Kęstutis Betingis turi būti grąžintas į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro postą, pirmadienį paskelbė teismas, panaikinęs generalinio prokuroro sprendimą jį pažeminti pareigose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad pedofilijos skandalo įkarštyje K.Betingį pažeminęs buvęs laikinasis prokuratūros vadovas Raimondas Petrauskas nesilaikė teisės aktuose numatytos tvarkos.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis sakė, kad sprendimas vykdytinas nedelsiant, todėl K.Betingis jau artimiausiu metu gali grįžti į pareigas.

Ši nutartis gali būti apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

R.Petrauskas K.Betingį pareigose pažemino birželio 9-ąją dieną, motyvuodamas tarnybinio patikrinimo išvadomis ir galimu etikos pažeidimu.

Tačiau teisėjas pirmadienį pabrėžė, kad dėl etikos pažeidimo turi spręsti Prokurorų etikos komisija – jos išvada pateikta nebuvo, o R.Petrauskas savavališkai priėmė sprendimą skirti nuobaudą.

Teisėjas taip pat pažymėjo, kad komisija, vertinusi K.Betingio veiksmus, neįžvelgė kokių nors pažeidimų – buvo nustatytas tik galimas jo etikos pažeidimas.

Anot G.Dzedulionio, nei išanalizavus komisijos išvadą, nei apklausus R.Petrauską, nepaaiškėjo, kokiais konkrečiais veiksmais galėjo būti pažeista prokuroro etika. Pasak teisėjo, R.Petrauskas tik abstrakčiai paaiškino, ką neetiško padarė K.Betingis.

“Tokia formuluote įrodyti asmens kaltę galimybės nėra”, – kalbėjo teisėjas.

Kurį laiką laikinai Generalinei prokuratūrai vadovavęs R.Petrauskas teisme yra pripažinęs, kad K.Betingį pareigose pažemino siekdamas sustabdyti puolimą prieš prokuratūrą, kuri itin daug kritikos sulaukė per Kauno pedofilijos skandalą.

Generalinė prokuratūra privalės pradėti ikiteisminį tyrimą dėl terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės patirto smurto tuomet, kai ji buvo suimta.

Taip antradienį nusprendė Vilniaus apygardos teismas (VAT), išnagrinėjęs įtariamosios skundą dėl galimai prieš ją panaudoto fizinio ir psichologinio smurto.

Mergina skundė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas jos skundas dėl liepos mėnesį priimto Generalinės prokuratūros nutarimo nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl neva prieš ją naudoto fizinio ir psichologinio smurto.

VAT padarė išvadą, kad nėra tinkamai išanalizuota, kokie galimai asmenys buvo apsilankę pas E.Kusaitę, kuomet ji buvo sulaikyta praėjusių metų spalio 24-ąją. Be to, nėra tikslių duomenų dėl jos atgabenimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad nebuvo tinkamai išanalizuota E.Kusaitės skundo dalis dėl galimo fizinio ir psichologinio smurto panaudojimo tuo metu. Nors, prokurorų teigimu, dokumentai parodė, kad jokių sužalojimų ant merginos kūno nebuvo aptikta, pati įtariamoji sakė, kad ant jos kūno smurto žymių ir nebuvo, tačiau ji vistiek jį patyrė. VAT nuomone, tai irgi turi būti tiriama.

Kalbėdamas apie balandžio 7-osios įvykius, VAT tvirtino, kad objektyvių duomenų, jog smurtas merginos atžvilgiu galėjo būti naudojamas, nerasta, todėl šioje vietoje ikiteisminį tyrimą pradėti nėra pagrindo.

Ši VAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

“Kaip matote, teismas išnagrinėjo skundą ir patenkino dalinai, vadinasi procesas grįžta į pradinę stadiją ir bus priimti atitinkami sprendimai”, – po posėdžio sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis.

E.Kusaitės advokatė Ingrida Botyrienė žurnalistams komentuoti nutarties nebuvo linkusi, teigdama, kad privalo su ja susipažinti nuodugniai.

Po rugsėjo pabaigoje vykusio VAT posėdžio 21-erių mergina žurnalistams sakė, kad ją suimtą Lietuvos ir Rusijos pareigūnai mušė kelis kartus. E.Kusaitė taip pat tvirtino, kad jai į veną leista psichotropinių vaistų.

Prokuratūra merginos kaltinimus neigė.

“Pirmasis sumušimas buvo areštinėje (pernai spalio pabaigoje – BNS), vėliau – kai rusai atvažiavo. Pirma apklausa buvo su Justu Lauciumi Generalinėje prokuratūroje, o kitą dieną, nežinau kurią, buvau išvežta į nežinomą baltą pastatą”, – žurnalistams po VAT posėdžio tuomet pasakojo E.Kusaitė.

“Manau, kad galėjo būti taip, kad (tas pastatas – BNS) priklausė galbūt Valstybės saugumo departamentui (VSD). Aš nedarau prielaidų, tiesiog man taip atrodė, kad gal priklausė VSD. Aš ten buvau patalpinta į “boksiką”, vadinamą laikino sulaikymo vietą. Įėjo trys rusai ir pradėjo reikalauti, kad liudyčiau prieš Magmadovus. Kai aš atsisakiau tai daryti, pasipylė keiksmai, smūgiai, ir spardė, ir daužė, ir trankė į žemę paėmę už plaukų”, – teigė mergina.

Jos teigimu, ji buvo trijų Rusijos pareigūnų sumušta ir jų grasinimų apklausų metu sulaukė balandžio pradžioje. Jie, anot E.Kusaitės, neprisistatė.

Mergina ir anksčiau yra tvirtinusi, kad per apklausas prieš ją naudotas fizinis smurtas, psichologinis spaudimas, psichotropinės medžiagos. Dėl to esą ir keitėsi jos parodymai. Ji sakė, kad pareigūnai grasino, jog jai neprisipažinus nukentės jos draugai Apti Magmadovas ir Aišat Magmadova, kurie dabar yra sulaikyti Maskvoje.

E.Kusaitės skundą dėl smurto tyręs Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius teigė įrodymų, pagrindžiančių merginos teiginius, neradęs.

E.Kusaitė yra įtariama tuo, kad rengėsi susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje. Mergina Lietuvoje sulaikyta pernai spalį.

Septynis valstybės įmonės Lietuvos paštas darbuotojus prokurorai kaltina piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu, o tris privataus kapitalo įmones – papirkimu.

Dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo parduodant Lietuvos paštui priklausantį nekilnojamąjį turtą įtarimai pareikšti buvusiam šios bendrovės generaliniam direktoriui Ernestui Vaideliui, jo pavaduotojui Algirdui Balčiūnui ir visiems jo vadovaujamos Nekilnojamojo turto pardavimo komisijos nariams, pranešė Generalinė prokuratūra.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad dalį Lietuvos pašto konkursų laimėdavo verslininkai, kurie duodavo kyšius A.Balčiūnui, kuris iki pernai rugsėjo buvo Ūkio valdymo direktorius ir Nekilnojamojo turto pardavimo bei Viešųjų pirkimų komisijų pirmininkas.

A.Balčiūną pernai sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Prokurorų teigimu, siekdami įsigyti Lietuvos paštui priklausančius pastatus Kazlų Rūdoje bei Visagine, verslininkai A.Balčiūnui davė kyšius.

Raseinių ir Vievio pašto pastatų rekonstrukcijos konkursus laimėjo įmonių vadovai, iš anksto A.Balčiūnui įteikę dideles pinigų sumas: atitinkamai 25 tūkst. litų ir 20 tūkst. litų. Prokurorų teigimu, A.Balčiūnui talkino Raseinių pašto direktorius ir Lietuvos pašto Turto eksploatacijos skyriaus specialistas.

Didžiausią – 35 tūkst. litų – kyšį A.Balčiūnas gavo iš buvusio Vilniaus transporto bendrovės “Transmitto” valdybos pirmininko valdybos pirmininko Dangio Savicko. Anot prokurorų, keturiolikos automobilių pirkimo konkurso sąlygos buvo pritaikytos “Iveco”, kuriais prekiauja ši įmonė, techninėms charakteristikoms. Įsigytus automobilius “Iveco Daily” vėliau Lietuvos paštas pritaikė kilnojamiesiems paštams įrengti.

Prokurorų teigimu, dalis kaltinamųjų savo kaltę pripažįsta. Nusikaltimai buvo įvykdyti nuo 2006 metų iki 2009-ųjų rugsėjo. STT pernai rugsėjį A.Balčiūnui pateikė įtarimus, o vėliau jį kuriam laikui sulaikė. Netrukus įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo buvo pareikšti ir E.Vaideliui.

Iš viso Lietuvos pašto viešojo pirkimo byloje įtarimai buvo pateikti 12 žmonių. Įstatymai valstybės tarnautojui, kuris paėmė didesnį nei 250 MGL (32,5 tūkst. litų) vertės kyšį numato laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmę.

100 proc. Lietuvos pašto akcijų priklauso valstybei, jas valdo Susisiekimo ministerija.

Teisės aktai nenumato teisės prokurorui daryti įtaką kitos institucijos tarnybinio patikrinimo eigai bei kontroliuoti jame priimamų sprendimų – tokiu pagrindu Vilniaus apygardos administracinio teismas (VAAT) penktadienį atmetė Generalinės prokuratūros skundą, kuriuo prašyta panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) generalinio inspektoriaus išvadą bei nubausti policijos pareigūnus, esą netinkamai tyrusius vadinamąją Kauno pedofilijos bylą.

“Generalinis prokuroras, priimdamas nutarimą iškelti drausmės bylą, jau įgyvendino teisės aktų jam suteiktą teisę. Tačiau siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūnų tarnybinio nusižengimo aplinkybes, informacija turi būti patikrinta. Tai ir buvo atlikta VRM generaliniam inspektoriui surašant tarnybinio patikrinimo išvadą”, – teigiama VAAT sprendime.

Anot jo, Generalinės prokuratūros skundas teismui grįstas teisės normomis, kurios skirtos ikiteisminio tyrimo procedūroms reguliuoti, tačiau jų negalima pagal analogiją taikyti vidaus administravimo sričiai.

Generalinė prokuratūra siekė, kad VAAT panaikintų vidaus reikalų ministro pernai spalį patvirtintą tarnybinio patikrinimo išvadą dėl galimai neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų. Išvadoje konstatuota, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pagal Drąsiaus Kedžio pareiškimą tyrėjai Edmundas Navickas ir Rasą Kairienė drausminio nusižengimo nepadarė.

VRM prašė teismo bylą nutraukti, nes manė, kad ginčai tarp nepavaldžių subjektų gali kilti viešojo administravimo santykių srityje, o tarnybinio patikrinimo atlikimas priskirtinas vidaus administravimui. Prokuratūra nėra įgaliota kontroliuoti ir vertinti kitų valstybės institucijų vidaus administravimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nesupranta paprasto dalyko – kas suderinama ir kas nesuderinama su demokratinės visuomenės principais. Prokuroras Justinas Laucius žurnalistams viešai išdrožė, kad abejojantiems, jog prokurorai, tirdami E.Kusaitės bylą, paiso žmogaus teisių, reikėtų pritaikyti teisinę atsakomybę. Nors naujasis generalinis prokuroras Darius Valys į sostinę atvyko iš provincijos, bet demokratinės visuomenės principus suvokia geriau – pažada siekti, kad nusikalstamų veikų tyrimas būtų maksimaliai skaidrus, prokuratūros pozicija – aiški ir pagrįsta, o informacija apie rezonansinių bylų tyrimo eigą ir rezultatus visuomenę pasiektų anksčiau nei nepagrįstos versijos (BNS interviu). Matyt, todėl prokuroras J.Laucius nušalintas nuo šios bylos tyrimo.

Prokuroras J.Laucius neseniai šventė pergalę Vilniaus apygardos teisme prieš bulvarinę žiniasklaidą. Teismas pripažino, kad prokurorą apšmeižė ir įžeidė BTV bulvarinės laidos “Uogos. Žinios ir Orai” redaktorius Linas Lalas. Pagirtina prokuroro pozicija principingai ginti savo ir visos prokuratūros garbę (nors demokratiniame pasaulyje vengiama žurnalistus bausti baudžiamąja atsakomybe, garbė ir orumas ginamas civilinėse bylose ir siekiama šmeižikiškos informacijos paneigimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo). Bet ar ši garbinga pergalė prieš žurnalistų vardo nevertus asmenis nesuklaidino prokuroro vertinant visą viešųjų diskusijų erdvės prasmę demokratijai?

Parlamentui paskendus partinėse rietenose, Vyriausybei kovojant su sunkmečiu ir ieškant būdų, kaip pateisinti savo “vienintelius teisingus” žingsnius, o Prezidentei problemų sprendimą matant tik kadrų politikoje, viešoji diskusija tampa vienintele efektyvia teisėsaugos kontrolės instancija.

Nesugebėdami ar nenorėdami paaiškinti savo sprendimų, prokurorai patenka į pavojingą padėtį. Reikia ar nereikia teisėsaugininkai yra  įpratę riboti informaciją arba ja manipuliuoti (Seimo R.Šukio vadovaujamos komisijos išvada, 2007). Kadangi viešoji diskusija plati ir agresyvi, prokurorai į ją nereaguodami arba reaguodami taip, kaip prokuroras J.Laucius, pralaimi viešą diskursą ir tai klimpsta į dar didesnę nepasitikėjimo duobę.

Žinoma, ne kiekvienas viešosiose diskusijose prieitas konsensusas gali tapti teisingumu visuomenės akyse. Bet jei prokurorai neranda galimybių į jį laiku ir tinkamai įsiterpti, visuomenės suvoktas teisingumas nueina savo keliu. Ne visada teisingu. Dar blogiau, jei prokurorai ar teisėjai slepiasi už teisės (kodeksų ir įstatymų), bet ne teisingumo. Kad tai gali būti skirtingos sąvokos, įrašyta expresis verbis Vokietijos konstitucijoje.

Kodėl visgi prokurorai nesuvokia, kas yra suderinama ir kas nesuderinama su demokratinės visuomenės principais. Iš sovietmečio diktatūros Lietuvos visuomenė paveldėjo ir senas teisines  mokyklas (pirmiausia Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Baudžiamosios teisės katedrą,  paruošusią daugumą dabartinių jėgos struktūrų vadovų), neišsivadavo iš teisinio pozityvizmo liūno, kuriame už įstatymų džiunglių nėra matomos žmogaus teisės ir nėra suvokiama demokratija kaip pliuralistinė visuomenė. Lietuvos teisėsauga dar netapo laisvos šalies teisėsauga, kuri savo sprendimus visuomenei privalo pagrįsti jai suvokiamomis vertybėmis, o ne abstrakčiomis kodeksų normomis. Iš čia kyla ir didžiausia pasitikėjimo problema. Visuomenė ir neprivalo pasitikėti tuo, ko nesupranta. Sovietmečiu suformuotas stiprus imunitetas visokioms žalingoms ir naudingoms ideologijoms. Teisėsaugininkai tik tada galės naudotis garbingo prokuroro ir teisėjo šlove, kai savo sprendimus pajėgs visuomenei argumentuoti ir pagrįsti bei atsakyti į viešumoje užsimezgusias tiek rimtas, tiek nerimtas diskusijas. Skelbdami savo sprendimus Respublikos ir jos piliečių vardu prokurorai ir teisėjai privalo galvoti apie kaip tuos sprendimus suvokia visuomenė.

Pabandykite prokuratūrų interneto svetainėse surasti visą prokuroro kaltinimąjį aktą, ar teisėjo sprendimą teismo posėdžio diena. Nepavyks, nors kompiuterių tinklams jau išleidžiama šimtai milijonų litų. Ši informacija arba nelaikoma vieša, arba patenka į viešąją erdvę tuomet, kai visuomenė ja aktyviai nebesidomi. Tokia tvarka vėlgi argumentuojama tais pačiais neteisingais įstatymų interpretavimais. Iš esmės teismo procesas yra viešas ir tai konstitucinė norma. Tai, kas nuskamba teismo salėje, už salės ribų Lietuvoje tampa riboto naudojimo informacija. Toks slaptumas ir įaudrina viešojo diskurso dalyvius, neturinčiu galimybės remtis pirminiais dokumentais ir juose išdėstytais argumentais, todėl besikliaujančiu tuo, kas papuola į viešąją erdvę kaip antrinių šaltinių informacija, kuri dažnai būna šališka, netiksli ar nevisa. Tokia informacija ir remiasi viešas diskursas. Tad tokia ir jo kokybė.

Tiek teisėjas, tiek prokuroras turi vengti savivalės. Jų sprendimai turi remtis racionaliu argumentavimu. Jei norėsime susitarti dėl demokratinės visuomenės principų, teks pripažinti, kad visi viešojo diskurso dalyviai gali ir privalo suvokti prokurorų argumentus, o jų turinio atskleidimu turi pasirūpinti patys prokurorai. Naujasis generalinis prokuroras žada tai daryti. Norisi jam palinkėti sėkmės.

Naujasis generalinis prokuroras Darius Valys siekia reglamentuoti ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo tvarką.

Generalinės prokuratūros vadovas BNS sakė sudaręs darbo grupę, kuri turi parengti rekomendacijas prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo.

“Pirmosiomis darbo dienomis sudariau darbo grupę parengti rekomendacijas prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo. Iki šiol ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimas nebuvo reglamentuotas”, – interviu BNS teigė D.Valys.

Jis tvirtino tikįs, kad naujo tvarka sudarys sąlygas prokurorams pateikti išsamesnę informaciją apie ikiteisminius tyrimus.

Baudžiamojo proceso kodeksas numato bendrą principą, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini. Įstatymas taip pat įtvirtina išimtį, kad šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina.

“Prokuratūros tikslas – ištirti nusikaltimus ir pasiekti, kad kaltieji būtų teisingai nubausti, o nekaltieji – apginti ir apsaugoti, todėl visuomenė taip pat neturėtų pamiršti, kad visiškas viešumas prokuratūros veikloje vargu ar įmanomas”, – sakė generalinis prokuroras.

Kita vertus, anot jo, prokurorai turi suvokti ir pripažinti, kad visuomenė taip pat turi teisę žinoti daugiau – bent jau tiek, kad galėtų suprasti teisėsaugininkų veiksmus ir nebūtų klaidinama.

Prieš tapdamas Generalinės prokuratūros vadovu D.Valys ne kartą pabrėžė savo siekį prokuratūrą padaryti kuo atviresnę visuomenei.

D.Valys generalinio prokuroro pareigas pradėjo eiti birželio 15 dieną. Jis šiame poste pakeitė Algimantą Valantiną, kuris iš pareigų atsistatydino vasarį po Seimo kritikos.

“Net savo priešui nelinkėčiau darbo prokuratūroje”, – toks kalambūras dabar skrajoja viešojoje erdvėje. Ir jis nėra itin hiperbolizuotas. Per pastarąjį pusmetį šioje institucijoje visiškai įsivyravo baimės atmosfera ir darbas čia tapo iš tiesų nepavydėtinas. Net trumpiausias prokuroro pasisakymas pedofilijos ar gėjų eitynių tema gali baigtis pažeminimu ar karjeros pabaiga ir dar viešu pasmerkimu žiniasklaidoje. Todėl absoliuti dauguma prokurorų tyli kaip žemė. Ypač prokurorai dabar bijo generalinės prezidentės – taip jie šiuo metu vadina prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuriai dabar ypač sunkiai sekasi ieškoti kandidatų į generalinius prokurorus.

Iš tiesų galima suprasti abi puses: juk tiek visuomenės, tiek prezidentės netenkina prokurorų darbo kokybė, todėl ji įvairiais būdais šią kokybę siekia pagerinti: reikalavimais, nurodymais, iškvietimais ant kilimėlio, gąsdinimais, griežtais pokalbiais ir net atleidimais. Ir tai visiškai suprantama, nes Jos Ekscelencija kitokių priemonių neturi, o savaime prokurorai dirbti geriau nepradeda. Sukrėtimo šiai sistemai iš tiesų reikėjo.

Kita vertus, pabandęs įsijausti į prokurorų kailį imi suprasti, kad jiems dirbti darosi nebeįmanoma. Prezidentė reikalauja greičio ir rezultatų, darbo krūvis neįtikėtinas, Seimo nariai tyčiojasi, žiniasklaida spardo į sėdynę, visuomenė įsiaudrinusi ir jau seniai žino daugelio bylų kaltininkus, nors prokurorai jų kaltę patvirtinančių įrodymų dar nėra surinkę.

Na, įsivaizduokime: išeitų dabar prokuroras ir apie pedofilijos bylą paskelbtų kitokią žinią, nei įtikėjusi ir jau seniai viską nusprendusi didžioji visuomenės dalis. Jis žaibiškai būtų nušvilptas, o naujas Generalinės prokuratūros pastatas apmėtytas akmenimis, kiaušiniais ir apdėliotas karstais. Prokurorų atimieji sulauktų spaudimo darbovietėse, o jų vaikai – mokyklose. Laikinasis generalinis prokuroras būtų iškviestas į Prezidentūrą, Seimą ir į visas televizijas.
Pažvelkime, kuo baigėsi iš laikinojo generalinio prokuroro lūpų išsprūdęs vienas sakinys apie gėjų eitynes – klyksmu, pasibaisėjimu ir patyčiomis. O Seimo narys Rokas Žilinskas tai pavadino baisia gėda ir pasiūlė prokurorui dingti iš akių.
Žinoma, prokurorai dar turi išeitį: bet kurią bylą, tegul ir prastai ištirtą, tegul ir be įrodymų, jie gali siųsti į teismą. Ir taip permesti karštą bulvę teisėjams. O ką šiems teks daryti? Kaip jiems reikės nagrinėti bylas, vertinti silpnus įrodymus, atlaikyti besipiktinančiųjų emocijų cunamį? Kaip jiems apskritai dirbti ir grįžti namo?

Taigi atsidūrėme aklavietėje. Kitaip tariant, pasiekėme ribą, kai tam tikros rūšies nusikaltimų nebegalima objektyviai ištirti, kai tam tikrose bylose nebegalima tikėtis teisingo teismo, daliai pareigūnų nebegalima išsižioti, o į visuomenę grįžo susižavėjimas Linčo teismu. Viso to padarinius mums dar teks ilgai srėbti.

Šią savaitę einančio generalinio prokuroro pareigas Raimondo Petrausko sprendimu intensyvų darbą pradeda darbo grupė, kuriai iki gegužės 17 d. pavesta įgyvendinti teritorinių prokuratūrų reorganizacijos projektą.

Pasak R. Petrausko, pirmas prokuratūros struktūrinės reformos žingsnis – sujungti 5 didžiųjų Lietuvos miestų ir rajonų apylinkių prokuratūras. Tokiu būdu siekiama sustiprinti ikiteisminio tyrimo grandį, vietos lygmeniu efektyviau taikyti prokurorų specializaciją, tolygiau paskirstyti pareigūnams tenkantį darbo krūvį.