Siekdamas pašalinti Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą Kęstutį Betingį, generalinis prokuroras Darius Valys siekia atsikratyti paskutinio didelį autoritetą tarp kolegų turinčio prokuroro, drįstančio atvirai reikšti savo nuomonę ir principingai ją ginti.

Tai, kad generalinis prokuroras D.Valys nutarė neatsižvelgti į prokurorų Atrankos komisijos išvadą, vienareikšmiškai sakančią, jog iš visų kandidatų į Kauno apygardos vyriausiuosius prokurorus pats geriausias yra dabartinis jos vadovas K.Betingis, vienu metu ir stebina, ir nestebina.
Stebina, nes kurių galų reikalinga toji Atrankos komisija, sudaryta iš Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės atstovų, atitinkama balų sistema vertinanti visų kandidatų gebėjimus deramai atlikti pareigas, jeigu generalinis prokuroras, kaip teigia jo atstovė spaudai, gali į jas neatsižvelgti? D.Valys, niekam nieko neaiškindamas, tiesiog paskelbė pakartotinę atranką, kartu aiškiai parodydamas, kad daugiau nei dešimtmetį Kauno apygardos prokurorams vadovaujantis K.Betingis jam neįtinka.
Nestebina, nes visi žino D.Valio požiūrį į užsispyrusį, karštakošį, bet principingą ir atvirai savo nuomonę reiškiantį prokuratūros veteraną K.Betingį. Tą patį K.Betingį, kuris, Generalinės prokuratūros vadovybei visuomenės akyse bandant jį padaryti atpirkimo ožiu už nevykusiai tirtą Drąsiaus Kedžio bylą, prieš trejus metus atvirai pareiškė: „Prokuratūra šiandien nebetarnauja žmonėms, kaip galėtų tarnauti, jai galima daryti įtaką iš visų pusių. Prokuratūroje nėra stuburo, nėra pozicijos, kas galėtų vykdyti šią politiką – tarnauti valstybei, o pirmiausia žmonėms.“ Už šį atvirumą K.Betingis netrukus gavo tarnybinę nuobaudą ir buvo verčiamas atsistatydinti savo noru, o kai to nepadarė, nušalintas vadovybės įsakymu. Bet K.Betingis, apskundęs teismui jį į paprastus prokurorus pažeminusio tuomet laikinai generalinio prokuroro pareigas ėjusio Raimondo Petrausko sprendimą, susigrąžino Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro postą, nors pakeliui dar turėjo laimėti Vyriausiajame administraciniame teisme, kuriam jo pergalę pirmosios instancijos teisme skundė jau nebe laikinas, o nuolatinis Generalinės prokuratūros vadovas D.Valys. Kuris generalinis norėtų turėti tokį pavaldinį, prikišamai įrodantį savo viršininkui, kad šis neišmanąs įstatymų? Ir ne tik įrodantį, bet ir priverčiantį teisme buvusius prokuratūros vadovus prisipažinti, jog šie jį atleisti norėję ne dėl tarnybinių nusižengimų ar blogo darbo, o tiesiog iš baimės. „Tuo metu aš maniau, kad tai išeitis, – Vilniaus apygardos administraciniame teisme lemeno R.Petrauskas, bandydamas pasiaiškinti, kodėl reikėjo atleisti iš darbo K.Betingį. – Tikslas buvo vienas – noras sustabdyti puolimą prieš prokuratūrą.“
Trejus metus D.Valys ne savo noru privalėjo kęsti maištininką, kuris vien savo buvimu Kauno apygardos prokuratūros vadovo poste kasdien kvestionuodavo ir taip nedidelį vadovo autoritetą. Nujausdamas, kad ši jo kadencija veikiausiai paskutinė ne tik Kauno apygardos, bet ir apskritai prokuratūroje, K.Betingis atvirai kritikuodavo D.Valio atliktą prokuratūros reformą, pirštu baksnodamas į akivaizdžiai prastą jos eigą. „Reformą sugalvojus ir ją vykdant, pirmiausia reikia nepamiršti, kad reformuojamoje struktūroje dirba žmonės, – pernai „Vakarų ekspresui“ sakė K.Betingis. – Jų motyvacija išlieka neigiama, nes prokuratūros reforma daug ką išjudino, bet darbo krūviai žmonėms visose ikiteisminio tyrimo institucijose nemažėja. Pas mus neliko vairuotojų, mažiau dabar turime valytojų, deja, prokurorų padėjėjų, padedančių prokurorams vykdyti funkcijas, nepadaugėjo – visoje apygardoje jų yra vos keli. Dešimt prokurorų – vienas padėjėjas.“
Bet didžiausia K.Betingio nuodėmė generalinio prokuroro akyse ta, kad jis ne tik pats maištavo ir kritikavo vadovybę, bet ir ragino tą daryti kitus prokurorus: “Ne vienas pareigūnas išsako apgailestavimą, kad nemėgino dėl savo teisių pakovoti. Reikia nebijoti sakyti ir kartu siūlyti, kaip būtų geriau. Tačiau suprantu ir nusivylusius. Neaktyvumas ne su šia diena atėjo, o dėl to, kad pareigūnai supranta: skųsies, gali turėti problemų, jei pasakysi nuomonę – sulauksi pasekmių. Tad išgyvenimų dėl rytojaus, aišku, yra, nes kai kam tos pasekmės jau parodytos“, – yra sakęs K.Betingis.
K.Betingis pats yra gyvas pavyzdys, kas Lietuvoje ištinka prokurorus, kurie mano, jog visi piliečiai, nepaisant užimamų pareigų ar įtakos visuomenėje, yra lygūs prieš įstatymą. Šiuo požiūriu jis tiesiog unikalus, nes įvairiais laikais sugebėjo užsitraukti visų šalies vadovų rūstybę.
Pirmą kartą tai nutiko prieš du dešimtmečius, kai K.Betingis, tuo metu vadovavęs Sausio 13-osios bylos tyrimui, iškvietė į apklausą tuometį prezidentą Algirdą Brazauską. Šis paskui dar ilgai maurojo ir griaudėjo: “Kaip išdrįsta!? Jį, pirmąjį prezidentą, kažkoks prokuroras į apklausą kviečia?! Šaukimu, susirašytu ant paprasto popieriuko, dargi su įplėštu kampu?!!” Regis, tuomet labiausiai A.Brazauską įsiutino ne tiek tai, kad kažkas bando jį apklausti, o kad šaukimas buvo ne ant kreidinio popieriaus aukso raidėmis surašytas ir ne kurjerio, bet paprastu paštu į Prezidentūrą atsiųstas, nes dar ilgai tą įplėštą kampelį prisimindavo.
K.Betingis užrūstino ir prezidentą Valdą Adamkų, kai 2002-ųjų pradžioje pradėjo tirti „Lietuvos ryto“ krepšinio arenos privatizavimą ir surengė kratą klubo buhalterijoje, įsikūrusioje ten pat, kur ir tuomet įtakingiausio dienraščio redakcija.
“Lietuvos rytas” spaudė mus ir prezidentą, o prezidento atoveiksmis vėlgi kliuvo mums, – 2004 m. vasarį, iškviestas pasiaiškinti į Seimą, parlamentarams pasakojo tuometis generalinis prokuroras Antanas Klimavičius. – 2002 m. nuo vasario iki gruodžio pabaigos dienraščio redakcijos skiltyje “Laiko ženklai” bent kas trečiame numeryje buvo dergiama prokuratūra, aš asmeniškai ir Betingis. Dėl to dergimo prezidentas buvo labai susirūpinęs ir sakė man: daryk ką nors, generalini prokurore, kad šito nebūtų, kad šita istorija baigtųsi. Aš manau, kad ir prezidentui buvo daromas spaudimas, aš mačiau, koks jis buvo susirūpinęs.”
Istorija baigėsi tuo, kad Generalinė prokuratūra tyrimo atsisakė, V.Adamkus, pasinaudojęs pasikeitusia generalinio prokuroro pavaduotojų skyrimo tvarka, iš esmės atleido K.Betingį iš šių pareigų, o A.Klimavičius ištrėmė jį į Kauno apygardos prokuratūrą.
Taip prokurorams ant K.Betingio kailio buvo parodyta, kad Lietuvoje įstatymas ne visiems vienodai rašytas, bet netgi būdamas tremtyje jis išliko maištingas profesionalas ir nepriklausomos prokuratūros simbolis. Todėl dabar galutinai iš jos šalinamas.

“Šios pataisos – kokybiškai naujo prokuratūros raidos etapo pradžia. Sukurti įrankiai leis sparčiau vykdyti permainas prokuratūroje bei grąžinti visuomenės pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis”, – pabrėžė šalies vadovė.

Prezidentės inicijuotomis pataisomis visiems vadovaujančias pareigas užimantiems prokurorams nustatytas penkerių metų tarnybos laikotarpis ir uždrausta tas pačias pareigas eiti daugiau nei dešimt metų iš eilės. Nuosekli prokuratūros vadovų kaita paskatins sveiką konkurenciją, užtikrins skaidresnį ir efektyvesnį prokurorų darbą, motyvuos prokurorus siekti geresnių darbo rezultatų.

Prokurorų atranką, tarnybos vertinimą ir nusižengimų tyrimą bei atestaciją vykdys specialios komisijos, kuriose nuo šiol galės dalyvauti ir visuomenės atstovai. Atviresnė prokuratūros veikla užtikrins objektyvesnių ir skaidresnių sprendimų priėmimą ir padidins visuomenės pasitikėjimą prokuratūra.

Įstatyme taip pat nustatyta kokybiškai nauja prokurorų atrankos procedūra – į visas be išimties prokurorų pareigas atrankos bus vykdomos viešo konkurso būdu, kuriame laisvai galės dalyvauti visi įstatymo reikalavimus atitinkantys pretendentai.

Iš esmės keisis ir prokurorų tarnybinės atsakomybės vertinimo tvarka – visi prokurorų nusižengimai bus tiriami Prokurorų etikos komisijoje, kurią sudarys ne tik prokurorai, bet ir visuomenės atstovai. Tarnybinėn atsakomybėn prokurorai galės būti patraukti ne tik jo vadovybės, bet ir visuomenės iniciatyva.

prokuiratuta24551

“Tokių pakeitimų poreikis buvo akivaizdus jau seniai, tačiau vis nepavykdavo susitarti, kaip turi būti sprendžiamos susikaupusios problemos”, – antradienį interviu Žinių radijui apie praėjusią savaitę Seimo patvirtintą prokuratūros reformą sakė N.Udrėnas.

Svarbiausiais prokuratūros sistemos pertvarkos pakeitimais jis įvardijo įvestas kadencijas vadovaujantiems prokurorams ir sistemos atvėrimą žmonėms iš šalies atrenkant bei vertinant prokurorus.

“Svarbiausi pakeitimai – visiems be išimties vyriausiasiems prokurorams įvedamos kadencijos ir jų skaičius ribojamas. Tai užtikrins nuoseklią vadovų kaitą, paskatins sveiką konkurenciją, tiek esamų vadovų, tiek pageidaujančiųjų jais tapti motyvaciją siekti geresnių rezultatų. Antra – prokurorų atranka, tarnybos vertinimas, pažeidimų tyrimas bus pavestas specialioms komisijoms, kuriose, skirtingai nei iki šiol, bus ne tik prokurorai, bet ir žmonės iš šalies, iš kitų institucijų deleguoti atstovai”, – kalbėjo N.Udrėnas.

Jis tvirtino, kad prokuratūros sistemai nepriklausančių dalyvių įtraukimas į procesus, kurie visuomet buvo uždari, ne tik “užtikrins objektyvių sprendimų priėmimą, bet ir padidins visuomenės pasitikėjimą šiais procesais”.

Seimas praėjusią savaitę priėmė Prokuratūros įstatymo pataisas, kurios iš esm
ės keičia Lietuvos prokuratūros sistemą. Vietoj trijų pakopų ją sudarys dvi – Generalinė prokuratūra ir penkios apygardos prokuratūros, o šiuo metu veikianti 51 apylinkės prokuratūra taps apygardos prokuratūrų padaliniu. Vadovaujantiems prokurorams įvedamos 5 metų kadencijos ir numatyta, kad tų pačių pareigų jie negalės eiti ilgiau kaip 10 metų iš eilės.

Įstatymu taip pat norima glaudesnį padaryti prokuratūros ir  Vyriausybės bendradarbiavimą. Numatyta, kad Vyriausybė, garantuodama valstybės saugumą ir viešąją tvarką, savo veiksmus koordinuoja su generaliniu prokuroru. Generalinis prokuroras savo ruožtu apie prokuratūros ne proceso veiklą teikia informaciją Vyriausybei.

Be to, premjeras, greta Seimo pirmininko ir prezidento, skirs savo atstovus į Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos ir Atestacijos komisijas.

BFL

Generalinė prokuratūra (GP), tirdama 1991 metų Sausio 13-osios įvykių bylą, nesiėmė visų priemonių, kad ji būtų ištirta kuo greičiau, konstatavo parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komitetas.

Dėl komiteto patvirtintų išvadų dar balsuos Seimas.

Trečiadienį patvirtintose išvadose rašoma, kad GP ne visada laikėsi baudžiamojo proceso principo veiksmus atlikti per įmanomai trumpiausią laiką, siekiant kuo greičiau nustatyti ir patraukti atsakomybėn baudžiamąsias veikas padariusius asmenis.

Tai rodo ir faktas, kad ši byla, nepaisant jos sudėtingumo ir svarbos Lietuvai, nuo 2003 metų spalio iki 2010 metų gruodžio buvo pavesta tirti vienam Generalinės prokuratūros prokurorui, teigiama išvadose.

Taip pat komiteto išvadose teigiama, jog atskirų įtariamųjų veikos pagal 2003 metais įsigaliojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl genocido ir karo nusikaltimų perkvalifikuotos tik po 7 metų, tad “Generalinė prokuratūra nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad Sausio 13-osios bylos kaltininkų veikos būtų tinkamai teisiškai įvertintos”.

“Išvados yra tokios, kad labai ištemptai vyko procesiniai veiksmai, įvertinant net tai, kad kita šalis atsisakydavo išduoti (įtariamuosius – BNS), buvo tokie periodai, kai procesiniai veiksmai po keletą metų nevyko. Buvo periodas, kai bylą tyrė vienas prokuroras”, – trečiadienį žurnalistams pristatydamas išvadas sakė TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.

Jis taip pat pabrėžė, kad Generalinė prokuratūra, nors 1994 metais kreipėsi į Seimą, kad būtų pakeisti įstatymai ir leistų ikiteisminį tyrimą baigti nedalyvaujant įtariamajam, vėliau nebekėlė klausimo, kad tokie pakeitimai būtų padaryti.

“Iki pat praėjusių metų tie kreipimaisi nebuvo kartojami – juk keičiasi Seimo daugumos, keičiasi požiūriai, keičiasi nuostatos. Reikėjo dažniau belstis, ir būtų buvę atidaryta, kaip kad buvo praėjuiais metais atidarytos durys į ikiteisminio tyrimo užbaigimą, galėjo būti aktyvesni”, – sakė S. Šedbaras.

1994 metais gavęs tuomet generalinio prokuroro pareigas ėjusio Artūro Paulausko siūlymus keisti Baudžiamojo proceso kodeksą, neleidusį parengtinio tardymo atlikti nedalyvaujant įtariamajam, Seimas juos padėjo į stalčių. Minėti pakeitimai Baudžiamojo proceso kodekse padaryti praėjusiais metais.

TTK pirmininkas S. Šedbaras stebėjosi, kodėl A. Paulauskas, pats kreipęsis į Seimą dėl įstatymų pataisų, vėliau tapęs parlamento pirmininku tokių pataisų neinicijavo.

“Tuometinis generalinis prokuroras A.Paulauskas 1994  metais ir kreipėsi į Seimą, Seimo pirmininko pavaduotojas Egidijus Bičkauskas be jokios eigos tą popierių padėjo į archyvą, bet tapęs Seimo pirmininku (A.Paulauskas – BNS) prie to klausimo negrįžo. Net keista, tai kas čia buvo – tokia politinė nuostata, politinis požiūris į bylą? Sunku pasakyti, kodėl jis neužilgo tapęs Seimo pirmininku negrįžo prie šitų klausimų, prie pasiūlymų, kuriuos pats buvo pasirašęs”, – svarstė TTK vadovas.

A. Paulauskas trečiadienį BNS teigė, kad Seimo pirmininku tapo 2000 metais, tad nuo kreipimosi jau buvo praėję šešeri metai, ir sakė nežinojęs, kad jo siūlyti pakeitimai nebuvo padaryti, o iš prokuratūros tvirtino signalų nesulaukęs.

“Iš kur aš galėjau žinoti, kad tie pakeitimai nepadaryti? Kiek metų praėjo nuo nuo kreipimosi, kol tapau Seimo pirmininku? Aš juk tų bylų neturėjau tuo metu, ir, kiek suprantu, prokurorai turėjo kreiptis, jei reikėjo tokių pataisų, bet niekas nesikreipė”, – kalbėjo A. Paulauskas.

Pernai rudenį parlamento vadovė Irena Degutienė ir kai kurie kiti valdantieji politikai apkaltino Generalinę prokuratūrą neveiklumu tiriant 1991 metų Sausio 13-osios įvykių bylą.

I.Degutienė pavedė TTK atlikti parlamentinį tyrimą, ar prokurorai nevilkino šios rezonansinės bylos tyrimo.

1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių.

Daugelis Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų, tarp jų – ir nuteistasis Stanislavas Mickevičius, išvengė bausmės, nes pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje ir Baltarusijoje.

Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje yra 23 įtariamieji, iš jų 21 yra Rusijos, du – Baltarusijos piliečiai.

Anot prokuratūros, pernai 23 įtariamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 100-ąjį straipsnį, kuris numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis ir kuriam netaikoma senatis. Šiuo metu vykdoma įtariamųjų tarptautinė paieška Europos Sąjungos erdvėje, jiems išduoti Europos arešto orderiai.

BFL

Jame diskutuota, kaip paskirstyti baudžiamąsias bylas, kad jos būtų ištirtos operatyviau ir sklandžiau.

“Mūsų, kaip centrinių institucijų, tikslas – prioritetinių bylų, tokių kaip VšĮ “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″, Valdovų rūmų ar Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcijos ir kitų tyrimas. Tai rezonansinės bylos, kurių atomazgos laukia visuomenė. Į jas turi būti sutelktas visas centrinių aparatų dėmesys. Smulkesnės bylos turi būti perkeliamos į teritorinius padalinius”, – įsitikinęs D. Raulušaitis.

Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko, abiem institucijoms aptariant būsimus veiksmus ir sprendimus, “rezultatai būtų pasiekiami greičiau ir kokybiškiau”.

Susitikimo metu, pasak Generalinės prokuratūros pranešimo spaudai, taip pat buvo aptartos neteisėto praturtėjimo bylos, tyrimai dėl tautinės nesantaikos kurstymo.

Institucijų vadovai nutarė derinti ir metinius strateginius planus.

Ignalinos atominės elektrinės (AE) administracija penktadienį kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai “neskaidraus ir neefektyvaus” jėgainės eksploatavimo nutraukimui skirtų lėšų panaudojimo.

Viešai išplatintame pranešime teigiama, kad galimai nusikalstami veiksmai gali atnešti dešimtis milijonų litų nuostolių ir diskredituoti Lietuvą prieš Europos Sąjungą (ES), kuri parėmė 2009 metų pabaigoje uždarytos elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbus.

Anot pranešimo, yra įtarimų, jog buvusios Ignalinos AE vadovybės ir kitų darbuotojai nusikalstami veiksmai galėjo lemti naujos laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos projekto (B1 projektas) vėlavimą ir brangimą.

Visagino miesto apylinkės prokuratūros prašoma ištirti veiksmus, atliktus 2003-2009 metais.

Skunde teigiama, kad tuometinė IAE vadovybė ignoravo nepriklausomų ekspertų komisijos išvadą, jog konsorciumo GNS-NUKEM pasiūlymas neatitinka viešųjų pirkimų konkurso techninės specifikacijos reikalavimų ir pasirašė sutartį dėl projekto B1 įgyvendinimo su konsorciumu GNS-NUKEM.

Teigiama, kad 2005 metais pasirašyta ir 2009 metais pakeista sutartis buvo sudaryta pažeidžiant įstatymus, Ignalinos AE įstatymus, darbo reglamentą.

“Nebuvo laiku ir tinkamai parengti visi reikiami techniniai sprendimai, kurie užtikrintų tinkamą projekto B1 įgyvendinimą, todėl šiuos sprendimus IAE priversta daryti dabar, kai projektas B1 jau yra įgyvendintas apie 60 proc.”, – sakoma valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė pranešime spaudai.

Teigiama, kad dėl projekto B1 vėlavimo 2-ojo bloko reaktoriuje ir abiejų blokų baseinuose tebėra laikomas kuras, o IAE dėl tokio vėlavimo patiria papildomas išlaidas, kurios preliminariais skaičiavimais sudarys apie 56 mln. litų.

“Įmonė taip pat patiria tiesioginius nuostolius dėl projekto B1 kainos padidėjimo, taip pat reikalingi papildomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai komerciniams ginčams su rangovu vykdyti. IAE buvo priversta samdyti teisininkus ir užsienio konsultantus sutartims išanalizuoti ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą tolesnį projekto B1 įgyvendinimą ir papildomą įmonės, kaip užsakovo, teisių apsaugą”, – teigia įmonė.

Veido archyvas

Anot Ignalinos AE vadovybės, projekto vėlavimas, išaugusi projekto kaina, komerciniai ginčai su rangovu suteikia ES institucijoms galimybę kelti klausimą dėl galimai neskaidraus ir neefektyvaus iki šiol IAE eksploatacijos nutraukimui skirtų lėšų panaudojimo.

“Todėl yra diskredituojamas Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, ir Ignalinos AE vardas atominės energetikos srityje, yra apsunkinamos Lietuvos Respublikos derybos dėl IAE eksploatacijos nutraukimo proceso finansavimo naujos finansinės perspektyvos 2014-2020 metų laikotarpiu”, – sakoma pranešime spaudai.

Dėl suklastotų Kauno apygardos teismo teisėjų parašų penki nuteistieji į laisvę išėjo 2-3 metais anksčiau.

Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad priimti nutarimai pradėti procesus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nuteistųjų Artūro Kaznovskio, Gintaro Grubio, Algirdo Klimavičiaus, Šarūno Budvyčio ir Alvydo Šimkaus-Deinekos lygtinio paleidimo bylose.

“Visi nuteistieji buvo paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-2011 metais priimtomis nutartimis, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, gali būti suklastotos. Šiomis nutartimis nuteistieji A.Kaznovskis, G.Grubys, A.Klimavičius, Š.Budvytis ir A.Šimkus-Deineka iš laisvės atėmimo vietų paleisti 2-3 metais anksčiau, neatlikę jiems paskirtų bausmių”, – teigiama prokuratūros pranešime.

Šių metų vasarį Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.

Sausio pabaigoje Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Kęstutis Dargužis ir Regina Cemnolonskienė pranešė, kad jų priimtos nutartys nesutampa su tuo, kas parašyta pačiose nutartyse – esą teisėjų kolegija buvo nusprendusi atmesti apeliacinius nuteistųjų skundus dėl lygtinio paleidimo, tačiau rezoliucinėse dalyse parašyta, kad skundai yra tenkinami, taip pat ant tokių nutarčių galėjo būti suklastoti teisėjų parašai.

Parašų klastojimu įtartas teisėjas Arvydas Stankus.

Dėl šio įvykio atsistatydino Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis.

Po šio įvykio Teisėjų taryba nusprendė patikrinti per 2 tūkst. apylinkių ir apygardų teismų priimtų sprendimų dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo.

Prokuratūros sistemoje pradėjus permainas Lietuvos prokurorai įkūrė profesinę sąjungą, rašo “Lietuvos rytas”.

“Vienytis mus paskatino pesimistinės nuotaikos, nestabilumo ir neaiškumo dėl ateities jausmas”, – sakė vienas profesinės sąjungos įkūrėjų, Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paskelbė parengusi Prokuratūros įstatymo pataisas, kuriose numatoma vadovaujančias pareigas einančių prokurorų rotacija. Jie šiuos postus galėtų užimti ne daugiau kaip dvi kadencijas.

Prokurorų profesinė sąjunga įregistruota prieš savaitę, tačiau daugumai pareigūnų pranešimai apie naują organizaciją buvo išplatinti ketvirtadienį.

Profesinę sąjungą įsteigė 29 prokuratūros darbuotojai.

Iki ketvirtadienio jų skaičius jau siekė apie 50. Kol kas aktyviausi – rajonų prokuratūrose dirbantys pareigūnai.

J.Rėksnys teigė, kad pradėjus prokuratūros reformą darbuotojus apėmė pesimistinės nuotaikos. Apie reformą nuolat kalbantys valstybės ir Generalinės prokuratūros vadovai prokurorams neteikia jokios informacijos. Prarasti savo darbo vietas bijo ir ilgametę patirtį turintys, ir jauni prokurorai.

Generalinė prokuratūra (GP), sausio pabaigoje raportavusi apie vykdomą reformą, susigriebė, kad ji vyksta ne pagal tą įstatymą.

Nusprendęs reorganizuoti krašto prokuratūras iš esmės reformuojant struktūrą, keičiant prokurorų darbo metodiką, stiprinant specializaciją, generalinis prokuroras Darius Valys pasinaudojo Viešojo administravimo įstatyme numatyta galimybe plėsti biurokratinį aparatą.

Tačiau šis įstatymas skirtas tik toms valstybės, savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veiklos nereglamentuoja atskiras įstatymas, rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Viešojo administravimo įstatyme numatyta, kad įstaigos padaliniu gali būti departamentas, skyrius, poskyris, o departamentą sudaro ne mažiau kaip du skyriai. Šiuo keliu ir pasukta reformuojant GP.

“Efektyvesnį Generalinės prokuratūros darbą po reformos užtikrins ir du naujai pertvarkyti departamentai: Baudžiamojo persekiojimo departamentas bei Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, kiekvienas turintis po tris skyrius”, – skelbta sausio 25 dieną išplatintame GP pranešime spaudai.

O po savaitės, sausio 31-ąją, generalinio prokuroro įsakymai, kuriais dviejuose departamentuose įsteigta po tris skyrius, buvo panaikinti. Dienraščio teigimu, įsakymai panaikinti išsiaiškinus, kad Prokuratūros įstatymas nenumato steigti skyrių departamentuose.

Baigti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nacių Vokietijos nusikaltimų neigimo ar menkinimo savaitraštyje “Veidas” paskelbtame straipsnyje prokurorams trukdo tai, kad dar negauta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada, pirmadienį sakė prokuroras.

Straipsnio autoriui Petrui Stankerui įtarimai kol kas nepareikšti.

“Aš manau, kad praktiškai esu atlikęs visus veiksmus, bet sprendimas vis dar nepriimtas. Mes dar laukiame iš Žurnalistų etikos inspektoriaus išvados, ten užsitęsė”, – BNS sakė Vilniaus miesto apygardos prokuratūros prokuroras Valdemaras Baranauskas.

“Kai bus jų išvada, tada spręsime gal dar kažką atlikti, gal ir ne”, – kalbėjo prokuroras.

Anot V.Baranausko, išvada leistų įvertinti “Veido” redakcijos veiksmus.

“Aš manau, kad ši išvada dėl paties straipsnio būtų reikalinga medžiagoje. Nors mes nagrinėjame P.Stankero veiką, aš manau, kad būtų teisinga, jei inspektoriaus tarnyba pasisakytų ir dėl redakcijos. Tuomet būtų pilnesnis tyrimas”, – kalbėjo V.Baranauskas.

Jis sakė, kad sausio pabaigoje buvo gauta tyrimui reikalinga istorikų išvada. P.Stankeras byloje išlieka specialiuoju liudytoju.

Tačiau žurnalistų etikos inspektorės patarėjas Deividas Velkas BNS pirmadienį sakė, kad tarnyba savo tyrimą ketina stabdyti.

“Tas tyrimas artimiausiu metu bus sustabdytas, būtent dėl to, kad ikiteisminis tyrimas yra atliekamas apygardos prokuratūroje, todėl savarankiškas tyrimas, nors jis buvo pradėtas pagal pareiškimą, turi būti stabdomas”, – tvirtino D.Velkas.

Anot jo, svarstoma pateikti lingvisto išvadą, tačiau dėl jos atlikimo taip pat abejojama, nes prokurorai dėl konkrečiai tokios išvados nesikreipė.

“Prokuratūros jokiu atveju neturi stabdyti mūsų išvados pateikimas ar nepateikimas. Mes prokuratūrai šiuo atveju neprivalome tos išvados pateikti”, – tvirtino D.Velkas.

Ikiteisminis tyrimas apygardos prokuratūroje buvo pradėtas pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą. Kaltu paskelbtam asmeniui gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Lapkričio pabaigoje septynių Europos šalių ambasadoriai laiške vidaus reikalų ministrui išsakė pasipiktinimą dėl rašinio, kuriame ministerijoje vidutinio rango pareigas užėmęs istorikas rašė: “Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A. Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija)”.

Britanijos, Estijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos ir Švedijos ambasadoriai laiške, kurio kopiją gavo BNS, pareiškė, kad šis teiginys prilygsta holokausto neigimui, todėl nusipelno pasmerkimo. Vėliau straipsnį atskirame atvirame laiške pasmerkė ir Lenkijos ambasadorius.

Kilus pasipiktinimui, P.Stankeras paprašė atleisti jį iš darbo ministerijoje, o ministras atsiribojo nuo jo pavaldinio išsakytų minčių.

Vis dėlto sausio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo nagrinėti P.Stankero skundą, kuriuo šis prašo sugrąžinti jį į darbą ministerijoje. Teismo posėdyje istorikas tvirtino patyręs vidaus reikalų ministro spaudimą.

Savaitraščio “Veidas” vyriausiasis redaktorius G.Sarafinas teigia, kad P.Stankeras niekada neneigė holokausto, o nesusipratimas įvyko dėl vieno sakinio, kuris buvo klaidingai suprastas.

Generalinis prokuroras Darius Valys patenkino Generalinės prokuratūros (GP) Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Algimanto Kliunkos prašymą atleisti jį iš pareigų, patvirtino prokuratūros atstovė.

“Generalinis prokuroras patenkino prašymą, atsižvelgdamas į paties prokuroro norą ir suvokimą dėl savo veiksmų”, – BNS sakė GP Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vilma Budėnienė.

Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vilma Budėnienė sakė, kad ketvirtadienis yra paskutinė diena, kai į skandalą būdamas neblaivus įsipainiojęs A.Kliunka dirba prokuratūroje.

Prašymą atleisti prokuroras pateikė ketvirtadienį, pirmoje dienos pusėje. D.Valys jį patenkino ketvirtadienį pavakary.

“Prašau atleisti iš tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje savo noru nuo šios dienos”, – A.Kliunkos prašymą citavo V.Budėnienė.

Vilniaus miesto policija pranešė, kad dėl A.Kliunkos elgesio trečiadienio naktį apie 1.40 val. kreipėsi Pylimo gatvėje esančio baro “Metro” apsaugos darbuotojas. Jis pats sulaikė prokurorą, kuris neva “triukšmavo, keikėsi ir įžeidinėjo barmenę”.

A.Kliunka dėl to buvo nuvežtas į Vilniaus miesto 3-iąjį policijos komisariatą. Pareigūnas atsisakė čia tikrintis blaivumą.

A.Kliunkos blaivumas patikrintas trečiadienio rytą, kai jis atėjo į darbą Generalinėje prokuratūroje.

Jam nustatytas 0,61 promilės girtumas.

Antradienį prokuroras šventė gimtadienį.