Reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje skundžiasi prastu regėjimu ir net trečdalis jų dėl prasto regėjimo yra patekę į sveikatai pavojingą situaciją. Šiandien, prasidedant akių ligos – amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) – minėjimo savaitei, šia liga sergančių pacientų draugija įspėja, kad prasto regėjimo nereikėtų priskirti senėjimo padariniams, nes tai gali būti klastingos ligos požymiai.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktas tyrimas atskleidė, kad absoliuti dauguma (83,8 proc.) vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje skundžiasi prastu regėjimu. Apklausiami gyventojai skundėsi ne tik konkrečiomis akių ligomis, bet ir rimtais simptomais: mirgančiu ar judančiu vaizdu, prieš akis matomomis dėmėmis, šešėliais, besiliejančiu vaizdu, kreivomis linijomis ir pan.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų gydytoja oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė pasakodama apie vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškiančią AGDD teigia, kad sunerimti reikėtų tuomet, kai vaizdai tampa netaisyklingi, linijos iškraipytos. AGDD taip pat pasireiškia matoma pilka ar juoda dėmė prieš akis, skaitant – „šokinėjančiomis“ raidėmis. „AGDD – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas. Užklupus šiai ligai, geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės, pradeda silpti centrinis regėjimas“, – teigia gytytoja oftalmologė.

Pasak AGDD pacientų draugijos vadovės Dalios Marijos Žižliauskienės, Lietuvoje gyventojai apie AGDD, kuri tampa dažniausia aklumo priežastimi, nėra girdėję. „Lietuvoje diagnozuotų AGDD atvejų yra keliasdešimt tūkstančių, tačiau koks realus ligos paplitimo mastas nėra žinoma, kadangi žmonės AGDD simptomus priskiria senatvės procesui ir į gydytojus nesikreipia“, – teigia D. M. Žižliauskienė.

Sudėtinga apsipirkti, nesaugu lipti laiptais

Net trečdalis (34,8 proc.) respondentų teigė, kad dėl prasto regėjimo yra patekę į sveikatai pavojingą situaciją. Pati su AGDD kovojanti pacientų draugijos vadovė pasakoja, kad dažniausias traumų pavojus – kai nepastebima kliūtis, už kurios užkliūnama bei parvirstama. „Sergantiesiems AGDD sudėtinga lipti laiptais žemyn, nes į juos žiūrint jų tiesiog nesimato arba jie matomi iškreiptai. Einant per gatvę sudėtinga tiksliai įvertinti, kokiu atstumu yra nutolę automobiliai. Be to, pavojus gresia vartojantiems vaistus pacientams, kadangi įžiūrėti tablečių pavadinimą sudėtinga“, – teigia D. M. Žižliauskienė.

Tyrimas atskleidė, kad prastai matantieji kasdien susiduria su neįveikiamais uždaviniais. Net 86 proc. prastai matančiųjų teigė, kad jiems parduotuvėje sudėtinga įžiūrėti kainas, nemaža dalis respondentų teigė, kad dėl prastesnio regėjimo jiems sudėtinga išsirinkti tinkamas prekes (76 proc.), skaityti (75 proc.), rašyti (64 proc.), įsisiūti sagą (44 proc.), saugiai įlipti į viešąjį transportą (25 proc.), tvarkyti namus (12 proc.), saugiai gaminti maistą (11 proc.), nusikirpti nagus (9 proc). 11,5 proc. respondentų teigė, kad dėl prasto regėjimo jiems sudėtinga orientuotis aplinkoje.

„Susirgus AGDD gyvenimo kokybė ženkliai pablogėja, nes tam tikrose situacijose tampi bejėgis ir esi priklausomas nuo kitų, pavyzdžiui, nežinai į kurį autobusą įlipti, kol kas nors neatsako į klausimą, kokio maršruto autobusas atvažiavo. Todėl labai svarbu profilaktiškai tikrintis akis, kad AGDD būtų laiku diagnozuota ir dar būtų galimybė sustabdyti ženklų regėjimo pablogėjimą ar net jo netekimą“, – teigia D. M. Žižliauskienė.

D. M. Žižliauskienė pasakoja, kad AGDD, ypač šlapioji jos forma, progresuoja itin greitai: geltonoji dėmė gali surandėti net per porą mėnesių, o tai reiškia, kad nebegali būti taikomas joks gydymas, gresia regėjimo netekimas. „Labai apmaudu, kad tiems žmonėms, kurie kreipiasi medicininės pagalbos, vietoj to, kad būtų stabdomas ligos progresavimas, tenka laukti milžiniškose eilėse, kol jie gauna reikiamą pagalbą“, – dėl gydytojų perkrovimo darbu apgailestauja pacientų draugiją įkūrusi D. M. Žižliauskienė.

Pasak dr. J. Balčiūnienės praėjusių metų pabaigoje buvo atliktas sergančiųjų AGDD gyvenimo kokybės tyrimas. Jis atskleidė, kad AGDD yra tokia pati sekinanti liga, kaip ir kitos lėtinės negalią sukeliančios ligos, pvz., artritas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir AIDS. O sveikatos būklės įvertinimas buvo panašus kaip ir sergant krūties vėžiu, sėklidžių vėžiu, cukriniu diabetu, AIDS, ištikus insultui, miokardo infarktui, sergant osteoartritu, opiniu kolitu ar dializėmis gydoma inkstų liga. Gydytoja oftalmologė pasakoja, kad siekiant išvengti AGDD, būtina propaguoti sveiką gyvenseną (mitybos rėžimo priežiūra, rūkymo atsisakymas).

Reprezentatyvi gyventojų telefoninė apklausa atlikta š. m. rugsėjo 13-19 d. Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ apklausoje dalyvavo 507 vyresnio nei 60 metų amžiaus respondentai iš visos Lietuvos.

AGDD simptomai:

• Pablogėjęs centrinis matymas.
• Regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė.
• Vaizdo formos ir dydžio iškraipymai.
• Spalvinio matymo sutrikimai.
• Akis lėčiau prisitaiko prie tamsos.

Rizikos veiksniai:

• Amžius: paplitimas didėja priklausomai nuo amžiaus. Pradinės stadijos AGDD paplitimas 43-54 metų amžiaus grupėje – 8%, o 75 ir vyresnių – 30%.
• Lytis: moterys AGDD serga šiek tiek dažniau nei vyrai.
• Rasė: baltaodžiai serga daug dažniau nei kitų rasių atstovai.
• Rainelės spalva: kuo šviesesnė rainelė, tuo didesnė AGDD rizika.
• Genetiniai veiksniai: sergančiųjų šeimose AGDD paplitimas gerokai didesnis ir liga prasideda 10-20 metų anksčiau.
• Rūkymas: 2 kartus padidina AGDD riziką.
• Saulės šviesa: turi neigiamą poveikį tinklainei ir skatina AGDD progresavimą.
• Padidėjęs kraujo spaudimas.
• Nutukimas/aterosklerozė.
• Mitybos sutrikimas: antioksidantų, mikroelementų, karotinoidų trūkumas didina AGDD riziką.

Apie amžinę geltonosios dėmės degeneraciją

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas, kuomet geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės ir ima silpti centrinis regėjimas.

Tai viena dažniausių aklumo priežasčių Lietuvoje. Manoma, kad Lietuvoje toli pažengusia AGDD forma sergančiųjų yra apie 40 tūkst. ir kasmet jų padaugėja nuo 1,6 iki 3 tūkstančių. Apie 80 proc. AGDD atvejų sudaro vadinamoji sausoji forma – ji nėra pagydoma. Kita AGDD forma – eksudacinė, dėl jos regėjimą praranda iki 90 proc. AGDD ligonių. Būtent tie pacientai, kuriems nustatoma šios formos slaptoji neovaskuliarizacija, vieninteliai negauna jokio tinkamo gydymo ir yra pasmerkti regėjimo netekimui.

Rugsėjo 21 d. kasmet prasideda AGDD savaitė, kurios metu visame pasaulyje stengiamasi atkreipti žmonių dėmesį į šią klastingą akių ligą.

Sunkių ligų prevencijos programą įgyvendinantiems Lietuvos sveikatos apsaugos valdininkams stinga vadybos įgūdžių, kurie padėtų kur kas efektyviau leisti valstybės pinigus, patikrinti ir nuo mirties apsaugoti daugiau žmonių.

Per septynerius metus sudėtingų ligų prevencijai Lietuva išleido daugiau nei 100 mln. Lt ir diagnozavo keliolika tūkstančių vėžinių, širdies ligų dar pačioje ankstyviausioje jų stadijoje. Tai – labai geras laimėjimas, kurio atspindžiai jau matyti ir iš bendros lietuvių sveikatos būklės metinių rodiklių: kasmet po truputį mažėja mirčių nuo krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžio, sunkių širdies ligų. Prieš mėnesį prevencinių sveikatos tikrinimų išorinį vertinimą atlikę Sveikatos apsaugos ministerijos pasamdyti nepriklausomi analitikai nustatė, kad programų metai jau pradėjo keisti lietuvių sąmonę – jie ėmė suprasti, kad ligų profilaktika ir reguliari patikra dėl galimų sunkių ligų yra labai svarbi.
Tačiau ekspertai perspėjo, kad nepaisant didelių išleistų pinigų, žmonės dar per mažai žino apie galimybes nemokamai tikrintis savo sveikatą, patikros visoje Lietuvoje vyksta labai netolygiai, todėl būtina stiprinti milijonus kainuojančių programų vadybą ir administravimą, paskirti konkrečias už jų įgyvendinimą atsakingas institucijas.
Iš tiesų naudingų ir visuomenei labai reikalingų prevencinio sveikatos tikrinimo programų vykdymo neefektyvumą liudija ir jų įgyvendinimo statistika: tik du kartus pavyko per metus panaudoti visus šioms programoms numatytus pinigus (2006 m. prostatos vėžio patikrai ir 2008 m. vaikų krūminių dantų dengimui silantu). Visos kitos programos eilę metų galėjo patikrinti kur kas daugiau žmonių, nei sugebėjo – dėl prasto žmonių tikrinimo organizavimo, nepakankamos informacijos sklaidos vidutiniškai pajėgiama panaudoti tik 50–80 proc. tam valstybės skirtų lėšų. Palyginti: pernai, panaudojus du trečdalius tam numatytų lėšų, Lietuvoje mamografinis tyrimas buvo atliktas 61 tūkst. moterų, nustatyta beveik 3 tūkst. ikivėžinių pakitimų. Jei programos efektyvumas būtų pasiekęs 100 proc., savo ligą pačioje ankstyviausioje ir gyvybei dar nepavojingoje stadijoje būtų aptikusios dar bent 1,5 tūkst. moterų.

Abejonės dėl prostatos tikrinimų

Programas tikrinusiems nepriklausomiems ekspertams viena jų sukėlė esminių abejonių: jau šeštus metus Lietuvoje vykdoma vyrų prostatos vėžio prevencijos programa yra viena brangiausių, nemokamai yra tiriami visi rizikingo amžiaus grupei priklausantys vyrai, nors pasaulyje dar nėra įrodyta, kad tokia patikra yra efektyvi, o jos rezultatai nėra pakankamai tikslūs.
Viena ekspertų grupės narių, Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė, rengianti ir sveikatos sistemos plėtros strategiją 2010–2015 m., prof. Danguolė Jankauskienė pabrėžia, kad iki šiol moksliniais tyrimais nėra įrodyta, ar pasiteisina masinis prostatos tyrimas. “Taip, tokie tyrimai pasaulyje atliekami jau keliasdešimt metų, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija nerekomenduoja to daryti kaip masinės organizuotos atrankos tyrimų. Vietoj to rekomenduojama tyrimus atlikti tik tada, kai gerai informuoti pacientai to pageidauja ir drauge su gydytoju nutaria, kad jie būtini. Todėl nežinia, ar Lietuvai tikrai verta toliau tęsti masinį vyrų tyrimą”, – pabrėžia ekspertė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė neišsisukinėja: “Tokie tyrimai yra labai nepatikimi – net penktadalis tyrimų neparodo susirgimo, o dešimtadalis tyrimų rodo ligą, kai jos net nėra. Todėl kol kas masiškai pasaulyje savo vyrų netiria jokia valstybė. Ar Lietuva tokia turtinga, kad gali leisti sau taip išlaidauti?” – stebisi parlamentarė. “Viešai apie šią problemą kalbėti nedrįsta niekas, bet užkulisiuose nuolat verda diskusijos dėl to, kad paleista masinio prostatos tyrimo mašina naudingiausia yra reagentus ir medikamentus tokiems tyrimams tiekiančioms farmacijos kompanijoms”, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, kur kas tikslingiau būtų išplėsti dabar tik dviejuose didmiesčiuose nemokamai atliekamų storosios žarnos vėžio tyrimų programą – mirštamumo nuo šios ligos rodikliai Lietuvoje yra labai aukšti.
D.Jankauskienė taip pat pritaria, kad storosios žarnos tyrimus reikia išplėsti iki nacionalinio lygmens. Anot specialistės, tai, kad ši programa dar neišplėtota, kol kas ir yra didžiausia Lietuvos prevencinių tyrimų sistemos spraga.
Tačiau už šias programas atsakinga sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė nesutinka, kad prostatos tyrimai yra ne tokie svarbūs kaip storosios žarnos ligų diagnostika. “Ministerija privalo atsižvelgti į visų pusių interesus – ir yra tikrai nemažai tvirtinančiųjų, kad masinis prostatos tyrimas padeda išsaugoti daugelio vyrų gyvybes. Koks triukšmas kilo jau vien tada, kai truputį susiaurinome nemokamai tiriamų vyrų amžiaus grupę”, – argumentus pateikia viena ministerijos vadovių.

Neinformuoti apie nemokamus tyrimus

Ekspertai taip pat padarė išvadą, kad vienas prevencinių programų trūkumų yra nepakankama informacijos apie juos sklaida. Iš tiesų, Lietuvoje žmonės apie galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gyvybei pavojingų ligų sužino tik tada, kai apsilanko pas savo šeimos gydytojus – didžioji jų dalis pastaraisiais metais jau patys siūlo sudalyvauti nemokomose programose tiems savo pacientams, kurie priklauso tiriamajai amžiaus grupei.
Tačiau aktyvia informacine programa tokių pastangų pavadinti tikrai negalima. Ar neturėtų visose poliklinikose, pačiose matomiausiose vietose būti skelbiama ryški, dėmesį atkreipianti reklama apie nemokamas patikras? Dabar ten – spalvoti plakatai ir bukletai su vaistų gamintojų reklama.
36-erių vilnietė Veronika Griniuvienė pasakoja siuntimą nemokamam tepinėliui vienoje sostinės poliklinikų gavusi tik tada, kai pati jo paprašė, kažkur išgirdusi, kad turi teisę į jį kartą per trejus metus. “Jau nekalbu apie kokią nors aktyvią sistemos strategiją. Pavyzdžiui, Škotijoje gyvenanti mano pusseserė kelis kartus per metus elektroniniu paštu gauna priminimus apie tai, kada ir kokius prevencinius tyrimus ji gali atlikti už valstybės pinigus”, – pasakoja pašnekovė.
Du vaikus auginanti Garliavos gyventoja Ramunė Valeikienė taip pat tik iš “Veido” sužinojo, kad turi teisę nemokamai padengti silantu krūminius savo vaikų dantis. “Nieko apie tai negirdėjau nei mokykloje, nei poliklinikoje. Neseniai patys atlikome šią procedūrą privačiame kabinete – už 4 dantukų silantavimą sumokėjome 120 Lt”, – pasakoja moteris.
Valstybinių programų trūkumai ypač išryškėja lyginant jas su privačiomis iniciatyvomis. Turbūt ne vienas lietuvis, paklaustas, ar žino kokią nors krūties vėžio prevenciją vykdantį projektą, pirmiausia paminėtų rožiniu kaspinu pažymėtą “Nedelsk” iniciatyvą, kuriai vadovauja A.Zuokienė. Šiuo atveju valstybė galėtų tik pasimokyti veiklos efektyvumo iš privataus fondo. “Mes patys su savo autobusiuku važiuojame į atokiausius, mažiausius Lietuvos miestelius, prieš tai ten pasiuntę savo savanorius, kurie su seniūnijų, šeimos gydytojų pagalba atlieka išankstinę moterų registraciją, todėl nuvykę dirbame net šlapiomis nugaromis”, – pasakoja Seimo narė. Ji yra suskaičiavusi, kad per 2009 m. “Nedelsk” autobusėliuose buvo aptikta 100 įtartinų krūties vėžio atvejų, o visas organizacinis darbas kainavo tik 35 tūkst. Lt. Tuo tarpu per tuos pačius metus valstybinei programai buvo išleista 4,2 mln. Lt ir rasta 140 krūties vėžio atvejų.

6 Lietuvoje vykdomos prevencinio ligų tikrinimo programos

Gimdos kaklelio piktybinių navikų
Metai    Išleista (mln. Lt)    Panaudota galimų lėšų (proc.) Patikrinta žmonių (tūkst.)
2004 0,7 17 62
2006 1,9 50 89
2008 4,9 85 127
2010 3,5 49 101
Programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų – kartą per trejus metus joms nemokamai atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas.

Krūties vėžio
Metai    Išleista (mln. Lt)    Panaudota galimų lėšų (proc.)    Patikrinta žmonių (tūkst.)
2005 0,2 13 4
2006 2,1 86 48
2008 3,6 91 52
2010 3,8 68 61
Programa skirta moterims nuo 50 iki 69 m. – kartą per dvejus metus joms nemokamai atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus.

Priešinės liaukos vėžio
Metai    Išleista (mln. Lt)    Panaudota galimų lėšų (proc.)    Patikrinta žmonių (tūkst.)
2006 4,9 103 98
2008 7,4 89 126
2010 4 46 76
Programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 m. ir vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu – jie nemokamai tikrinami kartą per dvejus metus.