Arūnas BRAZAUSKAS

Prognozės – būtinos kalėdinės dovanėlės. Kiekviena save gerbianti žiniasklaidos priemonė artėjant Naujiesiems metams ką nors pasako apie ateitį. Vienos prognozės išsisklaido kaip miražai – tarsi Kalėdų seneliai ir snieguolės, kurie sausio pradžioje išnyksta nežinia kur. Kitos pasimiršta, bet po kurio laiko sprogsta, kada baigia tiksėti jose įtaisytas laikrodis.

2016-ieji – neišsipildžiusių prognozių metai. Galima pasakyti ir taip – įvyko tai, kas buvo netikėta. Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos laimėjimas Seimo rinkimuose patiems „valstiečiams“ nesisapnavo net pačiuose žaliausiuose sapnuose. Didžiosios Britanijos ir ES elitas nesitikėjo „Brexit“ šalininkų pergalės. Sociologinės apklausos ilgokai nerodė, kad JAV prezidento rinkimus galėtų laimėti Donaldas Trumpas. Jau po rinkimų Amerikoje buvo atkreiptas dėmesys, kad tikrieji nuotaikų indikatoriai buvo feisbuko ir tviterio tinklai, tačiau sociologai labiau pasikliovė apklausomis.

Reikia priminti, kad D.Trumpo pergalę tiksliai išpranašavo JAV istorikas Allanas Lichtmanas (g.1947 m.), kuris nuo 1984 m. nesuklydo dėl prezidento rinkimų baigties. Jo metodo bendraautoris yra Sovietų Sąjungoje ilgai gyvenęs seismologas Vladimiras Keilis-Borokas (1921–2013). Jis sukūrė matematinį modelį žemės drebėjimams prognozuoti.

V.Keilis-Borokas – pagarsėjęs mokslininkas, greta kitų garbės narysčių pelnęs vietą ir Popiežiaus mokslų akademijoje. Nuo 1999 m. jis dėstė Kalifornijos universitete Los Andžele.

A.Lichtmano ir V.Keilio-Boroko metodas remiasi atsakymais „taip“ arba „ne“ į 13 raktinių klausimų. „Prezidentų skaičiuoklė“ nusako rinkimų rezultatą (kandidatų surinktų balsų skaičių) 97,9 proc. tikslumu. Konkrečiai šiam reikalui istoriko ir seismologo metodas buvo pritaikytas padedant matematikui Jackui Moshmanui.

2013-aiasiais A.Lichtmano ir V.Keilio-Boroko rodyklė parodė į Hillary Clinton. Tačiau 2016-aisiais V.Lichtmanas pakeitė prognozę, nes pasikeitė tais 13 klausimų nusakoma situacija. Profesorius teigė, kad D.Trumpas laimės balsų daugumą. A.Lichtmanas suklydo – H.Clinton surinko daugiau balsų. Tačiau A.Lichtmanas nesuklydo tuo atžvilgiu, kad D.Trumpas išrinktas prezidentu, – jis užsitikrino reikiamus rinkikų balsus.

Jau išrinkus D.Trumpą istorijos profesorius nesiliovė prognozavęs. A.Lichtmanas pareiškė, kad D.Trumpas gali būti nušalintas per apkaltą. Tokiu atveju prezidentu taptų išrinktasis viceprezidentas Mike‘as Pence‘as. Šįkart A.Lichtmanas rėmėsi ne skaičiuokle, o nuojauta – kaip jis išsireiškė, jausmu savo viduriuose (angl. „guts“).

Ačiū D.Trumpui, JAV prezidento rinkimai tapo įdomiausiu politiniu šou. Regis, toks bus ir pats D.Trumpo valdymas – kad ir kiek jis truktų. Tačiau Lietuvos reikalai tiesiogiai nuo D.Trumpo nepriklauso. Net ir kilus pasaulinei ekonominei sumaiščiai vargu ar ji smogtų Lietuvai labiau nei 2009-aisiais.

Rusijos agresija visuomet įmanoma, tačiau, matyt, gen. Jamesas Mattisas, pravarde Pasiutęs Šuo, numatytas Pentagono šefu ne tam, kad ramiai stebėtų, kaip rusų pajėgos traiško NATO batalionus, dislokuotus Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Taip ir Europos Sąjunga, kuri Lietuvai reiškia ne vien ekonominę erdvę, bet ir dar vieną saugumo garantą, neišardoma vienu „Brexit“ referendumu.

Kalendorius – savaime išsipildančių prognozių rinkinys. Tačiau tiksliai galima prognozuoti tiktai suplanuotus dalykus, pavyzdžiui, rinkimus, bet ne jų baigtį.

2017-aisiais keisis politinės pamainos Prancūzijoje ir Vokietijoje. Abiem atvejais kalbama apie valdžios lygmenį, į kurį moterys patenka ne pagal kvotas, o pagal surinktus balsus. Ar Marine Le Pen taps Prancūzijos prezidente? Ar Angela Merkel sieks dar vienos kadencijos kanclerio poste – kartu ir valdymo trukmės rekordo?

Iki 2018-ųjų gegužės pabaigos, kada pagal grafiką Italijoje numatyti parlamento rinkimai, bus aišku, kas valdo valstybes, kurios kažkada buvo prie ES lopšio. Gal iki to laiko išryškės ir ES reformos vizija. Nors daugelis viduriais jaučia, kad reforma būtina, apie tai, kokį pavidalą jį įgaus, kol kas mažai kas šneka.

Komentarai

Redakcijos laiškas: nuojautų kalba ne visuomet išreikšta skaičiais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4

A.Plepytė:  jeigu rytoj neliktų Europos Sąjungos . . . . . . . . . .9

Ž.Šilėnas: tamsūs debesys giedrame danguje . . . . . . . . . 49

Lietuva ir pasaulis 2016-aisiais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Lietuvos Respublikos Prezidentė

D.Grybauskaitė: „Socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos politika yra tos sritys, kurios labiausiai laukia reformų“ . . . . 10

Pasaulis

A.Pranckevičius: „EK ir naujos Lietuvos Vyriausybės matymas daug kur sutampa“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

M.Laurinavičius: „Ginklų žvanginimo 2017-aisiais bus mažiau“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18

Ekonomika

M.Katinas: „Lietuvoje bus investuotojų, kurių vardai kels pavydą regione“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22

Žemės ūkis

J.Droždz: „Žemės ūkio sektoriui reikėtų ieškoti partnerių kitose šalyse“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28

Statybos

A.Jurelionis: „Kai technologijos tiek pažengusios, nedera statyti paprastų „stiklainių“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32

M.Pakalnis: „Vilnius ir toliau bus besikeičiantis miestas“ . . . 36

Švietimas

A.Lašas: „Aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimo neužtenka“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42

Sveikatos apsauga

N.Samalavičius: „Susirgimų vėžiu smarkiai nedaugės tik dėl emigracijos“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50

Sportas

2017-ieji: čiūžt į žaidynes arba į užribį . . . . . . . . . . . . . . . . 58

Kultūra

M.Ivaškevičius: „Nemanau, kad rusai iš teatro apdovanojimų daro politiką“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62

Shutterstock

Demografija. Nors naujausi statistikos duomenys skelbia, kad emigrantai jau atranda kelius atgal į Lietuvą, ilgalaikės demografinės prognozės šaliai – itin pesimistinės. Greitai Lietuvoje neliks nė dviejų milijonų gyventojų, o kai kurie regionai jau dabar yra tapę demografinėmis dykromis.

Visa Lietuva tampa retai apgyventu kraštu – su tokia realybe jau turime susitaikyti. Dėl gausios emigracijos, nepakankamo natūralaus prieaugio esame tarp skaudžiausiai depopuliaciją išgyvenančių Europos, net pasaulio šalių. Menkstant žmonių skaičiui, mažėja ir jų tankumas – vienam kvadratiniam kilometrui vidutiniškai tenka mažiau nei 45 gyventojai. Tarkim, kaimyninėje Lenkijoje šis rodiklis daugiau nei du kartus didesnis. Vis mažiau žmonių suskaičiuojama net tose vietovėse, kurios tradiciškai nebuvo tankiai apgyventos.

Kaip atrodo demografinėmis dykromis vadinamos sparčiai žmonių skaičiumi mąžtančios teritorijos ne statistiniuose sąvaduose, o realybėje? Koks ten likusių žmonių gyvenimas?

„Veidas“ pasidarė po Varėnos rajono Marcinkonių seniūniją. Po Labanoro seniūnijos ji yra rečiausiai apgyventa šalies teritorija. 1959 m. gyventojų tankumas čia buvo 7,1, 2001-aisiais – 3,1, o 2011-aisiais vienam kvadratiniam kilometrui teko 2,3 gyventojo. Marcinkonis supa dideli miškai, garsėjantys grybingais plotais, tad vasarą gyvybės čia netrūksta – grybauti į Dzūkiją lietuviai atvažiuoja iš tolimiausių šalies vietovių. Tačiau pasibaigus sezonui Marcinkonyse gyvenimas tarsi sustoja. Ką jau kalbėti apie aplinkinius kaimelius, kuriuose nėra jokių viešų įstaigų, parduotuvių – tik trobos, ir tos apytuštės.

„Mano mintyse daugiau tų, kurie jau Anapus, negu tebegyvenančiųjų. Skaudu. Kita vertus, žlunga ištisos civilizacijos, o čia – tik kaimas… Tokia tikrovė, nuo kurios negalime pabėgti. Bet manyje gyva viltis, kad dar sulauksime naujos kartos, – kaip būdavo po maro, kitų epidemijų, kai bendruomenės atsitiesdavo. Dabar nėra ligų, žmones išgena įvairūs ekonominiai veiksniai, bet tikiu, prisitaikysime, išliksime. Tai nauji iššūkiai, kuriuos turime įveikti kartu su visa valstybe“, – emocingai dėsto Dzūkijos smėlynų dukra, Čepkelių rezervato botanikė gamtos mokslų daktarė Onutė Grigaitė.

Marcinkonių seniūnija traukėsi, nyko O.Grigaitės akyse. Ji lankė Musteikos pradinę mokyklą – jos jau nebėra. Kaip ir vėlesnės – Kabelių aštuonmetės mokyklos. Tebešurmuliuoja tik Marcinkonių pagrindinė (anuomet – vidurinė) mokykla, kurią O.Grigaitė baigė. Tiesa, ji gerokai kuklesnė nei anuomet: aštuntajame dešimtmetyje čia mokėsi 360 vaikų, šįmet ją lanko 74 moksleiviai.

„Iš mūsų krašto išveža tiek miško – daugiau nei karo metais. Kad bent kiek pelno nuo šios produkcijos grįžtų socialinėms reikmėms… Tokiai seniūnijai kaip mūsų reikia nestandartinių sprendimų“, – mano iš Marcinkonių seniūnijos kilusi, čia dirbanti mokslininkė, vis dėlto tebeturinti vilties, kad jos tėviškė prisikels, kad dabartiniai sunkumai – laikini.

Iš tiesų, Marcinkonių seniūnija išsiskiria iš kitų vietovių: demografine dykra ją pavertė ne tik  bendros visai šaliai, bet ir specifinės priežastys. Ji apima didelį plotą – 595 kvadratinius kilometrus. Kaimai išsimėtę miškuose, nes sovietmečiu čia nebuvo kolūkių. Vienintelis, kuris buvo suformuotas Puvočiuose, iširo po trejų metų. Dešimtmečiais vyrai čia dirbo miško darbus, moterys buvo namų šeimininkės. Pagrindinis pajamų šaltinis – grybai, uogos – išliko iki dabar.

2014-aisiais šioje seniūnijoje gyveno 1337 žmonės, gimė šeši, mirė 37, emigravo šeši (2011 m. atitinkamai – 1509, 11, 41 ir 6). Seniūnijos bendruomenė – sparčiai senstanti. Pernai vyresni nei 65-erių buvo 43 žmonės. Darbingiausiai amžiaus grupei (nuo 25 iki 45 metų) priklausė 290 žmonių. Jauniasiąją grupę (iki 16 metų) sudarė 108 gyventojai.

Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška pateikia seniūnijos teritorijoje esančių kaimų demografinę statistiką. Visų kaip vieno kreivė eina žemyn. Yra kaimų prie išnykimo ribos, su vos keliais gyventojais, yra ir jau ištuštėjusių. Pavyzdžiui, Rudnioje 2001 m. dar krutėjo šeši kaimo senbuviai, o nuo 2012-ųjų kaimo gyvybę palaiko tik vasarotojai, dzūkų vadinami užeiviais.

Jau daug metų tik vėjai švilpauja prie pat Baltarusijos sienos esančiame Pagarendos kaime. Pirmaisiais nepriklausomybės metais dalis jo gyventojų išsikėlė į Baltarusiją, dalis – į kitas Lietuvos vietoves. Pagarendą numarino prastas susisiekimas, dideli atstumai iki svarbių įstaigų.

„Prieš keliolika metų nutrūko susisiekimas traukiniais, Marcinkonyse – paskutinė stotelė. Kaime dar nuo caro laikų veikė lentpjūvė, ją privatizavę veikėjai sugebėjo viską nuvaryti į bankrotą, dabar ant stogų medeliai auga… O dar prieš šešerius septynerius metus čia dirbo iki pusės šimto žmonių. Buvo ir miškų ūkis. Bet 1991-aisiais įkūrus Dzūkijos nacionalinį parką šios veiklos nebeliko, smarkiai sumažėjo darbuotojų. Kažkada iš miško darbų duoną valgė 200 žmonių, dabar – vos 40, – seniūnijos demografinę padėtį žemyn traukiančias priežastis vardija V.Petraška. – Tada be darbo liko daug vyrų. Kur jaunesni, išsikėlė į kitas vietoves, todėl mūsų seniūnijoje 50-mečių kartos žmonių gyvena labai nedaug.“

Šiuo metu seniūnijoje darbu aprūpina geležinkelio stotis (6–7 žmonės), Marcinkonių pagrindinė mokykla (22), trys Marcinkonių ir dvi Kabelių kaimo parduotuvės (po 2–3), Kabelių daugiafunkcis dienos centras. 12 jaunų žmonių važinėja į Varėną dirbti statybose, keliolika įdarbina seniūnija ir nacionalinio parko direkcija. Iš pašalpų gyvena apie 150 šeimų.

„Sakot, probleminė seniūnija? Probleminė būtų, jei ne grybai. Vasarą čia visi sėdi miškuose, automobilius užsidirba, ką jau kalbėti apie pragyvenimą. Kol neprasidėjo grybų sezonas, didelė paspirtis – ir miškų sodinimo darbai. Įmonės samdo jaunus žmones darbui visoje apskrityje, per dvi tris savaites jie užsidirba kas 300, o kas ir 900 eurų, priklauso, kiek medelių pasodina. Tuo verčiasi apie 30 marcinkoniškių. Vyresnieji taip pat neskursta – pardavę miškus ir patys namus susitvarkė, ir dar vaikams, anūkams padėjo“, – pasakoja seniūnas.

Vyresniųjų karta – ji seniūnijoje gausiausia – prisitaikė prie socialinės ir teritorinės atskirties sąlygų. Jiems pakanka keliskart per savaitę į kaimą užsukančios autoparduotuvės, vaistų atveža iš miestų savaitgaliais atvažiuojantys vaikai – tokie tėra būtiniausi poreikiai. O jei atsiranda reikalų rajono centre Varėnoje ar Druskininkuose, už kelis eurus susitaria su automobilį turinčiu kaimynu – toks bendradarbiavimas čia jau savaime suprantamas. Kukliu poreikių tenkinimu turi apsiriboti ir mokyklinio amžiaus gyventojai. Marcinkonių pagrindinėje mokykloje veikia tik pora sporto būrelių ir vienas šokių, bet ir jie ne itin populiarūs. Apgulta tik vietos biblioteka – laukdami po kaimus išvežiojančio mokyklinio autobuso, vaikai laiką leidžia prie kompiuterių.

„Kas laukia Marcinkonių? Vasarą bus judėjimo – suvažiuos vaikai, anūkai. O žiema bus labai sunki, kaip ir ankstesnės. Nors reikia tikėtis, kad laidotuvių jau nebus taip dažnai kaip iki šiol. Pačios vyriausios kartos jau mažai kas beliko, o po jos einanti nėra gausi. Tai kurį laiką pailsėsime“, – nelinksmai šypteli V.Petraška.

Tokioms vietovėms kaip Marcinkonių seniūnija apibūdinti jau prigijo demografų naujadaras – demografinė dykra. Iki šiol dykros terminas „priklausė“ istorikams, vartojantiems jį

periferinėms Lietuvos teritorijoms, ištuštėjusioms per karus su kryžiuočiais, apibūdinti. Viduramžiais dykros formavosi dėl organizuoto žmonių ir gyvenviečių naikinimo, dabar jų daugėja dėl itin mažo gimstamumo, didelio mirtingumo, gyventojų senėjimo bei emigracijos.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo doc. dr. Vidmanto Daugirdo teigimu, jei teritorijos, kurioje liko mažai ir vis mažėja  gyventojų, tankumas nesiekia 10 gyventojų viename kvadratiniame kilometre, – tai jau demografinė dykra. Demografinės dykros išsiskiria pirmiausia tuo, kad, priešingai nei likusioje šalies dalyje, didesnė dalis depopuliacijos, beveik trys ketvirtadaliai, tenka neigiamai natūraliai kaitai, mažesnė – emigracijai. Čia emigruoti jau nebėra kam, gyventojai tiesiog išmiršta.

„Lietuvos gyventojų tankumas mažėja jau daugiau kaip 20 metų. Ypač ši tendencija tapo ryški po 2004 m., Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kai paspartėjo emigracija. Dabar, 2015 m. pradžioje, tankumas tesiekia 44,8 gyventojo kvadratiniame kilometre (2013 m. – 45,5, 2014 m. – 45,1). Sovietmečiu, 1970 m., Lietuvoje šeima vidutiniškai turėdavo po 2,4 vaiko. To pakako natūraliai kartų kaitai ir gyventojų skaičiaus didėjimui. Po nepriklausomybės atkūrimo gimstamumas pradėjo labai mažėti (2002 m. šeimai vidutiniškai teko tik 1,2 vaiko), o pastaraisiais metais šiek tiek augo – 2012 m. siekė 1,6 vaiko, aplenkė net ES vidurkį. Bent jau nebuvome tarp blogiausiųjų pagal šį rodiklį. Tik tai iš esmės neguodžia. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikų dalis bendrame gyventojų skaičiuje nuolat mažėja: 2001 m. pradžioje vaikai sudarė 24,4 proc., o 2014 m. pradžioje – 18,1 proc. visų gyventojų. Spėjama, kad gimstamumas Lietuvoje ir vėl mažės iki 1,29 vaiko ir taps vienu mažiausių pasaulyje“, – daro išvadas V.Daugirdas.

Neigiamos gyventojų reprodukcijos tendencijos, imigraciją pralenkianti emigracija ir toliau mažins gyventojų skaičiaus bei tankumo rodiklius. Visa Lietuva taps retai apgyventu kraštu – po dešimtmečio kvadratiniam kilometrui bendrai teks ne daugiau kaip 40 gyventojų.

Mokslininkai daro prielaidą, kad per 15–20 metų beveik visos kaimiškos teritorijos taps retai apgyventos. Jau dabar vietovės, kuriose kaimo gyventojų tankumas mažesnis nei 12,5, užima per 45 proc. šalies teritorijos. Kai kuriose Rytų Lietuvos savivaldybėse per praėjusį dešimtmetį gyventojų skaičius sumažėjo apie 30 proc. Ir kuo gyventojų tankumas mažesnis, tuo blogesni demografiniai rodikliai – tuo greičiau jų mažėja.

Demografiniams procesams įgavus aiškią ir mažai kintančią depopuliacijos kryptį, jau visai netrukus atsibusime kitokioje Lietuvoje. Gyvensime „senukų Lietuvoje“ su daug išlaikomų žmonių, bet per mažai pajėgių mokėti mokesčius valstybei ir išlaikyti jų nemokančiuosius, taigi turėsime susitaikyti su besiplečiančiomis dykromis. Kai kur gyventojų tankumas tebus kaip rečiausiai apgyventuose pasaulio regionuose – dykumose, stepėse, kalnuose, tundroje ar džiunglėse: vos 2–5 gyventojai viename kvadratiniame kilometre.

„Tokios teritorijos tampa tikra periferija su socialine ir teritorine atskirtimi. Formuojasi uždaras ratas: mažėja gyventojų – nyksta socialinė infrastruktūra (mokyklos, parduotuvės ir t.t.) – mažėja gyventojų… Šiame rate nebelieka net demografinės situacijos gerėjimo galimybės. Jos nesukuria net ir masinė mokyklų, kelių, kitų viešųjų paslaugų įstaigų renovacija. Demografinių prielaidų tendencijoms keistis kol kas nėra. Depopuliacija tęsis, kaimai tuštės. Procesas yra neišvengiamas ir natūralus. Nėra pagrindo tikėtis, kad artimiausiu metu miškinguose, nederlinguose, periferiniuose regionuose daugės gyventojų. Nėra pagrindo ir skatinti, kad ten jų daugėtų. Jų ten ir taip dabar per daug… Socialinio bei ekonominio talpumo riba yra peržengta“, – konstatuoja V.Daugirdas.

Šalies didmiesčiai gyventojų netenka taip pat daug. Demografiniai rodikliai – gimstamumas, sudėtis pagal amžių – juose palankesni, miestus retina vien tik emigracija. „Per 20 metų gyventojų skaičius palyginti nedaug sumažėjo Vilniuje – 6,2 proc. (reikia įvertinti tai, kad Vilniaus teritorija prasiplėtė), o štai Kaunas neteko daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų (daugiau nei ketvirtadalio) ir dabar jame jų liko vos 301 tūkstantis. Tokiais pat tempais mažėja ir Šiauliai – liko 105 tūkst. gyventojų, didmiesčio statusą  prarado Panevėžys – 95 tūkst. Kiek mažiau susitraukė Klaipėda – nuo 202 iki 156 tūkst. Bet tarp Lietuvos miestų turbūt pirmauja Visaginas, sumažėjęs 35 proc.: jame liko 20 tūkst. gyventojų“, – vardija geografas.

Visa šalis išgyvena gilią demografinę krizę – tokią nerimą keliančią diagnozę pateikia V.Daugirdas. Šalies mastu tai gal ir laikinas reiškinys, deja, retai apgyventose teritorijose, ko gero, jau negrįžtamas.

Tiesa, praėjusią savaitę, paskelbus Eurostato leidinio „Europos jaunimas šiandien“ duomenis, Lietuva nuskambėjo šviesių prognozių kontekste: iki šio amžiaus vidurio labiausiai iš visų Europos valstybių vaikų skaičius turėtų didėti mūsų šalyje. Per pastaruosius 20 metų procentinė vaikų dalis tarp visų gyventojų sumažėjo visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Daniją. 2014 m. ES vaikų iki 15 metų buvo 10 mln. mažiau nei 1994-aisiais. Pernai Europos Sąjungoje vaikai sudarė 15,6  proc. visų gyventojų (1994 m. – 18,6 proc.), Lietuvoje – 14,6 proc.

Remiantis gyventojų skaičiaus prognozėmis tikimasi, kad iki 2050 m., palyginti su 2014-aisiais, žmonių iki 15 metų amžiaus procentinė dalis padidės devyniose valstybėse narėse. Labiausiai – Lietuvoje (nuo 14,6 proc. 2014-aisiais iki 16,6 proc. 2050-aisiais, t.y. dviem procentiniais punktais). O visoje Europos Sąjungoje vaikų procentinė dalis 2050 m. turėtų nukristi iki 15 proc. (nuo 15,6 proc. 2014 m.).

Tačiau demografijos profesorė Vanda Stankūnienė įspėja, kad tai nesudaro pagrindo optimizmui. Eurostato prognozėmis, ateinančiais dešimtmečiais tos amžiaus grupės, kuri yra lemiama populiacijos didėjimui, asmenų bus per mažai, kad šalies gyventojų nustotų mažėti.

O V.Daugirdas primena, kad turime nepalankią vaikams auginti socialinę aplinką ir infrastruktūrą: trūksta darželių, mažėja mokyklų, jos tolsta nuo namų, nepakankama parama jaunai šeimai ir t.t.

Labai svarbi ir augančio vaiko gerovė, jo socialinė aplinka, o ji dažnai visai nepalanki, net asociali: daug vaikų auga socialinės rizikos šeimose, vaikų namuose, palikti emigravusių tėvų seneliams ir t.t. Tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai yra vieni nelaimingiausių ES…

„Yra ir dar viena svarbių priežasčių grupė – emancipuotos Vakarų, išsivysčiusių šalių visuomenės, tiksliau, jų moterys (Lietuvoje gal ir vyrai kalti, nes ieško namų šeimininkių, o jų jau neberanda…), tiesiog nepageidauja apsikrauti vaikais iki tol, kol padarys karjerą, susikurs gerovę. Sociologinės apklausos rodo (metų pradžioje „Delfi“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“), kad maždaug trečdalis gyventojų Lietuvoje net neslepia nenorintys turėti vaikų, nes nori pagyventi sau, o dešimtadalis visai neketina jų turėti. Vaikai yra tarsi našta ar kliūtis geram gyvenimui. Jų gimdymas atidedamas vėlesniam laikui, iki 30–35 metų. Bet tokiame amžiuje jų jau gali ir visai nebeatsirasti, gal jiems jau per vėlu… Todėl ir moterų skatinimas daugiau gimdyti gali būti vertinamas prieštaringai“, – svarsto V.Daugirdas.

Retai apgyventas teritorijas, tokias kaip Marcinkonių seniūnija, mokslininkai laiko ateities indikatoriumi, leidžiančiu numanyti, kokie demografiniai procesai vyks visoje šalyje. Ir jeigu šalis juda ta kryptimi, kuria jau pasuko Marcinkonys, tuomet priežasčių demografiniam optimizmui kaip ir nebelieka.

Praėjusių metų pabaigoje Seime pristatydama demografines prognozes V.Stankūnienė teigė, kad jau 2040 m. Lietuva susitrauks iki dviejų milijonų, o iki 2080-ųjų mūsų bus tik 1,9 milijono (šiuo metu Lietuvoje gyvena 2,9 mln. žmonių). Prognozuojama, kad iš visų Europos Sąjungos šalių gyventojų sparčiausiai mažės Lietuvoje.

Rimtas signalas politikams – aukščiausi Europos Sąjungoje senėjimo tempai. Jau šio amžiaus viduryje kas dešimtas Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 80 metų, darbingo amžiaus žmonių liks tik milijonas (dabar – du milijonai).

Jei kalbame apie retai apgyventas teritorijas, Lietuva nėra išimtis. Galime lyg ir pasiguosti – Europoje ši problema nėra nauja, ypač Šiaurės šalyse. Retai apgyventų teritorijų daugėja ir Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, išsivysčiusiose, gerokai turtingesnėse nei Lietuva šalyse.

„Bet Lietuvoje depopuliacijos tempai, deja, yra didžiausi: 2010 m. gyventojų sumažėjo 2,69 proc. (tai daugiausia „popierinė“ depopuliacija, nes dėl sveikatos draudimo anksčiau emigravusieji įteisino savo išvykimą), 2011 m. – 1,47, 2012 m. – 1,1, 2013 m. – 0,46, 2014 m. – 0,77 proc. O šiaip Lietuvos demografiniai rodikliai nelabai skiriasi nuo kaimyninių šalių – ir situacija, ir tendencijos panašios. Visoms išsivysčiusioms šalims būdingas balansuojantis demografinės raidos modelis arba lėta depopuliacija. Esame regione, kuriame šeimos augina vidutiniškai mažiau kaip du vaikus, jame yra beveik visa Europa, šiek tiek išsiskiria tik Airija ir Prancūzija. Tai reiškia, kad natūrali kartų kaita nevyksta. Rytų ir Vidurio Europoje situacija blogiausia, Vakarų Europoje – geresnė, ją gelbsti imigracija. Todėl Jungtinėje Karalystėje tėvų dažniausiai savo vaikui duodamas vardas jau yra Muhamedas…“ – primena V.Daugirdas.

Tačiau iš tam tikrais aspektais tolygaus Europos demografinio paveikslo Lietuva stipriai išsiskiria emigracijos tempais. Nuo 1990-ųjų šalį paliko apie 788 tūkst. gyventojų, tai yra maždaug ketvirtadalis. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad, naujausiais Statistikos departamento duomenimis, nors pernai iš Lietuvos emigravo 12,3 tūkst. žmonių daugiau nei imigravo, palyginti su 2013-aisiais, emigrantų sumažėjo 5,7 proc., o imigrantų padaugėjo 3,7 proc. Maždaug keturi penktadaliai imigrantų pernai buvo į šalį grįžę Lietuvos piliečiai.

Demografiją tyrinėjantis Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Algirdas Stanaitis šiais skaičiais džiaugtis neskuba: „Emigruoja daugiausia jauni žmonės, o sugrįžta greičiausiai vyresni, norintys čia nugyventi paskutines savo dienas“.

Jis daro prielaidą, kad artimiausią dešimtmetį emigracija iš Lietuvos nesustos, ją atsvers imigracija – bet ne sugrįžtančių savųjų, o užsieniečių iš Rytų, Pietryčių valstybių. Prognozuodamas, kaip atrodys mūsų šalis po dešimtmečio, profesorius primena garsiąją sovietinio partinio veikėjo Michailo Suslovo frazę: „Lietuva bus, bet be lietuvių.“

„Optimistinėms prognozėms nėra nė vienos priežasties. 10–12 tūkst. žmonių daugiau miršta nei gimsta – dėl neigiamo prieaugio Lietuva kasmet sumažėja, netekdama Anykščių dydžio miesto. Panašus praradimas – ir dėl emigracijos. Blogiausia, kad žmonių mažėja jaunimo, darbingo amžiaus žmonių sąskaita. Sugrįžtančiųjų srautas nepasivys emigruojančiųjų skaičiaus. Dėl atvykstančių užsieniečių keisis mūsų šalies gyventojų tautinė sudėtis ne lietuvių naudai“, – kokie demografiniai procesai vyks artimiausią dešimtmetį, prognozuoja A.Stanaitis.

"Scanpix" nuotr.

Prieš metus “Stratfor” išleido savo prognozę, kurioje numato, kaip atrodys pasaulis po 10 metų. Ar šios prognozės pildosi, spręskite patys, o kad būtų paprasčiau “Business Insider” pateikia 11 pagrindinių pokyčių, kurie pasak “Stratfor” taps realybe dabar jau po 9-erių metų.

1. Rusija žlugs

“Sukilimo prieš Maskvą neįvyks, bet Maskvos sumenkusios galimybės remti ir kontroliuoti Rusijos Federaciją sukurs vakuumą, – spėja “Stratfor” analitikai. – Šiame vakuume veiks atskirti Rusijos Federacijos fragmentai.”

Sankcijos, kritusios naftos kainos ir rublio vertė, didėjančios karinės išlaidos bei auganti netvarka viduje susilpnins Rusijos centrinės valdžios gebėjimą valdyti didžiausią pagal teritoriją šalį pasaulyje. Rusija oficialiai nesuskils į įvairias valstybes, bet jos dalys taps pusiau autonomiškos ir net priešiškos viena kitai.

“Mažai tikėtina, kad Rusijos Federacija išgyvens dabartinėje formoje”, – teigiama “Stratfor”.

2. JAV turės panaudoti savo kariuomenė, kad užtikrintų Rusijos branduolinio ginklo saugumą

Rusijos branduolinis arsenalas išmėtytas po visą šalį. Jei politinė disintegracija įvyks, tuomet jų kontrolė taps didžiausiu iššūkiu tarptautinei bendrijai. Todėl Rusijos branduolinio arsenalo apsaugai gali būti pasitelktos JAV karinės pajėgos.

“Vašingtonas – vienintelė galia, kuri gali susidoroti su šiuo iššūkiu, bet jis nesugebės perimti visų šių karinių bazių kontrolę ir užtikrinti, kad nei viena raketa nebus paleista, – teigia “Stratfor”. – Jungtinės Valstijos arba imsis karinio sprendimo, kurį sunku įsivaizduoti dabar, arba sukurs stabilias ir ekonomiškai gyvybingas vyriausybes regionuose, kad užkirstų kelią grėsmei.”

3. Vokietija susidurs su rimtomis problemomis

Vokietijos ekonomika yra priklausoma nuo eksporto, kuris pagrinde yra orientuotas į ES ir palaikomas euro, bet tai reiškia, kad Berlynas daugiausia neteks gilėjant euro krizei ir augant euroskepticizmui. Vidaus vartojimas negali atsverti eksporto, ypač mažėjant gyventojų skaičiui. Todėl rezultatas – Japonijos stiliaus stagnacija.

“Mes manome, kad Vokietija pergyvens rimtus ekonomikos pokyčius per ateinantį dešimtmetį”, – prognozuoja “Stratfor”.

4. Lenkija taps viena iš Europos lyderių

Reikalai į Rytus nuo Vokietijos bus ne tokie blogi. “Ekonomikos augimo ir politikos įtakos augimo centre atsidurs Lenkija”, – sakoma ataskaitoje.

Lenkijos gyventojų skaičius taip smarkiai nesumažės, kaip kitose didžiausiose Europos ekonomikose. Su Rusija besiribojančios šalys deleguos lyderystės galimybę Lenkijai, o ilgamečiai artimi santykiai su JAV tik tai paskatins.

5. Bus 4-ios Europos

Dar visai neseniai Europos vienybė atrodė neišvengiama. Bet po dešimtmečio tai gali būti tik istorija. “Stratfor”  kalba apie 4 Europas: Vakarų Europa, Rytų Europa, Skandinavijos šalys ir Britų salas. Jos nebebus tokios artimos, kaip dabar.

“Europos Sąjunga gali išgyventi tam tikra prasme, bet ekonominiai, politiniai ir kariniai santykiai visų pirma bus reguliuojami dvišaliais susitarimais tarp valstybių”, – prognozuoja ekspertai.

6.Turkija ir JAV taps artimais sąjungininkėmis

Dalis arabų valstybių ant žlugimo ribos ir “Stratfor” nemato priežasčių, kodėl chaosas turėtų greitu laiku baigtis. Labiausiai iš to išloš Turkija – stipri, sąlyginai stabili šalis, kuri tęsiasi nuo Juodosios jūros iki Sirijos ir Irako.

Turkija nenori įsitraukti į konfliktus jos kaiminystėje, bet bus priversta tai daryti. Todėl ji taps nepakeičiama JAV partnerė regione.

7. Kinija gresia viena rimta problema

Kinijos ekonomikos augimas didina nepasitenkinimą valdančiąja Komunistų partija. Partija nesiruošia liberalizuotis, o tai reiškia, kad valdžioje ji galės išlikti tik pasitelkdama vidines represijas.

Dar viena ir didesnė Pekino problema – neproporcingai pasiskirstęs ekonomikos augimas šalie viduje. Pakrantės miestai auga, bet šalies viduje regionai išlieka skurdūs. Ši bėda tik didės, didėjant urbanizacijai. Todėl praraja tarp pakrantės ir kitų šalies regionų augs.

8. Japonija taps auganti Azijos karinio jūrų laivyno galia

Japonija gali pasigirti šimtmečių trukmės jūreivystės tradicija. Kinijai didinant savo laivyną ir bandant perimti laivybos maršrutus Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos jūrose bei Indijos vandenyne, o JAV galiai mažėjant, Japonija neturės kitos išeities, kaip didinti savo jūrinę galę.

“Dabar Japonija yra priklausoma nuo JAV garantijų. Bet mes prognozuojame, kad JAV atsargiau velsis į užsienio reikalus ir JAV jau yra nepriklausoma nuo importo, todėl dėl jų patikimumo kyla klausimų. Tad Japonija didins savo karinio jūrų laivyno galią artimiausiai metais”, – sakoma ataskaitoje.

9. Dėl Pietų Kinijos jūroje esančių salų nekils karas, bet…

Regiono galios nuspręs, jog Pietų Kinijos jūroje esančios salos nevertos, kad dėl jų pradėti karą, bet jos išliks kaip sinonimas kintančios galios dinamikai.

“Kova dėl mažų salų, kurios duoda mažai kainuojančius ir nepelningus energijos išteklius, netaps pagrindine tema regione, – teigia analitikai.  - Greičiau išlįs trys seni žaidėjai. Rusija, silpstanti galia, neteks galimybių apginti savo interesų jūroje. Kinija ir Japonija bus suinteresuotos jų perėmimu ir sutrukdymu viena kitai tai padaryti.”

10. Bus 16 mini Kinijų

Kinijos ekonomika sulėtės, kaip ir jos gamybos pajėgumai. Tai gera žinia kitoms valstybėms – 16 augančių ekonomikų su 1,15 mlrd. gyventojų. Kinijos ekonomikos augimui sustojus išloš Meksika, Nikaragva, Dominykos Respublika, Peru, Etiopija, Uganda, Kenija, Tanzanija, Bangladešas, Mianmaras, Šri Lanka, Laosas, Vietnamas, Kambodža, Filipinai ir Indonezija.

11. JAV galia nusilps

Pasauliui tampant vis labiau chaotiškam ir nenuspėjamam, JAV vis atsargiau įsitraukti į  tarptautinius reikalus ir imsis lyderio vaidmens. Auganti ekonomika, didėjanti vietos energetikos išteklių gavyba ir mažėjantis eksportas bei buvimas stabiliausiu pasaulio kampeliu, suteiks JAV prabangą izoliuotis nuo pasaulinių krizių. Tačiau tai pasaulį padarys dar nesaugesniu ir kitoms šalims teks ieškoti sprendimų.

Visą straipsnį skaitykite čia

"Scanpix" nuotr.

Svarbiausios investavimo idėjos 2016 m. pagal Danijos investicinį banką „Saxo Bank“. Pasak banko ekonomisto Steeno Jakobseno, “atsižvelgiant į tai, kad dominuoja pasimetimas, situacija rinkose nuolat kinta ir dažnai dvejojama dėl JAV Federalinės rezervų sistemos veiksmų, galima spėti, jog pirmasis ketvirtis bus sunkus. Vis dėlto, žvelgiant plačiau, galima teigti, kad pajudėjome ribinės kapitalo kainos santvarkos link. Tai yra geros naujienos.”

1. Į žaliavos investuoti – rizikinga

Pirmasis metų ketvirtis gali būti prasčiausias apsiaustosios naftos kainų cikle. Panaikinus sankcijas Iranui, gali būti pradėta plačiau eksportuoti į jau ir taip perpildytą rinką – pradžioje iš jūroje įkurtų saugyklų, vėliau dar 500 tūkst. barelių per dieną. Įprasta, kad pirmuosius keturis metų mėnesius JAV atsargos didėja. Dėl to gali suintensyvėti spaudimas Kušingo miesto WTI tipo naftos ateities sandorių pristatymo centre.

Taip pat pirmąjį metų ketvirtį išliks sudėtingos sąlygos plėtoti tauriųjų metalų verslą, nes investuotojai padidėjusias palūkanų normas JAV ir tęsiamą kiekybinio skatinimo politiką Europoje bei Kinijoje greičiausiai įvertins kaip progą įsigyti JAV dolerių.

2. JAV dolerio vertė kils

Logiška yra tikėtis, kad JAV dolerio vertė kils.

JAV Federalinei rezervų sistemai grįžus prie aktyvaus palūkanų normų valdymo politikos, dabar labiau nei kada nors anksčiau pasaulinės rinkos bei valiutos, stambios ir smulkios, priklauso priklauso nuo to, ar JAV Federalinė rezervų sistema toliau kels palūkanų normas ir rinkų lūkesčių dėl šių kėlimų tempo pokyčių. Logiška yra tikėtis, kad JAV dolerio vertė kils, kadangi JAV Federalinė rezervų sistema pirmauja, atšaukdama stiprias ūkio skatinimo priemones, dominavusias nuo pat finansų krizės.

3. Atkreipti dėmesį į trumpalaikes obligacijas

Žengiant į naujus metus, viso pasaulio investuotojai mąstys ir diskutuos apie kredito veiksnį. Palūkanų normoms pakilus nuo nulio, skolos kaina taps rodikliu, atspindinčiu tiek valstybių, tiek įmonių sėkmę. Patyrus staigmeną – ūkiui teigiamai paaugus pirmąjį ketvirtį, investuotojams praverstų telktis į trumpalaikes obligacijas.

4. Akcijų rinkoms – šviesios prognozės

Jeigu akcijų rinkų nesutrikdys neigiamas šalutinis poveikis – skolinto kapitalo susitraukimas energetikos ir kalnakasybos sektoriuose, tuomet 2016 m., tikėtina, bus sėkmingi investuotojams. Šią sėkmę lems vis nuožulnesnė JAV palūkanų normų kreivė ir neigiamas net iki penkerių metų trunkantis Europos vyriausybių obligacijų bei trumpalaikių Japonijos vyriausybės obligacijų pajamingumas.

5. Prognozės palankesnės išsivysčiusioms rinkoms

Pasaulinis ūkis atlaikys pirmąjį per dešimtmetį JAV palūkanų normų kilimo ciklą. Tačiau prognozės yra palankesnės išsivysčiusioms, o ne besivystančioms rinkoms. Vis dėlto auganti kapitalo kaina artimiausiu metu nesukels išskirtinai neigiamų pasekmių, tad pasaulinis ūkis ims šiek tiek sparčiau augti.

6. Lenkija - Europos silpnoji vieta

Lenkija jau kurį laiką mėgaujasi tvirtos, krizėms atsparios ir gerai išsivysčiusios ekonomikos reputacija. Deja, šį ūkį, ypač energetikos sektorių, dabar itin neigiamai veikia kylanti kapitalo kaina. Mūsų nuomone, 2016 metais Lenkijos augimas reikšmingai sulėtės.

7. Problematiški Tolimieji rytai

Ir taip keblią situaciją 2016 m. apsunkins dar ryškesnis ūkio susiskaidymas ir nesubalansuotumas.

Pirmasis ketvirtis žymi naujus Ugninės beždžionės metus kinų kalendoriuje. Šiems metams bus būdinga daugiau išdaigų, ambicijų, taip pat rinkos taps žymiai labiau kintamos. Išaugs geopolitinės rizikos svarba ir galbūt sulėtės pasaulinio ūkio augimas. Be to, ir taip keblią situaciją 2016 m. apsunkins dar ryškesnis ūkio susiskaidymas ir nesubalansuotumas.

Daugiau informacijos čia

Scanpix

Trečiasis makabriškas nuotykių filmas apie mirtinus žaidimus vardan išlikimo žaidžiančius vaikus prasideda 12-osios apygardos sunaikinimu, o pagrindinė filmo herojė Ketnė Everdin netenka savo namų ir prieglobstį randa karingai nusiteikusioje 13-ojoje apygardoje. 2015-ųjų gruodžio 16-osios rytą Skonės provincijoje Švedijos pietuose padegama dar viena prieglauda, kurioje turėjo įsikurti pabėgėliai.

Rima JANUŽYTĖ

Pernai išpuolių prieš Švedijoje įsikūrusias ar dar tik kuriamas migrantų prieglaudas buvo 52, o nuo 2011 m. – 97.

Bado žaidynes kaip pramogą susigalvoję ir žemiausio luomo vaikus juose svetimomis rankomis žudantys turčiai iš šiurpaus fantastinio pasaulio, kurį režisuoja austras Francis Lawrence’as, padegėjams skanduoja „šimtas“.

Švedijos žiniasklaida su siaubu narsto gruodį Jungtinių Tautų paskelbtas prognozes, kad 2030-aisiais Švedija bus tapusi trečiojo pasaulio šalimi: pagal JT gerovės indeksą (angl. Human De­velopement Index, HDI) Švedija iš 15-tos nukrisianti į 45 vietą pasaulyje, o pagal gyvenimo lygį ją lenks net Libija. JT neaiškina, kodėl.

Švedai neabejoja, kad taip nutiks dėl atvirų durų politikos, kai per mėnesį Švediją pasiekia vidutiniškai po 9 tūkst. pabėgėlių. Šioje šalyje didesnio visuomenės susidomėjimo, panašaus į Lietuvoje kilusį dėl pirmosios irakiečių šeimos, sulaukia tik laimingasis, tapęs 50-tūkstantuoju, 100-tūkstantuoju, dabar jau ir 200-tūkstantuoju, o kitais metais, prognozuojama, 360-tūkstantuoju.

Štai taip, balansuodami ties nerealumo riba, prasideda 2016-ieji. Darosi keblu susigaudyti, kur baigiasi pramanai, o kur prasideda tikrovė. „Google“ pasiteiravus, kas pasaulio laukia 2016-aisiais, pirmiausia siūloma pasiskaityti Vangos pranašystes. Jei neįtikina jos perspėjimas, kad 2016-aisiais Europoje neliks nė gyvos dvasios, „YouTube“ galima pasižiūrėti, ką Europai yra numatę DAESH kovotojai. Jei kūnu dar ir dabar nebėgioja skruzdėlytės – sveikiname, jūs patekote į kitą žaidimo lygį ir galite ramiai laukti 2017-ųjų.

Sveiko proto, ramybės ir analitinio mąstymo 2016-aisiais prireiks labiausiai, nes pasaulis primins japonų rašytojo Haruki Murakami 1Q84-uosius, kuriuos jis vadina „pačia suvokimo šiaure, nes dar šiauriau tėra tik visiškas chaosas“.

Europa aižėja

Europoje chaoso bus daug, pradedant ore tvyrančia naujų teroristinių atakų baime ir šimtais tūkstančių naujakurių, neišvengiamai sujauksiančių senstelėjusios Europos gyvenimo ritmą, baigiant jos pačios aižėjimu ir trupėjimu.

„Europa niekada nebebus vieninga. Ir jei apskritai išgyvens, ji bus visiškai kitokia. Centrine ašimi taps nacionalinės vyriausybės, o laisvoji prekybos zona neišvengs augančio protekcionizmo“, – artimiausią dešimtmetį prognozuoja „Stratfor“ analitikai, o šių permainų pradžią stebėsime jau 2016-aisiais.

Laisvosios prekybos zona šiemet nepaprastai išsiplečia: prie jos nuo sausio prisijungia Ukraina. Tačiau analitikai perspėja, kad tai pakeis pačią laisvosios prekybos zonos esmę, nes čia, kaip ir kitose srityse, gali atsirasti keli greičiai. Vakarų Europos šalyse jau dabar svarstoma, kaip jų ekonomiką gali paveikti pigios ukrainietiškos prekės. Ir žada jų visaip privengti.

Drauge tikimasi, kad Ukrainoje ims kurtis paslaugų centrai – tokie kaip mūsų „Barclays“ technologijų centras ar daugybė kitų Vilniuje veikiančių skambučių centrų, kuriuose dirbantys lietuviai operatoriai aptarnauja klientus iš kitų ES šalių. Gali būti, kad Lietuva šioje srityje pralaimės Ukrainai: ten yra daug puikių, užsienio kalbas mokančių specialistų, galinčių dirbti už dar mažesnę algą, nei jų kolegoms mokamos Lietuvoje.

Ukrainoje į Europą žvelgiama su didele viltimi, nes nuo sausio jai užsiveria plačioji Rusijos rinka, o premjeras Arsenijus Jaceniukas skaičiuoja, kad tai Ukrainai per metus pridarys maždaug 600 mln. JAV dolerių nuostolių. Jis tikisi, kad atsigriebti padės Europa, nors nujaučia, kad po šios rinkos platybes važinėsis siauruku, o ne greituoju traukiniu.

Ukraina Europos trūkinėjimui per siūles bus svarbi ir dėl ES valstybių tarpusavio nesutarimo, kaip toliau elgtis su Rusija. Nors ką tik sutarta pratęsti sankcijas, į jų taikymą kai kurios šalys ir toliau žvelgs lanksčiai.

Nesant bendro sutarimo šiuo ir daugeliu kitų klausimų, atsiras bent keturios Europos: Rytų, Vakarų, Skandinavijos ir Didžiosios Britanijos.

Visas šias Europas pagal naują kurpalių dar bandys persiūti ir lyg ant mielių augantys nacionalistų judėjimai. Prie jų dera priskirti ne tik aiškiai save kaip nacionalistus apibrėžiantį Prancūzijos nacionalinį frontą su Marine le Pen, save jau matančia prezidente, bet ir Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono idėjas dėl pasitraukimo iš ES.

Sumaištį ir susipriešinimą jos kelia ne tik ES, bet ir pačioje Didžiojoje Britanijoje. Šiuo klausimu toriai ginčijasi su leiboristais, džentelmenai iš Sičio – su priemiesčių gyventojais, Lordų rūmai – su Bendruomenių rūmais.

Parlamente mėginamos net įvairios gudrybės. Antai Lordų rūmai siekia, kad garsiajame referendume galėtų balsuoti ir 16-mečiai bei 17-mečiai, nes šie yra labiau proeuropietiški ir aktyviai palaiko pasilikimą. Tokiam sumanymui iš paskutiniųjų priešinasi toriai ir jų dominuojami Bendruomenių rūmai, palaikantys euroskeptikų stovyklą.

Paradoksas, bet jie palaikė Škotijos sumanymą jos pačios referendume leisti balsuoti jaunuoliams, nes šie pasisakė už likimą Jungtinės Karalystės sudėtyje. O dabar jie labai pyksta, jei Didžiosios Britanijos noras atsiskirti nuo ES lyginamas su škotų noru trauktis iš Karalystės.

Jiems neatrodo, kad tai panašu į baskų ar katalonų svajonę pasitraukti iš Ispanijos sudėties, nes tai – „visai kas kita“. Esą Didžioji Britanija ir šiaip nėra grynakraujė europietė, juolab kad tik kas šeštas britas save laiko Europos piliečiu. O štai baskai, katalonai, škotai – jau kita padermė, jie yra savo valstybių kūno dalis.

Vis dėlto galima neabejoti, kad jeigu Didžioji Britanija referendume balsuotų už pasitraukimą iš ES, žemyne prasidėtų griūtis. O jeigu balsuotų už pasilikimą, laimėtų tą patį, ką po referendumo laimėjo škotai, – dar daugiau autonomijos ir pinigų.

Nauja „omnibuso“ kryptis

Neramumai Artimuosiuose Rytuose koreguoja ir JAV politiką. Ir ne tik užsienio, bet ir vidaus. Viena vertus, DAESH, pabėgėliai, karinių veiksmų planas yra svarbiausios artėjančių rinkimų temos, o tai, kaip jos gvildenamos skirtingų kandidatų, lems jų sėkmę arba nesėkmę prezidento rinkimuose. Analitikai, priklausomai nuo pažiūrų, pergalę prognozuoja vis kitam veikėjui, tačiau patikėti, kad Baltiesiems rūmams vadovaus žodyno subtilumu nepasižymintis respublikonas Donaldas Trumpas, būtų labai sunku.

Greičiausiai JAV turės naują prezidentą demokratą, tad Baracko Obamos įdirbis formuojant tai, ką kritikai vadina autsaiderės žaidimu, o šalininkai – racionalia politika, nenueis veltui.

Tiesa, artėjant rinkimams šiek tiek surespublikonėjo net ir B.Obama. Tai matyti iš naujojo gruodžio 18 d. priimto 2016 m. biudžeto išlaidų paketo, dar vadinamo „omnibusu“. Šiuo kompromisiniu 1,1 trln. dolerių paketu dėl federalinės vyriausybės finansavimo iki rugsėjo labiau nei paprastai atsižvelgiama į respublikonų prioritetus: griežtinami reikalavimai Amerikos vizų išdavimui, taip pat intensyvinamos kai kurios Amerikos kibernetinio saugumo pastangos.

Šis paketas didina ir gynybos išlaidas, nes tai, pasak respublikonų, yra kritiškai svarbu padidėjus neramumams Arti­muosiuose Rytuose ir terorizmo grėsmei.

Žinoma, demokratų ranka čia irgi stipriai juntama. Naujas teisės aktų paketas numato mokesčių lengvatas ir kreditus verslui bei milijonams amerikiečių, o šio projekto vertė – daugiau negu 620 mlrd. dolerių, tad jis, kaip perspėja kritikai, gerokai padidins šalies įsiskolinimą.

Kinija ir Post-Kinija

Na, o kol JAV skola didėja, Kinija skaičiuoja pelną. O prie to nemažai prisidės ir naujasis JAV „omnibusas“. Ir štai kodėl. Visų pirma nuo 2016 m. JAV panaikinamas ilgai galiojęs draudimas eksportuoti naftą. Pasaulio mastu tai reiškia, kad naftos kainos toliau kris, nes atsiras didesnė naftos pasiūla. O Kinija skuba tai išnaudoti ir jau derasi dėl naftos pirkimo sąlygų (neseniai prabilta ir apie dujų pirkimo sutartis). Tai reiškia, kad Rusija bus priversta mažinti bent jau Kinijai parduodamų energijos išteklių kainą, o Kinijai tai reiškia papildomus sutaupytus milijardus.

Bet tai dar ne viskas. JAV įstatymų leidėjai pritarė kai kurioms seniai strigusioms Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reformoms, nuo 2016 m. suteiksiančioms didesnę įtaką kylančioms rinkos galiūnėms – tarp jų pirmiausia Kinijai.

Kinijos sėkmės istorija TVF prasidėjo dar anksčiau: TVF nuo spalio oficialiai leido Kinijos juaniui įstoti į svarbiausių pasaulio valiutų klubą – juanis papildė TVF specialių skolinimosi teisių krepšelį (angl. Special drawing right, SDR), kuriame yra JAV doleris, euras, Didžiosios Britanijos svaras sterlingų ir Japonijos jena. Ir ne šiaip papildė krepšelį, o tapo trečia svarbiausia krepšelio dalimi, šiek tiek sumažindamas jame JAV dolerio ir gerokai – euro dalį.

Juanis dabar sudarys 10,92 proc. krepšelio dalies, 41,73 proc. liks JAV doleriui (buvo 41,9 proc.), 30,93 proc. – eurui (buvo 37,4 proc.), 8,33 proc. – Japonijos jenai (buvo 9,4 proc.), o 8,09 proc. – svarui (buvo 11,3 proc.). Kinijai tai ne tik garbės ir pripažinimo reikalas, bet ir atrištos rankos dirbtinai nebereguliuoti savo valiutos kurso.

„Kinija užbaigė vieną ciklą ir pradeda kitą. Ji nebebus sparčiai auganti mažų atlyginimų valstybė. Jos laukia gerokai lėtesnis, tačiau kokybiškesnis augimas“, – žada ekonomistai. Ir priduria, kad tokiais naujais varikliukais jau 2016 m. gali tapti visas būrys ekonomikų, apie kurias net nesame daug girdėję. Tokias valstybes analitikai vadina „Post-Kinija 16“. Dauguma jų yra Pietryčių Azijoje, Lotynų Amerikoje, kai kurios – Afrikoje.

Visų kartu jų gyventojų skaičius siekia 1,15 mlrd., ir prognozuojama, kad ilgainiui jos taps svarbiausiomis tekstilės, avalynės, mobiliųjų telefonų gamintojomis pasaulyje, visiems laikams išstumdamos iš šių pozicijų Kiniją ir nustumdamos ją į didesnės pridėtinės vertės produkcijos lygmenį.

Kitaip sakant, 2016-aisiais Kinija taps gimnaziste, o pradinukų mokyklos dailės ir darbelių pamokoje išvysime bent 16 naujų mokinukių. Šios globalios rinkos naujokės nepasižymi nei stabilia politine sistema, nei aukštu pragyvenimo lygiu, tačiau analitikai joms žada šviesią ateitį, kuri prasideda būtent dabar.

Subtili kova su DAESH

Na, o kol vienuose pasaulio regionuose sužimba naujos žvaigždelės, kituose bejėgiškai kapojamos galvos devyngalviams.

Sirijoje, Irake, dabar ir Libijoje įsigalinti „Islamo valstybė“, arba ISIS, arba DAESH, 2016-aisiais bus bene didžiausias iššūkis visai mūsų planetai. Tačiau kovos su radikaliais islamistais scenarijuje 2016-ieji ypatingų naujovių nežada žvelgiant nei iš Europos, nei iš JAV perspektyvų. Gal išskyrus vieną – minkštąją priemonę, kurią galima pavadinti pastangomis nukenksminti teroristus finansiškai.

Gruodžio pabaigoje tam skirtas ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos susitikimas, kuriame aiškintasi, ką gali ir ko negali Vakarai. Akivaizdu, kad užsukti pinigų čiaupą nebus paprasta, nes ISIS, priešingai nei „Al Qaeda“, veikia tik Sirijoje ir Irake, tad pinigai nemigruoja, nekerta kitų valstybių sienų ir gaunami iš vietoje esančių išteklių, daugiausia naftos.

Tiesa, galima pasistengti, kad tos naftos niekas nepirktų, tačiau tam reikėtų, jog prisipažintų pirkėjai. O šie mušasi į krūtinę ir reikalauja įrodymų. Tų įrodymų, kaip pati aiškina, turi Rusija, bet savo kortų ji neskuba atskleisti, juolab kad galutinai sužlugdytų ir taip labai įtemptus santykius su kai kuriomis Artimųjų Rytų valstybėmis, balansuojančius ties konflikto ir bendradarbiavimo riba.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius teigia, kad kai kuriais atvejais tų santykių eigą lemia net ne Rusija, o kita pusė. Pavyzdžiui, Turkija renkasi, ar konkuruoti su Rusija, ar bendradarbiauti.

2016 m. ji išlaikys pusiausvyrą ir išsaugos pakenčiamus santykius tiek su Rusija, tiek su NATO. Juolab kad Turkijos ryšys su NATO nėra taip lengvai sutraukomas, mat Ankara nepaprastai jautri nestabilumui Artimuosiuose Rytuose. „Turint tokius kaimynus kaip Sirija, kurioje siaučia pilietinis karas ir įsitvirtina „Islamo valstybė“, Turkijai patogiau priklausyti NATO, nei nepriklausyti“, – teigia E.Račius.

Na, o stabilumo Artimuosiuose Rytuose bent jau šiemet neturėtų atsirasti gerokai daugiau. Tiesa, sausį prasideda derybos tarp Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado vyriausybės ir opozicijos, be to, pirmą kartą JT Saugumo Taryboje sutarta dėl taikos plano. Pagal jį 2016 m. greičiausiai bus sudaryta pereinamoji vyriausybė, o iki 2017 m. vidurio įvyks rinkimai, kuriuose, visai tikėtina, bus leista dalyvauti ir B.al Assadui.

Kitaip sakant, 2016-ieji bus skirti mums iš atminties ištrinti, dėl ko prasidėjo Sirijos karas, ką siekė nuversti JAV ir jų sąjungininkės, o ką palaikė ir rėmė finansiškai, nors dabar vadina ginkluota radikalia opozicija.

Tačiau užsimiršimas ir mažesnės blogybės pasirinkimas anaiptol nereiškia, kad Sirijoje 2016 m. baigsis kruvinas konfliktas, iki šiol jau nusinešęs 250 tūkst. gyvybių, o daugiau nei 4 mln. žmonių pavertęs benamiais. „Niekas nesako, kad laukia tiesus ir lengvas kelias. Kelias sudėtingas. Jis ir toliau toks bus“, – nieko stulbinamai gero nežada JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.

Pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir toliau plūs į Europą, kurį laiką ir į JAV – kol nebus priimtas dabar svarstomas moratoriumas dėl Sirijos pabėgėlių priėmimo. Europoje nuo jų bus tveriamasi tvoromis, barikadomis, jie patys bus persekiojami, jų prieglaudos – deginamos. Pabėgėlių, besigelbėjančių nuo karo ir teroristų skerdynių, vaikai bus vadinami sunkia ir vis sunkėjančia finansine našta, tuštinančia ES valstybių biudžetus ir gadinančia paskutines nervines ląsteles nacionalistams.

2016-aisiais girdėsime pažadų į Europą visai nebeįsileisti kitataučių, į pageidaujamus ir nepageidaujamus skirstomų ne pagal jiems gresiantį pavojų, o pagal religiją, išsilavinimą, o gal net intelekto koeficientą ar fizinę jėgą. Galbūt atsiras naujos pagal „Bado žaidynių“ scenarijų steigiamos apygardos, kuriose gyvens visuomenės atstumtieji. Nors visi kalbės, kaip svarbu juos integruoti, jiems bus duodama ne meškerių, o tik žuvų nuo kitų stalo.

2016-ieji bado žaidynių metai daug kam nebus nei geri, nei ramūs, nei sotūs, nors filmuose viskas visada baigiasi gerai.

"Scanpix" nuotr.

SAUSIS

1 d. įsigalios laisvosios prekybos zona tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos. Dvišalis laisvosios prekybos režimas turėjo įsigalioti jau 2015 m., bet ES pasidavė Rusijos spaudimui ir susitarimo įsigaliojimo datą atidėjo.

7 d. Lietuvoje prasidės 2016 m. šaukimas į nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Kaip ir 2015 m., devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliks 3 tūkst. jaunuolių.

27 d. Vilniaus apygardos teismas pradės nagrinėti 1991 m. sausio įvykių bylą, kurią sudaro 702 tomai dokumentų, o kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pareikšti 66 asmenimis.

Sausį į Lietuvą turėtų atvykti pirmieji Lietuvai teksiantys pabėgėliai. Lietuva per dvejus metus turės priimti 325 žmones – 240 pabėgėlių iš Eritrėjos ir Sirijos, kurie šiuo metu glaudžiasi Italijoje ir Graikijoje, taip pat 85 migrantus iš trečiųjų šalių.

VASARIS

12–22 d. Lilehameryje (Norvegija) vyks 2-osios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės, kuriose pirmą kartą dalyvaus snieglentininkas iš Lietuvos – šešiolikmetis Aras Arlauskas. Lietuvai jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse atstovaus apie 10 sportininkų. Jau žinoma, kad žaidynėse dalyvaus šokėjai ant ledo Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala bei ledo ritulininkas Dino Mukovozas. Po atrankų turėtų paaiškėti biatlono, slidininkų ir kalnų slidininkų pavardės.

25–28 d. vyks Vilniaus knygų mugė, kurioje kasmet dalyvauja apie 300 leidyklų iš Lietuvos ir užsienio šalių, o per keturias dienas mugę aplanko per 60 tūkst. lankytojų.

KOVAS

1 d. Lietuvoje didės alkoholio ir rūkalų akcizai. Rūkalų akcizų tarifai kitąmet didės 5–9 proc., alkoholio (priklausomai nuo stiprumo) – 2,5–8 proc. Planuojama, kad dėl to valstybės biudžetas 2016 m. turėtų gauti apie 18 mln. eurų papildomų pajamų.

20 d. Australijoje prasidės 67-asis „Formulės 1“ sezonas, truksiantis iki lapkričio 27 d. ir pasibaigsiantis Abu Dabyje. 2016-aisiais varžybose dalyvaus nauja ekipa iš JAV „Haas F1 Team“. Tai bus pirmoji JAV „Formulės 1“ komanda nuo 1986 m., o jai vadovaus buvęs „Jaguar“ ir „Red Bull“ ekipų technikos direktorius Güntheris Steineris. Be to, į varžybas sugrąžinama Vokietijos „Grand Prix“ bei Europos „Grand Prix“ Azerbaidžane.

28 d.–balandžio 3 d. Bostone (JAV) vyks pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatas. Jame dalyvaus ir pora iš Lietuvos – porinio čiuožimo atstovai Goda Butkutė ir Nikita Jermolajevas.

31 d. Baigsis Graikijos paskolos sutartis su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Kol kas Graikija nesiekia, kad sutartis būtų pratęsta, tačiau, analitikų vertinimu, iki galo atsiskaityti su TVF iki minėtos datos šaliai gali nepavykti.

BALANDIS

Vėliausiai balandį turėtų būti atidarytas reguliarus geležinkelio maršrutas nauja „Rail Baltica“ vėže, sujungsiančia Kauną su Balstoge (Lenkija).

18 d. bus paskelbtos ilgokai atidėlioto tyrimo apie Irako karą išvados, kurios turėtų atskleisti nemažai skandalingų faktų apie JAV ir sąjungininkių veiksmus Irake.

23 d. Lietuvoje vyks akcija „Darom“, kasmet suburianti per 250 tūkst. Lietuvos gyventojų ir tapusi masiškiausiu šalies renginiu po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 2016 m. akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į oro taršą.

GEGUŽĖ

Gegužę paaiškės, ar Lietuva bus pakviesta pradėti oficialias derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Vilnius šio tikslo siekia nuo 2002 m.

BIRŽELIS

10 d. Prancūzijoje prasidės mėnesį truksiantis Europos futbolo čempionatas. Pirmą kartą nuo 1996 m. pirmenybėse žais ne 16, o 24 komandos, kurios bus suskirstytos į šešias grupes.

Stambule birželį (tiksli data nėra žinoma) bus surengtas Panortodoksinis sinodas, kurio nebuvo jau tūkstantį metų ir kuris pretenduoja tapti aštuntuoju Stačiatikių bažnyčių visuotiniu susirinkimu. Panortodoksinis sinodas – visų 15 autokefalinių Bažnyčių vadovų ir juos lydinčių vyskupų susitikimas.

LIEPA

1 d. prasidės Baltarusijos rublio denominacija, truksianti iki metų pabaigos. Kitaip tariant, vyks pinigų reforma, kurios metu bus sumažintas valiutos nominalas. Denominuojamos valiutos santykis – 10000:1. Oficialiai skelbiama, kad numatyta rublio denominacija neturės įtakos prekių ir paslaugų kainoms, tačiau tikėtina, kad Baltarusijos piniginio vieneto denominacija bus lydima Baltarusijos rublio nuvertėjimo.

8–9 d. Varšuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas. Praėjusiame NATO viršūnių susitikime Velse Aljansas patvirtino plataus masto planus stiprinti gynybą Rytų Europoje, siekiant užtikrinti savo sąjungininkes, nerimaujančias dėl Rusijos intervencijos Ukrainoje, kad NATO apsaugos jas nuo bet kokio puolimo.

Iki liepos mėnesio prekybos tinklas „Lidl“ Lietuvoje atidarys kelias parduotuves. Startui Lietuvoje besirengiantis mažmeninės prekybos tinklas Valstybiniam patentų biurui jau yra pateikęs paraiškas registruoti keletą prekių ženklų.

Nuo metų vidurio ES panaikins vizų režimą Gruzijai ir Ukrainai. Ukrainos ir Gruzijos piliečiai kas pusmetį tris mėnesius galės lankytis ES, bet tai nereikš leidimo dirbti.

RUGPJŪTIS

5–21 d. Rio de Žaneire (Brazilija) vyks 2016 m. vasaros olimpinės žaidynės. Šios vasaros olimpinės žaidynės bus pirmos Pietų Amerikos žemyne, antros – Lotynų Amerikoje (po Meksiko žaidynių), trečios – Pietų pusrutulyje bei pirmos portugališkai kalbančioje valstybėje.

31 d.–rugsėjo 4 d. Vilniuje vyks Europos archeologų kongresas, kuriame dalyvaus apie 2 tūkst. dalyvių iš daugiau nei 60 šalių. 2015 m. kongresas vyko Didžiojoje Britanijoje, 2017 m. vyks Nyderlanduose, 2018 m. – Ispanijoje.

RUGSĖJIS

4–5 d. Kinijos Hangdžou mieste (Džedziango provincijoje) vyks 11-asis istorijoje ir pirmasis Kinijoje Didžiojo dvidešimtuko G-20 susitikimas.

18 d. numatomi Rusijos Dūmos rinkimai, kurie anksčiau buvo planuoti 2016 m. gruodžio 4 d. Opozicijos atstovų teigimu, paankstinęs rinkimus Vladimiras Putinas siekia sustiprinti sau palankių partijų pozicijas ir susilp­ninti Kremliaus oponentus, mat rinkimai vyks po vangios kampanijos, vyksiančios vasarą, kai daugelis Rusijos gyventojų atostogauja.

SPALIS

9 d. vyks Lietuvos Seimo rinkimai.

LAPKRITIS

8 d. JAV vyks prezidento rinkimai. Daugelyje apklausų kaip Demokratų partijos favoritė pirmauja Hillary Clinton, o Respublikonų partijos laimėtojas – sunkiau nuspėjamas. Juo gali tapti Jebas Bushas, Benas Carsonas, Marcas Rubio, Randas Paulas ar milijardierius Donaldas Trumpas, ką tik padidinęs savo populiarumą pažadais nebeįsileisti į JAV musulmonų.

GRUODIS

7 d. Lietuvoje bus minimos Prezidento Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės. Šios sukakties proga Seimas 2016-uosius paskelbė K.Griniaus metais.

Kokios permainos mūsų laukia 2016-aisiais? Neabejotinai naujovių bus daug ir visų jų nuspėti tikrai neįmanoma, bet mes tiksliai žinome šias 22 permainas, kurios pasitiks mus kitais metais:

2016 m. sausio 1-osios

1. Didėja minimali mėnesinė alga – nuo 325 iki 350 eurų.

BFL / V.Skaraičio nuotr.

2. Kyla mokytojų atlyginimai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai didėja 7 proc., pradėjusių dirbti mokytojų – 5 proc., visų bendrojo ugdymo pedagogų – 3 proc.

3. 34 eurais iki 1014 eurų didėja mokinio krepšelis.

4. Lietuva įsitraukia į 34 valstybes apimančią elektroninių mokėjimų eurais erdvę SEPA.

5. Paprastėja privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų administravimo tvarka: visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas pradeda administruoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“).

6. Keičiasi elektroninio parašo sertifikavimo tvarka – į asmens tapatybės korteles ir valstybės tarnautojo pažymėjimus nuo šiol įrašomi ne Gyventojų registro tarnybos, o Asmens dokumentų išrašymo centro sertifikatai. Gyventojų registro tarnyba likviduojama.

Tai reiškia, kad pasirašius, pavyzdžiui, paskolos sutartį, kurią patvirtino notaras, ir paskolos gavėjui negrąžinus skolos kreditorius turės teisę kreiptis ne tik į teismą, bet ir į notarą.

7. Notarai galės atlikti vykdomuosius įrašus pagal notarine forma patvirtintas sutartis, iš kurių atsiranda piniginės prievolės. Tai reiškia, kad pasirašius, pavyzdžiui, paskolos sutartį, kurią patvirtino notaras, ir paskolos gavėjui negrąžinus skolos kreditorius turės teisę kreiptis ne tik į teismą, bet ir į notarą. Notaras atliks vykdomąjį įrašą, t.y. išduos dokumentą, su kuriuo kreditorius galės kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo į antstolį.

8. Veiklą pradeda bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Sujungus „Lesto“ ir „Lietuvos dujas“ ir jų pagrindu įkūrus naują įmonę, dujų ir elektros vartotojai bus aptarnaujami bendrame paslaugų centre „Gilė“.

9. Pereinama prie A klasės energinio naudingumo. Visi naujai projektuojami gyvenamieji pastatai turės tenkinti A energinio naudingumo klasės reikalavimus, kurie gali padidinti statinių kainas.

10. Biokuro birža tampa privaloma visiems šilumininkams. Visą reikalingą biokurą bus privaloma pirkti per biržą.

11. Įvedamas naujas mokestis – apmokestinamos į sąvartyną atvežtos komunalinės atliekos. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitime numatyta, kad už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis teks mokėti daugiau kaip 27 eurų mokestį už vieną toną atliekų.

12. Šalies savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandas nuo šiol papildo savanoriai ugniagesiai.

13. Įsigalioja Alkoholio kontrolės įstatymo nuostata, draudžianti prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse.

14. Atsiranda naujų suvaržymų greitųjų kreditų bendrovėms. Nebebus skubių paskolų nakties metu, bus mažinamos paskolų palūkanos.

15. Atsiranda prievolė pacientams iš anksto pranešti apie neatvykimą į gydymo įstaigą. Pacientas, užsiregistravęs planinei asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti, tačiau negalintis atvykti nustatytu laiku, apie tai privalo informuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir tai padaryti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki numatomo paslaugos gavimo laiko pradžios.

16. Griežtėja požiūris į skiepus. Į lopšelius ir darželius priimami vaikai, turintys pažymas apie atliktus skiepus nuo tymų, raudonukės ir poliomielito.

BFL / A.Ufarto nuotr.

17. Nuo šiol vaikai valgys patiekalus su mažiau cukraus ir druskos, racione nebus maisto produktų su iš dalies hidrintais riebalais.

18. Pradeda veikti Gyvūnų augintinių registras. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą privalomai registruojami katės, šunys, šeškai ir kiti.

Cigarų ar cigarilių pakelis vidutiniškai turėtų pabrangti 5 centais, cigarečių pakelis – vidutiniškai 12 centų (pigiausių cigarečių – apie 16 centų).

Nuo 2016 m. kovo 1 d.

19. Didės akcizų tarifai rūkalams. Cigarams ir cigarilėms taikomas akcizas didės apie 5 proc., cigaretėms specifinis akcizų tarifas – apie 5 proc., minimalus akcizų tarifas – apie 9 proc. Cigarų ar cigarilių pakelis vidutiniškai turėtų pabrangti 5 centais, cigarečių pakelis – vidutiniškai 12 centų (pigiausių cigarečių – apie 16 centų).

BFL / T.Lukšio nuotr.

20. Didės akcizų tarifai alkoholiui. Alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams ir tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai bus didinami 8 proc., etilo alkoholiui – 2,5 proc. Dėl akcizų tarifų padidinimo pusė litro alaus vidutiniškai pabrangs 1 euro centu, pusė litro vyno – 1–4 centais, pusė litro degtinės – iki 8 centų.

Greitį viršijus 30–40 km/val. teisė vairuoti bus atimta nuo 3 iki 6 mėnesių.

Nuo 2016 m. balandžio 1 d.

21. Griežtėja nuobaudos greičio viršytojams. Pagal naują LR administracinių teisės pažeidimų kodeksą iš daugiau nei 30 km/val. greitį viršijusių vairuotojų bus atimamas vairuotojo pažymėjimas. Greitį viršijus 30–40 km/val. teisė vairuoti bus atimta nuo 3 iki 6 mėnesių. Už 40–50 km/val. grės vairuotojo pažymėjimo atėmimo bausmė nuo 6 iki 12 mėnesių. Greitį viršijus 50 km/val. vairuotojo pažymėjimas bus atimtas nuo 12 iki 18 mėnesių.

BFL / K.Vanago nuotr.

22. Atsiranda nauji reikalavimai slaptažodžių kodų kortelėms. Įsigalioja papildomi saugumo reikalavimai dėl internetu atliekamų mokėjimų. Šiuo metu naudojamas slaptažodžių kodų korteles ir toliau bus galima naudoti, tik kai kuriais atvejais atsiras papildomas patvirtinimo reikalavimas. Naujiems klientams sugriežtintas prisijungimo priemones bankai privalės išduoti jau nuo 2016 m. sausio 1 d.

"Scanpix" nuotr.

„Neįtikėtinos prognozės“ ateinantiems metams – tai 10 įvykių, kurie, nors mažai tikėtini, vis dėlto veikiausiai turėtų sulaukti didesnio dėmesio. Jie gali turėti reikšmingų pasekmių finansiniam 2016 metų peizažui.

„Politinio atsako į finansų krizę paradigma dar paralyžiuota, bet šis laikotarpis jau eina į pabaigą. Kiekybiniu skatinimu ir kitomis gelbėjimo priemonėmis nepasiekta norimo tikslo. O Kinija keičia savo ekonominį modelį. Geopolitinė situacija yra ypač sudėtinga. Kyla ribinė lėšų kaina, kartu ir rinka tampa ypač kintama bei neapibrėžta. Būtent tokiame kontekste šiemet pateikiame savo prognozes“, – teigia vyriausiasis Danijos investicinio banko „Saxo Bank“ ekonomistas Steenas Jakobsenas.

Pateikiame „Saxo Bank“ „Neįtikėtinas prognozes 2016 metams“:

1. Euro ir JAV dolerio kurso kryptis? 1.23…

Milžiniškas Europos einamosios sąskaitos perteklius ir žemesnė infliacija, vadovaujantis makroekonomine teorija, skatins stipresnės, o ne silpnesnės valiutos įsigalėjimą. Pasibaigus visam konkurencingumo varžybų ciklui, dėl JAV palūkanų normų politikos grįšime prie silpnesnio JAV dolerio.

Iki 2016 metų pabaigos Rusijos rublio kursas paaugs apie 20 proc., palyginti su JAV dolerio ir euro krepšeliu.

2. Per 2016 metus Rusijos rublis pabrangsta 20 proc.

Šoktelėjus naftos paklausai ir JAV Federalinei rezervų sistemai pernelyg lėtai keliant palūkanų normas, iki 2016 metų pabaigos Rusijos rublio kursas paaugs apie 20 proc., palyginti su JAV dolerio ir euro krepšeliu.

3. Silicio slėnio „vienaragiai“ grįžta į realybę

2016 metai Silicio slėnyje primins 2000-uosius: atsiras vis daugiau pradedančiųjų įmonių, kurios, siekdamos kritinės masės, atidės paslaugų apmokestinimo bei realaus verslo modelio planus mainais į naujų vartotojų pritraukimą.

4. Olimpinės žaidynės padeda besivystančioms rinkoms atsigauti. Tai rodo Brazilijos pavyzdys

Stabilizacija. Gavus Olimpinėms žaidynėms reikalingų investicijų ir ėmusis nuosaikių reformų, atgims lūkesčiai, kad Brazilijos ūkis atsigaus. Be to, pigesnės vietinės valiutos skatins eksportuoti besivystančias šalis. Dėl to, besivystančių rinkų akcijoms aplenkiant obligacijas bei kitų regionų akcijas, numatomi puikūs metai.

Demokratai pasieks triuškinančią pergalę, skatindami aktyviai balsuoti tūkstantmečio kartą.

5. JAV demokratų partija išlaiko prezidento postą ir 2016 metais susigrąžina stiprią daugumą Kongrese

Nerimstant vidinėms kovoms dėl ateities vizijos, dramatiškai susilpnės Respublikonų partijos pozicija. Demokratai pasieks triuškinančią pergalę, skatindami aktyviai balsuoti tūkstantmečio kartą, pasipiktinusią dėl pastaruosius aštuonerius metus besitęsiančios politinės aklavietes bei skurdžių darbo rinkos perspektyvų.

6. Dėl sumaišties naftą eksportuojančių šalių organizacijoje (OPEC) naftos kainos laikinai grįžta į 100 JAV dolerių už barelį lygį

OPEC žaliavinės naftos krepšelio kainai nukritus iki 2009 metų lygio, pasitikėjimas valdymo, pasitelkiant pasiūlą, strategija šlubuos: mažiau pasitikės tiek silpnesni, tiek turtingesni OPEC kartelio nariai. Vis dėlto, pasirodžius ilgai lauktiems ženklams, kad OPEC nepriklausančių naftos gamintojų pajėgumai mažės, padrąsintas kartelis užklups nepasiruošusią rinką, taip pat sumažindamas pasiūlą. Naftos kaina ims sparčiai kilti, paskatindama grįžtančius investuotojus pirkti žaliavą ir atgaivindama perspektyvas, kad naftos kainos gali siekti 100 JAV dolerių už barelį.

7. Sidabras išsilaisvina iš aukso pančių ir pabrangsta 33 proc.

2016 metais stebėsime, kaip atgaunamas pasitikėjimas sidabru. Politinė valia išmesti kuo mažiau anglies dvideginio į aplinką, remiant atsinaujinančius energijos šaltinius, padidins sidabro paklausą, kadangi šis metalas naudojamas saulės energijos elementams. Dėl to sidabro kaina šoktels trečdaliu – jis pabrangs labiau nei kiti metalai.

Stambių investuotojų gretose įsivyraus panika, skatinanti masinius išpardavimus.

8. Dėl agresyvių JAV Federalinės rezervų sistemos veiksmų griūva pasaulinė įmonių obligacijų rinka

2016 metų pabaigoje griežtajai Janet Yellen – JAV Federalinės rezervų sistemos vadovei – agresyviai keliant palūkanų normas, žmonės pradės išpardavinėti obligacijas visose pagrindinėse rinkose. Šių instrumentų pajamingumas augs. Bankų ir finansų maklerių balansuose nebenumatant galimybės prekiauti šiais instrumentais ir rinkai palaikyti, išnyks vienas kertinių obligacijų rinkų gyvybingumą palaikančių elementų. Pavėluotai suvokus realią situaciją, kuomet pažangūs rizikos vertinimo modeliai vienu metu ims signalizuoti apie išaugusią riziką, stambių investuotojų gretose įsivyraus panika, skatinanti masinius išpardavimus.

9.„El Niño“ sužadina infliacijos bangą

Kitų metų „El Niño“ efektas bus stipriausias nuo stebėjimų pradžios. Dėl jo ims trūkti drėgmės daugelyje Pietryčių Azijos teritorijų ir išplis sausros Australijoje. Mažesnis visų žemės ūkio žaliavų derlius apribos pasiūlą, o paklausa, augant pasauliniam ūkiui, ir toliau didės. Dėl to indeksas „Bloomberg Agriculture Spot Index“ šoktels 40 proc., išpūsdamas išsiilgtąją infliaciją.

Socialiai lygesnėje visuomenėje prabanga bus vertinama mažiau už kitas vertybes.

10. Pragyvenimo nelygybė viršija prabangą

Augant nelygybei ir nedarbui sudarant 10 proc., Europoje bus svarstoma, kaip užtikrinti bazines minimalias pajamas kiekvienam piliečiui, kurios leistų patenkinti pagrindinius poreikius. Socialiai lygesnėje visuomenėje prabanga bus vertinama mažiau už kitas vertybes. Dėl to smuks prabangos prekių paklausa, o atitinkamas pramonės sektorius žlugs.

Visą leidinį „Neįtikėtinos prognozės 2016 metams“ galite rasti čia

"Scanpix" nuotr.

“Juodosios gulbės” – tai įvykiai, kurių neįmanoma nuspėti, bet kurie padarys didžiulę įtaką pasauliui. “Bloomberg” teigia, kad 2016-aisiais “juodosios gulbės”  turės labai rimtą poveikį pasaulio ekonomikai, ir pateikia kelis galimus scenarijus.

Viso to rezultatas – naftos kaina pasiekia 100 dolerių už barelį.

1. Islamo valstybė (ISIS arba “Daesh”) sunaikina pagrindinius Irako naftotiekius. Pasaulis tą pačią akimirką netenka 3,5 mln. barelių naftos pasiūlos per dieną. Kol irakiečiai bando pataisyti naftotiekius, smurto proveržis fiksuojamas Nigerijoje, Alžyras paskęsta chaose po jo ilgamečio autoritarinio prezidento mirties, o Venesueloje įvykdomas perversmas. Viso to rezultatas – naftos kaina pasiekia 100 dolerių už barelį. JAV Federalinė rezervų sistema atsisako politikos kelti palūkanų normą, kad užkirstų kelią naujai recesijai.

2. Demokratų kandidatė į prezidentus Hillary Clinton netikėtai pasitraukia iš rinkimų ir taip atveria kelią į Baltuosius rūmus skandalingajam Donaldui Trumpui.  Milijardierius žada padidinti kariuomenę, uždrausti musulmonams atvykti į JAV ir pastatyti sieną pasienyje su Meksika, kad apsisaugotų nuo imigrantų.

“Sunku prognozuoti nuoseklią D.Trumpo administracijos politiką”, – teigė Tomas Fullertonas, ekonomikos ir finansų profesorius Teksaso universitete.

Aišku, viena, kad respublikonams perėmus Baltuosius rūmus užsakymų karinei pramonei tikrai padaugės.

Jei A.Merkel neteks darbo, visa velniava išlįs.

3. Vokietijos kanclerė Angela Merkel nušalinama dėl teroro aktų bangos ir išaugusios ksenofobijos. Įpėdinis tikėtina atsisakys gelbėti Graikiją ir kitos periferijos šalys bus paliktos vienos su savo bėdomis.

“Jei A.Merkel neteks darbo, visa velniava išlįs,” – prognozavo Nicholasas Spiro rizikų ekspertas.

4. Kompiuterinių įsilaužėlių ataka paskandins chaose finansų sistemą. ISIS kartu su Rytų Europos kriminalinėmis grupuotėmis gali surengti kompiuterines atakas prieš informacines sistemas – nuo bankų duomenų bazių iki elektrinių valdymo sistemų.

“Anksčiau įsilaužimai į bankus naudoti pinigų vagystėms. 2016-aisiais mes pamatysime, kad ši technika naudojama finansiniam terorizmui, – teigė Markas Gazitas, besispecializuojantis kompiuterinių sistemų saugume. – Aš matau energijos tiekimo trukdžius ir didelius privatumo pažeidimus.”

Visą originalų straipsnį skaitykite čia

"Scanpix"

2000-aisiais, prieš George’ui W.Bushui tampant prezidentu, JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) paviešino 70 puslapių ataskaitą, kaip atrodys pasaulis 2015 m. Kur suklydo? Ką nuspėjo CŽV? Klausia ir ieško atsakymų Businessinsider.com:

“Tarptautinius santykius ženkliai labiau įtakos didelės ir galingos organizacijos, nei vyriausybės”

"Scanpix" nuotr.

TIESA: Vienas iš pavyzdžių – Islamo valstybės (ISIS arba “Daesh”) iškilimas. Tarp kitų pavyzdžių – prorusiški separatistai Ukrainoje, kinų hakeriai, kurie pavogė informaciją apie milijonus JAV vyriausybės darbuotojų, Šiaurės Korėjos hakeriai, kurie įsilaužė į kompanijos “Sony” duomenų bazes.

“Iki 2015 m. teroristų taktika taps labai sudėtinga ir atneš daugiau aukų”

"Scanpix" nuotr.

TIESA: Netrukus po ataskaitos paskelbimo buvo įvykdytas 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolis, o ISIS sugeba pasinaudoti naujausiomis technologijomis (pvz.: kodavimu).

“Artimiausiu metu Irakas ir Iranas sukurs ilgų nuotolių raketas. Iranas gali išbandyti tokius ginklus jau kitais metais”

"Scanpix" nuotr.

TIEK TIESA, TIEK NE VISAI: Dėl Irako – netiesa, nes Saddamo Husseino režimą nuvertė JAV. Be to, JAV susitarė su Iranu dėl jo branduolinės programos stebėjimo. Vis dėlto Iranas neseniai išbandė raketą, kuri gali nešti branduolinę bombą.

“Pasaulio gyventojų skaičius išaugs daugiau nei vienu milijardu ir sieks 7,2 mlrd.”

TIESA: Dabar pasaulyje gyvena beveik 7,4 mlrd. žmonių.

“Energijos ištekliai atitiks  paklausą”

"Scanpix" nuotr.

TIESA: JAV naftos gavyba išaugo per pastaruosius kelis metus ir nepaisant ypač žemos gamtinių dujų  kainos, toliau vykdoma jų gavyba.

“Kinijos ekonomika išaugs tiek, kad aplenks Europą, kaip antrąją pasaulio ekonomiką, bet vis dar nusileis Jungtinėms Valstijoms”

PANAŠU Į TIESĄ: Kai kurie rodikliai rodo, kad Kinijos ekonomika jau dabar lenkia JAV, bet kiti rodikliai sako, kad bendrai paėmus visą Europą, ši lenkia abi šias valstybes.

“Europa neįgyvendins svajonės tapti visiškai lygiateise su JAV, kaip galinti daryti įtaką globaliai ekonomikos sistemai”

NE VISAI TIESA: Europos ekonomika vis dar neatsigauna po krizės, o tai turi poveikį pasaulio ekonomikai.

“AIDS, badas ir besitęsiantys neramumai ekonomikoje ir politikoje reiškia, kad gyventojų skaičius daugelyje Afrikos šalių sumažės”

"Scanpix" nuotr.

NETIESA: 2000-2014 m. gyventojų skaičius išaugo nuo 800 mln. iki 1,1 mlrd. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad daugiau nei pusė pasaulio populiacijos prieaugio nuo dabar iki 2050 m. teks Afrikai.

Visą originalų tekstą skaitykite čia

IBM paskelbė kasmetinį inovacijų, kurios pakeis mūsų gyvenimą per artimiausius penkerius metus, sąrašą.
IBM analitikai įsitikinę, kad per penkerius metus kompiuteriai taps dar išmanesni, labiau pritaikyti naudoti visą mus supančią informaciją ir spręsti mums, žmonėms, sudėtingas problemas, pateikdami geriausius sprendimus pagrindžiančias įžvalgas.
Štai 5 inovacijos, kurios, pasak IBM, padarys didžiausią įtaką mūsų gyvenimui:
1.    Mokykla mokysis iš mūsų.
Statistika rodo, kad 2 iš 3 suaugusiųjų pasaulyje nebaigė vidurinės mokyklos. Ateities mokykla suteiks mokytojams priemones, padėsiančias sužinoti viską apie mokinius ir sukurti individualias mokymo programas nuo darželio iki universiteto.
Tai bus daroma pasitelkiant testų rezultatus, pamokų lankomumą, moksleivio elgesį virtualioje mokymo platformoje. Išsami duomenų analizė nurodys, kur moksleivis gali susidurti su iššūkiais, ir pasiūlyti priemones padėti juos įveikti pagal individualų kiekvieno moksleivio mokymosi stilių.
http://www.youtube.com/watch?v=hTA5GyWamR0

2.    Krautuvėlės įveiks elektronines parduotuves.
Praėjusiais metais pardavimai internetu visame pasaulyje viršijo 1 trilijoną JAV dolerių ir toliau auga milžinišku greičiu. Šiuo metu virtualios parduotuvės gerokai pralenkė įprastas parduotuves gebėjimu analizuoti mūsų elgseną internete, ir pagal ją formuoti verslo strategijas, tačiau ateities inovacijos mažas parduotuvėles „prikels“ naujam gyvenimui.
Per penkerius metus pardavėjai išmoks naudotis tuo, kad gerai pažįsta savo klientą. Mūsų mobiliųjų įrenginių duomenys bus kaupiami „debesyse“, tad prekybininkai žinos apie mūsų poreikius, mitybos, apsipirkimo, bendravimo įpročius. Pardavėjams bus lengviau numatyti, ko kiekvienam labiausiai reikia, o kognityvinės sistemos padės parduotuvų personalui tapti kiekvienos prekės ekspertais.
http://www.youtube.com/watch?v=yKNSOwLcrkE

3.    Gydytojai skirs vaistus pagal mūsų DNR.
Laimėjimai genomų tyrime ir didelių duomenų srautų analize paremtos kognityvinės sistemos padės gydytojams tiksliai diagnozuoti vėžį, širdies ligas ir sukurti individualų gydymo planą milijonams ligonių pasaulyje.
IBM mokslininkai jau kelerius metus dirba su sveikatos priežiūros institucijomis ir tobulina sistemas, generuojančias įžvalgas, padedančias paspartinti genomų analizę ir tinkamiausio gydymo laiko nustatymą nuo savaičių, mėnesių iki dienų ar net minučių.
http://www.youtube.com/watch?v=0M1DMdc1mQ0

4.    Skaitmeninis asmens sargybinis.
Pastaraisiais metais itin padaugėjo skaitmeninės tapatybės pasisavinimo ir sukčiavimo atvejų. IBM prognozuoja, kad per penkerius metus kiekvienas iš mūsų turės nuosavą skaitmeninį asmens sargybinį, kuris kaups įvairius duomenis iš skirtingų šaltinių, juos analizuos, stebės dėsningumus ir žinos, kokie veiksmai vartotojui yra įprasti, o kokie kelia abejonių.
http://www.youtube.com/watch?v=al8ng82nRss

5.    Miesto gyventojų problemos bus sprendžiamos daug paprasčiau.
Prognozuojama, kad iki 2030 metų didmiesčių ir miestų gyventojai besivystančiose šalyse sudarys 80 procentų pasaulio gyventojų, o iki 2050 metų jau net septyni iš 10 žmonių gyvens miestuose.
IBM teigia, kad per penkerius metus išmaniuosius miestus valdantys kompiuteriai ir mobilieji įrenginiai išmoks suprasti žmonių poreikius, pomėgius, užsiėmimus ir judėjimą iš vienos vietos į kitą. Miestų gyventojai ir vadovai turės galimybę bendrauti ir perduoti informaciją apie tai, kur, kada ir kokių resursų reikia.
Jau dabar IBM mokslininkai Brazilijoje vysto priemones, padedančias vartotojams mobiliaisiais telefonais informuoti apie transporto problemas ar stengiantis pagelbėti žmonėms su negalia lengviau orientuotis miesto gatvėse. Prognozuojama, kad panašios priemonės taps pagrindiniu įrankiu miesto valdžiai identifikuojant problemas ir imantis veiksmų ten, kur jų labiausiai reikia.
http://www.youtube.com/watch?v=tVGviMIMjN0
###
Daugiau informacijos: http://www-03.ibm.com/press/us/en/pressrelease/42674.wss