, ir dar ką nors. Tų klaidingų nuodėmių tikrai nesirengiame kartoti, apie tai negalvojame. Bet jei turime nuostatas, kad į ginkluotas pajėgas įtraukiamos tos dvi struktūros, tai turime įgyvendinti – su labai racionaliais pasirengimo planais, o į planų įgyvendinimą, mokymą riekia investuoti.

- Sąjungininkai NATO, visų pirma JAV, sako suprantančios, kad Europoje ir JAV yra ekonominė krizė, bet prašo aiškaus plano, kaip bus siekiama 2 proc. BVP gynybai atsigaunant ekonomikai. Ar Lietuva turi tokį planą?

- Iš tikrųjų, net jei skaičiuojame, kad išleidžiame 1 procentą, tai nėra NATO standartas 2 procentai. Akivaizdu, kad turime bendrą rūpestį.

Seime rengiamas partijų susitarimas, kad atsigaunant po krizės rastume galimybių skirti daugiau lėšų ir artėtume prie NATO naudojamo ginkluotųjų pajėgų finansavimo vertinimo kriterijų. Tam ir toliau skirsime dėmesį. Deja, šiandieninės aplinkybės neleidžia labai greitai numatyti didesnių pinigų.

Mūsų partneriai gerai supranta, kad saugumas mūsų regione šiuo metu priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų – pirma, kaip įveikiame finansinę ir ekonominę krizę, antra, kaip sprendžiame energetinio saugumo iššūkius, kur turime didžiulius projektus, ir trečia, tai pasirengimas tiesioginei karinei gynybai. Nekuklu vertinti patiems save, bet pagal šiuos tris svarbiausius saugumą užtikrinančius dalykus darome tikrai nemažai.

O 2 proc. BVP gynybai lieka labai aiškus tikslas.

- Ačiū už interviu.