Jei ne tie keistuoliai amerikiečiai su savo sąžiningo verslo praktika, draudžiančia duoti kyšius ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje, jokios korupcijos Ignalinos atominėje elektrinėje tikriausiai nebūtų rasta.

Istorija žinotų nebent apie staigų ilgamečio Ignalinos AE direktoriaus Viktoro Ševaldino atleidimą 2010-ųjų kovo mėnesį energetikos ministro Arvydo Sekmoko sprendimu, sukėlusiu Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus pasipiktinimą „dar vienu konservatorių vykdomos politikos akibrokštu“, švaistantis „patyrusiais specialistais“, ir po metų įvykusį galutinį V.Ševaldino, jo šeimos narių bei bendradarbių išvarymą iš IAE.

Po kurio laiko tas pats A.Sekmokas Seime konstatavo: „IAE buvo didžiulė korupcija, didžiulis neefektyvumas, pinigų švaistymas ir visa tai dabar bandoma išgyvendinti. Visa tai sąmoningai ar nesąmoningai vyko IAE vadovaujant V.Ševaldinui ir daugeliui kitų darbuotojų.“

Geresnę atmintį turintieji atmintų, kad STT ir Generalinė prokuratūra buvo pradėjusi tirti IAE sutartį su vokišku-rusišku konsorciumu „GNS-Nukem“ dėl branduolinių atliekų saugyklos statybos darbų, kurią su daugeliu procedūrinių pažeidimų asmeniškai patvirtino V.Ševaldinas, o dėl darbų vėlavimo valstybė prarado apie 56–60 mln. Lt. Dar atsirastų vienas kitas, girdėjęs, kad iki visų Ignalinos uždarymo darbų IAE buvo visokių keistų istorijų, susijusių su kažkokia Energetikos tiekimo baze ir „Energetikos tiekimo lizingu“, kuriose figūravo žymios politikės Kazimiros Prunskienės ir bankininko Vladimiro Romanovo pavardės.

Tačiau menančiųjų visus su Ignalinos AE susijusius skandalus būtų saujelė, o likusi visuomenės dalis nieko nebeatmintų, nes tyrimai, kuriuose figūruoja tokios pinigų sumos ir tokių įtakingų žmonių pavardės, tradiciškai nuskęsta giliuose STT ir prokurorų stalčiuose, nes liudininkai nieko neprisimena, dalyvavę verslininkai nieko nežino, o politikai rekomenduoja palikti ramybėje nusipelniusius žmones.

Veikiausiai taip būtų nutikę ir su IAE bei „Nukem“, kurią globoja įtakingi Europos Sąjungos lobistai, veiklos tyrimu, nes antrus metus vykstantis STT ir Generalinės prokuratūros tyrimas lig šiol nieko nedavė.

Bet staiga į tylią Ignalinos AE korupcijos balą didžiulį akmenį įmetė JAV federalinis tyrimų biuras, Teisingumo departamentas ir Energetikos departamento generalinis inspektorius (manykime, kad A.Sekmoko vizitai į JAV su tuo niekaip nebuvo susiję). Pastudijavę Virdžinijos valstijoje įsikūrusios firmos “Data Systems & Solutions” finansinius popierius jie aptiko, kad jos vadovai, siekdami gauti Ignalinos AE užsakymų, 1999–2004 m. IAE vadovams, įskaitant V.Ševaldiną, tiesiogiai ar per tarpininkus, grynaisiais pinigas ar dovanomis, sumokėjo apie 400 tūkst. dolerių kyšių. Priminsiu, kad kalbama apie tų laikų dolerius, kainavusius 4 Lt, kai namą Vilniuje buvo galima pasistatyti už 40–50 tūkst. dolerių.

Tai, beje, ne „kaltinimai“ ar „galimas kyšių ėmimas“, kaip atsargiai apie šį skandalą kalba bei rašo mūsų politikai ir žiniasklaida. JAV prokurorai kyšininkavimo Ignalinos AE faktą nustatė neginčijamai, firma “Data Systems & Solutions” savo nusikaltimą pripažino ir sumokėjo 8,82 mln. dolerių dydžio baudą. Tad Lietuvos prokurorams, pradėjusiems šio jau Amerikos teisininkų įrodyto nusikaltimo tyrimą, tirti iš esmės nebėra ko – tereikia paprašyti JAV teisingumo departamento suteikti teisinę pagalbą, išsiversti gautus dokumentus į lietuvių kalbą ir surašyti kaltinamąjį aktą.

JAV teisininkų atskleisto buvusios Ignalinos AE vadovybės kyšininkavimo šviesoje visai kitaip atrodo ir V.Ševaldino sutartys su „Nukem“, ir kiti ūkiniai skandalai, susiję su įvairios įrangos pirkimu Rusijoje, tarpininkaujant su Lietuvos politikais siejamoms firmoms. Ligi “Data Systems & Solutions” kyšininkavimo skandalo dar buvo galima vaizduoti, esą visa tai tik insinuacijos ir niekuo nepagrįsti įtarinėjimai, o dabar vargu ar atsiras nors vienas, kuris patikėtų, kad tokio masto finansiniai sandoriai su Europos ir Rusijos firmomis buvo sudaromi be „otkatų“ ir dovanėlių. Mat Amerikos įstatymai dar 1977-aisiais, po „Lockheed“ kyšininkavimo skandalų Japonijoje, uždraudė visoms įmonėms duoti kyšius už užsienyje sudaromus kontraktus, o Europoje dar visai neseniai trečiose šalyse duodamus kyšius buvo galima visiškai oficialiai nurašyti į neapmokestinamas verslo išlaidas.

Prieš pusantrų metų Jungtinės Karalystės parlamentui svarstant kyšininkavimą užsienyje draudžiantį įstatymą, Britanijos pramonininkų susivienijimas perspėjo, kad toks draudimas „pakirs Britanijos įmonių konkurencingumą ir galbūt užkirs joms kelią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ES šalyse“. Ir nėra čia ko stebėtis: didžiausią jungtinę Europos korporaciją „Airbus“ jau seniai lydi abejotina vienos didžiausių pasaulio kyšininkių šlovė, 1999-aisiais dėl korupcijos ir neskaidraus lėšų švaistymo turėjo atsistatydinti visa Jacques’o Santero vadovaujama Europos Komisija, o jos pagrindinė korupcionierė, buvusi Prancūzijos premjerė Edit Cresson po septynerius metus trukusio tyrimo ir teismo buvo tik viešai pabarta ir toliau gauna savo maždaug 120 tūkst. Lt dydžio metinę pensiją.

Tai žinant naivu būtų tikėtis, kad kas nors Europoje, juo labiau Rusijoje, bendradarbiaus su Lietuvos teisėsauga tiriant „Nukem“ ir IAE sutartį. Bet JAV teisėsaugos pastangomis kyšininkai neturėtų išvengti atsakomybės.

Lietuvos prokurorams tereikia išsiversti JAV teisingumo departamento dokumentus į lietuvių kalbą ir surašyti kaltinamąjį aktą.

Rengiant prokuratūros sistemos reformą ir įvedant vadovaujančių pareigūnų rotaciją, prokurorai reikalauja, kad būtų pasirūpinta jų socialinėmis garantijomis.

Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) svarstytos vykdomos pertvarkos prokuratūroje ir pasirengimas numatoma reformai.

“Tam tikruose dalykuose išsklaidytos abejonės, bent jau pradėtos diskusijos dėl rotacijos ir prabilta apie socialines garantijas, kas labiausiai kelia nerimą. Manau, žingsnis po žingsnio pavyks rasti kompromisą ir susikalbėjimą”, – po posėdžio žurnalistams sakė Prokurorų profesinės sąjungos vadovas Julius Rėksnys.

Jis teigė, kad Generalinės prokuratūros vadovams užduota namų darbų parengti pasiūlymus dėl rotuojamų prokurorų socialinių garantijų.

Anot J.Rėksnio, į kitus rajonus perkeliamiems dirbti prokurorams turėtų būti pasiūlyti tarnybiniai butai arba mokami butpinigiai. Be to, svarstoma galimybė užtikrinti jiems teisę išsipirkti šį būstą, pasibaigus tarnybos laikui.

Taip pat turėtų būti pasirūpinta kompensacijomis pareigūnų sutuoktiniais, sakė jis.

“Jeigu vyras ar žmona kartu vyksta į kitą rajoną, tai susiję su darbo paieškomis, turi būti numatytos kompensacijos vyrui ar žmonai, kurie kitame rajone negali rasti darbo”, – sakė profsąjungos vadovas.

Generalinis prokuroras Darius Valys pabrėžė, kad rotacijos principo atsisakyti neketinama.

“Mes pasisakome už rotaciją. Kai kurie vadovai vadovauja 20 metų. Tikrai neįsivaizduoju neišsisėmusio vadovo po tokio ilgo vadovavimo tai pačiai prokuratūrai”, – tvirtino prokuroras.

Jo teigimu, profsąjunga stoja mūru prieš rotaciją, nes iš 27 jos steigėjų 22 yra vadovai.

Prokuratūros įstatymo pakeitimus, įtvirtinančius esminę šios sistemos pertvarką, planuojama priimti iki 2012 metų.

“Norime, kad prokuroras būtų atsakingesnis nei yra šiandien. Kad sudalyvavęs vienoje stadijoje, kad pats dalyvautų visame procese. Siekiame vienasmenės atsakomybės”, – apie reformos tikslus kalbėjo D.Valys.

Pasak jo, bus siekiama specializuoti apygardų prokurorus, ten įdarbinti daugiau daugiau kvalifikuotų darbuotojų, steigti specializuotų prokurorų padalinius.

“Pavyzdžiui, ūkinės finansinės bylos. Ar jos efektyviau tiriamos, kai po vieną bylą turi 10 apylinkių prokuratūrų, ar kai visus ikiteisminius tyrimus organizuoja apygardos prokuroras, turintis reikiamą patirtį, žinias? Be abejo, antras variantas efektyvesnis”, – aiškino generalinis prokuroras.

Jis pabrėžė, kad dėl gresiančių permainų “eiliniams prokurorams tikrai nėra ko nuogąstauti”.

Dabartinių daromų pakeitimų nei D.Valys, nei TTK pirmininkas Stasys Šedbaras nevadino reforma. Anot jų, kol kas vyksta struktūros optimizavimas.

Prokuratūrose atsisakoma 140 techninių darbuotojų, atsisakoma vairuotojų, įvedami tarnybinių automobilių ridų limitai. Perkelti 25 etatai iš Generalinės prokuratūros didžiąja dalimi perkelti į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kuriai tenka didžiausias tyrimų krūvis.

Šiaulių apygardos prokuratūra pareikalavo iš Šiaulių miesto savivaldybės pateikti arenos koncesijos dokumentus. Juos išanalizavę prokurorai spręs, ar ginti viešąjį interesą, rašo “Lietuvos rytas”.

Anot dienraščio, prokurorų veiksmai sukėlė sumaištį ir kadenciją baigiančioje miesto taryboje. Į šaukiamo savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę jau įtrauktas klausimas dėl pritarimo savavališkai pakeistai Aukštabalio daugiafunkcio komplekso koncesijos sutarčiai.

75 mln. litų mokesčių mokėtojams kainavusią Šiaulių areną valdanti viešoji įstaiga “Pramogų sala” jokių finansinių duomenų apie save viešai neskelbia. Iš miesto biudžeto “Pramogų salai” jau atseikėta daugiau nei 3,2 mln. litų koncesijos išmokų.

Abu “Pramogų salos” savininkai – generalinis direktorius Gintaras Radavičius ir direktorius Darius Balčiūnas apie tai nelinkę kalbėti.

Spėjama, kad nemažai pelningų renginių organizavo ne arenos valdytoja “Pramogų sala”, o šios įmonės dalininkui D.Balčiūnui priklausančios bendrovės, sumokėjusios už arenos nuomą.

“Buvo kilę įtarimų, kad pelnas gali iškeliauti per “Pramogų salos” vadovams priklausančias įmones. Prieš metus prašėme pateikti medžiagą, bet negavome nieko”, – tikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.

Pasak dienraščio, įrodymų, kad arenos atidarymas sutapo ir su kai kurių “Pramogų salos” savininkams priklausančių įmonių suklestėjimu, apstu.

Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl bandymų daryti įtaką Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sprendimams. Tyrimas susijęs su Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos organizuotu pirkimu.

Įvertinęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gautą medžiagą, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras įžvelgė piktnaudžiavimo ir kišimosi į valstybės tarnautojo veiklą požymių.

Anot Generalinės prokuratūros pranešimo, ikiteisminis tyrimas susijęs su STT pateikta operatyvine informacija apie galimus neteisėtus veiksmus, vykdant vienos Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos organizuotą pirkimą.

Pernai gruodį dėl patiriamo spaudimo į STT kreipėsi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas.

Konkursą dėl daugiabučių renovavimo programos viešinimo paslaugų pirkimo buvo paskelbusi Aplinkos ministerijai pavaldi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA).

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio rašte teigiama, kad Aplinkos ministerijos tarnautojai ne kartą kontaktavo su Ž.Plytniku dėl šio konkurso. Viešųjų pirkimų tarnyba konkurso sąlygose įžvelgė daug pažeidimų. Iškart po to Ž.Plytnikas buvo iškviestas į Aplinkos ministeriją, kuriai vadovauja Tautos prisikėlimo partijos deleguotas Gediminas Kazlauskas.

D.Kreivio teigimu, praėjusių metų lapkritį Aplinkos ministerija inicijavo dar vieną susitikimą, kuris įvyko Vyriausybės rūmuose. “Susitikime VPT pasiūlyta ieškoti sprendimų, kad nebūtų stabdomas viešojo pirkimo konkursas”, – teigiama rašte.

Premjeras Andrius Kubilius penktadienį Aplinkos ministerijos atstovų elgesį pavadino ne spaudimu, o “kietomis darbinėmis diskusijomis”.

Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti STT pareigūnams.

Už piktnaudžiavimą ir kišimąsi į valstybės tarnautojo veiklą įstatymas atitinkamai numato griežčiausias iki ketverių ir iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmes.

Sekmadienį, renkant savivaldybių tarybas ir Seimo narį Marijampolėje, budės prokurorai ir policininkai.

Prokurorai budės nuo 8 iki 23 val. apylinkių prokuratūrose bei Generalinėje prokuratūroje. Jie priims ir nagrinės skundus, pareiškimus, pranešimus dėl asmenų rinkimų teisės ir rinkimų tvarkos pažeidimų, pranešė Generalinė prokuratūra.

“Tai daroma stengiantis kuo greičiau reaguoti ir užkirsti kelią bet kokiems rinkimų tvarkos ar įstatymų pažeidimams. Gavę pranešimus apie bet kokį įstatymų pažeidimą, prokurorai ne tik juos nagrinės, bet apie tai iš karto informuos ir vietos apygardų rinkimų komisijas”, – teigė generalinis prokuroras Darius Valys.

Policijos departamento teigimu, sekmadienį dirbs ir gausios policijos pajėgos.

Policijos departamento, Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei specializuotų policijos įstaigų pareigūnai tikrins ir vertins, kaip teritorinės policijos įstaigos pasirengusios užtikrinti tvarką per rinkimus, rengs netikėtus pareigūnų darbo drausmės patikrinimus.

Policija šeštadienį gavo 14 pranešimų apie įvairius rinkimų tvarkos pažeidimus, penktadienį – 13 pranešimų, pradėjo du ikiteisminius tyrimus, ketvirtadienį – 31 pranešimą, pradėjo tris ikiteisminius tyrimus.

Sekmadienį Lietuva renka 60 savivaldybių tarybas ir Seimo narį Marijampolės vienmandatėje apygardoje.

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžosi per 16 tūkst. kandidatų, renkama per 1,5 tūkst. tarybų narių.

Marijampolėje dėl laisvos parlamentaro vietos varžosi du daugiausiai per pirmąjį turą balsų surinkę kandidatai – socialdemokratas Albinas Mitrulevičius (24,9 proc.) ir konservatorius Valdas Pileckas (20,68 proc.).

Balsavimo apylinkės sekmadienį pradės dirbti 7 val., baigs 20 valandą.

Už mokesčių mokėtojų pinigus brangius automobilius besinuomojantys Seimo nariai kadencijos pabaigoje turės galimybę juos įsigyti už likutinę vertę. Jokie jų priimti įstatymai to daryti jiems nedraudžia.

Nors oficialiai deklaruojama, jog kadencijos pabaigoje jie neturėtų įsigyti nuomotų mašinų, tačiau nėra jokių garantijų, kad seimūnai neužsinorės už kelis ar keliolika tūkstančių litų išsipirkti apynaujų automobilių. Tokiam piktnaudžiavimui nėra sukurta jokių teisinių kliūčių, rašo “Lietuvos žinios”.

Ar galimam precedentui bus pramintas takas, po poros mėnesių parodys iš Seimo pašalinto Lino Karaliaus automobilio nuomos istorija. Kadencijos pradžioje jis, kaip ir daugelis kitų politikų, sudarė automobilio nuomos sutartį ir už jį reguliariai mokėjo lizingo bendrovei biudžetinėmis parlamentinės veiklos lėšomis.

Tačiau po apkaltos iš Seimo pašalintas parlamentaras automobilio į valstybės rankas negrąžino. Buvę politiko kolegos Seime neatmeta galimybės, kad L.Karalius, kurio mašinos nuomos sutartis baigsis po kelių mėnesių, gali turėti ketinimų išsipirkti ją už nedidelę likutinę vertę ir taip tapti tikruoju automobilio šeimininku.

Kaip vertinti ir ką daryti, jeigu taip nutiks, nežino nei etikos sargai, nei teisėsauga.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas svarstė, kad L.Karalius automobilio iki šiol negrąžina galbūt todėl, kad nenori nutraukti sutarties, nes tokiu atveju jam tektų suploti nemenką baudą.

“Teoriškai jis neturėtų teisės pasibaigus nuomos laikotarpiui automobilį įsigyti už likutinę vertę, bet kaip bus iš tikrųjų, aš nežinau”, – sakė A.Salamakinas.

Ne daugiau galėjo pasakyti ir Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas Gintautas Stalnionis. Jo teigimu, prokuratūra savo iniciatyva nenarplios L.Karaliaus automobilio nuomos peripetijų.

“Kol kas čia yra Seimo vidaus reikalas. Prokuratūra sykį jau tyrė galimą parlamentarų piktnaudžiavimą mašinų nuomos sąlygomis, tačiau žinote, kuo tai baigėsi”, – kalbėjo G.Stalnionis.

Pernai į prokurorų akiratį pateko 12 parlamentarų, kurie buvo sudarę nuomojamų automobilių sutartis taip, kad kadencijos pabaigoje būtų galėję juos išsipirkti už likutinę vertę. Vėliau Seimo Etikos ir procedūrų komisija prokurorams užkliuvusius parlamentarus išteisino, o likusieji Seimo nariai savąsias sutartis pakeitė.

Nors dabar visi automobilius besinuomojantys parlamentarai turi sudarę vadinamąsias standartines nuomos sutartis, jiems niekas neuždraus kadencijos pabaigoje už likutinę vertę įsigyti pačių eksploatuotų mašinų. Mat praktikoje automobilius nuomojančios bendrovės, pasibaigus sutarčiai, mašinos išpirkimo pirmumo teisę dažniausiai pasiūlo buvusiems nuomininkams.

“Taip, tokia yra daugumos įmonių politika. Tie, kurie, pavyzdžiui, nuomojasi automobilius trejus metus, vėliau įgyja pirmenybę mašinas išsipirkti pirmieji. Todėl parlamentarai, kurie už nuomą reguliariai mokėjo palyginti dideles įmokas ir kadencijos pabaigoje panorės automobilius išsipirkti, turės tikrai neblogas sąlygas. Juk ketverius metus įmokas jie mokėjo ne iš savo asmeninės kišenės ir nesvarbu, kad sutartyse nėra įrašyta, jog jie tas mašinas išsipirks už likutinę vertę. Tokią galimybę, bent teorinę, jie vis tiek turės”, – pasakojo vienos naujais automobiliais prekiaujančios įmonės atstovas, prašęs neskelbti pavardės.

Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Salamakinas patvirtino, kad pasibaigus nuomos sutarčiai parlamentarams nėra draudžiama išsipirkti mašinų už likutinę vertę.

“Tokio draudimo, kiek žinau, nėra. Tačiau kaip kadencijos pabaigoje pasibaigus automobilio nuomos sutarčiai elgsis Seimo nariai, negaliu pasakyti. Bus matyt”, – kalbėjo A.Salamakinas.

Savo ruožtu Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnas Valentinas Mazuronis teigė negalįs užtikrinti, jog kadencijos pabaigoje neatsiras seimūnų, norinčių nebrangiai išsipirkti nuomotus automobilius.

“Nesu juristas ir visų sutarties niuansų nežinau, bet, mano nuomone, čia yra palikta daug landų piktnaudžiauti. Jei iš tiesų nuomos bendrovės pasibaigus sutarties galiojimui gali pasiūlyti parlamentarams pirmiems įsigyti mašinas, neatmetu galimybės, kad atsiras tokių, kurie šiuo pasiūlymu susigundys ir pasinaudos. Žinoma, tokiu atveju būtų akivaizdi neteisybė – juk už nuomą buvo mokama ne asmeninėmis, o valstybės lėšomis”, – kalbėjo V.Mazuronis.

Per šią kadenciją automobilius nuomojasi per 100 tautos išrinktųjų. Daugiau nei 10 Seimo narių pernai mašinų nuomai išleido beveik visas parlamentinei veiklai skirtas lėšas – po 20-24 tūkst. litų per metus. Tačiau Lparlamentarai dievagojosi, kad pasibaigus nuomos sutarčiai automobilių sau tikrai nepasiliks.

Visus parlamentinei veiklai skirtus pinigus “Toyota Avensis” nuomai ir eksploatacijai pernai išleidęs Vydas Gedvilas atviravo, kad nepuoselėja planų pirkti mašinos už likutinę vertę.

“Mano sutartis metinė, ji baigsis šių metų kovą, tačiau nesiruošiu automobilio įsigyti nei už likutinę vertę, nei kaip nors kitaip”, – sakė V.Gedvilas.

Su šoumenų komanda į Seimą patekusi Arūnė Stirblytė, per dvejus metus automobilio “Volvo 70″ nuomai išleidusi apie 50 tūkst. litų, taip pat tvirtino, kad pasibaigus sutarties galiojimui mašinos sau nepasiliks.

“Žinau, kad turiu pirmumo teisę įsigyti automobilį už likutinę vertę, bet apie tai negalvoju ir abejoju, ar apskritai jį pirkčiau”, – teigė A.Stirblytė.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Dalia Teišerskytė per šią kadenciją mašinos nuomai atseikėjo 52 tūkst. litų valdiškų pinigų.

“Ne, tikrai išsipirkti automobilio neketinu. Ne todėl, kad jis būtų prastas ar man nepatiktų, bet dėl to, kad toks poelgis būtų neetiškas ir tik dar labiau įaudrintų visuomenę”, – motyvą atsisakyti privilegijos už likutinę vertę įsigyti nuomotą mašiną dėstė D.Teišerskytė.

Šiuo metu sudaryta speciali darbo grupė, kuri, be kitų klausimų, aiškinsis ir tai, kaip geriausiai išspręsti Seimo narių aprūpinimą transportu. A.Salamakino teigimu, darbo grupėje nėra nė vieno parlamentaro, o jos branduolį sudaro teisės ekspertai.

“Darbo grupei pavesta rasti geriausią sprendimą, nes dabartinė tvarka, kai Seimo nariai didžiąją dalį parlamentinių lėšų išleidžia mašinų nuomai, ko gero, yra pati blogiausia iš visų iki šiol buvusių”, – dėstė A.Salamakinas.

Jei darbo grupė sugalvos būdą, kaip pigiau aprūpinti parlamentarus automobiliais ir racionaliau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, šios kadencijos Seimo nariai privilegijos nuomotis brangias mašinas bent jau iki kitų rinkimų prarasti neturėtų.

“Tikriausiai naujovės galiotų jau naujam Seimui, nes dabar daugelį parlamentarų saisto automobilių nuomos sutartys, kurias keisti – nepalanku ir nuostolinga”, – paaiškino A.Salamakinas.

Prieštaringai vertinamas Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis pranešė pirmadienį kreipęsis į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko jam mestų kaltinimų.

A.Paleckis tvirtino buvęs įžeistas, kai A.Anušauskas praėjusių metų lapkritį per televiziją pasakė, kad “Paleckis yra maitinamas iš finansinių resursų, kurių šaltinis yra už Lietuvos ribų”.

“Niekuo tai nepagrįsdamas, per visuomenės informavimo priemones šis ponas apšmeižė ir pažemino mano vadovaujamą politinę partiją Socialistinis liaudies frontas, mano šeimą ir mane asmeniškai”, – pranešime spaudai cituojamas A.Paleckis.

NSGK pirmininkas pirmadienį nenorėjo komentuoti radikaliomis idėjomis garsėjančio politiko pareiškimo.

“Nesiruošiu reklamuoti A.Paleckio, – teigė jis. – Jis gali kreiptis į Generalinę prokuratūrą, Komunalinę valymo įmonę ar kur tik nori.”

Kita vertus, A.Anušauskas teigė atsakąs už savo žodžius.

Lapkričio pabaigoje Seimo narys komentavo Socialistinio liaudies fronto Vilniuje surengtą tarptautinę konferenciją “Istorijos pamokos: žvilgsnis į dešimtmečių gilumą”.

Vilniaus apygardos prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą paties A.Paleckio pareiškimo, esą prieš 20 metų sausio 13-ąją, sovietinės kariuomenės daliniams mėginant nuversti Lietuvos valdžią, “saviškiai šaudė į savus”.