“Veido” diskusija: Ar pagrįstas Prezidentės Dalios Grybauskaitės pesimizmas, išsakytas metiniame pranešime?
Kauno arkivyskupijos vyskupas
Taip, Prezidentės metiniame pranešime pesimizmo gaida skamba, tačiau ji turi pagrindo. Esame priartėję, pasak jos, prie „stipriausių valstybių klubo“, todėl reikalavimai jo valdymo kokybei, skaidrumui ir efektyvumui yra stipriai išaugę. Nebegalime sau leisti, kad mums trukdytų seni darbo įpročiai. Per daug didelė rizika jaunam ir veržliam kraštui prarasti pasitikėjimą pasaulio akyse, todėl geriau, kad šią analizę girdime šiandien iš mūsų valstybės vadovės lūpų, negu rytoj pateiktą Europos Komisijos pranešime.
Niekas negali ginčytis, kad esame nemažai pasiekę, tačiau būtų liūdna, jei mūsų tolesniam vystymuisi pakištų koją „vakarykštės dienos laimėtojų“ miegas ant laurų. Tokie ženklai čia ir įvardyti. Tačiau šis pranešimas yra ne dvasios gesinimui.
Prezidentė įvardija laisvo ir demokratiško krašto dėmenis: valdžios veikimo skaidrumą, verslo gebėjimą sukurti pridėtinę vertę ir socialinį kapitalą, kurio pagrindas yra vienas kitam jautrūs žmonės. Jei pasaulis mums sako, kad šiandien judėjimas į priekį eina per valdžios institucijų efektyvinimą, investavimą į inovacijas ir socialinį jautrumo įgalinimą, tai kuo greičiau turi tapti ir mūsų krašto strateginiu prioritetu. Šiuose sektoriuose turime išjudinti pajėgas.
Įspėjimas labai laiku ir vietoje: rizikuojame prarasti ne tik vystymosi galimybes, bet ir krašto integralumą, o tai reiškia – ir saugumą, ir laisvę.
Įvardytos ligos, kaip prekyba poveikiu, valdžios įmonių neefektyvumas prisidengiant biurokratinių projektų įgyvendinimu ir socialinis nuosmukis dėl esamo alkoholizmo, moterų išnaudojimo, patyčių mokyklose ar sveikatos lygio smukimas, yra ne pesimizmo nuotaikos įtaka, bet realūs duomenys. Čia įspėjimas labai laiku ir vietoje: rizikuojame prarasti ne tik vystymosi galimybes, bet ir krašto integralumą, o tai reiškia – ir saugumą, ir laisvę. Todėl pranešimas yra kvietimas veikti.
Situacijai keisti turime turėti aiškią strategiją ir politinę valią. Į šį pokytį ir kviečia valstybės vadovė. Ir nors gali susidaryti įspūdis, kad šių metų Prezidentės pranešimas yra pernelyg pesimistinė analizė, šį pesimizmą galima palyginti su klasės mokinių nepasitenkinimu, kad mokytoja jiems užduoda svarbių namų darbų. Prezidentės pranešimo esmė – galime tvarkytis daug efektyviau dėl esančių mūsų valstybėje galimybių.
***
NE
Prof. dr. Jelena Stankevičienė
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekanė
Prezidentė pirmiausia įvardijo teigiamus dalykus: kaip pavyko įveikti labai sudėtingas atkarpas valstybės stabilizavimo, saugumo, energetinės nepriklausomybės, finansinės atsakomybės srityse; kad Lietuva pakilo į 13-ą vietą tarp 180 pasaulio valstybių pagal ekonominės laisvės indeksą.
Kodėl to augimo nejaučia konkretūs žmonės? Neišeina iš karto išspręsti visų problemų ir pasiekti valstybėje tokį lygį, kai ekonominė gerovė atsispindi kiekvieno iš mūsų gyvenime. Pirmiausia nuo krizės mus skiria dar gana trumpas laikotarpis. Be to, perėjimas prie euro pakeitė suvokimą apie ekonominę gerovę, šiek tiek jį pakoregavo.
Vyriausybė nusipelnė kritikos tuo atveju, jeigu ji galėjo kažką padaryti, bet nepadarė. Taip, iš tiesų kuriama daug darbo grupių, samdomi puikūs ekspertai, kurie parašo labai gerą studiją, o rezultatų vis dar nematome. Viena vertus, kritika pagrįsta, bet kita vertus, studijai įgyvendinti reikia laiko. Tarkim, yra parengtas naujas Darbo kodeksas, bet tebevykstant diskusijoms jis iki šiol nėra priimtas, nors ir ekspertai pateikė savo nuomonę, ir Vyriausybė padarė viską, kad jis atsirastų. Kol jis nepradėtas įgyvendinti, net negalime pasakyti, ar jo pasekmės realiai bus teigiamos, kaip mes tikimės. Tas pats ir su institucijų konsolidavimu – sprendimas priimtas, bet jį dar reikia įgyvendinti.
Kodėl to augimo nejaučia konkretūs žmonės? Neišeina iš karto išspręsti visų problemų ir pasiekti valstybėje tokį lygį, kai ekonominė gerovė atsispindi kiekvieno iš mūsų gyvenime.
Tad, sakyčiau, kritikuoti dar kiek per anksti, nes įgyvendinus sprendimus žmonių gerovė tikrai pagerės. Kita vertus, Prezidentės prerogatyva ir yra reikalauti, kad jie būtų įgyvendinami greičiau, kad sprendimai egzistuotų ne tik popieriuje, bet ir realiame gyvenime.
Kalbant apie šalies ekonominę situaciją labai svarbu įvertinti ir išorinę aplinką. Europos Komisija pastarųjų metų Lietuvos pažangą vadina ribota, bet ir visoje Europoje ji nėra tokia sparti, atsigavimas po krizės vyksta lėčiau, nei buvo numatyta ekonomistų prognozėse. Bet, mano manymu, Vyriausybė galėjo ir daugiau veiksmų imtis, kad eitume į priekį sparčiau.