Green hall

Lietuvos statybų ir nekilnojamojo turto sektorius išgyvena atgimimą – tai lemia palankios ekonomikos tendencijos ir su teritorijų planavimo reforma siejami pokyčiai.
Tad naujų statybų matome vis daugiau – kyla ir nauji daugiabučiai gyvenamieji namai, ir biurų pastatai. Daugėja ir nekilnojamojo turto sandorių: 2013 m. Vilniuje butų parduota trečdaliu daugiau nei ankstesniais metais.
Tačiau kurie nauji nekilnojamojo turto projektai yra kokybiškiausi, pažangiausi ir labiausiai atitinkantys šiandien vis didesnę reikšmę įgyjančius ekologiškumo, energinio efektyvumo bei darnios miestų plėtros kriterijus? Atsakymus į šiuos klausimus padės rasti pirmą kartą savaitraščio „Veidas“ ir žaliųjų statybų projekto „Ateities miestai“ organizuojamas konkursas „Žaliasis miestas – geriausias NT ekoprojektas“.
Suburta kompetentinga nepriklausomų ekspertų komisija, vadovaujama žaliosios architektūros eksperto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros instituto direktoriaus doc. dr. Jono Jakaičio (iš viso komisiją sudaro trylika narių, tarp jų – architektūros, kraštovaizdžio, energetikos, klimato kaitos, BREEAM standartų ir kt. ekspertai), vertins naujus, 2013 m. pastatytus tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektus ir iš jų išrinks geriausius keturiose skirtingose kategorijose. Dauguma pastatų, išskyrus kelias išimtis, jau baigti statyti (pavyzdžiui, kaip projektas konkurse dalyvauja dar tik statomas „Quadrum“ daugiafunkcis verslo centras).
Dalyvių pateikti projektai bus vertinami pagal pasaulyje pripažintus pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodo standartus bei daugybę kriterijų: bus įvertinta projekto vadyba, statybų, inžinerinių ir infrastruktūros sprendimų kokybė, energinis efektyvumas, ekologija ir įtaka pastatuose gyvensiančių ar dirbsiančių žmonių sveikatai, taršos ir atliekų šalinimo sprendimai, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, susisiekimo galimybė ir dar daug kitų dalykų, kurie labai svarbūs vertinant statinio kokybę.
Konkurso komisijos pirmininkas VGTU Architektūros instituto vadovas doc. J.Jakaitis pastebi, kad ekologiškumas ir darni plėtra ne visuomet yra nekilnojamojo turto plėtotojų prioritetas, tad šiuo konkursu kaip tik ir siekiama paskatinti darnią bei atsakingą nekilnojamojo turto plėtrą, energiškai efektyvių, aplinką tausojančių pastatų statybą, panaudojant visus galimus energijos išteklius.
Kai kurie konkurse dalyvaujantys nekilnojamojo turto projektai jų plėtotojų yra pristatomi šiame „Veido“ savaitraščio numeryje, specialiajame projekte „Žaliasis miestas“.
Taip pat šiame numeryje skelbiame „Veido“ žurnalistų kartu su nepriklausomais ekspertais atliktą tyrimą, kurį atliekant buvo įvertinta naujų sostinės daugiabučių gyvenamųjų namų kokybė pagal įvairius kriterijus.
Vienas šių daugiabučių namų, surinkęs daugiausiai ekspertų balų, taip pat ir kiti pažangiausi nekilnojamojo turto projektai, balandžio mėnesį bus apdovanoti specialiai konkursui skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurtomis „Gyvybės medžio“ statulėlėmis.

Pasak konkurso „Žaliasis miestas – geriausias NT ekoprojektas“ komisijos pirmininko VGTU Architektūros instituto direktoriaus J.Jakaičio, šiuo konkursu siekiama paskatinti darnią ir atsakingą nekilnojamojo turto plėtrą, energiškai efektyvių bei aplinką tausojančių pastatų statybą.

Po dvejų metų planuotos pradėti statyti Visagino atominės elektrinės projektui valdančioji Seimo dauguma kategoriškai nepritaria ir iš naujo vertina, ar naujoji branduolinė jėgainė būtų labiau naudinga, ar žalinga.

Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė Visagino atominę elektrinę (VAE) planavo pastatyti iki 2020 m., tačiau naujosios valdančiosios koalicijos partneriai pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į Lietuvos piliečių patariamajame referendume išreikštą nuomonę, jog branduolinės jėgainės mūsų šalyje neturėtų būti. Be to, laukia ekspertų komisijos išvadų ir tik tada nuspręs, kokią politiką vykdys energetikos srityje: keis VAE projektą ar paaiškėjus, kad tai ne pati reikalingiausia ir efektyviausia valstybės energetinė investicija, imsis naujų projektų.
Atrodo, kad valdančiųjų pozicija nepaaiškės dar gerą pusmetį, nes bus vėl ne tik skaičiuojama, kiek šis projektas ekonomiškai racionalus, bet ir analizuojami visi dokumentai, jų priedai, vertinamos technologinės jėgainės galimybės, peržiūrimos sutartys ir pan. Taigi VAE projektas ir toliau bus vilkinamas, nors nauja atominė elektrinė buvo įrašyta dar į pirmosios Vyriausybės programą 1990 m., o Seimui priėmus Atominės elektrinės įstatymą 2007 m. buvo uždegta žalia šviesa projektui įgyvendinti.
Nuspręsta, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvai gaminusią pigią elektros energiją, geriausia išeitis – pastatyti kitą panašaus dydžio branduolinę jėgainę Visagine. Šio projekto ėmėsi tuometė socialdemokratų Vyriausybė, privačius investuotojus pasirinkusi be konkurso ir įsteigusi nacionalinę energetikos bendrovę „Leo LT“. Bet rinkimus laimėję konservatoriai ir liberalai šią bendrovę likvidavo.
Dabar į valdžią grįžę socialdemokratai kartu su koalicijos partneriais ieškos buvusios Vyriausybės klaidų, nes neslepia, kad ja nepasitiki ir neabejoja, jog rengiant projektą buvo švaistomos lėšos.

Valdantieji, pataikaudami žmonių nuomonei, užsiima populizmu

Energetikos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius pabrėžia, kad įgyvendinant VAE projektą, į kurį Lietuva pasiryžusi investuoti 7 mlrd. Lt, negalima skubėti. Tad ši pauzė – puiki galimybė permąstyti prioritetus ir susidėlioti energetikos projektų seką.
„Svarbu, kad, jeigu reikės, bus galima šalinti VAE projekto trūkumus, jį koreguoti. Tai didelis ir labai daug valstybei kainuosiantis projektas, todėl net maža klaida vėliau gali brangiai atsieiti. Be to, neskubėti reikėtų ir dėl kol kas neaiškios ES pozicijos branduolinės energetikos klausimu. Ji turėtų paaiškėti ateinančiais metais. Taip pat būtina susitarti su kaimynais dėl elektros sistemos harmonizavimo. Kaip tik dabar ir galima iki galo išsiaiškinti šiuos aspektus, o tada priimti galutinį sprendimą“, – tikina V.Lukoševičius.
Konservatorius Kęstutis Masiulis taip pat pritaria, kad kilus pagrįstų abejonių dėl VAE efektyvumo bei atsipirkimo galimybių projektą reikėtų peržiūrėti, ir geriau dabar prarasti jau investuotus 60 mln. Lt, nei vėliau netekti keliolika kartų didesnių sumų. Vis dėlto politikas teigia, kad dabartinė Seimo valdančioji dauguma tiesiog pataikauja žmonių nuomonei ir užsiima populizmu. Mat, jo žodžiais, visi objektyvūs skaičiai bei faktai rodo, kad šis projektas Lietuvai labai reikalingas ir bus sėkmingas.
„Tiek užsienio, tiek mūsų ekspertų įvairios analizės patvirtina, kad Lietuva neturi kitų būdų pasigaminti pigios elektros. Kogeneracinėse elektrinėse gaunama elektra mums pabrangtų dvigubai nei dabar, o už atominės gaminamą būtų trečdaliu brangesnė. Be to, degindami medžių skiedras, iš kurių gaminamos baldų plokštės, supleškintume Lietuvoje gerai išplėtotą baldų pramonę“, – mano vienas iš Seimo Energetikos komisijos narių.

A.Kubiliaus Vyriausybė, pirkdama reklaminius plotus “Balso” grupėje, skatina ir net remia šešėlinį verslą bei verslininkus, algas mokančius vokeliuose.

Ketverius metus atidirbusi Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė bent jau žodžiais buvo prieš šešėlinę ekonomiką, prieš algų mokėjimą vokeliuose ir už maksimalų skaidrumą visose srityse. Tačiau Lietuvoje taip jau dažnai atsitinka, kad veiksmai nuo žodžių ir deklaracijų gali stipriai skirtis. Ir skiriasi. Tai patvirtina net keletas faktų.
Štai žurnalistas Marijus Širvinskas viešai paskelbė, kad “Balso” grupėje (jai priklauso leidiniai “Balsas.lt savaitė”, “Ekonomika.lt”, interneto portalai balsas.lt, ekonomika.lt ir kiti) atlyginimai darbuotojams mokami vokeliuose, kitaip tariant, žurnalistas prikišamai parodė šešėlinės ekonomikos atvejus. Dėl to patikrinimą pradėjo Valstybinė mokesčių inspekcija, o šį patikrinimą stebi Finansų ministerija ir pati ministrė Ingrida Šimonytė. Anksčiau savo tyrimus, tik dėl kitų dalykų, atliko specialiosios tarnybos, ir A.Kubilius iš pažymų puikiai žino, kaip su “Balso” grupe susiję Viktoras Uspaskichas, Vytautas Gapšys bei Vitalija Vonžutaitė, kas į šią įmonę atveža grynuosius pinigus ir kas juos skiria.
Netrukus išaiškėjo ir dar vienas atvejis: žurnalistė Lina Pečeliūnienė atskleidė, kad “Valstiečių laikraštyje”, kurį nupirko tas pats „Balsas“, buvo atliekamos dar kitokios machinacijos – žurnalistams ir kitiems darbuotojams buvo liepiama  išsiimti verslo liudijimus, nors Darbo inspekcija paskelbė, kad tai neteisėta. O šiemet, L.Pečeliūnienės duomenimis, jau ir šiame laikraštyje kai kam algos imtos mokėti vokeliuose.
Taigi A.Kubilius tai žino, I.Šimonytė tai žino, Mokesčių inspekcijos vadovybė tai žino, bet… Praėjusią savaitę į rankas pateko du leidiniai – “Ekonomika.lt” ir “Balsas.lt savaitė”. Atsiverčiau ir nustėrau: laikraštyje “Ekonomika.lt” – net trys puslapiniai straipsniai, kuriuos užsakė ir apmokėjo ministerijos: vieną, kaip supratau, – Žemės ūkio ministerija, antrą – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, trečią – Susisiekimo ministerija. Atsiverčiu “Balsas.lt savaitę” – ten vėlgi trys reklaminiai puslapiai, užsakyti bei apmokėti tų pačių ministerijų. Panagrinėjau kitus šių leidinių numerius – ir ten nemažai užsakomųjų straipsnių, kuriuos apmokėjo ministerijos ir kitos valstybės institucijos. Tokia pati situacija ir “Valstiečių laikraštyje”. Priminsiu, kad puslapis reklaminio teksto kainuoja 3–5 tūkst. Lt. Tad galima nesunkiai suskaičiuoti, kad “Balso” grupė iš Vyriausybės ir ministerijų šiemet gavo per 100 tūkst. Lt, o gal ir gerokai daugiau.
Čia vėl reikėtų sugrįžti į pradžią: ši grupė, bent jau kaip aiškina buvę jos darbuotojai, algas moka vokeliuose. Vadinasi, A.Kubiliaus Vyriausybė, pirkdama reklaminius plotus šioje bendrovėje (ar bent leisdama tai daryti), skatina ir net remia šešėlinį verslą bei verslininkus, algas mokančius vokeliuose.
Jei jau taip elgėsi gana sąžininga A.Kubiliaus Vyriausybė, tada jau nebeaišku, ko tikėtis iš būsimos Vyriausybės, kurioje antruoju smuiku grieš V.Uspaskichas ir jo parankiniai iš Darbo partijos. Na, bet kaip ten V.Uspaskichas sakė: “Mes žinome kaip.” Jis tai tikrai žino, kaip algas mokėti net ir toje pačioje Krekenavos agrofirmoje, net ir po Dalios Budrevičienės istorijos.
Beje, ir Mokesčių inspekcija žino, ir Darbo inspekcija žino, tik veiksmų kažkodėl nesiima. Ir tikriausiai nesiims dar ketverius metus.

sarafinas

Kam gaišti laiką kažkokių sapalionių analizei, jei partijos ne tik nevykdo savo programų (ir dažnai elgiasi netgi priešingai), bet netgi tų partijų nariai savo įsipareigojimų neskaito ir nežino, ką jie bent teoriškai Seime turėtų veikti ir už ką balsuoti. Kalbėti apie kažkokias vertybes ar partijų ideologijas – dar beviltiškesnis reikalas. Juk nebėra jokios ideologijos – gal tik valdžios ėmimo ir ES pinigų dalijimosi ideologija.
Visokiausi politikieriai mano, kad Lietuvos rinkėjų atmintis itin trumpa (ir jie nėra neteisūs), tad ir prieš šiuos rinkimus kalba bet ką, žada, kas ant seilės užeina. Tarkime, Viktoras Uspaskichas dabar visiems mums žada užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, pildyti valstybės biudžetą, neišlaidauti, kurti darbo vietas, kelti atlyginimus, mažinti šilumos kainas ir apskritai gyventojams duoti tai, ko jie yra verti. Kažkada V.Uspaskichas žurnalistus yra pavadinęs “tūpais”, tad po tokių pažadų, klejonių ir melagysčių minėtas apibūdinimas jam pačiam tinka tiesiog idealiai. Juk jis elementariai kvailina rinkėjus. Ir ne jis vienas. Tą patį daro ir Artūras Zuokas (iki 2016 m. žadantis vidutinę algą padidinti iki 1000 eurų ir Lietuvą paversti kažkokiu globalaus verslo branduoliu), ir visokie “tvarkiečiai”, taip pat ir konservatoriai su liberalais.
Taigi “Veidas” planuoja surinkti didžiumą informacijos, ką visokie lietuviškieji politikai ir partijūkštės žadėjo 2000, 2002, 2004, 2008 m. ir kiek tų pažadų įgyvendinta. Ši informacija puikiai atskleis visus politikos menkystas, ostapus benderius ir sukčius.
Šiųmetėms partijų programoms skirsime mažai dėmesio (nors jos jo apskritai nevertos), o labiau nagrinėsime asmenybes, tai yra partijų lyderius ir jų nuopelnus. Iš viso pristatysime 32 dabartinio politikos elito atstovus: kiekviename numeryje – po du. Pabrėžiu, kad už juos mes negavome ir neimsime jokių pinigų, ir tai bus ne reklaminiai straipsniai, o pakankamai kritiški ir aštrūs profiliai, žurnalistinė analizė. Kita vertus, dirbtinai neignoruosime ir gerųjų savybių bei darbų, jei tokių atrasime. Iš šių rašinių skaitytojai nesunkiai susidarys nuomonę, ką skirtingi partijų lyderiai iki šiol nuveikė mūsų valstybei ir jos gyventojams, ką žadėjo, kokie jų ketinimai, siekiai, koks išprusimas, kuo jie gyvena ir kaip mąsto.
Žinoma, kai kurių rinkėjų meilė politikams akla, jie savo favoritams viską atleidžia, bet mes, žurnalistai, galėsime bent sau pasiteisinti, kad atlikome viską, ką galėjome. O rinkėjai gali rinkti, ką tik nori, “tūpus” politikus ir aferistus – taip pat.

Į „Veido“ klausimus atsako ministro pirmininko patarėjas Virgis Valentinavičius

VEIDAS: Kokias neformalias nuotaikas Vyriausybės delegacija pajuto viešėdama Japonijoje? Ar „Hitachi“ tikrai nori ir yra nusiteikusi statyti Visagino atominę elektrinę?
V.V.: Labai nori. Ne tik „Hitachi“ – visa Japonija to nori. Japonijoje šiuo metu kaip tik vyksta plati diskusija apie branduolinę saugą ir branduolinės energetikos ateitį. Visa branduolinė pramonė yra šiek tiek nuščiuvusi ir įsitempusi. Esant tokiai situacijai jai labai svarbus Lietuvos premjero žodis, kad Fukušima buvo gamtos nelaimė, iš kurios būtina pasimokyti, kaip reikia užtikrinti atominių objektų saugumą, bet Lietuva pasitiki tiek japoniškomis technologijomis apskritai, tiek „Hitachi“ technologijomis konkrečiai. Šis tekstas nuskambėjo labai plačiai ir perėjo per visus laikraščius. Interviu iš Andriaus Kubiliaus ėmė keturi pagrindiniai Japonijos dienraščiai, televizijos, jis visiems kartojo šią Lietuvos nustatą ir ji per žinias vis ėjo. Akivaizdu, kad japonai tikrai labai norėjo tai girdėti.
Kitas dalykas – dėl pačių japoniškų technologijų. Premjeras lankėsi Šimanės atominėje elektrinėje, kurioje stovi tikriausiai vienas seniausių Japonijoje reaktorių. Bet kartu pastatytas ir trečias reaktorius, pats naujausias, saugiausias, visomis apsaugos priemonėmis aprūpintas. Ten lankydamiesi kai kurie mūsų delegacijos nariai ėmė tarpusavyje kuždėtis, kad tvarka ir darbo organizacija čia geresnė nei geriausiose mūsų ligoninėse. Aukščiausias technologijų lygis tiesiog plika akimi matomas.
VEIDAS: Vis dėlto kokia tikimybė, kad ne tik japonai, bet ir kiti planuojami VAE statybos partneriai joje dalyvaus? Galiausiai ir Lietuvoje ne visos politinės jėgos remia atominį projektą.
V.V.: Premjero nuostata nesikeičia – iki vasaros Seime turi būti atliktos visos procedūros dėl koncesijos sutarties, pasirašyta akcininkų sutartis ir įkurta VAE projekto vykdymo bendrovė.

Du iš trijų pagrindinių planuojamų Lietuvos energetinę nepriklausomybę užtikrinti turinčių projektų dar pusantrų dvejus metus bus politiškai pažeidžiami, nes jų įgyvendinimo eiga priklausys nuo Vyriausybės ir Seimo laikysenos.

Lietuvos energetinę nepriklausomybę turėtų užtikrinti penki strateginiai projektai: Visagino atominė elektrinė, elektros jungtis su Švedija, elektros jungtys su Lenkija bei sinchronizacijos su europine elektros sistema galimybė, ES III energetikos paketo įgyvendinimas dujų sektoriuje ir suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba Klaipėdoje.

Neatšaukiamai vykdomi trys projektai

Iš jų nebeatšaukiamas ir vykdomas yra elektros jungčių su Švedija ir Lenkija tiesimas (nors jis šiek tiek vėluoja dėl sunkumų Lenkijos pusėje). Kovo pradžioje bedrovei „Klaipėdos nafta“ pasirašius sutartį su Norvegijos bendrove „Hoegh LNH Ltd“ dėl gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos nuomos, prasidėjo jau nebeatšaukiamas suskystintų dujų terminalo projekto įgyvendinimas.
Tiesa, žiūrint grynai teoriškai, Lietuva, norėdama sužlugdyti projektą, galėtų neįvykdyti savo įsipareigojimų statyti terminalo infrastruktūrą krante, bet tai būtų labai brangus malonumas, nes už laivo-saugyklos nuomą kasdien reikėtų mokėti po 401 tūkst. Lt, arba 1,8 mlrd. Lt per dešimt metų. Vargu ar netgi po Seimo rinkimų pasikeitus Vyriausybei ir į valdžią atėjus, tarkime, socialdemokratams ar „darbiečiams“, kurių viršūnėlės susitikimuose su energetikos ekspertais demonstruoja atvirą priešiškumą šiuo metu vykdomiems energetikos projektams, ryžtųsi tokiam atviram sabotažui.
Tačiau kiti du, tikriausiai patys svarbiausi, Vyriausybės energetikos projektai – VAE statyba ir ES III energetikos paketo įgyvendinimas dujų ūkyje, vadinamasis „unbundlingas“, kuriam labai priešinasi „Gazpromas“, dar kelerius metus bus politikų simpatijų ar antipatijų įkaitai.
„Atominės elektrinės projekto padėtis dabar tokia: branduolinių technologijų tiekėja „Hitachi“ nori ją statyti, o Japonijos vyriausybė labai remia „Hitachi“ norus, – aiškino vienas premjerą Andrių Kubilių į Japoniją lydėjusių energetikos ekspertų. – Tačiau jie nori būti įsitikinę, kad tiek Lietuva, tiek kiti regiono partneriai lygiai taip pat nori statyti elektrinę. Įtikinti juos galima, priėmus tam tikrus politinius sprendimus ir neatšaukiamus finansinius įsipareigojimus. Problema ta, kad kai kuriuos sprendimus reikia neatidėliojant daryti jau dabar, per artimiausius mėnesius, o štai galutinį, visiškai nebeatšaukiamą sprendimą bus galima priimti tik po pusantrų metų.“

Reikės Seimo pritarimo

Tas nebeatšaukiamas sprendimas – tai FID (angl. Final Investment Decision), Galutinis investuotojų įsipareigojimas, kurį galima pasirašyti tik iki galo suderinus absoliučiai visus teisinius ir finansinius dokumentus, įskaitant labai sudėtingą kreditavimo ir finansavimo schemą, kuri kol kas dar renkama.
Politinis sprendimas, kurį reikia padaryti nedelsiant ir kuris bus nedviprasmiškas ženklas japonams, kad Lietuva, Latvija, Estija (apie Lenkiją, regis, jau nebekalbama, nors formaliai ji nėra išėjusi iš projekto) dalyvaus VAE statyboje, – tai koncesijos sutarties tarp šių trijų valstybių ir „Hitachi“, kaip technologijų tiekėjo ir ketvirtojo projekto dalyvio, pasirašymas. Koncesijos sutartimi Lietuva VAE statybos projekto bendrovei suteiks teisę statyti atominę elektrinę, taip pat suteiks statybos aikštelę ir infrastruktūrą.
Tam, kad dalyviai galėtų pasirašyti koncesijos sutartį, ją turi patvirtinti Vyriausybė ir pritarti Seimas. O tam, kad koncesijos sutarčiai būtų galima pritarti, reikia pasirašyti akcininkų sutartį, numatančią, kokia VAE statybos projekto bendrovės akcijų dalis, taigi kartu ir būsimo elektrinės kuriamo pelno (nes tai bus 100 proc. komercinis projektas) dalis, atitenka kiekvienai iš keturių dalyvių.
Pasak „Veido“ kalbintų Vyriausybės atstovų, siekiant paspartinti projekto eigą, vienu metu galima ir teikti Seimui koncesijos sutarties projektą (nes jo svarstymas kurį laiką užtruks dėl parlamentinių procedūrų), ir baigti derybas dėl akcininkų sutarties, kurios vyksta jau ketvirtą mėnesį ir yra labai sunkios, nes kalbama apie pinigus.
„Su „Hitachi“ pavyko sutarti, kad japonai bus ne tik technologijų tiekėjai, bet ir kaip lygiaverčiai bendrovės nariai dalyvaus VAE savo pinigais, – sakė A.Kubilių į Japoniją lydėjęs energetikos ekspertas. – Mes to siekėme, nes „Hitachi“ dalyvavimas ne tik statybose, bet ir vėlesniame VAE projekto vykdyme palankiai veikia jo kainą, nes kuo mažesnė elektrinės statybos savikaina, tuo didesnis bendrovės akcininkų pelnas iš elektros pardavimo ir tuo greičiau atsipirks į statybą įdėti pinigai.“

Kala „apsauginius kuoliukus“

Bet esminis klausimas – ar visą šį sudėtingą pasirengimo patiems statybos darbams (o dar reikės parengi ir pasirašyti rangovo sutartį) galima sustabdyti politine valia. Save būsima energetikos ministre matanti socdemė Birutė Vėsaitė prieš porą savaičių dar kartą suabejojo Visagino atominės nauda Lietuvai, nuogąstaudama, kad VAE gali padaryti vartotojus labai priklausomus nuo energijos išteklių kainų, ir pabrėžė, esą „svarbiausia yra orientuotis į vartotoją, o ne į energetinę nepriklausomybę“. Jos partijos kolega Rimantas Sinkevičius nuogąstavo, kad „naujosios VAE parametrų mes neturime, kaip ir tikslių produkcijos ir pardavimo kainų ar finansavimo sąlygų“.
Vyriausybės atstovai „Veidą“ patikino, kad nors galutinė projekto kaina ir finansavimo mechanizmas bus žinomas tik po pusantrų metų, pasirašant FID, bet jau netrukus, Seimui teikiant koncesijos sutartį, bus pridėtos preliminarios elektrinės statybos ir gaminamos produkcijos kainos, nurodyti finansavimo šaltiniai ir atsipirkimo laikas. „VAE garantuotai bus atsiperkantis projektas, nes ne tik „Hitachi“, bet ir Latvija su Estija žiūri į jį kaip į komercinį projektą, – sakė „Veido“ pašnekovai. – Žinoma, mes negalime garantuoti, kad, pavyzdžiui, po Seimo rinkimų pasikeitusi politinė valia jo nesustabdys. Politikai, kaip žinoma, gali sugadinti viską. Tačiau ši Vyriausybė irgi padarys viską, kad aplink VAE projektą būtų sukalta kaip galima daugiau apsauginių kuoliukų, kuriuos išrauti bus labai brangu. Jau šiandien visos projekto dalyvės finansuoja derybų eigą savo lėšomis, samdo brangius, aukštos klasės teisinių paslaugų teikėjus. Svarbiausia, mes judame į priekį labai gretai, greičiausiai iš visų šiuo metu vykdomų atominių projektų. Dėl to kartais kyla keblumų, nes Latvija ir Estija nespėja sekti ir kai kada – suvokti mūsų veiksmų.“
Pasak VAE projekto rengėjų, svarbiausia, kad po koncesijos sutarties pasirašymo stabdyti projekto politinėmis priemonėmis be didžiulio skandalo (juoba apklausos rodo, kad atominiam projektui pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų) ir nuostolių nepavyktų.
Kitas projektas – dujų ūkio „unbundlingas“ – turi būti įgyvendintas iki 2014 m. Pasipriešinimas jam taip pat nemenkas, bet po antrojo „Gazpromo“ viceprezidento Aleksejaus Medvedevo susitikimo su A.Kubiliumi neoficialiai kalbama, kad ir su Rusjos dujų monopolininku pavyks per porą mėnesių sutarti dėl dujų tiekimo ir vamzdynų valdymo atskyrimo. Šio projekto garantas – Europos Komisija, kuri, kaip ir „unbundlingo“ eigą akylai stebinti prezidentė Dalia Grybauskaitė, nedelsiant įsikištų, jei, tarkime, kokia socdemiškai uspaskiška Vyriausybė kitais metais bandytų stabdyti jo įgyvendinimą.

VAŠINGTONAS – filmų kūrėjas ir „National Geographic“ tyrinėtojas-rezidentas, Jamesas Cameronas, šiandien paskelbė, kad per kelias ateinančias savaites bandys pasiekti giliausią žemės vietą, Marianų įdubą, kurios gylis yra apie 11 kilometrų. Camerono nėrimas specialiai sukurtame povandeniniame laive žymi bendro mokslinio Camerono, „National Geographic Society“ ir „Rolex“ projekto, „DEEPSEA CHALLENGE“, pradžią; šio projekto metu bus tiriamos vandenyno gelmės siekiant artimiau pažinti ir perprasti šias menkai ištirtas planetos vietas.

Istorinės Camerono „DEEPSEA CHALLENGE“ ekspedicijos metu pilotuojas laivas pirmą kartą išsamiai tirs giliausią Marianų įdubos vietą, „Čelendžerio gelmę“. Ramiojo vandenyno įdubos dugne, maždaug už 320 km į pietvakarius nuo Guamo, Cameronas planuoja šešias valandas rinkti mėginius jūrų biologijai, mikrobiologijai, astrobiologijai, jūrų geologijai ir geofizikai.

Camerono ir jo komandos sukurti sudėtingi inžinieriniai ir technologiniai įrenginiai šią savaitę buvo sėkmingai išbandyti prie Naujosios Gvinėjos krantų. Revoliuciniu, vieno žmogaus valdomu, šiuo metu giliausiai panerti galinčiu pilotuojamu povandeniniu laivu „DEEPSEA CHALLENGER“, kurį kūrė aštuonerius metus, buvo atlikti gilūs panėrimai be lyno – vieno jų metu buvo panerta giliau nei 8 kilometrus. Visuomenė Camerono ekspedicijos eigą galės sekti svetainėje www.DEEPSEACHALLENGE.com; socialiniame tinklapyje „Twitter“ sekdami @DeepChallenge ar temą #deepseachallenge; bei socialiniame tinklapyje „Facebook“ https://www.facebook.com/deepseachallenge.

„Giliosios įdubos yra paskutinė neištirta mūsų planetos vieta, jose glūdinčius mokslinius turtus būtų galima tyrinėti šimtą metų“, – sakė Cameronas. „National Geographic, tiriantis pasaulį jau kone 125 metus, yra idealus partneris bandant atverti naują vandenyno gelmių žvalgymo ir tyrimų erą, kuri padėtų pažangiausioms mokslinėms instancijoms atsakyti į klausimus apie giliausias dar neištirtas žemės vietas. Mūsų tikslas yra sukurti mokslinį palikimą ateinančioms kartoms bei paskatinti viso pasaulio žmones džiaugtis ir kartu su mumis leistis į ekspediciją internetu bei mūsų teikiama medžiaga.“

Į Čelendžerio gelmę pilotuojamas laivas buvo panėręs tik vieną kartą, 1960 metų sausio 23, batiskafu „Trieste“ tai padarė JAV laivyno leitenantas Donas Walshas ir šveicarų okeanografas Jacques Piccardas. Tada vandenyno dugne jie praleido apie 20 minučių.

„Kai kurie žmonės tiki, kad auksinis tyrinėjimų amžius jau praeityje. Aš, priešingai, tikiu, kad mes dar tik žengiame į didžiųjų tyrimų amžių“, – sakė Terry Garcia, vadovaujantis „National Geeographic“ užduočių programų viceprezidentas. „Sveikiname Jamesą Cameroną už jo atsidavimą mokslui ir tyrinėjimams ir džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio novatoriško nuotykio į giliausią ir mažiausiai ištirtą žemės vietą.“

Cameronas „National Geographic“ tyrinėtoju-rezidentu buvo paskelbtas 2011 metais. Statydamas savo filmą „Titanikas“, Šiaurės Atlante jis 12 kartų nėrė į 4 kilometrų gylį prie garsiojo paskendusio laivo. Nuo tada Cameronas vadovavo šešioms ekspedicijoms, pastatė dokumentinį filmą apie paskendusio linijinio laivo „Bismarkas“ tyrimą ir nubraižė detalų trimatį povandeninių hidroterminių versmių, išsidėsčiusių palei vidurio Atlanto keterą, rytų Ramiojo vandenyno kauburį ir Kortezo jūroje, žemėlapį. Cameronas atliko 72 gilius panėrimus, iš jų 33 prie Titaniko. Penkiasdešimt vieną kartą jis nėrė iki 5 kilometrų su rusų „Mir“ povandeniniais laivais.

Cameronas parašė scenarijus ir režisavo daug filmų, garsesni jų yra „Įsikūnijimas“, „Titanikas“, „Melas vardan tiesos“, „Terminatorius“ 1 ir 2, „Gelmė“, ir „Svetimi“.

Susisiekimo ministerijos įgyvendinamas projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ įtrauktas tarp dvylikos gerosios praktikos pavyzdžių, pristatytų Europos Komisijos užsakymu parengtame „Plačiajuosčio ryšio projektų įgyvendinimo vadove“. Be Lietuvos, šiame vadove analizuojami trys Italijos, po du Švedijos ir Prancūzijos bei po vieną Danijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir Suomijos projektą.
Pasak Susisiekimo ministerijos kanclerio Tomo Karpavičiaus, plačiajuosčio interneto laidai Lietuvoje į greitesne perdavimo sparta pasižyminčius šviesolaidinius buvo pradėti keisti gana neseniai – RAIN projektas pradėtas plėtoti 2005 m., todėl šis pripažinimas svarbus ir džiuginantis.
Įgyvendinant RAIN-1 sukurta plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūra, jungianti 467 šalies kaimiškąsias seniūnijas su savivaldybėmis, taip pat – su 330 mokymo įstaigų. Šviesolaidinis internetas pasiekė daugiau nei 300 tūkst. gyventojų.
2010–2011 m. įgyvendinant projektą RAIN-2 nutiesta daugiau nei 4600 km šviesolaidinių kabelio linijų daugiau nei 300 seniūnijų. Iš viso numatyta nutiesti 4800 km kabelinių šviesolaidžio linijų, kurios pasieks daugiau kaip 770 šalies miestelių ir kaimų.
Palyginti su 2001 m., interneto naudotojų Lietuvoje padaugėjo aštuonis kartus. Planuojama, kad besinaudojančiųjų informacinėmis bei ryšių technologijomis ir toliau gausės – iki 2013 m. galimybę naudotis modernaus plačiajuosčio interneto ryšio paslaugomis turės 98 proc. Lietuvos gyventojų.
EK parengtas vadovas skirtas ES šalims, kurios planuoja įgyvendinti plačiajuosčio ryšio projektus. Jame apžvelgiami projektų investiciniai ir valdymo modeliai, problemos bei gauti rezultatai. Tikimasi, kad įžvalgos, pateiktos iš dvylikos geriausių projektų, bus puikus informacijos ir patirties šaltinis, kuris padės ES narėms parengti ir įgyvendinti kokybiškus, ES tikslus atitinkančius ir efektyvius projektus.

Antradienį Seimui planuojama pateikti “prabangos” mokesčių įstatymų projektus.

Juose siūloma apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, palūkanas už vertybinius popierius, paskolas ar bankuose laikomus indėlius, jachtas, lėktuvus, automobilius ir motociklus, – praneša ELTA.

1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu siūloma apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą.

15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu siūloma apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.

Taip pat siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, burines jachtas ir lėktuvus, išskyrus oro balionus.

Pagal projektą, mokestis už automobilius ir motociklus bus skaičiuojamas po 0,5 lito už 1 kilovatą per mėnesį. Burinėms jachtoms siūloma taikyti 30 litų už burinės jachtos gabaritinio ilgio metrą per kalendorinį mėnesį, jei jos ilgis viršija 10 gabaritinių ilgio metrų ir jei ji nėra skirta ūkinės komercinės veiklos pajamoms uždirbti.

Bendrosios aviacijos orlaiviams, išskyrus oro balionus, siūloma taikyti 0,3 lito už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą mokesčio tarifą už kalendorinį mėnesį.

Pagal projektą, mokesčio mokėtojai yra asmenys, valdantys automobilius, motociklus, burines jachtas ar bendrosios aviacijos orlaivius. Neapmokestinamos specialios paskirties transporto priemonės; specialiosios transporto priemonės, kaip jos apibrėžtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme; automobiliai, pažymėti diplomatiniais valstybinio numerio ženklais; profesionalaus sporto veikloje naudojamos transporto priemonės; valstybės orlaiviai ir savadarbės transporto priemonės.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas tikisi, kad priėmus naujus įstatymus į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta iki 100 mln. litų.

Scanpix

Lenkijos sprendimas stabdyti dalyvavimą Visagino atominės elektrinės (AE) projekte nekeičia Lietuvos strateginių tikslų ir ryžto turėti nuosavą atominę elektrinę, teigia Premjeras Andrius Kubilius.

“Tai yra bendrovės, veikiančios ekonominiais pagrindais, pranešimas, kurį mes dar analizuosime. Mūsų strateginiai tikslai nesikeičia”, – penktadienį žurnalistams Lenkijos kompanijos “Polska Grupa Energetyczna” (PGE) sprendimą sustabdyti dalyvavimą Visagino atominės elektrinės projekte komentavo A. Kubilius.

PGE taip pat atsisakė derybų dėl elektros energijos pirkimo iš Kaliningrado srities, primena ELTA.

“Turėdami omenyje sąlygas, kurios dabartiniame etape mums atrodo nepriimtinos, taip pat atsižvelgdami į kitus svarbius mūsų projektus, nusprendėme, kad dalyvavimas šiame projekte bus sustabdytas prieš prisiimant kokius nors formalius įsipareigojimus”, – pažymėjo GPE prezidentas Tomašas Zadroga (Tomasz Zadroga) penktadienį paskelbtame pranešime spaudai.

PGE savo komunikate taip pat informavo, jog šiuo metu ji netęsia derybų su Rusijos kompanija “Inter RAO” dėl galimo elektros energijos pirkimo iš Kaliningrado srities.

Dalyvaujant strateginiam investuotojui – japonų bendrovei “Hitachi-GE Nuclear Energy”- bei regioniniams partneriams – Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos kompanijoms, regioninė atominė elektrinė Visagine turėjo būti pastatyta iki 2020 metų.

Sutartis su strateginiu investuotoju “Hitachi-GE Nuclear Energy” planuota pasirašyti 2011-2012 metų sandūroje. Tuo pačiu metu turėtų būti pasirašoma Akcininkų sutartis su Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos įmonėmis.

Elektros jungčių, tinklo plėtros, naujos atominės elektrinės, sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklu projektai vykdomi kompleksiškai ir derinant veiksmus, o visų jų tikslas – šalies elektros energetikos sistemos pilnavertė integracija į Europą.

„Būdami tiesiogiai atsakingi už sistemos valdymą dabar ir žinodami, kokie iššūkiai laukia pilnavertiškai integruojant sistemą su Vakarų Europos energetikos sistema, turime aiškiai pasakyti, kad Visagino atominė elektrinė ne tik netrukdys, bet yra būtina, norint atskirti Baltijos šalių energetikos sistemas nuo Rusijos ir sėkmingai sinchronizuoti sistemą su Europos tinklu”, – sako Virgilijus Poderys, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid” generalinis direktorius. „Litgrid” atsako už šalies elektros energetikos sistemos patikimą darbą, elektros tiekimo saugumą ir kokybę.

Sistemos sinchronizacija su žemynine Europa užtikrins bendrą rezervavimo politiką su kitomis Europos energetinėmis sistemomis, t.y. leis mums nebepriklausyti nuo vieno centralizuoto rezervo šaltinio Rusijoje, o turėti pasirinkimą.

Baltijos šalys vysto jungčių projektus, kurie praplės mūsų sistemos elektros mainų galimybes ir sudarys sąlygas infrastruktūros ir rinkų integracijai. Turėti savo energetikos sistemoje elektros generatorių, kuris yra efektyvus, modernus ir nepriklausomas nuo dujų kainos – tai reiškia ne tik sugebėti pasigaminti elektros energijos savo poreikiams, bet ir būti visaverte energetine sistema, kurios vaidmuo užsitikinant elektros poreikį ir palaikant sisteminius rezervus  žemyninės Europos tinkle būtų svarus ir labai pageidaujamas.

Vertinant ateinančių metų Lietuvos biudžeto projektą, kyla dvejopų minčių: pasiektas nedidelis deficitas yra griežtos taupymo politikos rezultatas ir tai galima laikyti teigiama aplinkybe. Tačiau neturėtume pamiršti, kad tai buvo pasiekta ženkliai padidinant valstybės įsiskolinimą, kurį reikės padengti. Mažas biudžeto deficitas pasiektas ir kaip galima labiau mažinant išlaidas, tačiau tai gali tapti kliūtimi šalies ekonomikos augimui  ir socialinei pažangai.
Ateinančiais metais nereikėtų bandyti įtikti euro valiutos įsivedimui reikalingiems „Mastrichto kriterijams“, nes į bendrą ES valiutą, Finansų ministrės  ir įvairių analitikų vertinimais,  galėsime pretenduoti ne anksčiau kaip 2014 m.
Pernelyg griežto taupymo pasekmes galime pamatyti, analizuojant Graikijos situaciją. Pirmoji finansinės paramos Graikijai injekcija buvo susieta praktiškai vien su finansinės drausmės kriterijų užtikrinimu. Kaip matyti dabar, tokia finansų politika nulėmė ekonominę stagnaciją. Dabar vėl reikia gelbėti šalį tik jau daug didesne kaina.
Europos Sąjunga, įvertinusi padarytas klaidas ekonominiame valdyme, šiandien renkasi kitą biudžeto formavimo kelią, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas augimui ir užimtumui skatinti, nes tai gali padėti ekonomikai atsigauti.
Ši tendencija atsispindi ne tik būsimojoje daugiametėje ES finansinėje perspektyvoje, tačiau ir 2012 m. Komisijos pateiktame ES biudžeto projekte, kur augimo ir užimtumo skatinimui siūloma skirti net 8 proc. daugiau asignavimų lyginant nei praėjusiais metais.
Mano nuomone, Lietuva turėtų sekti ES pavyzdžiu ir dabartiniu makroekonominiu prioritetu turėtų  laikyti šalies ūkio stiprinimą. Dabartinis kuklus mūsiškės ekonomikos augimas pasiektas eksportu į ES šalis ir vidaus vartojimo ūgtelėjimu, tačiau traukiantis ES ir kitų eksporto šalių ekonomikoms Lietuvos eksporto apimtys gali taip pat mažėti, o  vidaus vartojimui didėti sąlygų ateinančių metų biudžete sukurti nenumatoma.
Ekonominės ir finansinės aplinkybės per pastaruosius keletą metų pasikeitė labai ženkliai, todėl šalių vyriausybės turi labai kruopščiai įsivertinti savo ekonomikų padėtį bei išsigryninti ilgalaikes ekonomines perspektyvas. Europos Komisijos pirmininkas  kalbėdamas apie Europos Sąjungos ateitį Europos Parlamente, pabrėžė, jog  pagaliau valstybės narės turi ryžtis imtis būtinų struktūrinių  reformų, planuojant savo finansus taip, kad  būtų kuriamos sąlygos  tvariam ilgalaikiam  augimui.
Vertinant iš Europinės perspektyvos, ateinančių metų  Lietuvos biudžetas, kurio pagrindinis vardiklis yra  griežtas taupymas,  neturėtų ignoruoti pagrindinių siekių – išsaugoti užimtumą , kurti naujas darbo vietas bei užtikrinti ilgalaikį ekonominį bei socialinį stabilumą