Kaip investuoja valstybė? Be sistemos ir koordinavimo, dalydama visiems po trupinį ir dešimtmečiais tęsdama projektus, kol šie praranda prasmę, – konstatuoja Valstybės kontrolė, atlikusi 2013 m. valstybės kapitalo investicijų vykdymo auditą. Seime šiuo metu svarstoma Valstybės investicijų 2015–2017 m. programa, kuriai, regis, būdingos tos pačios bėdos.

Aušra Pocienė

Ką tik paskelbtoje kontrolierių audito ataskaitoje yra puiki citata iš Valstybės pažangos strategijos, kurioje nurodoma, kad „valdžios institucijos turi gebėti veikti strategiškai ir kryptingai, pagrindinį dėmesį sutelkdamos į svarbiausius prioritetus. Mums visiems turi rūpėti, kas yra sukuriama už pinigus, todėl viešasis valdymas turi būti neatsiejamas nuo veiklos efektyvumo ir sprendimai įgyvendinami kuo mažesnėmis sąnaudomis“.

Gražūs žodžiai, tačiau gyvenime jie ne visada virsta kūnu.

Investavimo politikai reikia pokyčių

Valstybės kontrolė, įvertinusi valstybės investicijų politiką, atskirų ministerijų vykdomus projektus, konstatuoja, kad politiką iš esmės reikia keisti, nes dabar ji orientuota į atskirų ūkio sektorių poreikius, atskiras iniciatyvas ir stokoja sisteminio požiūrio, investicijų koordinavimo. „Atsiradus poreikiui keisti valstybės investavimo prioritetus, sustabdžius projektus, nesvarstoma galimybė vienai sričiai jau skirtas investicijas panaudoti kitoje srityje. Būtini sisteminiai ir neatidėliotini pokyčiai, kad būtų veiksmingai ir lanksčiai reaguojama į aplinkos pasikeitimus ir ekonomikos iššūkius“, – teigia kontrolieriai.

Siekiant, jog valstybės investicijų projektai būtų įgyvendinami kuo mažesnėmis sąnaudomis ir atitiktų visuomenės poreikius, būtina tobulinti teisės aktus, kad atsirastų galimybė išspręsti užsitęsusių ir sustabdytų projektų problemas.

Tokių projektų Valstybės investicijų programoje, populiariai vadinamoje VIP, – gausybė. Kasmet į VIP įtraukti, bet nebaigti, sustabdyti ar atidėti projektai skaičiuojami šimtais. Pagrindinė to priežastis, pasak kontrolierių, – pinigų stoka. Tačiau, kaip rodo praktika, kai kurių ministerijų valdymo srityse neužbaigus tęstinių projektų, planuojami ir pradedami nauji, ankstesniais metais neįtraukti į valstybės investicijų programą, ne visuomet aiškios ir objektyvios tokių projektų atsiradimo priežastys.

Pavyzdžiui, nors Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje dėl lėšų trūkumo buvo nemažai sustabdytų ir nebaigtų tęstinių projektų (vidurinių, meno mokyklų, gimnazijų pastatų rekonstrukcijos), 2014 m. buvo planuojama 16 naujų projektų, kuriems iš valstybės biudžeto reikėtų daugiau nei 71 mln. Lt. Toks lėšų paskirstymas, auditorių nuomone, neracionalus, todėl ministerijai rekomenduota atlikti valstybės investicijų projektų finansavimo, valdymo bei tolesnio vykdymo analizę ir pirmenybę teikti ilgai trunkančių ir sustabdytų projektų finansavimui.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje

„Kaspersky Lab“ nustatė, kad netobulas tinklinio protokolo, bendrovės „Absolute Software“ naudojamo produkto „Absolute Computrance“, įgyvendinimas gali tapti savotiška „Archimedo svirtimi“ ir naudingą programinę įrangą paversti galingu apgavikų ginklu.

Šis programinis defektas gali kibernetiniams nusikaltėliams atversti prieigą prie milijonų kompiuterių visame pasaulyje – tokiu atveju raktu taptų programinis agentas „Absolute Computrance“, saugomas šiuolaikinių kompiuterių ir nešiojamųjų kompiuterių BIOS mikroprogramoje.
„Kaspersky Lab“ specialistai pradėjo tirti šios „Absolute Software“ apsaugos programinės įrangos ypatumus, kai išsiaiškino, kad programinis agentas „Absolute Computrace“ veikia daugybėje kompiuterių be išankstinio leidimo. Nors šis produktas yra legalus, kai kurie vartotojai teigė, kad niekada jo nediegė ir neaktyvino, o kai kurie visiškai nežinojo apie šią programinę įrangą savo kompiuteriuose. Dauguma iš anksto nustatytų programų gali būti lengvai pašalinamos arba išaktyvinamos vartotojo, o kompiuterio mikroprogramoje esantis „Absolute Computrace“ tęsia darbą netgi kruopščiai išvalius sistemą arba pakeitus diską.
Tačiau ne tik šis „Absolute Computrace“ ypatumas vartotojui gali sukelti įtarimų. Minėta programinė įranga taiko technologijas, apsunkinančias ardymą ir analizę, taip pat kitus populiarius virusų kūrėjų instrumentus, pavyzdžiui, injekciją į kitų procesų atmintį, paslėptų ryšio kanalų organizavimą, sisteminių failų keitimą diske, konfigūracinių duomenų šifravimą ir vykdomųjų „Windows“ failų kūrimą tiesiogiai iš BIOS mikroprogramos kodo.
„Taikydami šiuos galingus programinius agentus kibernetiniai nusikaltėliai gauna potencialią galimybę kontroliuoti kompiuterius, kuriuose įdiegtas „Absolute Computrace“ sprendimas. Teoriškai ši programinė įranga gali būti panaudota dislokuojant apgavikų šnipinėjimo modulius, – aiškina Vitalijus Kamliukas (Vitaly Kamluk), „Kaspersky Lab“ vyriausiasis antivirusų ekspertas. – Kad toks galingas instrumentas kaip „Absolute Computrace“ tarnautų naudingai, jame turi būti naudojami autentifikavimo ir šifravimo mechanizmai. Akivaizdu, kad „Absolute Software“, populiarios programinės įrangos kūrėja, turėtų vartotojus informuoti, kaip išaktyvinti programą. Priešingu atveju jie taps kenkėjų, naudojančių silpnąsias vietas, taikiniu.“
Remiantis debesų paslaugos „Kaspersky Security Network“ duomenimis, programinis agentas „Absolute Computrace“ šiandien veikia apie 150 tūkst. vartotojų sistemose. Bendras vartotojų su aktyvintu agentu skaičius gali viršyti 2 mln., ir nežinoma, kiek jų žino apie šią savo konpiuteriuose įdiegtą programinę įrangą. Taip pat ekspertai nustatė, kad dauguma kompiuterių su aktyviai veikiančiu agentu „Absolute Computrace“ yra JAV ir Rusijoje.
Tinklinis protokolas „Computrance“ suteikia bazines nuotolinio kodo atlikimo galimybes. Jis nereikalauja naudoti jokių kriptografinių mechanizmų duomenims šifruoti arba nutolusiam serveriui tikrinti, o tai suteikia apgavikams galimybę vykdyti nuotolines atakas neapsaugotoje tinklo aplinkoje.
Šiuo metu nėra įrodymų, kad „Absolute Computrace“ naudojamas kaip atakų vykdymo platforma. Tačiau daugelio bendrovių ekspertai mato tokią galimybę – ir tai netiesiogiai patvirtinama šiuo momentu nepaaiškinamais neautorizuoto šios programos aktyvinimo atvejais.
Tuo tarpu dar 2009 m. „Core Security Technologies“ specialistai publikavo „Absolute Computrace“ programos tyrimus. Jie papasakojo apie joje taikomų technologijų pavojų ir apie tai, kaip apgavikai gali modifikuoti sistemos rejestrą siekdami perimti programos valdymą. Anksčiau įvairūs saugumo atžvilgiu dviprasmiški programinio agento „Absolute Computrace“ darbo mechanizmai priversdavo suveikti antivirusus. Remiantis tam tikromis ataskaitomis, „Microsoft“ saugos sprendimas kadaise klasifikavo „Absolute Computrace“ kaip „VirTool:Win32/BeeInject“. Tačiau vėliau „Microsoft“ ir kitos saugos produktus gaminančios bendrovės nebeskyrė šios programos agento kaip kenkėjiškos programinės įrangos. Šiuo metu vykdomieji failai „Absolute Computrace“ įtraukti į daugumos antivirusių bendrovių baltuosius sąrašus.
Išsamiai su tyrimo ataskaita apie programinio agento „Absolute Computrace“ darbo ypatumus galima susipažinti oficialiame analitiniame „Kaspersky Lab“ šaltinyje pagal nuorodą:
http://www.securelist.com/en/analysis/204792325/Absolute_Computrace_Revisited

Kokie projektai bus finansuojami iš strateginės valstybės investicijų programos, lemia ne metodika, o geri ryšiai ministerijose ir parlamente.

Šiemet strateginiams darbams iš Valstybės investicijų programos išdalyta 4,75 mlrd. Lt. Palyginti su praėjusiais metais, valstybės investicijos padidėjo kone puse milijardo, arba 10,3 proc. Bet daugelio asignavimų valdytojų, ypač regionų politikų, šitai nedžiugina. Kodėl?
“Valstybės investicijų programa, kitaip dar vadinama VIP, tapo valdančiųjų partijų ir įtakingų žmonių ministerijose įrankiu saviškiams pamaloninti”, – atvirai rėžia Ignalinos rajono meras Bronis Ropė.
Jo vadovaujamai Ignalinos rajono savivaldybei, kaip ir daugeliui kitų, šiemet iš šios programos neskirta nė lito. “Kadangi VIP lėšos dalijamos ne vadovaujantis aiškiais kriterijais, kur valstybei svarbiausia investuoti, o Seimo ir ministerijų koridoriuose, jų gauna tie, kurie yra landžiausi ir žino, kaip prieiti prie šių lėšų skirstytojų”, – atsidūsta didžiausią meravimo patirtį turintis politikas.
Tiesa, šiek tiek anksčiau B.Ropės vadovaujama savivaldybė taip pat įgyvendino net keletą projektų VIP pinigais: renovavo kultūros namus, biblioteką, vaikų globos namus, pastatė SPA centrą, baigė statyti gimnaziją. “Bet tam, kad įtrauktų į sąrašus, o vėliau iš jų neišbrauktų ir pinigų gautume ne vienus, o visus trejus metus – taip, kaip numatyta, teko nuolat važinėti pas ministrus į Vilnių, – prisipažįsta B.Ropė ir priduria: – Be lobistinės veiklos iš šios programos negausi nė cento.”
Beje, dar vadovaudamas Lietuvos savivaldybių asociacijai B.Ropė kartu su ekspertais surinko duomenis apie tai, kaip per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį buvo skirstomos VIP lėšos: kodėl vieni projektai būdavo įtraukiami, o kiti, nors labai panašūs, atmetami, dešimtmečiams įšaldomi ar neretai ir visai nutraukiami. “Mes pamatėme, kad nuo 1990 iki 2000 m. buvo net dešimt savivaldybių, kurioms niekaip nepavyko prasimušti ir gauti VIP paramos bent vienam projektui įgyvendinti. Bet buvo ir kokios šešios savivaldybės, kurios kad ir kokiam projektui prašydavo VIP lėšų, tokiam kasmet ir gaudavo, – pasakoja Ignalinos rajono meras. – Šiuos susistemintus duomenis pateikėme tiek Seimui, tiek Vyriausybei, bet jiems tai nepadarė įspūdžio.”
Taigi pastaruosius aštuonerius metus, pasak pokalbininko, VIP lėšos dalijamos priklausomai nuo centrinės valdžios rinkimų rezultatų: kai Seimo rinkimus laimi dešinieji, investicijų programos gėrybes išsidalija dešiniųjų valdomos savivaldybės, kai kairieji – tuomet šiais pinigais džiaugiasi jų partiečiai.
“Štai socialdemokratai myli Druskininkus, Uteną, konservatoriai palepino Anykščius, Kauną, kitas saviškių savivaldybes”, – vardija valstietis liaudininkas B.Ropė. Beje, panašios nuomonės laikosi ne jis vienas, o absoliuti dauguma merų, kurių savivaldybės metų metais negauna VIP finansavimo arba gavę po metų sulaukia žinių, esą nėra galimybių projekto finansuoti trejus metus, todėl jis neribotam laikui įšaldomas arba nutraukiamas.
Taigi žvilgtelėkime detaliau, kokie projektai ir kodėl nesulaukia valstybės dėmesio ir kiek tai priklauso nuo centrinės valdžios norų bei valstybės strateginių tikslų.

Kasmet keliolika projektų stabdoma, dar keliolika pradedama
“Tai tiesa, Anykščių rajono savivaldybė yra viena lyderių pagal VIP lėšas, tenkančias vienam gyventojui, – prisipažįsta Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius ir netikėtai priduria: – Bet jei manote, kad mes tuo esame labai patenkinti, klystate. Mes tiesiog bijome dėl šios programos, nes vienais metais gauni finansavimą, o toliau – visiška nežinia.”
Statybos ir rekonstrukcijos darbai VIP lėšomis, pasak S.Obelevičiaus, tęsiasi metų metus, neretai net užmiršti pirminį projekto tikslą. “Štai Anykščių ligoninę statėme visą dešimtmetį, užtruko ir baseino bei bibliotekos statybos. Viena vertus, patį baseiną mes turime, bet įėjimas į jį ir toliau apgriuvęs. Atvažiavo Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis ir sako: “Jūs jau gavote VIP paramą baseinui, čia jau galima plaukioti, daugiau pinigų pastatui baigti remontuoti neskirsime, nes reikia statyti baseiną Šilutėje.” Arba štai gavome lėšų bibliotekai statyti, bet įrangai pinigų neskyrė, todėl žiemą teko šildyti dvi bibliotekas – senąją ir naująją. Anykštėnai mano, kad meras kvailys, o aš negaliu jiems paaiškinti, kad toks neūkiškumas ne dėl mano kaltės, – pasakoja meras. – Dar vienas pavyzdys – Troškūnų K.Inčiūros gimnazija: prieš penkerius metus iš VIP buvo skirta lėšų pastato išorei tvarkyti, todėl dabar kevalas švyti, o viduje stirkso laidai, atšokinėjęs parketas ir pan.”
Panašiai šneka ir Utenos rajono vadovas socialdemokratas Alvydas Katinas. “Ši programa yra trimetė, bet į ją įtraukti dideli investiciniai projektai nebaigiami metų metais. Jei vienais metais gavai finansavimą, tai nereiškia, kad ir kitąmet gausi, todėl vėl pradedi žygius nuo nulio su ištiesta ranka, – dėsto A.Katinas. – Štai Utenos sporto arena, atsiėjusi 45 mln. Lt ir pastatyta iš VIP bei ES paramos lėšų, ir Miškinių biblioteka, kainavusi 9 mln. Lt ir vėlgi pastatyta VIP bei ES paramos lėšomis, pripažinti vienais geriausių tokio tipo statinių. Bet tiek jiems užbaigti, tiek tam, kad kaip dauguma VIP pinigais pradėtų projektų jie nevirstų nesibaigiančiomis statybomis ar netgi griūvančiais paminklais, teko patiems sukti galvą, iš kur gauti lėšų viskam baigti. Tarkime, sporto areną statėme net penkerius metus, bet baigėme tik todėl, kad ieškojome kitų finansavimo šaltinių. Šį rudenį baigsime 7 mln. Lt vertės kultūros centro statybą. Ją vėlgi pradėjome iš VIP lėšų, bet jų užteko tik pusei išorės sienų nudažyti, bet negali palikti pusę pastato dažyto, kitos pusės ne, todėl vėl ieškojome kitų šaltinių – ES paramos lėšų. O kultūros centrui metams buvo skirta tik 100 tūkst. Lt, tad jei būtume laukę tik valstybės paramos statyboms baigti, tai būtų trukę keliasdešimt metų.”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Visai neseniai kompanija „Apple” išleido pirmuosius savo kompiuterius su neįtikėtino ryškumo „Retina” ekranu. Naujojo „Macbook Pro” ekrano skiriamoji geba siekia net 2880×1800 taškų, tai yra 3 milijonais taškų daugiau nei HDTV.

Šia proga pasaulyje išpopuliarėjusios vaizdų redagavimo „Pixelmator” programos kūrėjai iš Lietuvos pristatė atnaujintą programos versiją, kuri specialiai buvo pritaikyta dvigubai ryškesniems “Retina” ekranams.

Dviejų brolių Sauliaus (29 m.) ir Aido (24 m.) Dailidžių sukurta vaizdų redagavimo programa „Pixelmator” yra viena iš geriausiai įvertintų „Apple” internetinės parduotuvės „App Store” aplikacijų, o 2011 m. lietuvių duetas pelnė „Apple” dizaino ir geriausios metų programos apdovanojimą. Broliai Saulius ir Aidas programą sukūrė ir į „Apple” internetinę parduotuvę įkėlė dar savo studijų metais.

„Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad naujoji „Pixelmator” versija „Retina” ekrane atrodo nuostabiai. Be to, esame sužavėti naujojo „MacBook Pro” greičiu ir galia, HD grafikos ir video palaikymu, išvaizda ir daugybe kitų atnaujinimų. „Apple” atliko įspūdingą darbą, kurdami naująjį „MacBook Pro”. Tai neabejotinai yra geriausias nešiojamas kompiuteris pasaulyje”, – teigia vienas iš “Pixelmator” kūrėjų Saulius Dailidė.

Atnaujintoje „Pixelmator” vaizdų apdorojimo programoje įdiegta keletas reikšmingų atnaujinimų – 2.1 „iCloud” sinchronizavimą, „Effects Browser” įrankį. „Pixelmator” programos 2.1 versija taip pat bus suderinama su „OS X Mountain Lion” operacine sistema ir naujais jos funkcionalumais. Redaguojamas nuotraukas ir vaizdus bus galima išsaugoti ne tik kompiuteryje, bet ir “iCloud” debesų kompiuterijoje, tad  pradėtą redagavimą tęsti bus galima prie kito kompiuterio.

„Smulkesni programos atnaujinimai vyksta kas mėnesį, o tokius didelius pakeitimus kaip šis stengiamės daryti kas metus. Tai didelis žingsnis geresnio vaizdo link. Padirbėjus kelias valandas prie naujojo „MacBook Pro” sunku grįžti prie kito ne „Retina” ekrano. Ekrano rezoliucija nepastebimai didėjo nuolatos, dėl to smagu, kad „Apple” tiesiog sukūrė ne šiek tiek didesnės, o dvigubos rezoliucijos ekraną. Tai tik dar kartą įrodo, kad „Apple” visada vienu žingsniu priekyje”, – akcentuoja S. Dailidė.

Naujasis 15 colių modelis yra 25% plonesnis už 2011 metų modelį, jo storis yra tik 1,8 cm. Viso labo tik 2 kilogramus sveriantis naujasis „MacBook Pro“ modelis pateisina „Apple“ marketingo vadovo Philo Schillerio teiginį, jog tai  „inžinerinis stebuklas“. Nuo 7939 Lt Lietuvoje kainuojantis „MacBook Pro“ su „Retina“ ekranu turi 2,3 gigaherco keturių branduolių „i7“ procesorių bei 256 gigabaitus vidinės atminties. Šis „MacBook Pro“ turi dvi sparčiąsias USB 3.0 jungtis, HDMI, dvi „Thunderbolt“, SDXC kortelių skaitytuvą ir atnaujintą „MagSafe 2“ lizdą.

Lietuvoje pradedama įgyvendinti pirmoji visus moksleivius vienijanti ekologinė iniciatyva „Acme ir Ekofanų turnė po Lietuvą“.

Jos metu trys animaciniai personažai – Acme Lempiukas, Gėlytė ir Švariukas, – simbolizuojantys akcijos propaguojamas ekologines idėjas bei atsakingą gyvenseną, aplankys daugiau nei 200 mūsų šalies mokyklų.

„Vaikai yra žingeidūs ir dar neturi giliai susiformavusių įpročių, kuriuos suaugusiųjų pasaulyje reikėtų keisti, – sako generalinės projekto rėmėjos UAB „ACME Baltija” direktorius Paulius Paršeliūnas. – Todėl ugdydami jų sąmoningumą galime pasiekti ir suaugusius žmonės – juk namuose su jais vaikai dalinasi patirtais įspūdžiais, žiniomis, rodo naujai susiformavusius įgūdžius.“ Jo teigimu, į socialinę atsakomybę reikia žvelgti plačiai: orientuotis ne tik į įmonės dabartinę veiklą, bet ir rūpintis, kokį pavyzdį bei žinias bendrovė gali suteikti augančiai kartai. „ACME Baltija“ jau antrus metus iš eilės prisideda prie moksleivių sąmoningumą skatinančių akcijų: „Į mokyklą – saugiai ir su šypsena”, šiemet – „Acme ir Ekofanų turnė po Lietuvą“.

Vienos iš projektą palaikančių organizacijų – VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė pastebi, kad dauguma gyventojų nori kurti darnią ir saugią ateitį savo vaikams, tačiau mažai yra tokių, kurie savo vaikus mokintų elementarios aplinkosaugos. „Viskas turi prasidėti nuo visuomenės, nes niekas kitas už mus nesutvarkys mus supančios aplinkos. Manau, kad labai nedidelė dalis jaunimo šiandien žino, jog panaudotas energiją taupančias lemputes reikia atiduoti perdirbti, nes priešingu atveju jos kelia pavojų gamtai“, – sako T. Ruželė.

Pirmąją savaitę akcijos personažai lankys Alytaus mokyklas. Apsilankymą kiekvienoje apskrityje užbaigs nemokamas renginys, o visą projektą vainikuos baigiamasis projekto koncertas, vyksaintis kovo 31 d. Vilniuje. Į visus akcijos renginius, spektaklius bei pasirodymus kartu keliaus ir Ekofanų draugas – kompozitorius ir atlikėjas Vudis.

Ekofanai savo spektakliuose „Ekofanų pamokos kitaip” teatralizuotai pasakos apie ekologiją ir aplinkosaugą, gamtos bei jos išteklių tausojimą, tinkamą energijos vartojimą, skatins diskutuoti „Ekofanų klube“ ir virtualioje erdvėje – socialiniame tinkle „Facebook“. Acme Lempiukas, Gėlytė ir Švariukas primins, kaip vaikai kiekvieną dieną mažais žingsneliais gali siekti „žaliųjų tikslų“: rūšiuoti atliekas, tausoti energiją mokyklose ir namuose, naudoti ekologiškus, aplinkai nepavojingus produktus, o ateityje – riboti keliones automobiliu ar lėktuvu.

Moksleivius taip pat pasieks 70 tūkst. vnt. edukacinių knygelių vaikams „Būk žalias kaip Ekofanas“, atspausdintų ant perdirbto popieriaus. Leidinyje suprantamai bei šmaikščiai pateikiama informacija apie energijos tausojimą, atliekų rūšiavimą, aplinkosaugą ir visa, kas susiję su žodžiu „ekologija“. Vaikus džiugins įvairūs mokomieji kryžiažodžiai, komiksai, žaidimai, spalvingi edukaciniai paveiksliukai.

Ekofanų personažai lankysis Druskininkuose, Varėnoje, Alytuje, Šakiuose, Kazlų Rūdoje, Marijampolėje, Utenoje, Molėtuose, Anykščiuose, Panevėžyje, Šiauliuose, Radviliškyje, Telšiuose, Mažeikiuose, Plungėje, Tauragėje, Šilalėje, Palangoje, Gargžduose, Klaipėdoje, Jonavoje, Kėdainiuose, Prienuose, Birštone, Kaune, Trakuose, Vilniuje ir Pabradėje. Vasario 3 d. 18 val. Alytaus kultūros ir komunikacijos centre vyks pirmasis nemokamas renginys.

Tikslą ilgai gyventi ir nesirgti sveikatos politikos strategai patiki patiems žmonėms, o esminių permainų sveikatos apsaugos sistemoje nežada.

Naujoje Lietuvos sveikatos 2012–2020 m. programoje, kurią Seimas turėtų priimti šių metų pirmoje pusėje, užsibrėžta vidutinę gyvenimo trukmę pailginti dvejais su puse metų – iki 76-erių. Tačiau dar neįgyvendinti daugelis tikslų, kurie buvo iškelti 1999–2011 m. sveikatos programoje. Nesumažėjo sergamumas ir miršįamumas nuo širdies bei kraujagyslių ligų, nemažėja sergančiųjų psichikos ligomis, vėžiu, o virškinimo sistemos ligų diagnozuojama maždaug dvigubai daugiau. Ir toliau išliekame savižudžių šalimi.

Tiesa, galime pasidžiaugti, kad mūsų medikai kasmet atlieka po kelias dešimtis itin sudėtingų operacijų, kai kurios jų daromos pirmą kartą Baltijos šalyse. Per metus nuo mirties ir neįgalumo Lietuvoje išgelbėjama apie tūkstantį ligonių, patyrusių infarktą, pastarąjį dešimtmetį mažėjo sergamumas tuberkulioze, mažiau gyvybių nusineša onkologinės ligos ir nelaimės keliuose, beveik perpus pavyko sumažinti kūdikių mirtingumą. Be to, vidutinė gyventojų trukmė pailgėjo nuo 72,5 iki 73,4 metų.

Vis dėlto net tose srityse, kuriose pavyko pasiekti geresnių rezultatų, stipriai atsiliekame nuo ES senbuvių, išskyrus kūdikių mirtingumo rodiklius, – jais lenkiame daugelį šalių.

Ar 2012 m. pradėjus taikyti naujoje Lietuvos sveikatos programoje numatytas priemones pavyks suvaldyti daugiausiai gyvybių nusinešančias širdies ir kraujagyslių, onkologines ligas? Ar ilgiau gyvensime sveikesni?

Medicina lemia tik 20 proc. mirtingumo rodiklio

Naujoje sveikatos programoje, kuriai dar turės pritarti Seimas, pabrėžiamas tikslas sumažinti sergamumą ir mirtingumą, o pagrindinė priemonė tam pasiekti – skatinti motyvaciją sveikai gyventi. Pabrėžiama ligų prevencija, kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas.

Į sveikatos gerinimą rekomenduojama žiūrėti kompleksiškai. „Jau šiais metais bus tariamasi su ūkininkais, kad į mokyklas ir darželius maisto produktai atkeliautų tiesiai iš ūkių. Ugdymo įstaigose bus daugiau aiškinama apie sveiką mitybą, skatinamas fizinis aktyvumas. Tačiau norint pasiekti rezultatų tuo pačiu metu būtina stiprinti ir kitas sritis, pavyzdžiui, potrauminio gydymo, pirminės sveikatos apsaugos“, – dėsto sveikatos apsaugos viceministras, naujos sveikatos programos projekto rengimo grupės vadovas Audrius Klišonis.

Jis pabrėžia, kad nuo medicinos priklauso vos 20 proc. rezultato. Štai vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimui bene didžiausią įtaką turėjo žuvusiųjų keliuose skaičiaus mažėjimas. 1997 m. keliuose žuvo daugiau kaip 800 žmonių – pagal šį parametrą buvome ES lyderiai. Pastaruosius kelerius metus avarijos keliuose nusineša maždaug po 400 gyvybių – pavyko pasiekti bent jau naujųjų ES šalių vidurkį. Tačiau Lietuvoje dar maždaug tiek pat žmonių kasmet sušąla, o, pavyzdžiui, Suomijoje 2009 m. sušalo 68, Švedijoje – 38, Norvegijoje – 25. Lietuvoje mirtingumo rodiklius tempia aukštyn ir nuskendusiųjų skaičius (apie 400 žmonių per metus) bei savižudžiai.

„Tai ne sveikatos sistemos problemos, nes tokias mirtis lemia ne medicininės priežastys. Analizuojant kiekvienos savivaldybės padėtį galima matyti problemų sprendimo būdus. Pavyzdžiui, 2010 m. daugiausiai nusižudė Šalčininkų ir Ukmergės rajono gyventojų, daugiausia darbingo amžiaus vyrų. Psichologinė pagalba vargu ar pagrindinė priemonė – reikėtų pagalvoti apie darbo vietų kūrimą, socialines garantijas bedarbiams ir gal kiek mažiau psichologiškai sunkias darbo sąlygas“, – mano Sveikatos ekonomikos centro direktorius Romualdas Buivydas.

Rezultatų teks laukti dešimtmetį

Sveikatos apsaugos viceministras A.Klišonis tvirtina, kad išsprendus nemedicinines priežastis būtų galima išgelbėti nemažai darbingo amžiaus žmonių gyvybių, o sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų pradės mažėti tik tuomet, kai pakankamai dėmesio bus skiriama visuomenės švietimui.

„Laiku diagnozavus onkologinę ligą, jai galima nesunkiai užkirsti kelią, tačiau lietuviai vangiai naudojasi ankstyvosios diagnostikos programomis. Pavyzdžiui, trečdalis moterų, kurioms priklauso nemokama patikra dėl gimdos kaklelio vėžio, ja nėra pasinaudojusios. Vienos mano, kad jas liga aplenks, kitoms trūksta informacijos, nes šeimos gydytojai nekviečia tikrintis ir ne visada primena apie tai“, – apgailestauja sveikatos apsaugos viceministras.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Po sėkmingos pernykštės filmų programos „Baltic pride“ renginių metu, Lietuvoje nuspręsta surengti pirmąjį LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) kino festivalį „Kitoks kinas“.

„Kitokio kino“ tikslas – šviesti Lietuvos visuomenę, meno priemonėmis perteikti LGBT kultūrą, diskutuoti ir keisti nusistovėjusius stereotipus bei negatyvų visuomenės požiūrį į homoseksualų bendruomenę.

Festivalio rengėjai džiaugiasi galėdami pristatyti net 13 įvairiuose tarptautiniuose kino festivaliuose apdovanotų filmų. Po seansų žiūrovai bus kviečiami diskutuoti filmų tematika.

„LGBT bendruomenė meninėmis priemonėmis kalbės apie kitokias, galbūt visuomenei nepažįstamas perspektyvas“, – teigė festivalio direktorius Vytautas Valentinavičius. Anot jo, į programą įtraukti filmai, nagrinėjantys kitokios šeimos sampratas, homoseksualumo ir visuomenės santykius, transseksualumo problematiką.

Filmų festivalį „Kitoks kinas“ pradės juosta „Aš įamžinau savo meilę“ („I shot my love“, Vokietija, 2009). Į atidarymą atvyks ir pats filmo režisierius Tomeris Heymannas. Filme dokumentininkas dalinasi asmenine patirtimi – atskleidžia trišalius santykius tarp jo paties, jo vokiečio vaikino ir motinos, Izraelio patriotės. Festivalio metu žiūrovai taip pat turės galimybę išvysti ir tarptautiniu mastu pripažintus kino darbus „Milkas“ („Milk“, JAV, 2008), „Žigola“ („Gigola“, Prancūzija, 2010), „Saša“ („Sascha“, Vokietija, 2011), „Vaikinai nuomai“ („Rent boys“, Vokietija, 2011), „Tokie patys“ („Comme Les Autres“, Prancūzija, 2008) ir kitus LGBT tematiką analizuojančius filmus.

„Po Baltic Pride Vilnius 2010 renginių kilo mintis šiais metais organizuoti LGBT filmų festivalį, kuris, viliuosi, taps kasmetiniu renginiu Lietuvoje“, – kalbėjo Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.

Šiais metais festivalis vyks dviejuose miestuose – Vilniuje ir Kaune. Programą rugpjūčio 25-31 dienomis rodys kino centras „Skalvija“ ir kino teatras „Pasaka“. Kaune rugsėjo 4-6 dienomis programa bus rodoma kino teatre „Cinamon“.

„Kitoks kinas“ žiūrovus taip pat pakvies į Ugniaus Gelgudos parodą „Gyvenimas drauge“ (Šiuolaikinė tradicinė ir netradicinė šeima, 2004 m.), kuri rugpjūčio 16–31 dienomis bus eksponuojama kino teatre „Pasaka“.

Festivalį rengia Lygių teisių ir socialinės plėtros centras, partneris – Lietuvos gėjų lyga. Išsamiau su programa ir filmais žiūrovai gali susipažinti festivalio tinklalapyje www.kitokskinas.lt .

"Veido" archyvas

Šią vasarą Lietuvos vaikų ir jaunimo centras rengia rekordinį skaičių – net 17 skirtingų vasaros programų, skirtų įvairaus amžiaus, būdo, pomėgių vaikams ir jaunuoliams nuo 5 iki 18 metų. Šiose programose jų laukia daugybė įspūdžių, veiksmo, savęs atradimo ir net pasirengimo būsimai karjerai. Dienos stovyklos vyks Vilniuje, išvykstamosios – miškuose, ežerų pakrantėse, pajūryje.

Ikimokyklinukams: šią vasarą LVJC startuoja pirmoji 5–6 m. vaikams skirta kūrybiškumo ir aktyvių veiklų dienos stovykla „Nykštukas“, kurioje organizuojama daugybė smagių veiklų, padedančių  augti bei pamažu ruoštis mokyklai. Kartu su dailininkais, muzikais, patyrusiais ugdymo specialistais vaikai čia pieš, lipdys, vaidins, dainuos, muzikuos, šoks, sužinos angliškų žodžių, draugaus ir visą dieną išbus be tėvelių.

7–12 metų vaikams sukurtos aštuonios skirtingos, nuotykiams ir pramogoms skirtos „Įspūdžiautojų“ programos („Įspūdžiautojai: veikime kartu!“, „Įspūdžiautojai: kūrybinės dirbtuvės“, „Įspūdžiautojai: kitu kampu“, „Įspūdžiautojai: anglų kalba“, „Įspūdžiautojai: Riešė“, „Įspūdžiautojai: Snaigynas!“, „Įspūdžiautojai: gamta“, „Įspūdžiautojai: jūra“), kuriose vaikai dalyvaus gausybėje kūrybinių dirbtuvių, sportuos, taškysis spalvomis, fotografuos dėžute,  improvizuos, narplios detektyvines istorijas, keliaus į žygius ir net į Marsą, žais strateginius ir kt. žaidimus. „Įspūdžiautojų“ stovyklos rengiamos Vilniuje, prie Baltijos jūros, prie Snaigyno ežero, Nacionaliniame parke.

13–17 m. jaunuoliams sukurtos trys asmenybės tobulėjimui ir socialiniams įgūdžiams skirtos 4WD programos („4WD: galingai į priekį“, „4WD: jūra“, „4WD: gamta“). Šios, jau ketvirtą kartą rengiamos stovyklos programa paremta profesionaliais praktiniais užsiėmimais ir susitikimais su įdomiais, daug įvairiose srityse pasiekusiais žmonėmis. Čia apstu laužyti galvą bei netradiciškai mąstyti skatinančių užduočių ir patirčių, kūrybos, muzikos, improvizacijų, judesio! 4WD  stovyklos rengiamos Vilniuje, prie Baltijos jūros, Nacionaliniame parke.

14–18 m. jaunuoliams, galvojantiems apie ateitį ir karjerą bei norintiems pažinti praktinę ir įdomiąją būsimosios profesijos pusę, startuoja didžiausia šių metų naujiena LVJC Vasaros akademija. Tai vasaros mokykla, skirta bent apytiksliai tolesnių studijų kryptį pasirinkusiems 14–18 m. jaunuoliams iš visos Lietuvos. Šiais metais rengiamos 5 skirtingos programos: „NEMOKYKLA“, „Karjeros planavimas“, „English Summer School“, „Menų savaitė“ ir „Šokių savaitė“, kuriose visų dalyvių laukia daug naudingų įgūdžių, komandos formavimo rungčių ir vertingų susitikimų! LVJC Vasaros akademija vyks Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, Vilniuje.

Lietuvių sukurtas tinklapių kūrinio įrankis “XtGem” išpopuliarėjo Indonezijos ir Vietnamo rinkose, dabar jo kūrėjai ieško investuotojo ir planuoja žengti į Vakarus.

Šiemet įmonės planuoja gauti 1 mln. litų pajamų, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“XtGem” suteikia galimybę susikurti interneto ar mobiliojo interneto asmeninį puslapį ir tokiems asmenims, kurie neturi programavimo įgūdžių. Ateityje turėtų atsirasti galimybė kurti ir e. parduotuvių puslapius, įmonių svetaines.

Pasak bendrovės “XtGem” vadovo Povilo Musteikio, pagrindiniai bendrovės konkurentai – “tekora.com”, “mobilitegalore.com”, “mobify.me”, “phn.me”, “mywibes.com”, “wapego.com”.

Interneto lankomumą skaičiuojančios JAV bendrovės “Alexa” duomenimis, “XtGem” yra daugiausia lankytojų turintis ir sparčiausiai augantis tinklalapis savo rinkoje.

Programavimo žinių neturintiems vartotojams skirta “XtGem” versija yra nemokama. 2006 metais startavusi paslauga išsilaiko iš reklamos pajamų.

Vasarį startavusi atnaujinta “XtGem” projekto versija leidžia interneto puslapius kurti ir pasitelkus PHP programavimo kalbą.