Ekologiškus produktus vartotojai dažniausiai renkasi ieškodami natūralumo, įvairiais maisto priedais ir skonio stiprikliais nepakeistų maistinių savybių. Tačiau ne mažiau svarbus ir kitas ekologinės gamybos aspektas – gaminant ekologiškus produktus nenukenčia aplinka, kurioje gyvename.
Aplinkosaugos reikšmė vis didėja
„Renkuosi ekologiškus produktus, nes noriu, kad aš ir mano artimieji vartotų natūralų, nepageidajamais priedais neužterštą maistą“, – taip savo pasirinkimą aiškina dažnas ekologiškų produktų pirkėjas.
Tai, žinoma, reikšminga priežastis rinktis ekologiškus produktus, tačiau ekologinė gamyba sparčiai populiarėja ne vien dėl to. Svarbiausias ekologinio ūkininkavimo ir gamybos principas yra aplinkos apsauga, kuri visame pasaulyje darosi vis aktualesnė problema. O prie jos sprendimo prisideda ir ekologiškai dirbti nusprendę ūkininkai bei gamintojai.
Ekologinė gamyba nėra vien ekologiškų medžiagų supirkimas ir jų pavertimas galutiniu gaminiu, kuris vartotojui pristatomas kaip ekologiškas. Visas gamybos procesas taip pat privalo būti organizuojamas taip, kad aplinkai būtų daroma kuo mažesnė žala. Atsakingos kontrolės institucijos stebi visą gaminio kelią – nuo sėjos ūkininkų laukuose iki žaliavų laikymo gamintojo sandėliuose.
Vartotojai darosi sąmoningesni
Patys gamintojai sako pastebintys, kad vartotojai sąmoningėja, todėl pirkėjų simpatijas vis dažniau pelno tos įmonės, kurios ne tik pasiūlo kokybiškų produktų, bet ir juos gamindamos stengiasi nepakenkti aplinkai.
Pasak pirmosios lietuviškos ekologiškos degtinės gamintojų, ekologiškumą žyminčių ženklų ant produktų pakuočių ieškantys pirkėjai taip elgiasi ir dėl rūpesčio gamta.
„Kiek tenka girdėti vartotojų atsiliepimų, ekologija jiems svarbi ir dėl aplinkosaugos. Yra tam tikra nemaža ir vis auganti vartotojų grupė, kuriai patinka žinoti, kad visi produkto gamybai naudojami žemės ūkio ingredientai buvo užauginti neskriaudžiant gamtos, neteršiant žemės pesticidais, herbicidais, neorganinėmis trąšomis, kitomis cheminėmis priemonėmis“, – sakė pirmosios lietuviškos ekologiškos degtinės gamintojai.
Siekia skleisti žinias
Lietuviškos ekologiškos degtinės gamintojų teigimu, ekologija ateityje įgis vis didesnę reikšmę, nes tai yra būdas elgtis atsakingai ir išaugoti aplinką, kurioje gyvename.
Todėl ekologiškų produktų gamintojai siekia, kad kuo daugiau vartotojų gautų informacijos ne tik apie ekologiškų produktų savybes, bet ir apie jų gamybą bei būdus, kuriais ekologiškų produktų gamintojai prisideda prie aplinkos apsaugos.
Baltijos maisto organizacija su savo narėmis – maisto ir gėrimų pramonės įmonėmis – įgyvendina ES remiamą projektą „Ekologinių produktų informavimo ir skatinimo veiksmai Lietuvoje“. Šiuo projektu siekiama užpildyti vartotojų žinių apie ekologiškus produktus ir ES ekologiškų produktų ženklinimą spragas bei gerinti ekologiškų produktų pasiūlą. Todėl iki 2016-ųjų, kol tęsis šis projektas, Baltijos maisto organizacija kvies į įvairius renginius ir kurs informacinę medžiagą apie ekologinius projektus.

8 tūkst. tonų riešutų ir džiovintų vaisių – tiek per 2013 m. suvartojo Lietuvos gyventojai, rodo kompanijos „Arimex“, Baltijos šalių riešutų ir džiovintų vaisių rinkos lyderės, duomenys. Per pastaruosius kelerius metus šių produktų populiarumas Lietuvoje augo. Viena tai lėmusių priežasčių – didelis lietuvių susidomėjimas sveika gyvensena ir mityba.

Metų pradžioje bendrovės TNS LT pristatytame visuomenės nuomonės tyrime teigiama, jog net 40 proc. gyventojų nurodė besimaitinantys sveikiau nei anksčiau. Be to, kas ketvirtas (26 proc.) Lietuvos gyventojas sako, kad galvoja apie maisto, kurį valgo, kaloringumą.

„Pastebėjome, kad pastaraisiais metais mitybai vartotojai skiria vis didesnį dėmesį. Kita vertus, vartotojai tampa vis reiklesni – norima ne tik skanių, bet ir sveikų, mažiau kaloringų, tačiau daugiau energijos suteikiančių maisto produktų, – teigia Jurga Sakalauskaitė, UAB „Arimex“ rinkodaros vadovė. – Besikeičiantys vartotojų įpročiai skatina koreguoti ir produktų pasiūlą, pavyzdžiui, naujausią produktų liniją 1GO kūrėme bendradarbiaudami su dietologais.“

Kartu su sveikos gyvensenos tendencijomis į Lietuvą iš Vakarų pasaulio šalių ateina ir produktų „mados“. Šiuo metu pasaulyje itin populiarūs specialiai vienam užkandžiui subalansuoti riešutų, sėklų ir džiovintų vaisių rinkiniai, skirti papildyti energijos atsargas tarp trijų pagrindinių valgymų. Neseniai „Arimex“ pristatyti 1GO rinkiniai sukurti taip, kad kiekvieno iš jų energinė vertė neviršytų 250 kcal, o sudėtyje esančios maistinės medžiagos suteiktų energijos, būtinos darbe. Šiais mišiniais siekiama pasiūlyti sveikesnę alternatyvą energiniams gėrimams bei šokoladui, kuriuos vartotojai renkasi kaip greitai veikiančius energijos šaltinius. Tiesa, juos kuriant nemažai dėmesio skirta lietuvių skoniui, siekiant atitikti sveikos mitybos reikalavimus neaukojant valgymo malonumo.

Anot J. Sakalauskaitės, tarp riešutų ir džiovintų vaisių produktų, dietologų įtraukiamų į sveikos mitybos racioną, Lietuvoje populiariausiais išlieka jų rinkiniai. Taip pat lietuviai labai mėgsta džiovintus abrikosus, slyvas, populiarumo nepraranda razinos. Mėgstamiausi lietuvių  riešutai – pistacijos, lazdynų riešutai, migdolai, šiek tiek mažiau suvalgoma anakardžių ir graikinių riešutų. Tiesa, produktų populiarumą lemia ir sezoniškumas. Pavyzdžiui, vasarą daugiau suvartojama kepintų, sūdytų riešutų, kuriuos kaip sotų, energijos suteikiantį užkandį renkasi iškylautojai. Žiemą daugiau suvartojama džiovintų vaisių, kurie, galima spėti,  šaltuoju laikotarpiu lietuviams pakeičia šviežius.

Lietuviško kapitalo riešutų ir džiovintų vaisių importuotojos ir platintojos UAB „Arimex“ 2013 m. pardavimų pajamos siekė 103 mln. Lt ir, lyginant su 2012 m., augo 18,8 proc.

Nemažos investicijos negąsdina ekologiškų produktų gamybos imtis nusprendusių bendrovių. Nors vis dar tenka investuoti ne tik į pačią gamybą, bet ir į vartotojų švietimą, stabiliai auganti ekologiškų produktų rinka gamintojams atveria naujų galimybių.

100 tūkst. litų – vien pasiruošimui

Europos Komisijos duomenimis, ekologiškų produktų vartojimas Bendrijoje didėja kasmet. Šiuo metu ekologiški produktai sudaro daugiau kaip 2 proc. visos ES rinkos. Per pastarąjį dešimtmetį žymiai išaugo ir ekologiškų produktų gamyba. Dabar daugiau kaip 5 proc. visų ES žemės ūkio naudmenų yra pripažinti ekologiškais.

Vis daugiau ekologiškų produktų užauginama bei gaminama ir Lietuvoje. Jei 2010-aisiais sertifikuoti ekologiški žemės ūkio plotai sudarė apie 149 tūkst. hektarų, tai 2012-aisiais – jau beveik 163 tūkst. hektarų.

Gamintojus imtis ekologiškų produktų skatina ir ES fondai, kurie teikia paramą ekologiniam ūkininkavimui bei remia projektus, informuojančius apie ekologiją, gilinančius vartotojų žinias ar stiprinančius ekologinės gamybos standartus.

Ženklas pripažįstamas visoje ES

Tiesa, nemažai tenka investuoti ir patiems gamintojams. Investicijos ypač reikalingos, jei gamintojai nori, kad jų produkcija ne tik būtų ekologiška, bet ir turėtų tai patvirtinančius oficialius ženklus. Pavyzdžiui, vien pasiruošimas gaminti neseniai pristatytą pirmąją Lietuvoje ekologišką degtinę kainavo apie 110 tūkst. litų. Laiko ir lėšų pareikalavo užduotis rasti etilo alkoholį, pagamintą iš ekologiniame ūkyje užaugintų kviečių. Be to, specialiai ekologiškos degtinės gamybai pagal užsakymą buvo sukurti ir pagaminti lino filtrai. Iki šiol tokie filtrai nebuvo naudojami jokios kitos degtinės gamyboje.

Ši degtinė pažymėta visoje ES pripažįstamu ekologiško produkto ženklu „Europos lapas“. Tik „Europos lapu“ ženklinti produktai informuoja, kad gaminys atitinka Europos Sąjungos ir nacionalinius reikalavimus, reglamentuojančius ekologinę gamybą. Leidimą savo produktą vadinti ekologišku ir naudoti „Europos lapo“ ženklą suteikia nepriklausoma ES kontrolės įstaiga, kuri sertifikuotus ūkio subjektus vėliau tikrina bent kartą per metus.

Produktams, kuriuos leidžiama žymėti „Europos lapo“ simboliu, taikomi griežti reikalavimai – gamyboje draudžiama naudoti sintetinius maisto priedus, sintetines trąšas ir pesticidus, genetiškai modifikuotas kultūras ir ingredientus, privaloma laikytis gyvūnų gerovės standartų ir kt.

Vartotojams dar trūksta žinių

Tai, kad kuo daugiau ekologiškų produktų būtų žymimi „Europos lapo“ simboliu, yra svarbu, nes tyrimai rodo, jog nepaisant augančio vartotojų susidomėjimo ekologiškais produktais, žinios apie juos yra gana paviršutiniškos. Tik kiek daugiau nei trečdalis Lietuvos vartotojų žino, kokius produktus galima laikyti ekologiškais ir tik penktadalis gali pasakyti, kokiu ženklu žymimi ES sertifikuoti ekologiški produktai.
Situaciją turėtų pakeisti Baltijos maisto organizacijos kartu su savo narėmis – maisto ir gėrimų pramonės įmonėmis – vykdomas ES remiamas projektas „Ekologinių produktų informavimo ir skatinimo veiksmai Lietuvoje“.
Šiuo projektu siekiama užpildyti vartotojų žinių apie ekologiškus produktus ir ES ekologiškų produktų ženklinimą spragas bei gerinti ekologiškų produktų pasiūlą. Todėl iki 2016-ųjų, kol bus vykdomas šis projektas, Baltijos maisto organizacija kvies į įvairius renginius bei kurs informacinę medžiagą apie ekologiškus projektus.

Lietuvos gyventojai – lojalūs pamėgtiems maisto produktams ar gaminiams, atskleidė „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Net pusė pirkėjų (49 proc.), parduotuvėje negavę savo pamėgto prekės ženklo maisto produkto, pirmiausia jo ieškotų kitame prekybos tinkle, o ne skubėtų rinktis ir pirkti kitą panašų produktą.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis,31 proc. apklaustųjų, parduotuvėje neradę savo mėgstamo produkto, kitoje prekybos vietoje ieškotų tik trūkstamo mėgiamo gaminio, o net 18 proc. pakeistų parduotuvę ir visus reikalingus produktus pirktų ten.

Tokių veiksmų dažniau imtųsi aukštesnes pajamas gaunantys asmenys: 51 proc. lietuvių, kurių šeimos pajamos didesnės nei 2500 litų ir 45 proc. tų, kurių šeimos pajamos 1501-2500 litų per mėnesį. Lojalesni savo pamėgtam maisto produktui yra miestų ir didmiesčių gyventojai (58 procentai).

Moterys (51 proc.) ir jaunimas (54 proc.) iki 30 metų yra labiausiai apsisprendę visiškai pakeisti kasdieninio apsipirkimo parduotuves ir visus produktus įsigyti tame prekybos tinkle, kuriame yra jų pamėgtas produktas.
44 proc. respondentų, neradę mėgiamo produkto, apsipirkimo vietos nekeistų.

7 proc.. gyventojų į klausimą, kaip jie elgtųsi, jei ilgiau nerastų savo pamėgtos prekės kasdieninio apsipirkimo parduotuvėje, neatsakė arba neturėjo nuomonės.

Praėjusių metų pabaigoje atlikto tyrimo metu buvo apklausti 15-74 metų Lietuvos gyventojai.

Vyno, kakavos, krevečių ir alyvuogių pasiūla jau dabar netenkina paklausos, o netolimoje ateityje galime pajusti tokių ir kitokių produktų trūkumą. Taigi jų kainos jau padidėjo ir dar kils.

Nors dalies produktų pasaulinės pasiūlos sumenkimas lietuvių vartojimo įpročiams žymesnės įtakos neturės, tačiau kai kurių mums įprastų produktų, tarkime, vyno ar kakavos, pasaulinės pasiūlos mažėjimą pajus ir dažnas lietuvis.

Vyno trūks vis labiau

Ne, pasaulio vynuogynų nenusiaubė uraganai ir šalnos jų nepakando, o ir derlius buvo pakenčiamas, tačiau vyno paklausa jau pernai 300 mln. dėžių viršijo pasiūlą, o šiemet ir kitąmet, pasak Amerikos “Morgan Stanley” finansinių paslaugų įmonės atlikto tyrimo, jo trūks dar labiau.
Kodėl taip yra? Todėl, kad pasaulio gyventojai šiuo metu norėtų išgerti 3 mlrd. dėžių vyno per metus, bet vyno gamintojai per metus sunkiai prispaudžia ir 2,8 mlrd. dėžių. Kitaip tariant, pasiūla nebepatenkina paklausos. O taip atsitiko daugiausia todėl, kad kai kuriose valstybėse stipriai padidėjo vyno suvartojimas. Tarkime, Kinijoje dabar jo išgeriama dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus.
Vyno trūkumas nėra netikėtai iš dangaus nukritusi staigmena: 2004-aisiais vyno gamyba buvo stipriai išaugusi ir tuomet problema buvo vyno perviršis, tad dauguma gamintojų sumažino gamybos apimtis. Maždaug 60 proc. visos vyno produkcijos pagaminančioje Europoje per pastarąjį dešimtmetį vynuogynų plotai taip pat smarkiai sumažėjo. Tai geriausiai galima pajusti trijose pagrindinėse Senojo žemyno vyno gamintojose – Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Dar pridėkime, kad pastaruosius kelerius metus vynuogių derlius nedžiugino, ir turime dabartinę padėtį: praėjusiais metais vyno gamyba Europoje nukrito maždaug dešimtadaliu, o palyginti su „auksiniais“ 2004-aisiais – net ketvirtadaliu.
Taigi kas laukia vyno mėgėjų? Alternatyvų čia nėra daug: jiems teks arba mokėti daugiau, arba pereiti prie vadinamojo naujojo pasaulio vynų. Jam atstovaujančiose šalyse, priešingai nei Europoje, matomas stabilus vyno gamybos didėjimas. Ir nors naujasis pasaulis (t.y. be Europos) drauge pagamina tik apie 40 proc. vyno, galima tikėtis, kad būtent šios šalys padės subalansuoti vyno rinką ir sušvelnins jo trūkumą.

Dėl nepalankių orų laukia mažas alyvuogių derlius

Vis dėlto bėda viena nevaikšto. Brangs ne tik vynas: tai gresia ir dažniausiai su juo vartojamiems produktams – alyvuogėms bei kai kurių rūšių sūriui.
Alyvuogių (ir iš jų gaminamų produktų) kaina didės dėl blogų orų nulemto mažo derliaus. Ypač dėl blogų orų nukentėjo Graikijos alyvuogių augintojai, o juk Graikija yra trečia pagal dydį po Ispanijos ir Italijos alyvuogių aliejaus gamintoja. Graikijoje alyvmedžiai užima apie 60 proc. dirbamos žemės ir čia kasmet (priklauso nuo derliaus) pagaminama apie 370–430 tūkst. tonų alyvuogių bei jų produktų. Šiemet prognozuojama, kad tas skaičius bus net menkesnis nei 370 tūkst. tonų. Dauguma Graikijos ūkininkų skundžiasi, kad nemažoje dalyje regionų alyvuogių derlius šiemet iki 80 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniais metais.
Vaizdas liūdnas ne tik Graikijoje: Ispanijoje alyvuogių derlius taip pat nedidelis, tik priežastis kita – pakenkė metų pradžioje įsivyravusi sausra. Negana to, ūkininkai nuogąstauja, kad iš dabartinių ženklų matyti, jog ir kitų metų alyvuogių derlius nebus didelis. Tai ir skatina prognozes, kad pasaulyje gali būti nebepatenkinama tokių produktų, kaip alyvuogės ar jų aliejus, paklausa, todėl žadamas kainų kilimas.
Prognozuojama, kad dėl tokios situacijos dabartinės alyvuogių kainos Europos šalyse gali pakilti iki 50 proc. Tiesa, prognozes švelnina tai, kad prieš šį nesėkmių ruožą alyvuogių derlius buvo itin geras, ir tai leido sukaupti šiek tiek atsargų.
Negana to, nelinksmos žinios ir prognozės plaukia ir iš sūrininkų flango. Didžiosios Britanijos ekspertai kalba apie artėjančią ožkų pieno sūrio krizę. Tai susiję su tuo, kad 2010 m. dėl bakterinės ligos (Q karštinės), potencialiai pavojingos ir žmonėms, Europos fermose teko išskersti apie 50 tūkst. ožkų bei avių, todėl sumažėjo ožkų pieno pasiūla, o dalis fermerių apskritai atsisakė jų veisimo verslo. Leidinio „The Independent“ teigimu, didžiausią pasiūlos ir paklausos neatitikimą (taigi ir išaugusias kainas) turėtume išvysti atėjus žiemai.

Nepatenkintų vartotojų skundų dėl maisto kokybės kavinėse ir prekybos centruose, nekokybiškų elektrotechnikos, avalynės ar tekstilės gaminių, taip pat dėl netinkamai suteiktų paslaugų autoservisuose, cheminio valymo ar skalbimo valyklose, kasmet daugėja, tačiau daugeliui mūsų verslininkų klientų nepasitenkinimas – nė motais.

Jau ne vienerius metus elektrotechnikos ir batų pardavėjai sulaukia daugiausiai nusivylusių pirkėjų skundų, tačiau atrodo, kad apie vartotojų interesus vis tiek nemąsto. Elektrotechnikos prekių grupėje pernai, palyginus su 2011 m., skundų skaičius išaugo 10,9 proc., odos gaminių ir avalynės net – 15,7 proc.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (VNMPI) nustatė, kad praėjusiais metais net 80 proc. dėl odos gaminių ir avalynės gautų skundų buvo pagrįsti, beveik pusė jų pasitvirtino ir dėl elektrotechnikos.
Viešojo maitinimo įstaigose pažeidimų taip pat nemažėja, iš kurių didžiausią dalį sudaro bendrų higienos normų ignoravimas. Nemažai Lietuvos gamintojų ilgą laiką mulkino pirkėjus ant pakuočių rašydami, kad produktas neva be E, dabar apgaudinėja, skelbdami, kad, tarkim, dešroje ar silkėje nėra pridėtinių E, nors įvairių cheminių priedų gali būti prieskoniuose, naudotuose tam produktui pagaminti.
Į mūsų šalį ir toliau keliauja pesticidais užteršti vaisiai, daržovės, riešutai. Tiesa, per pastaruosius keletą metų tokių siuntų sumažėjo, tačiau mikrobinės ir cheminės taršos, neleistinų maisto priedų naudojimo atvejų – daugybė. Vien tik per praėjusius metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse uždraudė realizuoti beveik šešis šimtų tonų nesaugių maisto produktų, gamybos įmonėse sulaikyta ir į rinką neleista tiekti apie devyniolika tonų nesaugių maisto produktų. Daugiausia tai buvo vaisiai, daržovės ir jų produktai, aliejai ir augaliniai riebalai, kava, arbata, kakava, ar gaminiai iš kakavos.
Taigi, kurios Lietuvos įmonės dažniausiai nesilaiko higienos, produktų saugos ir kokybės reikalavimų?

Prasčiausia situacija kavinėse ir restoranuose

VMVT direktorius dr. Jonas Milius pabrėžia, kad bene daugiausiai problemų, susijusių su maisto kokybe, šiuo metu yra viešojo maitinimo įstaigose. Nors patiekalus daugelyje kavinių bei restoranų valgyti saugu, tačiau dažnai jie yra neskanūs ir nekokybiškai paruošti.
Nors VMVT vadovas pastebi, kad apsinuodijimo atvejai dėl nekokybiško maisto kavinėse ar restoranuose nėra dažni, tačiau apie kokybę gana daug pasako tai, kad meniu nurodyta penkiasdešimt patiekalų, o virtuvėje dirba viena virėja. Pasak J.Miliaus, ji viena tiek tikrai nespėja pagaminti, tad naudojami pusfabrikačiai.
„Šios problemos yra ir bus itin aktualios, ypač, kai Lietuva po pusmečio pirmininkaus ES Tarybai. Kavines ir restoranus tiek dėl patiekalų skonio, tiek dėl aptarnavimo turėtų paskatinti pasitempti viešojo maitinimo įstaigų reitingas, kurį vartotojai turėtų matyti jau vasaros pradžioje“, – kaip tikimasi pakelti kavinių lygį atskleidžia VMVT direktorius.
Tačiau piktybiškiausi pažeidėjai, pasirodo, yra ne viešojo maitinimo įstaigų vadovai ir darbuotojai, o tarpininkai, kurie įveža į šalį vieną ar kitą produkciją. Tai vadinamieji Europos “sanitarai”, kuriems svarbus tik pelnas, o apie savo reputaciją jie negalvoja. Mat padirbėję vienoje šalyje, po pusmečio produktus tiekia kitos valstybės rinkai.
Štai neseniai VMVT inspektoriai uždraudė į mūsų prekybos vietas tiekti 25 t braškių siuntą iš Kinijos, nes nustatyta, kad uogos užterštos noro virusu. Priminsime, kad dėl šiuo virusu užterštų braškių Vokietijoje pernai rudenį kilo didelis apsinuodijimo maistu protrūkis.
Tuo tarpu mūsų verslininkai, kaip tikina J.Milius, daug dėmesio skiria tam, kad neįvežtų nesaugių produktų, todėl net patys Europos laboratorijose tikrina produktus. Tai patvirtina ir skaičiai. Štai prieš dvejus metus buvo sunaikinta apie pusantro tūkstančio tonų nesaugių produktų, o pernai – 900 tonų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Per pastaruosius porą dešimtmečių informacinės technologijos ir internetas pasaulį pakeitė neatpažįstamai. Pažvelkime, kaip šie veiksniai pakeitė Lietuvą ir kaip mes pakeitėme IT?

Teliko pora savaičių, kai Lietuvoje bus visiškai išjungta analoginė antžeminė televizija ir pereita prie skaitmeninių transliacijų, – tai nemažus pokyčius šalies vartotojams reiškiantis projektas, kurio sėkmę įvertinti galėsime tik po kelerių metų. Nepaisant to, kad televizijos transliacijų skaitmeninimas yra žingsnis į priekį, kyla klausimas, ar nevertėtų žengti į priekį dviejų žingsnių, – juk televiziją transliuoti galima būtų ir mobiliuoju internetu, kai šio skvarba šalyje gana didelė.
Iš tiesų IT srityje progresas dažnai vyksta eksponentiškai, o ne tiesiškai, todėl sudėtinga numatyti, kurios technologijos „iššaus“, o kurios užges, dorai taip ir neištobulintos. Juk retas aktyviai besinaudojusiųjų kompiuteriais ir internetu prieš keliolika metų tuo metu galėjo nuspėti daugumą didžiausių IT sritį neatpažįstamai pakeisiančių technologijų ar įvykių. Tarkime, „Google“ iš naujo sukūrė internetinę paiešką, elektroninį paštą bei dar keletą svarbių paslaugų, „Amazon“ įsuko internetinę prekybą, „Facebook“ parodė, kaip turi veikti tikras socialinis tinklas, „Apple“ padarė revoliuciją, sukurdama išmanųjį telefoną ir planšetinį kompiuterį, bei perkūrė prekybą skaitmeniniu turiniu, „YouTube“ iš esmės pakeitė mūsų suvokimą apie filmus internete.
Ir nors lietuviai negali pasigirti tokiais didelio masto projektais ar produktais, vis dėlto per pastaruosius keliolika metų turėjome savo šalyje keletą tikrai reikšmingų IT įvykių, kurie palietė beveik kiekvieno piliečio kasdienybę ir pakeitė mūsų įpročius. Juk šiandien Lietuva pasaulyje pirmauja pagal šviesolaidinio interneto skverbtį, esame ketvirti pagal interneto spartą, mūsų šalyje ypač gerai veikia internetinės bankininkystės paslaugos. Be to, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, beveik visos įmonės su valstybės institucijomis bendrauja internetu.
Deja, yra ir kita medalio pusė: lietuviai nenoriai perka prekes internetu, jaučiama didžiulė rinkos atskirtis, dėl kurios šalyje filmai, muzika bei kitoks skaitmeninis turinys dažniausiai pirataujamas, lietuviams sunkiai sekasi kurti programinę įrangą, o rizikos kapitalas, galintis remti naujus produktus, vis dar žengia pirmuosius žingsnius.
Tad nors skaitmeniniai keliai nutiesti, juos dažniau išnaudojame turinio vartojimui (nelegaliam), o ne jo kūrimui. Todėl „Veidas“ bandė pažvelgti atgal ir įvertinti, kokie lietuviški IT projektai bei įvykiai gali būti laikomi reikšmingiausiais ir svarbiausiais kiekvienam iš mūsų. Taip pat bandėme suprasti, kodėl IT srities technologijos šalyje vystėsi būtent taip, o ne kitaip, ir ko šiandien trūksta, kad to proveržio būtų daugiau.

Ilgo kelio pradžia regionuose

Priminsime, kad prieš dešimtį metų buvo inicijuotas nemažai naudos visuomenei davęs viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo projektas – aljansas „Langas į ateitį“. Jame savo jėgas suvienijo „Omnitel“, „Lietuvos telekomas“ (dabar “Teo”), „Alna“, „Sonex“ (dabar ATEA), SEB bankas, „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“) bei šalies savivaldybės. Įgyvendinant projektą buvo pradėti steigti vieši interneto prieigos taškai, apmokomi bibliotekininkai bei organizuojami gyventojų mokymai, kaip naudotis internetu, skirti kompiuteriniam raštingumui didinti.
Vėliau aljanso pradėtą veiklą pratęsė ES remiamos PHARE socialinės ekonominės sanglaudos programos finansuojamas projektas „Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse“. Galutinis rezultatas – 2008-aisiais interneto taškų tinklas apėmė jau per 800 interneto prieigos vietų, dažniausiai regionų bibliotekose arba mokyklose. „Šis aljansas padarė fantastišką darbą. Paprasti žmonės, iki tol baiminęsi technologijų, išmoko jomis naudotis, daug kam ir darbą padėjo susirasti“, – prisimena Antanas Zabulis, bendrovės „Omnitel“ vadovas.
Interneto “knygnešiu” Lietuvoje tapo ir bendrovės „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas – jo ir žmonos Melindos fondo inicijuotas projektas „Bibliotekos pažangai“ internetą atvedė į dar 1276 bibliotekas. „Jei neklystu, šiandien Lietuvoje kas aštuonis kilometrus galime rasti po biblioteką, kurioje nemokamai galima prisijungti prie interneto bei gauti konsultaciją“, – pabrėžia Andrius Plečkaitis, asociacijos „Infobalt” inovacijų vadovas.
Tiesa, kai kurie „Veido“ pašnekovai pastebėjo, kad iki šiol neišspręstas vienas svarbus minėtų projektų aspektas: bibliotekos, kuriose yra interneto prieiga, dirba įprastu darbo laiku, tad jų paslaugomis naudotis patogiausia nebent tik moksleiviams ir senjorams. Todėl bibliotekoje stovintis kompiuteris, kuris patogiausiu metu, vakare po darbo, yra užrakinamas, – ne pats išmintingiausias ir patogiausias pasirinkimas.
Pasak “Veido” pašnekovų, kita kompiuterių ir interneto skverbtį į lietuvių namus paskatinusi iniciatyva buvo mokesčių lengvata kompiuteriams įsigyti ir internetui įsivesti, galiojusi ketverius metus nuo 2004-ųjų. Per visą šį laikotarpį tokia lengvata pasinaudojo beveik pusė milijono pirkėjų, kai kurie net po kelis kartus. „Šio projekto postūmis buvo didžiulis – tuo metu ypač daug Lietuvos šeimų įsigijo pirmuosius savo kompiuterius, ir netgi su legalia operacine sistema“, – pabrėžia IT srities ekspertas ir tinklaraštininkas Džiugas Paršonis, su liūdesiu pridurdamas, kad visi išvardyti projektai baigėsi, ir apie jokį panašių idėjų tęstinumą net nėra kalbama.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Antrus metus iš eilės Lietuvių gamintojo AB „Vilkyškių pieninė“ produktai vasario 13–17 dienomis Maskvoje vykusioje „Prodexpo 2012“ parodoje pelnė aukso medalius.

Šiemet didžiausioje Rytų Europoje maisto produktų, gėrimų ir žaliavų parodoje „Geriausio metų gaminio“ titulą pelnė du „Vilkyškių pieninės“ produktai – sūris „Maasdam“ ir „Vilkyškių“ jogurtas su agrastais.
Subtilaus skonio „Maasdam“ sūrio gamyba reikalauja ilgametės patirties ir kruopštaus darbo. Lietuvoje šis „Vilkyškių pieninės“ sūris 2001 m. jau buvo apdovanotas aukso medaliu parodoje „Agrobalt“. Pasak AB „Vilkyškių pieninė“ generalinio direktoriaus Gintaro Bertašiaus, sūris „Maasdam“ taip pat labai populiarus kaimyninėje Rusijoje, ką įrodo ir šis svarbus apdovanojimas.
„Labai maloniai nustebino ir „Vilkyškių“ jogurto su agrastais pripažinimas, nes tai išties subtilaus skonio unikalus produktas – neįprastas tiek Lietuvos, tiek Rusijos rinkoms. „Vilkyškių“ jogurtas su agrastais Lietuvos rinkoje pasirodė visai neseniai, tačiau pirkėjai labai greitai pamėgo reto, išskirtinio skonio produktą ir šiandien tai yra vienas populiariausiųjų tarp visų „Vilkyškių“ jogurtų. Jis ypač vertinamas vartotojų, kurie mėgsta mažiau saldžius, gaivesnius ir natūralesnius produktus“, – sakė G. Bertašius ir pridūrė, kad šie apdovanojimai paskatins „Vilkyškių pieninę“ ateityje dar drąsiau kurti išskirtinius produktus.
Pernai „Prodexpo“ parodoje Rusijoje aukso medaliu jau buvo apdovanotas „Vilkyškių pieninės“ sūris „Prūsija“, apdovanojimus taip pat gavo sūriai „Legenda“ ir „Žalgiris“.
„Prodexpo“ yra didžiausia kasmetinė specializuota paroda Rusijoje ir Rytų Europoje, atliekanti svarbų vaidmenį plėtojant šalies maisto pramonę. „Prodexpo“ priklauso Pasaulinei parodų industrijos asociacijai (UFI) bei Rusijos parodų ir mugių sąjungai (RUEF), joje reguliariai dalyvauja vidaus ir užsienio maisto pramonės lyderiai, suinteresuoti pristatyti savo prekių ženklus Rusijos rinkai. Šiemet jau aštuonioliktą kartą vykusiame renginyje savo produkciją pristatė daugiau kaip 2000 atstovų iš 55 šalių. Daugiau informacijos apie parodą – oficialiame jos puslapyje internete: http://www.prod-expo.ru/en/.

Latvijos paramos žemės ūkio centrui duomenimis, maisto produktų kainos pernai bemaž vienodai augo visose trijose Baltijos valstybėse, tačiau tebėra mažesnės nei prieš dvejus metus.

Per praėjusius metus Lietuvoje labiausiai pabrango kvietiniai miltai (21 proc.), Latvijoje – pienas (25 proc.), Estijoje – grietinėlė kavai baltinti (58 proc.). Labiau pastebimas buvo tik jautienos be kaulo atpigimas Latvijoje (10 proc.).

Kainas skaičiuojant eurais, Vilniuje brangiausia grietinėlė kavai (0,84 euro už 200 gramų), broileriai (2,78 euro už kilogramą), kvietiniai miltai (1,56 euro už 2 kilogramus), Rygoje – 3,5 proc. riebumo pienas (0,94 euro už litrą), kiauliena be kaulo (5,81 euro už kilogramą), kiaušiniai (1,52 euro už 10), Taline – sviestas (1,46 euro už 200 gramų), sūris “Edam/Guoda” (6,80 euro už kilogramą), jautiena be kaulo (9,65 euro už kilogramą).

Vilniuje pigiausias 3,5 riebumo pienas (0,78 euro už litrą), sviestas (1,26 euro už 200 gramų), sūris “Edam/Guoda” (5,92 euro už kilogramą), kiauliena (4,81 euro už kilogramą), kiaušiniai (1,13 euro už kilogramą).

Rygoje pigiausia jautiena be kaulo (6,35 euro už kilogramą), kvietiniai miltai (1,34 euro už 2 kilogramus), duona skrudinimui (0,52 euro už 300 gramų), Taline – grietinėle kavai (0,41 euro už 200 gramų), broileriai (2,31 euro už kilogramą).