Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programos EUREKA inovacijų apdovanojimuose nominuotas ir Lietuvos verslininkų bei mokslininkų įgyvendintas aplinkosaugos projektas.

Šis projektas, pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, yra vienas iš trijų kandidatų 2011 metų EUREKA inovacijų apdovanojimui gauti.

Projektą “Optimizuota kompleksinė technologija naftos produktais užterštam gruntui valyti” koordinavo Lietuvos bendrovė “Biocentras”, jame dalyvavo Lietuvos mokslininkai iš Kauno technologijos universiteto bei Latvijos mokslininkai iš valstybinio Medienos chemijos instituto.

Pasak, pranešimo lietuvių pasiūlytas uždaras grunto valymo būdas kainuoja pigiau nei deginimas, naudojant naująją technologiją taip pat nelieka antrinės taršos naikinimo išlaidų. Technologiją galima pasitelkti ne tik ekstremaliais naftos išsiliejimo atvejais, bet ir įprastoms reikmėms – valant gruntą šalia degalinių, naftos bazių, šiluminių trasų. Projekto metu buvo pristatytas bandomasis grunto plovimo technologinio proceso įrenginys.

Tai pirmasis Lietuvos projektas, sulaukęs tokio aukšto tarptautinio įvertinimo ir patekęs į finalininkų trejetuką.

Apdovanojimų ceremonija vyks trečiadienį, joje dalyvaus šiuo metu Izraelyje besilankantis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

EUREKA yra tai Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa, remianti į rinką orientuotus mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų projektus, kuriuos inicijuoja pramonė ir mokslas. Projektai finansuojami nacionalinėmis valstybių narių ir privačiomis pačių projekto dalyvių lėšomis. Šiuo metu programa vienija 41 nari. Lietuva valstybės narės teisėmis EUREKA programose dalyvauja nuo 1999 metų.

Pasibaigus pirmajam projekto „Misija Sibiras‘11“ dalyvių atrankos etapui, organizatoriai skelbia sulaukę daugiau nei 1300 asmenų anketų. Iš jų 70 atrinktųjų bus pakviesti į gegužės 28-29 dienomis vyksiantį antrąjį atrankos etapą – bandomąjį žygį Aukštaitijos miškuose.

„Šiemet anketoje naujai patalpintas klausimas apie žinias iš tremties laikotarpio pasiteisino: panašu, kad norinčių dalyvauti projekte motyvacija didelė, nes dauguma jų į šį klausimą atsakė labai išsamiai, akivaizdu, kad dalis nepraleido progos papildomai pasidomėti savo artimųjų praeitimi. Mums tai didelis ir svarbus žingsnis į priekį, nes projektas skatina pažinti šalies istoriją, ypač – tremties ir kalinimo laikotarpį“, – sako projekto „Misija Sibiras‘11“ koordinatorius Arnas Marcinkus.

Kasmet dalyvauti projekte kviečiami ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų gyvenantys lietuviai, žinantys, gerbiantys savo šalies istoriją ir norintys prisidėti prie protėvių atminimo išsaugojimo. Šiemet sulaukta anketų iš Anglijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Škotijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių. Anketas siuntė ir Baltarusijoje, Moldovoje, Rusijoje ir net pačiame Tadžikistane, į kurį vyks viena iš planuojamų ekspedicijų, gimę asmenys.

Organizatoriai pastebi, kad anketas pildžiusių asmenų amžius svyruoja nuo 12 iki 65-ių metų, daugumos jų šeimos narių praeitis susijusi su tremties laikotarpiu. Didžioji dauguma į klausimą, su kuria ekspedicija norėtų vykti į Sibirą, žymėjo Tadžikistano Respubliką.

„Ši šalis projektui parinkta neatsitiktinai: vis dar vyrauja stereotipinis mąstymas, kad Sibiras – tai tik Rusija ir dažnai pamirštama, kad lietuviai buvo vežami ir į Kazachstaną, Uzbekistaną, Kirgiziją, kitas dabartines NVS šalis. Dėl to skirstydami atrinktuosius į ekspedicijas būsime kiek galima objektyvesni, atsižvelgsime į žmonių motyvaciją bei žinias“, – sako LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko.

Projekto organizatoriai pažymi, kad, kaip ir praeitais metais, visi, norintys ir galintys prisidėti prie „Misija Sibiras‘11“ įgyvendinimo, kviečiami portale aukok.lt paskirti priimtiną pinigų sumą arba paremti projektą trumpaisiais telefono numeriais 1416 (2 LT), 1417 (5 LT) arba 1418 (10 LT). Surinkti pinigai bus skirti šių metų vasaros ekspedicijų organizavimui bei po grįžimo planuojamų pristatymų mokyklose, universitetuose, jaunimo centruose ir kt. išlaidoms padengti.

Šią vasarą projekto „Misija Sibiras“ dalyviai bus suskirstyti į dvi ekspedicijas, vienu metu vyksiančias skirtingais maršrutais: viena jų lankysis Tomsko srityje Rusijos Federacijoje, antroji keliaus į Tadžikistano Respubliką. Daugiau informacijos apie ekspedicijas galima rasti naujajame 2011 metų projekto tinklalapyje internete www.misijasibiras.lt.

Lietuvos valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos bendradarbiaudamas su Latvijos turizmo plėtros agentūra (TAVA) ir Estijos turizmo plėtros agentūra Enterprise Estonia, penktą kartą organizuoja turistinį projektą „Didysis žygis po Balitijos šalis“. Tai nuostabi galimybė Baltijos valstybių gyventojams daugiau sužinoti apie 30 įvairių turizmo objektų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ir laimėti vertingų prizų. Šiais metais trijų Baltijos šalių projektas vyks nuo gegužės 5-tos iki rugsėjo 15-tos dienos.

„Didysis žygis po Baltijos šalis“ vyksta jau penktą kartą. Juo siekiama populiarinti keliones į Baltijos šalis, daryti jas įdomesnėmis, padėti atrasti ir susipažinti su išskirtiniais turistiniais objektais tiek namuose, tiek kaimyninėse šalyse. „Projektas organizuojamas taip, kad susipažinimas su dar neatrastais ar pamirštais turistiniais objektais Baltijos šalių gyventojams būtų edukacinio ir pramoginio pobūdžio. Kelionių projektas kiekvienais metais sulaukia vis daugiau dėmesio. Baltijos šalys yra lengvai pasiekiamos. Jums nereikia tolimų skrydžių, kad patirtumėt pozityvių emocijų ir jaudinančių nuotykių tiek keliaudami individualiai, tiek su draugais ar su šeima. Didysis žygis po Baltijos šalis yra toks projektas, kuris įkvepia mus pažinti kaimynines šalis ir  skatina varžytis su kitais projekto dalyviais“, – sako Raimonda Balnienė.

Projekto dalyviams siūloma įvairiausių susipažinimo su kaimyninėmis šalims būdų ir formų – lankyti ir pamatyti istorines vietas, išgyventi nuotykių arba atsipalaiduoti su visa šeima grožintis puikiais natūraliais kraštovaizdžiais.

Dalyviai bus įtraukiami į foto medžioklę, kurios metu reikės aplankyti ir nufotografuoti objektus, kurie bus publikuojami kampanijos leidinyje. Medžioklės reikalavimas yra iki rugsėjo 15-tos dienos nukeliauti į kaip įmanoma daugiau vietų. Laimėti prizus galima įkeliant nuotraukas į interneto svetainę www.greatbaltics.eu. Dalyviai, aplankę ne mažiau kaip 3 objektus ir įkėlę 9 nuotraukas, jau turės galimybę laimėti vertingus prizus.

Šiais metais projektas turi savo globėją. Tai populiarus Latvijos dainininkas Lauris Reiniks. „Būdamas užsienyje, visuomet sakau, kad esu iš mažytės, bet gražios Latvijos. O Latvija nėra vienintelė Baltijos krantų gražuolė, nes turi dvi nuostabias seses – Lietuvą ir Estiją. Visos Baltijos šalys – unikalios ir išskirtinės. Tai verta pamatyti. Aš laimingas, kad mano muzika jungia jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones visose trijose Baltijos šalyse, o tai puikiai susišaukia su projekto „Didysis žygis po Baltijos šalis“ idėja. Mano pirmoji baltiška daina buvo linksmoji Aš Bėgu / Es skrienu / Ma jooksen, kur veiksmas vyksta Latvijos kaime. Dabar žmones džiugina romantiška miesto daina Pasaka / Pasakā  / Linnamuinasjutt. Video klipas šiai dainai buvo filmuojamas Rygoje, Taline ir Vilniuje. Taigi, mano palinkėjimas skambėtų šitaip: „Džiaugsmingai skriekime per pasakiškas Baltijos šalis! Džiaugiuosi, kad mes – kaimynai. Burkimės draugėn ir susipažinkime dar artimiau!“ – kviečia Lauris Reiniks.

Latvijoje turistai kviečiami aplankyti Juodalksnių pelkės lieptą Kemerių nacionaliniam parke, Rygos automobilių muziejaus Bauskės filialą, Karostos karinio jūrų uosto kalėjimą, „Laumu“ gamtos parką, Gulbenės–Alūksnės siaurąjį geležinkelį, Mini zoologijos sodą „Dobuļi“, Gunaro Igaunio senovinių muzikos instrumentų dirbtuvę, Vijciemo kankorėžių džiovyklą, Cėsių pilies ir dvaro kompleksą ir Lėlių galeriją su miniatiūrine karalyste.

Estijoje turistams siūloma aplankyti šiuos turistinius objektus: Estijos kelių muziejų, Wittensteino istorijos centrą, Estijos jūrų muziejų, Maarja-Magdaleena gildiją, Ilonos stebūklų šalį, Läänemaa muziejų, Vaemlos vilnų fabriką “Hiiu Vill“, AHHAA mokslo centrą, Rakverės pilį, Servos švyturį ir Kohtla-Nõmme kasybos parką.

Lietuvoje turistai kviečiami į Arklio muziejų, Energetikos ir technikos muziejų, Grobšto įlanką, Laikrodžių muziejų, Memorialinį M. K. Čiurlionio muziejų, Pažaislio vienuolyną, Rokiškio dvaro rūmus, Sūrininkų namus, Veisiejų fontaną, Žaliūkių malūnininko sodybą.

Daugiau informacijos apie projekto taisykles nuo gegužės 5-os dienos bus galima rasti interneto svetainėje www.greatbaltic.eu ir žygio lankstinukuose, kuriuos greitai atsiras visuose Lietuvos turizmo informacijos centruose.

Pirmąją vietą sostinės Lukiškių aikštei sutvarkyti skelbtame konkurse užėmė projektas “Ramybė”, trečiadienį pranešė konkursą rengusi Aplinkos ministerija.

Pirmąją vietą laimėjusios bendrovės “Paleko Archstudija” projekto autoriai siūlo išryškinti susiklosčiusius Lukiškių aikštės erdvės bruožus – trapecijos formą su supančiu liepų perimetru, o vidinį aikštės perimetrą išskirti naujomis liepų eilėmis. Anot jų, tai leistų sustiprinti aikštės erdvės ryšį su buvusių KGB rūmų ir Aukų gatvės memorialu, pagerinti vizualų santykį su Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.

Aikštę siūloma padengti akmens riedulių grindiniu. Toks grindinys būdingas daugelio šalies miestų ir miestelių aikštėms.

Valstybės reprezentacinei, memorialinei ir visuomeninei funkcijoms skiriama centrinė aikštės erdvė, kurią suptų liepų perimetras. Čia numatoma vieta Laisvės simbolio, žuvusiųjų kovotojų pagerbimo įamžinimo monumentams.

Rekreacinę funkciją atliktų žaliasis liepų žiedas ir ramiam poilsiui tinkanti šiaurinė aikštės dalis.

Atsižvelgusi į šio konkurso rezultatus ir minėtosios komisijos parengtą koncepciją, Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje meninės idėjos projekto konkursą Vyriausybės pavedimu organizuos Kultūros ministerija.

Antrąją vietą vertinimo komisija skyrė bendrovei projektui “Rėdos ratas”, trečiąją vietą – projektui “Santaka”.

Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti piniginiais prizais. Pirmosios vietos laimėtojui bus įteikta 30 tūkst. litų premija, antrosios – 20 tūkst. litų, trečiosios – 10 tūkst. litų.

Aikštės sutvarkymu besirūpinanti vyriausybinė komisija yra žadėjusi, kad Lukiškių aikštė bus sutvarkyta ir laisvės kovotojų atminimui skirtas paminklas joje bus pastatytas iki 2012 metų.

Konkursai ir diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.

Pirmas konkursas dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo įvyko dar 1995 metais. 2009 metais konkursą dėl aikštės suplanavimo ir simbolio “Laisvė” sukūrimo architektūrinio-meninio projekto buvo paskelbusi ir Vilniaus savivaldybė. Bet rasti vieno sprendimo nepavyko.

Lukiškių aikštė susiformavo XX amžiaus pradžioje. 1953 metais čia pastatytas paminklas rusų bolševikų lyderiui Leninui, 1991 metais jis demontuotas. Nuo to laiko aikštė nebuvo tvarkyta.

Vokietijos koncernas BASF, būdamas dujotiekį išilgai Baltijos jūros tiesiančio “Nord Stream” konsorciumo dalininku, įsitraukia ir kitą Rusijos dujų eksporto į Europą projektą – “South Stream”.

BASF direktorių tarybos pirmininkas Jurgenas Hambrechtas ir koncerno “Gazprom” valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris pirmadienį vakare Rusijos premjero rezidencijoje Novo Ogariove pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl “South Stream” projekto įgyvendinimo, pranešė naujienų agentūra “Interfax”.

Dokumente numatyta galimybė koncernui BASF tapti “South Stream” dalininku po atitinkamų derybų, naujos akcininkų sutarties ir naujų ilgalaikių dujų tiekimo būsimu vamzdynu susitarimų pasirašymo.

2008-aisiais “Gazprom” ir Italijos “Eni” pariteto pagrindais įsteigė bendrą įmonę “South Stream” – būsimo dujotiekio per Juodąją jūrą operatorę. Pernai birželį prie jų prisijungė Prancūzijos EDF, kuriai pažadėta ne mažesnė kaip 10 proc. dalis.

A.Mileris pareiškė, jog BASF gali pretenduoti į 15 proc. “South Stream” akcijų, ir pabrėžė. kad “Gazprom” valdys pusę visų jų.

Būsimo dujotiekio galimybių studiją ruošia Rusijos dujų monopolininkas. Dėl jo maršruto kol kas nėra galutinai apsispręsta – dujotiekis iš Rusijos per Juodąją jūrą būtų tiesiamas į Bulgariją arba Rumuniją.

“South Stream” dujotiekį planuojama pradėti tiesti 2013 metais. Pirmoji vamzdyno šaka, kurios metinis pralaidumas būtų 15,75 mlrd. kubinių metrų, pradėtų veikti pačioje 2015-ųjų pabaigoje. Iki 2018-ųjų nutiesus dar tris tokias pat šakas, Rusija naujuoju, Ukrainą aplenkiančiu vamzdynu kasmet eksportuotų 63 mlrd. kubų dujų.

Pernai sužlugus strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę konkursui ir Vyriausybei derybų keliu ieškant naujo galimo investuotojo, Lietuvos vadovė sako, kad globalūs pasaulio reiškiniai – ekonominė krizė, neramumai Šiaurės Afrikoje – turi įtakos ir naujos atominės elektrinės projektui Lietuvoje.

“Buvo penki potencialūs investuotojai, visų jų interesai buvo labai skirtingi. Yra ir objektyvios, ir subjektyvios priežastys. Subjektyvios – tai, be abejo, bendra ekonominė situacija globalioje rinkoje – tai krizė kol kas dar nesibaigusi tiek Europoje, tiek globaliame kontekste. Taip pat mes turime dabar vėl komplikacijas energetikos srityje, būtent – Šiaurės Afrika, kuri gali tiesiogiai daryti įtaką visam europiniam ir pasauliniam energetikos ir ypač naftos sektoriaus vystymuisi. Taigi, mes turime daug globalių pasaulinių reiškinių, kurie įtakoja ir tai, kas vyksta Lietuvoje”, – interviu radijo stočiai “Znad Willi” sakė D.Grybauskaitė.

Ji taip pat tvirtino, kad regioninių partnerių – Baltijos valstybių ir Lenkijos – parama naujos atominės elektrinės projektui išlieka.

“Kol kas visos Baltijos šalys ir Lenkija tvirtina, kad jeigu toks projektas bus, jos jame dalyvaus”, – sakė D.Grybauskaitė.

Pietų Korėjos bendrovei “Korea Electric Power Corp” pernai atsiėmus pasiūlymą statyti Lietuvoje naują atominę elektrinę, žlugo Lietuvos skelbtas konkursas.

Vyriausybė šių metų pradžioje iš naujo pradėjo investuotojo paieškas ir tikisi tiesioginių derybų būdu jį rasti iki šių metų vidurio.

Apie tiesioginių derybų pradžią energetikos ministras Arvydas Sekmokas oficialiai pranešė sausio 13-ąją – pagal įstatymą procesas turi būti baigtas per 6 mėnesius.

Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina per dešimtmetį pastatyti naują atominę elektrinę Visagine prie sienos su Baltarusija, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė.

Garbingų apdovanojimų pelnęs kino režisierius Emiras Kusturica pirmadienį atskleidė naują 12 mln. eurų (41,4 mln. litų) vertės projektą – sukurti filmą pagal Nobelio literatūros premijos laureato Ivo Andričiaus romaną specialiai pastatytame miestelyje.

“Ketiname pastatyti miestą, kuris atrodytų tarsi būtų pastatytas prieš 400 metų”, – naujienų agentūra SRNA citavo E.Kusturicos pasisakymą per projekto pristatymą Bosnijos ir Hercegovinos rytiniame Višegrado mieste.

Bosnių epu tapusio romano “Tiltas per Driną” (Na Drini cuprija), už kurį I.Andričius 1961 metais pelnė Nobelio literatūros premiją, veiksmas vyksta Višegrade.

Dukart “Auksinę palmės šakelę” pelnęs E.Kusturica planuoja atkurti istorinį Kamengrado miestelį netoli garsaus Višegrado tilto. Režisierius sako, kad ši kino studija po atviru dangumi vėliau pritrauktų daug turistų.

Pagal šį projektą planuojama pastatyti daugiau nei 50 akmeninių namų, taip pat bažnyčią, viešbučių, teatrą, parduotuvių ir nedidelę laivų prieplauką.

Serbų Respublikos prezidentas Miloradas Dodikas, kuris karštai palaiko šį projektą, sakė, kad miestelio statyba kainuotų 10-12,5 mln. eurų (34,5-43,2 mln. litų).

M.Dodikas pridūrė, jog šiame projekte dalyvautų daug Serbų Respublikos įmonių.

Pasibaigus 1992-1995 metais vykusiam pilietiniam karui Bosnija ir Herzegovina pasidalijo į du pusiau nepriklausomus regionus – serbų vadovaujamą Serbų Respubliką bei Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją, kurias vienija silpnos centrinės vyriausybės institucijos.

I.Andričius, kuris yra vienintelis buvusios Jugoslavijos Nobelio premijos laureatas, užaugo savo motinos šeimoje, kuri gyveno Višegrade. Prie šio miesto tekančią Drinos upė kertantis Osmanų laikų tiltas vėliau buvo išgarsintas šio rašytojo romane.

Bosnijoje gimęs serbas E.Kusturica pelnė Kanų kino festivalio “Auksines palmės šakeles” už savo filmus “Underground” (1995) ir “Tėtė komandiruotėjė” (“Otac na službenom putu”, 1985).

Lenkijos diplomatas pareiškė, jog Varšuva, kaip ir anksčiau, mano, kad nereikalingas dujotiekio “Nord Stream” (“Šiaurės srautas”), kuris turi sujungti Rusiją su Europos šalimis Baltijos jūros dugnu, projektas.

“Mes kritiškai žiūrime į šį projektą”, – interviu agentūrai “Interfax” pareiškė Lenkijos ambasadorius Rusijoje Wojciechas Zajaczkowskis (Voicechas Zajončkovskis).

Pasak jo, dujų klausimu Lenkija dažnai tampa prieštaravimų tarp kitų šalių įkaite.

“Nors mes visada buvome geri “Gazprom” partneriai, niekada jokių trinčių nebuvo, visada pinigai buvo gaunami laiku, mes kartais tapdavome trinčių tarp Maskvos ir Kijevo, tarp Maskvos ir Minsko aukomis. Vieną kartą net buvo toks atvejis, kai slėgis vamzdyne nukrito, nes reikėjo padidinti dujų tiekimą pačioje Rusijoje dėl šalčių. Maskvoje, tarkime, buvo 35, o Varšuvoje – 30. Mums nuo to nebuvo šilčiau”, – pabrėžė ambasadorius.

W.Zajaczkowskis priminė, jog kaip vienas argumentų tiesti “Nord Stream” nurodoma tai, kad “Gazprom” galės išvengti priklausomybės nuo tranzitinių valstybių.

“Na, o mes čia kuo dėti? Tai ne mūsų problemos. Mes mokame laiku, o slėgis nukrito. Dabar mums gali susidaryti situacija, kad mums reikės dujas pirkti, pavyzdžiui, per Vokietiją. Manote, kad tai bus pigiau?”, – pažymėjo jis.

Lenkijos diplomatas taip pat skeptiškai vertina Varšuvos galimybę prisijungti prie “Nord Stream”.

“Pas mus vamzdis nutiestas. Kam dėti pinigus, jei mes jau turime vamzdį, kuriuo galime gauti pigesnių dujų. Taigi ekonominiu požiūriu, mūsų nuomone, tai netikslinga. Jeigu visus politinius aspektus atmesime į šalį, tai tiesiog ekonominiu požiūriu šis projektas mums netikslingas”, – sakė jis.

Be to, ambasadorius pažymėjo, kad yra ir ekologinės problemos aspektas.

“Tai atskiras pluoštas klausimų, susijęs su Baltijos jūros ekologija, su dar negalutinai žinoma vieta, kur nuskandinti Antrojo pasaulinio karo laikų cheminiai šaudmenys. Čia padariniai nenumatomi – gal jokių padarinių nebus, o gal bus”, – mano jis.

Bet kurioje civilizuotoje šalyje žlugęs projektas vadinamas žlugusiu, tačiau Lietuvoje, net statant ne sodo namelį, o atominę elektrinę, tai vadinama proceso pradžia.

Paaiškėjus, kad tapti naujos Lietuvos atominės elektrinės strateginiu investuotoju panoro vos viena įmonė pasaulyje – Korėjos bendrovė “Korea Electric Power Corp.”, bet ir ji pasitraukė, premjeras Andrius Kubilius ėmė džiūgauti tokiu dideliu Energetikos ministerijos nuveiktu darbu.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas džiūgavo iš paskos, o premjeras net pabrėžė, kad nepavykusio projekto vadovu – ministru – jis “visiškai pasitiki”.

Vakar jau džiūgavo energetikos viceministras Romas Švedas, prabilęs, kad viskas apie naujus jėgainės statybų investuotojus paaiškės jau po Naujųjų, nors per metus to nesugebėta išsiaiškinti.

„Respublika“ rašo:

„Šis išsiaiškinimas bus efektyvus, matyt, todėl, kad Energetikos ministerijoje jau prisiminti net bolševikiniai stachanovietiški užmojai.

“Kandidatų skaičius neribojamas, interesą mes turime nuo pat proceso pradžios. Mes kalbėsimės su visais. Plieną reikia kalti, kol karštas, kol yra visų regioninių partnerių parama, mes nedelsdami pradedame darbą, – revoliucingai vakar Seime kalbėjo R.Švedas. – Mes turime neprarasti laiko ir Kalėdų periodą išnaudoti informacijos apibendrinimui, konsultacijas pradėsime nuo sausio, manau, kad tai yra poros trejeto, daugiausiai keturių mėnesių klausimas. Mes tada žinosime, ar projektas domina potencialius investuotojus”.

R.Švedas kiek praskleidė strateginių investuotojų medžioklės paslaptį ir paaiškėjo, kad Lietuvos iškeltus reikalavimus atitiko penkios, tačiau savo atsakymus pateikė dvi įmonės.

Kartu viceministras pridūrė, kad didelių įmonių energetikos pasaulyje “yra daugiau nei dešimt, o technologijų gamintojų – labai daug”.

Kaip rašo „Respublika“, viceministras R.Švedas vakar patvirtino, kad itin brangi naujo branduolinio reaktoriaus statyba neišspręstų Lietuvos energetinių problemų.

Dabar valstybė apie 80 proc. visos elektros importuoja iš Rusijos, o pastačius naują jėgainę ši priklausomybė sumažėtų tik 30 proc.

A.Kubiliaus pradėtas kalbas apie žlugusį, bet nesužlugdytą atominį projektą vakar tęsė ir Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas.

“Komisija įsitikino, kad projektas nežlugo, mes tebeturime regioninius partnerius, Europos Komisijos paramą ir turime galimybę derėtis su visais potencialiais strateginiais investuotojais”, – sakė R.Žilinskas.

Iš kur gauta informacija apie “regioninių partnerių” ar Europos Komisijos paramą Lietuvos atominiam projektui, R.Žilinskas nepaaiškino, tačiau kol kas žinoma tik tai, kad ši parama tėra simbolinė.

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius “Respublikai” teigė, kad Lietuva nėra kreipusis į ES prašydama, kad mūsų amžiaus statybos būtų įtrauktos į strateginių projektų sąrašą.

Seimo Atominės energetikos komisijos narys Kęstutis Daukšys įsitikinęs, esą prasidėsiančios tiesioginės derybos su strateginiais investuotojais būtų nepalankios Lietuvai. Parlamentaro teigimu, jeigu iš varžybų dėl mūsų atominių statybų pasitraukė geriausią pasiūlymą pateikę korėjiečiai, kiti investuotojai siūlys tik prastesnes sąlygas.“

Zigmantas Balčytis – Europos Parlamento narys:

Investuotojo konkursas, švelniai tariant, nepavyko. Mes turėjome siekį kaip nedidelė valstybė išlikti atominės energetikos šalimi, bet, deja, regioniniai partneriai turi savo planus, apie kuriuos mes turbūt ne visada ir žinome.

Dabar premjeras A.Kubilius ir ministras A.Sekmokas kalba apie tiesiogines derybas su strateginiais investuotojais, tačiau aišku, kad tai neduos teigiamo rezultato.

Man sunku pasakyti, kodėl su visuomene vis dar žaidžiamas toks žaidimas, nes iki šiol nėra nutraukta slaptumo skraistė nuo jau pasibaigusių nesėkmingų strateginio investuotojo paieškų. Keista ir tai, kad iki šiol nėra duomenų, jog Vyriausybė dėl elektrinės statybos būtų kreipusis į Europos Komisiją.

Tokie projektai, kai objektams ketinama skirti dešimtis milijardų litų iš valstybės biudžeto, privalo būti skaidrūs. Kam reikalinga tokia migla – sunku pasakyti.

Prieš pusmetį dar buvau gana didelis atominės energetikos šalininkas, bet per tą trumpą laiką daug kas pasikeitė. ES jau garantavo, kad po dešimties metų galėsime rinkos kainomis pirkti elektrą ir dujas, tad mūsų naujasis reaktorius tikrai negalėtų konkuruoti.

Juo labiau kad į ES rinką su pigia elektros energija ketina išeiti ir Rusija, statysianti atominę elektrinę Kaliningrado srityje, kažką planuoja Baltarusija ir net ta pati Lenkija.

Taip, Lenkijos premjeras lyg ir yra išreiškęs paramą mūsų naujai atominei elektrinei, tačiau visada svarbu planuojant tokius objektus galvoti, iš ko tai bus finansuojama.

Lenkai turbūt tik iš mandagumo vis remia Lietuvą. Solidarumas yra solidarumas, bet nacionaliniai interesai visuomet yra svarbiausi. Bene visos Europos valstybės jau yra deklaravusios savo nacionalinius energetinius interesus, ką Lietuvai jau reikėjo seniai žinoti.

„Vilniaus diena“ praneša:

„Lietuvos Vyriausybė praėjusį penktadienį paskelbė, jog pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei “Kepco”, Lietuvai kol kas nepavyko išrinkti strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę.

Tačiau Lietuva teigia įgavusi daug politinės patirties ir tikisi, kad tiesioginėms deryboms su galimais investuotojais į naują atominę elektrinę jai reikės kur kas mažiau laiko, – informuoja BNS.

Teigiama, kad derėtis bus kviečiamos ir konkurse jau dalyvavusios penkios kompanijos, kurios atitiko kvalifikacijos reikalavimus, ir nauji galimi strateginiai partneriai.

Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina pastatyti naują atominę elektrinę Visagine prie sienos su Baltarusija, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė“.

Trys Baltijos šalys ir Lenkija teigia teberemiančios atominės elektrinės Lietuvoje projektą, kuris padėtų užtikrinti stabilų ir saugų elektros energijos tiekimą Baltijos regione, taip pat ilgalaikį visavertės Baltijos šalių integracijos į Europos energetikos rinką tikslą.

Susitikime su Guentheriu Oettingeriu (Giunteriu Otingeriu), už energetiką atsakingu Europos Komisijos (EK) nariu, keturių valstybių atstovai patvirtino, kad šalys yra pasiryžusios laiku ir nuosekliai įgyvendinti Baltijos valstybių energijos rinkos ir jungčių planą (BEMIP) ir taip pat sieks ilgalaikio tiklso vienu metu prijungti Baltijos valstybes prie Europos elektros tinklo.

Susitikime kalbėta apie pažangą siekiant integruoti Baltijos elektros rinką į Europos Sąjungos rinką, taip pat apie naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą, teigiama G. Oettingerio tarnybos pranešime.

Susitarta po pusmečio surengti naują susitikimą, kuriame būtų apžvelgta padaryta pažanga ir nustatyti tolesni veiksmai. Į kitą susitikimą gali būti pakviesta Suomija.

Trys Baltijos šalys įsipareigojo parengti bendras politikos priemones dėl prekybos su Europos ekonominei erdvei (EEE) nepriklausančiomis šalimis principų ir jas įgyvendinti.

Be to, susitikimo dalyviai įsipareigojo laiku įgyvendinti trečiąjį energetikos rinkos paketą.

Sostinėje rengtas automatinės dviračių nuomos sistemos projektas galutinai nukraujavo. Bent jau šiemet vilniečiai dviračių nuomos terminalų tikrai neišvys.

Antrąkart Vilniaus savivaldybės skelbtas viešųjų pirkimų konkursas įrengti terminalus baigėsi fiasko, rašo “Vilniaus diena”.

Nors devyni potencialūs konkurso dalyviai buvo užsiregistravę elektroninėje viešųjų pirkimų sistemoje, konkrečių pasiūlymų Vilniaus miestui nepateikė nė vienas tiekėjas.

Savivaldybė ieško priežasčių, kodėl investuotojai ignoruoja Vilnių.

“Kelios įmonės, užsiimančios tokių dviračių sistemų diegimu Europoje, nurodė, kad viena iš priežasčių nedalyvauti konkurse yra ta, jog paskelbtu pirkimu perkama tik dviračių sistema be jos eksploatacijos”, – vieną iš tiekėjų motyvų įvardijo dviračių nuomos terminalų projektą koordinuojančios savivaldybės įmonės “Susisiekimo paslaugos” direktorius Gintas Bliuvas.

Be to, paskelbus konkursą, iš bendrovės “Urbico” buvo gauta pretenzija dėl savivaldybės pageidaujamų sistemos įdiegimo terminų, nurodytų konkurso dokumentacijoje.

Į Urbico” pastabą buvo iš dalies atsižvelgta. Savivaldybė pakoregavo terminus, buvo pratęstas pasiūlymų teikimo laikotarpis. Tačiau šios pastangos teigiamų rezultatų konkurso baigčiai nedavė. Galiausiai potencialūs konkurso dalyviai nurodė, kad užsitęsus pirkimo procedūroms, iš esmės tapo neįmanoma įdiegti dviračių nuomos sistemos šį sezoną.

“Susisiekimo paslaugos” artimiausiu metu tarsis su savivaldybės administracija, kokiu keliu toliau eiti, vykdant projektą.

“Tikėtina, kad dėl procedūrų trukmės sistema pradėtų veikti tik kitą vasarą”, – perspektyvą brėžė G.Bliuvas.

Gegužę pirmą kartą skelbtame savivaldybės konkurse įrengti dviračių nuomos terminalus nepanoro dalyvauti nė viena įmonė. Konkursu nesusidomėjo nei Lietuvos, nei užsienio kapitalo bendrovės.

Potencialius rangovus atgrasė nepatrauklios projekto finansavimo sąlygos: pagal jas rangovas projektą būtų galėjęs vykdyti tik gavęs kreditą, nes Vilnius nesiūlė jokio avanso, o atsiskaityti buvo numatoma per trejus metus.

Bendrovės “JCDecaux Lietuva”, turinčios nemenką dviračių terminalų diegimo patirtį, generalinė direktorė Žaneta Fomova gegužę neslėpė, kad pagrindinei įmonės bendrovei buvo siunčiamos savivaldybės skelbto konkurso sąlygos.

Atsakymo sulaukta konkretaus – konkurse nedalyvauti. “Investicijos į Vilnių ir taip labai didelės. “JCDecaux” dirba 59 šalyse. Bendrovės analitikų grupė nusprendė, kad šiandien yra patrauklesnių kraštų investuoti”, – aiškino Z.Fomova.

Nuo metų pradžios planuota Vilniuje įrengti 21 dviračių nuomos punktą, kuriuose iš viso būtų 200-250 dviračių. Terminalai būtų buvę įkurti centrinėje miesto dalyje ir senamiestyje maždaug 200-500 metrų atstumu vienas nuo kito.