Vyriausybė ir Seimo Socialdemokratų frakcija neseniai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad būtų ištirta žala, padaryta stabdant suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą 2008–2012 m.

Pasak premjero Algirdas Butkevičius, teisėsaugos institucijų kurpta byla galėjo padaryti didelę žalą valstybei, nes buvo nutrauktas svarbus projektas įsteigiant valstybės įmonę Gamtinių dujų terminalas, kurioje 20 proc. akcijų turėjo didžiausia gamtinių dujų vartotoja šalyje AB „Achema“, o likusią dalį – valstybė.

Vyriausybės vadovas prašo Generalinės prokuratūros ištirti, ar 2009–2010 m. nebuvo pasinaudota specialiųjų tyrimo tarnybų bei prokuratūros institucijomis, siekiant sužlugdyti valstybei svarbų projektą. Rašte Generalinei prokuratūrai taip pat prašoma ištirti, kokia reali žala valstybei ir kieno užsakymu buvo padaryta neįgyvendinus ankstesnio ir pigesnio suskystintų dujų terminalo projekto. Šią bylą neaišku, kieno nurodymu, pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), o valstybinį kaltinimą teismuose palaikė ne į vieną skandalą įsivėlęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičiaus.

Vyriausybės vadovas kreipimąsi į aukščiausiuosius teisėsaugos organus pasirašė po to, kai gegužės pabaigoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) kolegija paskelbė sprendimą išteisinti buvusios Vyriausybės pareigūnus Anicetą Ignotą ir Neringą Pažūsienę, kurie kaltinti trąšų gamintojos „Achemos“ protegavimu steigiant bendrą su valstybe įmonę Gamtinių dujų terminalas, dėl ko valstybė esą patyrė didelę neturtinę žalą. LAT nuomone, „žala valstybei padaryta ne kasatorių veiksmais, proteguojant AB „Achema“, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas ir Lietuva iki šiol neturi suskystintų dujų terminalo“.

Dėl šio ikiteisminio tyrimo buvo nutrauktas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos projektas ir atnaujintas tik po ketverių metų, tačiau atnaujinus darbus terminalo statybos kainos jau buvo smarkiai išaugusios. Bylą kontroliavusiam prokurorui G.Tarasevičiui du kartus pavyko suklaidinti teisėjus ir priimti Ūkio ministerijos pareigūnus apkaltinančius nuosprendžius.

Aukščiausiojo Teismo kolegija niekais pavertė ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro G.Tarasevičiaus kurptą bylą, ir į reikalo esmę neįsigilinusio Vilniaus apylinkės teisėjo Valdo Petraičio gėdingą nuosprendį, kurį vėliau nekritiškai pakartojo Vilniaus apygardos teismo kolegija. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad, „nepaisant to, jog apylinkės teismo nuosprendis surašytas 94 lapuose, jo motyvuojamoji dalis dėl N. Pažūsienės ir A.Ignoto nuteisimo sudaro tik pusantro lapo“. LAT baudžiamąją bylą nutraukė.

„Aukščiausias Teismas priėmė sprendimą, kad ankstesnio SGD terminalo sustabdymas buvo neteisėtas ir kad valstybei padaryta didžiulė žala, ekonominė žala pirmiausia. Taip pat – kad žemesnių instancijų teisėjai neatsakingai išnagrinėjo visą surinktą medžiagą ir priėmė (…) neteisingus sprendimus. Kas gali paneigti, kad nebuvo daromas politinis spaudimas“, – žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Jo teigimu, teisėsaugos institucijos, pradedant Generaline prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentu, turi išsiaiškinti, kas visa tai inicijavo, kodėl tai buvo daroma.

Kaltinimus grindė abejonėmis ir prielaidomis

Dujų terminalo byla yra tik vienas epizodas, rodantis, kokią žalą valstybei ir jos gyventojams gali padaryti netinkami teisėsaugininkų, ypač prokurorų, veiksmai. Valstybinį kaltinimą terminalo byloje palaikęs prokuroras G.Tarasevičius ne vieną kartą buvo įsivėlęs į neaiškias bylas.

Prieš metus jis figūravo dar vienoje garsioje byloje, kurioje neteisėtu informacijos atskleidimu ir piktnaudžiavimu tarnyba bandė apkaltinti buvusią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėją Liną Andriuškevičienę ir dar du žmones. Teismas kaltinamuosius išteisino, nes prokuroras G.Tarasevičius kaltinimus bandė grįsti nežinia kaip surinkta operatyvine medžiaga. Išanalizavęs prokurorų surinktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių, tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamųjų kaltę. Teismo nuomone, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėliojimais, abejonėmis ar prielaidomis. „Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis“, – pabrėžė teismas.

Prokuroro G. Tarasevičiaus veikla patyrė fiasko ir  kitose jo organizuotoje bylose. Jis palaikė valstybės kaltinimą neteisėtai, kaip jau dabar žinoma, atleistiems FNTT vadovams Vytautui Giržadui ir Vitalijui Gailiui. Kitais žodžiais, G.Tarasevičius toje byloje arba vykdė politikų užsakymą, arba buvo nekompetentingas. Jis pirmu smuiku griežė ir jau minėtoje FNTT ikiteisminių tyrimų tyrėjos L.Andriuškevičienės byloje, kur vėlgi – arba vykdė STT užsakymą, arba parodė savo nekompetenciją. Tai jis tyrė ir buvo priverstas nutraukti garsią „Vilniaus vandenų“ bylą keletui asmenų – penkis kartus tyrimas byloje buvo pratęsiamas, tačiau įtariamieji apklausti vos porą kartų. Tai jau aiškus piktnaudžiavimas arba apsileidimas. G.Tarasevičius pareiškė, kad trijų byloje kaltintų asmenų kaltinamajam aktui surašyti nepakanka duomenų (išvertus iš juridinės kalbos tai reiškia, kad byla tuščia), tačiau jų sąskaitos buvo areštuotos, jų atžvilgiu buvo taikomos kardomosios priemonės. Žmonės prarado darbą, suteršta jų reputacija. Beje, vienas iš įtariamųjų viešai kaltino G.Tarasevičių bei STT pareigūnus sufabrikavus baudžiamąją bylą.
Gavo viskio ir medaus

Prokuroro G.Tarasevičiaus pastarųjų metų veiklos ledkalnio viršūne vis dėlto reikėtų laikyti jo santykius su buvusiu skandalingu advokatu Juzefu Kozubovskiu. Dar 2011 m., kai dėl neteisėtos ūkinės veiklos ir neteisėto praturtėjimo tuomečio advokato J.Kozubovskio atžvilgiu FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą, jį kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras G.Tarasevičius. Būtent jo sprendimu buvo areštuota beveik penkių milijonų litų vertės prieštaringai vertinamo advokato turto. Praėjusių metų gegužės mėnesį J.Kozubovskis atėjo į G.Tarasevičiaus kabinetą ir lyg tarp kitko užsiminė jam apie praeities nuodėmes.

O jų būta nemenkų. 2011 m. prokuroras G.Tarasevičius girtas automobiliu trenkėsi į medį, o po avarijos vietoj savęs pasodino kitą vairuotoją, taip išvengdamas ne tik administracinės baudos, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimo keleriems metams. 2013 m. vienoje muitininkų kyšininkavimo byloje G.Tarasevičiui buvo perduotas kyšis – trijų litrų ąsotis medaus ir du pustrečio litro talpos buteliai viskio.

„Tai ką man dabar daryti?“ – išklausęs informaciją advokato paklausė G.Tarasevičius. „Ką daryti? Turėtum trejiems metams atiduoti vairuotojo pažymėjimą ir sumokėti baudą su palūkanomis ir delspinigiais. O už kyšio ėmimą – pats save lygtinai nuteisti mažiausiai dvejiems metams“, – išpyškino jam J.Kozubovskis.

Po šio pokalbio G.Tarasevičius pasiėmė laisvadienį apmąstymams ir sprendimui priimti. Kitą dieną jis parašė raportą Generalinės prokuratūros vadovams, kuriame prisipažino paėmęs viskį su medumi bei dėl kitų praeities paklydimų ir nuodėmių. Tik, atrodo, šiek tiek pamelavo: nors nurodė, kad gautą kyšį išmetė į šiukšlyną, buvo duomenų, jog vieną butelį viskio perdavė muitininkų bylą tyrusiam kolegai prokurorui Nerijui Puškoriui. Neaišku, kokių interesų skatinamas G.Tarasevičius domėjosi garsiąja muitininkų kyšininkavimo byla, kurioje kaltinimai buvo pareikšti daugiau nei 30-iai pareigūnų, iš visų sieną kertančių sunkvežimių vairuotojų rinkdavusių „duoklę“.

Tądien po prisipažinimo ir baigėsi prokuroro G.Tarasevičiaus, kaip valstybinį kaltinimą palaikančio pareigūno, nepriklausomumas bei savarankiškumas.

Pats G.Tarasevičius apie savo, kaip prokuroro, ateitį kalba gana miglotai: „Per 17 darbo prokuratūros sistemoje metų panašios psichologinės įtampos nesu jautęs. Kartais jaučiuosi labai nekomfortiškai. Apie mane gali šnekėti ką nori, bet atvejo su medumi nelaikau rimtu kyšiu, nes tai daugiau buvo surežisuotas šantažas, – dėsto prokuroras. – Antraip kodėl pats perdavimo faktas buvo specialiai fotografuojamas? Detaliau šio fakto neaiškinsiu, nes vyksta tyrimas, kurį kontroliuoja aukštesni prokurorai. Aš į visą šitą reikalą nesikišu, ko paklausia – atsakau, bet jokios iniciatyvos nerodau. Pasakysiu tik tai, kad kai mano mašinoje atsidūrė medus su alkoholiu, aš visą maišelio turinį išmečiau.“

Pasak jo, jei šiandien paimsi butelį alkoholio, tai rytoj jau kas nors gali į kabinetą ir vokelį su pinigais atnešti.

G.Tarasevičiaus teigimu, jo, kaip pareigūno, ateitis priklausys nuo to, kaip baigsis minėtas tyrimas, tačiau jis pats kol kas darbo keisti neketina. Bet pats kyšio gavimo faktas neskatina prokuroro geriau dirbti. Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus specialistai neprognozuoja, kada šis tyrimas galėtų būti baigtas. Tyli ir tyrimą kontroliuojantys prokuratūros vadovai.

Prokuratūros vadovai, ne paslaptis, gaunantys ir ne vieną politinį užsakymą, jiems vykdyti visuomet pasitelkia nuodėmių turinčius prokurorus, kurie daro tai, kas liepiama. Daugelis tokių prokurorų neturi įgūdžių ir nepasižymi analitiniu mąstymu, kad galėtų tirti sudėtingus korupcinius bei finansinius nusikaltimus, neturi tam nei laiko, nei noro. Kur kas geriau būti tampomam už virvelių ir daryti tai, kas pasakoma „iš viršaus“.

To paties J.Kozubovskio byloje G.Tarasevičius tyrimo medžiagą net keturis mėnesius marino savo stalčiuose ir neperdavė jos teismui, kol galų gale byla buvo perduota kitai prokuratūrai. FNTT pareigūnai baiminasi, kad byla gali būti visai numarinta. Generalinė prokuratūra žadėjo pradėti tyrimą dėl G.Tarasevičiaus ir pateikti visus atsakymus dėl jo veiksmų.

Prokuroras vilkino ir garsaus verslininko Tado Karoso bylą, kol šio verslininko advokatai nesikreipė į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Berezovskis nustatė, kad T.Karoso byloje prokuroras G.Tarasevičius net tris mėnesius be pateisinamos priežasties neatliko jokių veiksmų, nors byla nėra nei sudėtinga, nei didelės apimties. Buvo bandoma teisintis dideliu darbo krūviu bei atostogomis, ir tik po teismo nutarties prokuroras buvo priverstas veiksmus tęsti.

Tokių atvejų, kai teisėsaugos rankomis piktnaudžiaujama vidury baltos dienos arba tiesiog susidorojama su neįtinkančiais verslo partneriais ar konkurentais, – tūkstančiai. Didžiausia to priežastis – pareigūnų nebaudžiamumas ir nekompetencija.

Negana to, prokuroras G.Tarasevičius prieš kurį laiką apskritai suabejojo Lietuvos teisine sistema. Jo teigimu, kam apskritai šalyje reikalingi žemesnės instancijos teismai, jei jų nutartys esą retai kada įsiteisėja, o nagrinėjimas perkeliamas į aukštesnės instancijos teismus. Tad geriausia būtų apskritai panaikinti apylinkių teismus. Matyt, kad prokuroras susipyko su konstitucinėmis nuostatomis.

…

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS

DĖL PRIPAŽINIMO PADARIUS LIETUVOS ŽURNALISTŲ IR LEIDĖJŲ ETIKOS KODEKSO PAŽEIDIMUS PUBLIKACIJOJE „KAIP PROKURORAI TAMPA MARIONETĖMIS” („VEIDAS.LT”, 2014-09-05)

2015 m. spalio 12 d. Nr. EKS-13/15 Vilnius

Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija) išnagrinėjo Giedriaus Tarasevičiaus skundą dėl publikacijos „Kaip prokurorai tampa marionetėmis” („veidas.It”, 2014-09-05) ir nustatė:

Pareiškėjas skunde nurodo, jos skundžiamoje publikacijoje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir iškraipyta informacija, kuri žemina jo garbę, orumą bei dalykinę prokuroro reputaciją.

Analogišką skundą pareiškėjas padavė ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Žurnalistų etikos inspektorė (toliau – Inspektorė) pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. SPR-33 pripažino jį iš dalies pagrįstu. Inspektorė nustatė, jog publikacijos teiginiai „Prieš metus jis figūravo dar vienoje garsioje byloje, kurioje neteisėtu informacijos skleidimu ir piktnaudžiavimu tarnyba bandė apkaltinti buvusią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėją Liną Andriuškevičienę ir dar du asmenis. Teismas kaltinamuosius išteisino, nes prokuroras G.Tarasevičius kaltinimus bandė grjsti nežinia kaip surinkta operatyvine medžiaga” ir „Jis palaikė valstybės kaltinimą neteisėtai, kaip jau dabar žinoma, atleistiems FNTT vadovams Vytautui Giržadui ir Vitalijui Gailiui” neatitinka tikrovės. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo dėl FNTT tyrėjos Linos Andriuškevičienės veiksmų neorganizavo, jam nevadovavo, kaltinamojo akto nerašė, bylos į teismą neperdavinėjo ir valstybinio kaltinimo nepalaikė, o tik dalyvavo teismui skelbiant nuosprendį. Su FNTT vadovų Vytauto Giržado ir Vitalijaus Gailiaus byla pareiškėjas iš viso nėra niekaip susijęs, o ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro.

„veidas.lt“ redakcijos atstovai Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir Inspektorei pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog, rengdami publikaciją, rėmėsi viešojoje erdvėje paskelbta informacija, kuri nebuvo paneigta.

Komisija konstatuoja:

Pagal Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 str., gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones.

Skundžiamoje publikacijoje nebuvo nurodyti paskelbtos informacijos šaltiniai, todėl redakcinė atsakomybė už visą paskelbtą informaciją tenka publikacijos autoriui ir veidas.lt” redakcijai. Publikacijos rengėjai paskelbė akivaizdžiai tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją, todėl darytina išvada, jog tokiais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 str.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 1996, Nr.71-1706; 2006, Nr.82-3254; TAR, 2014, Nr. 2014-18935) 46¹ straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6 dalimi. Komisija nusprendžia:

1. Pripažinti, jog publikacijoje „Kaip prokurorai tampa marionetėmis” „veidas.lt“ (2014-09-05) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 str., nustatantis, jog, gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones.

2. įpareigoti UAB „Veido” periodikos leidykla paskelbti šj sprendimą portale „veidas.lt“. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Į „Veido“ klausimus atsako Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas.
VEIDAS: Ar gali taip būti, kad toks veikėjas, kaip Viktoras Uspaskichas, lig šiol nebandė daryti visiškai jokios įtakos šioje byloje nei teisėjams, nei prokurorams šioje?
S.V.: Tiesioginės įtakos daryti tikrai nebando, nes, matyt, nedrįsta – žino, kad sulauktų atitinkamo atsako už tiesioginį bandymą paveikti.
VEIDAS: Tad jūs tvirtinate, kad jums dėl šios bylos niekas neskambino, negrasino, jūsų nespaudė? Nei pats V.Uspaskichas, nei kas kitas iš jo aplinkos?
S.V.: Ne, ne. Na, spaudimas pasireiškė kitomis formomis. Tai visokie užsakomieji straipsniai, kuriuose esi niekinamas ir žeminamas, – jų buvo labai daug. Ir prieš teismo pabaigą jų buvo, ir anksčiau.
VEIDAS: Tai jus bandyta paveikti per žiniasklaidą?
S.V.: Na, matyt, per viešąją nuomonę, kad gal išsigąstume kažko, atsitrauktume.
VEIDAS: Vadinasi, V.Uspaskichas neblefuoja teigdamas, kad yra visiškai neįtakingas nei prokuratūroje, nei teismuose?
S.V.: Jeigu procesas vyksta objektyviai ir nešališkai, tai čia niekas negali būti įtakingas. Aš netikiu, jog galima tuos procesus paveikti tiesiogiai, kad teismas priimtų kitokį sprendimą, negu buvo galima priimti objektyviai pagal bylos duomenis. Paimkime elementarų tos pačios bylos pavyzdį: jei aš būčiau teisėjas ir man kas nors sakytų – priimk šioje byloje išteisinamąjį nuosprendį, aš sakyčiau, kad negaliu, nėra iš ko parašyti to išteisinamojo nuosprendžio. Juk visi įrodymai rodo, kad viskas buvo, nusikaltimai padaryti. Jeigu jums duos baltą lapą ir lieps parašyti, kad tai juodas lapas, na, jūs galite tą parašyti, bet vis tiek visiems bus aišku, kad lapas yra baltas.
VEIDAS: Bet galima bylą vilkinti, skirti švelnesnes bausmes.
S.V.: Dėl vilkinimo tai objektyvūs būdai užtęsti procesą buvo visą laiką naudojami: turiu omenyje ir ligas, ir imuniteto klausimus, ir gynėjų keitimą. Dėl to kaitaliojimo ir buvo paskirti valstybės gynėjai. Jei žmogus siektų greito proceso, jis pats skatintų, kad byla būtų išnagrinėta kaip galima greičiau, o ne mėgintų ją ištempti iki maksimumo. Tad procesas buvo užtęstas.
VEIDAS: Jūs garsėjate kaip principingas ir sąžiningas prokuroras. Ši byla būtent jums patikėta turbūt neatsitiktinai?
S.V.: Nei atsitiktinai, nei aš buvau specialiai parinktas. Faktiškai tai lėmė situacija tuo momentu, kokį tada turėjau krūvį. Tuo metu, 2006 metais, aš kaip tik baiginėjau kitą – didžiulę eurų gamybos klastojimo bylą, vieną garsiausių Europoje, kurios metu nuteista šešiolika asmenų. Byla ėjo į pabaigą, reikėjo rašyti kaltinamąjį aktą, ir tuometinis Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka sako man: na va, tą jau baigei, gal gali kitą pradėti…
VEIDAS: Ar prieš imdamasis šios bylos buvote Darbo partijos rinkėjas?
S.V.: Tiek tada, tiek dabar esu indiferentiškas partijų atžvilgiu. Tarp giminių buvo tokių, kurie balsavo, bet aš jų prieš neagitavau, manau, tai žmonių pasirinkimo reikalas. Galbūt galiu papasakoti, ką daugiau žinau, bet neagituoju, kad jūs juos mylėkit arba nekęskit. Aš Darbo partijos rinkėjas tikrai nebuvau.
VEIDAS: Jūsų nuomone, ar ši byla padės sustiprinti visuomenės pasitikėjimą teisėsauga?
S.V.: Kai žiūriu iš savo pozicijų, mane ir džiugina, ir stebina, kad, pavyzdžiui, aš, žiniasklaidos taip išviešintas ir dabar atpažįstamas ir gatvėje, ir parduotuvėje, nesu iš jokių žmonių sulaukęs neigiamos reakcijos. Iš esmės girdėjau tik teigiamus vertinimus, kad tokį darbą daryti reikia. Net iš V.Uspaskicho šalininkų, susirenkančių teismo salėje, nesu sulaukęs kokios nors neigiamos reakcijos. Aišku, aš laikausi principo, jog visą laiką, kad ir koks būtų kitos pusės elgesys, turi būti objektyvus, net jei tave nori paniekinti, pažeminti ar sukritikuoti. Žmonės, kurie yra teisiami, gali būti nepatenkinti ir tą savo nepasitenkinimą reikšti, tačiau aš, prokuroras, turiu į tuos dalykus žiūrėti objektyviai.
VEIDAS: Kaip vertinate pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos darbą šioje byloje?
S.V.: Manau, procesas buvo pakankamai gerai organizuotas ir išlaikytas. Nors buvo daug provokavimo, pasipiktinimo ir triukšmo, man atrodo, kad teismo kolegijai tą procesą suvaldyti ir sykiu išlaikyti toleranciją, kompetenciją pavyko. Kolegijos teisėjus vertinu kaip kompetentingus, objektyvius. Esu susidūręs su jais ir kitose bylose, tai teisėjai, kurie yra gerai įvaldę ir procesą, ir gebėjimą tą procesą vesti į priekį.
Prokurorams šiuo požiūriu lengviau, vis dėlto pagrindinė atsakomybė organizuoti procesą, kad jis vyktų kaip galima greičiau, tenka teismui. Ir aš manau, jog teismas dėjo visas pastangas, kad procesas vyktų kaip įmanoma greičiau, nors buvo norima, kad jis tęstųsi iki senaties ir po to būtų galima sakyti, esą prokurorai su teismu pravilkino bylą ir nieko nenusprendė.

Metų žmogaus titulą „Veidas“ šiemet nutarė skirti Generalinės prokuratūros prokurorui, valstybės kaltintojui Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje Sauliui Verseckui, kartu su komanda įrodžiusiam Lietuvą apvaginėjusio ir ne vienus metus iš mūsų valstybės besityčiojančio Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho kaltę.

Savaitraštis „Veidas“ tęsia prieš metus pradėtą tradiciją ir baigiantis 2013-iesiems vėl skelbia Lietuvos metų žmogų. Pernai šį titulą skyrėme pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ organizatoriams ir dalyviams, pasisakantiems prieš balsų pirkimą rinkimuose ir neskaidrią politiką, o šiemet Metų žmogumi skelbiame Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą Saulių Versecką, kurio darbas, principingumas ir ryžtas labiausiai prisidėjo prie to, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje dėl stambaus masto sukčiavimo realiomis laisvės atėmimo bausmėmis būtų nuteisti valstybės valdyme dalyvaujančios partijos lyderiai.
Jei prokurorai bei teismai ir toliau, šią bylą nagrinėjant aukštesnėse instancijose, nuosekliai ir aiškiai demonstruos, kad tiesa bei teisingumas Lietuvoje vis dėlto yra aukščiau už nešvarius pinigus, korumpuotą politinę įtaką ir daugelį metų toleruotą Viktoro Uspaskicho „bezpridielą“, tai bus posūkis į naujos kokybės politiką valstybėje, o gal netgi lems visuomenės pasitikėjimo teisėsauga lūžį, nes praėjus 23 metams po nepriklausomybės atkūrimo vis dar labiau tikima ne tuo, kad prieš įstatymą lygūs visi, o tuo, kad kai kurie prieš jį yra lygesni.

Svari Temidės pergalė prieš juodus pinigus ir nešvarią politiką

Didžiausias Lietuvos politikos sukčius, iki kaklo prisišiukšlinęs tiek politikoje, tiek versle, Darbo partijos įkūrėjas ir buvęs ilgametis pirmininkas, Seimo narys V.Uspaskichas neseniai vienoje televizijos laidoje išsitarė, kad teismuose jis yra visiškai neįtakingas. Suprask, tai galima spręsti po šių metų liepos mėnesį Vilniaus apygardos teismo priimto nuosprendžio, pagal kurį Darbo partijos vedlys su savo parankiniais buvo nuteisti dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir sukčiavimo: V.Uspaskichas už grotų pasiųstas ketveriems, jo dešinioji ranka Seimo narė Vitalija Vonžutaitė – trejiems, partijos buhalterė Marina Liutkevičienė – vieniems metams, ir tik tuomečiam Seimo vicepirmininkui, vienam Darbo partijos vadovų Vytautui Gapšiui skirta ne laisvės atėmimo bausmė, o 35,7 tūkst. Lt bauda.
Taigi, anot paties V.Uspaskicho, šis nuosprendis liudija, kad jis teismams įtakos neturi. Priešingu atveju jo galbūt būtų nenuteisę, bet nuteisė, ir nuteisė taip pat, kaip ir kitus kaltinamuosius tokiose bylose, kurių mūsų teismuose kasmet nagrinėjama šimtai. Šįsyk skirtumas toks, kad lig šiol dėl juodosios buhalterijos visada įkliūdavo tik įmonės, o čia teisiama UAB principu veikianti politinė partija ir jos vadovai.
„Jokių bandymų daryti įtaką šioje byloje nebuvo. Nei man skambino, nei prašė, nei aš pats kur nors vaikščiojau“, – šiandien teigia vienas iš nuosprendį V.Uspaskichui priėmusios Vilniaus apygardos teismo kolegijos teisėjų Arūnas Kisielius.
Šis teisėjas, praeityje nagrinėjęs kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo bylą, o 1998 m. realia laisvės atėmimo bausme nuteisęs pirmą Lietuvos istorijoje politiką – iš verslininko kyšį paėmusį Seimo narį Audrių Butkevičių, apie Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą kalba kaip apie visiškai eilinę savo teisinėje karjeroje, nes rezonansinės bylos stebina visuomenę, bet ne kone nuolat su jomis susiduriančius teisėjus.
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Nekrošius taip pat siūlo visuomenei nežiūrėti į šią bylą kaip į tokią, kuriai išnagrinėti mūsų teisėjams reikėjo ypatingos drąsos ar ryžto. „Geriausia esant tokioms situacijoms teismui nesidairyti į jokią pusę – nei į kairę, nei į dešinę, o tiesiog vykdyti savo funkcijas. Aš manau, kad šioje byloje teisėjai paprasčiausiai dirbo savo darbą, kurį dirba kiekvieną dieną. Tai buvo normalus baudžiamasis procesas, teismas privalėjo išnagrinėti šią bylą ir ją išnagrinėjo, tiesa, dar ne iki galo. O dėl to, kad teisiama partija, tai netampa kokiu nors didvyrišku poelgiu, nes teisėjas lygiai tą patį būtų padaręs bet kurioje kitoje byloje“, – tvirtina V.Nekrošius.
Gal bandymų vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis pakreipti bylą kita linkme ir būta, bet rezultatas vis tiek yra toks, koks ir turėjo būti: teisėsaugos institucijoms tai nesutrukdė savo darbo atlikti iki galo, surinkti pakankamai V.Uspaskicho kaltės įrodymų ir galiausiai priimti nuosprendį teisme. Ir dabar jau visai nebesvarbu, kad vien pirmoje instancijoje byla dėl daugiau nei 24 mln. Lt neapskaitytų pajamų ir 23 mln. Lt išlaidų buvo nagrinėjama penkerius metus ir kad vienu metu jau buvo rimtai pakvipę net šios bylos senatimi. Faktas toks, kad, nepaisant nei Darbo partijos dydžio ir svarbos, nei jos vadovų užimamų postų bei juodų milijonų, kuriais jie netrukdomai disponavo, Temidė šį kartą nugalėjo.
Iš tiesų geriausia, kai nei prokurorai, nei teisėjai, nei kiti pareigūnai dirbdami su konkrečia byla nesižvalgo į šalis, nesivelia į kurstomas intrigas ir nekuria scenarijų, kokios reakcijos jų sprendimai turės visuomenėje, o tiesiog dirba savo darbą – vadovaudamiesi įstatymais, objektyviai, sąžiningai ir principingai. Nepaisant atkaklių bandymų Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą politizuoti (kaltinamieji viso proceso metu rodė pirštais į rūmus S.Daukanto aikštėje, bet faktų, įrodančių mėginimą su jais susidoroti, taip ir nepateikė), visos aplinkybės rodo, kad taip buvo ir šį kartą, – teisėsauga tiesiog atliko savo darbą.
Vertindamas pirmos instancijos teismo teisėjų darbą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius teigė neturintis abejonių, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai šią bylą išnagrinėjo sąžiningai. “O jei buvo padaryta klaidų, tam ir yra instancinė sprendimų patikra – iš pradžių apeliacija, po to kasacija, – pabrėžia G.Kryževičius. – Apskritai kalbos apie įtakos darymą teisėjams dažnai būna perdėtos. Visa teismų valdžia sutelkta mūsų pačių – Teisėjų tarybos rankose, teisėjo negali nei nubausti už kažką, nei galų gale užkirsti kelią jo karjerai. Man akivaizdu, kad eilinis teisėjas yra pats nepriklausomiausias asmuo.“
G.Kryževičius įsitikinęs, kad Lietuva šiandien turi pakankamai tvirto stuburo teisėjų korpusą, atsparų bet kokiems bandymams kištis į teisėjo darbą. „Apygardos teismuose dirba patyrę teisininkai, jau ne jaunuoliai, kurie nebijo priimti sprendimų ir yra matę šilto ir šalto, todėl gali atlaikyti tą krūvį. Vienas teisėjas išnagrinėja apie 300 baudžiamųjų bylų per metus, jų yra gausybė įvairiausių, taip pat ir rezonansinių. Ir ta bylų įvairovė taip pat suteikia teisėjo stuburui tvirtumo. Darbo partijos byla išsipūtė į fenomenalų reiškinį todėl, kad joje dalyvauja įdomūs, charizmatiški politikai, ir tai kelia visuomenės susidomėjimą“, – aiškina Teisėjų tarybos pirmininkas.

Generalinio prokuroro Dariaus Valio veikla pastaruoju metu (ir, tiesą sakant, jau daug mėnesių) neatrodo įkvepianti. Kone kiekvieną savaitę jį perlieja kritikos banga, vos ne kas savaitę jis turi aiškintis, o Generalinė prokuratūra neprimena stabilaus laivo. Tačiau priekaištai D.Valiui visuomenės neįtikina. Kaip paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos, neigiamai šį aukštą pareigūną vertina 29,4 proc. respondentų, o daugiau nei pusė – vidutiniškai. Šiek tiek daugiau nei dešimtadalis D.Valio veiklą vertina teigiamai.
Kartu pasidomėjome ir kaip visuomenė vertina generalinio policijos komisaro Sauliaus Skvernelio darbą. Paaiškėjo, kad iš esmės taip pat vidutiniškai ir tik keliais procentais geriau nei D.Valio.

Kaip jūs vertinate generalinio prokuroro D.Valio veiklą? (proc.)

Vidutiniškai    58,2
Neigiamai    29,4
Teigiamai    11,2
Nežinau / neturiu nuomonės    1,2

Kaip jūs vertinate policijos generalinio komisaro S.Skvernelio darbą? (proc.)

Vidutiniškai    60,2
Neigiamai    26,2
Teigiamai    12,2
Nežinau / neturiu nuomonės    1,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. spalio 28–30 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Prokuroras ketvirtadienį paprašė teismo vėl suimti dėl teroro akto organizavimo teisiamą klaipėdietę Eglę Kusaitę, nes ji esą bendrauja su Rusijoje esančiais įtariamaisiais Magmadovais.

“Prašau pakeisti jai šiuo metu paskirtas kardomąsias priemones į suėmimą dėl to, kad yra nustatyti kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir su juo skirtu įpareigojimu nebendrauti su tam tikrais asmenimis – pažeidimai”, – ketvirtadienį po Vilniaus apygardos teismo posėdžio žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda.

Anot jo, taip pat nustatytos aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad E.Kusaitė trukdo procesui ir ateityje trukdys, darydama poveikį kitiems asmenims.

“Nieko konkrečiau negaliu pasakyti, perduota medžiaga teismui, ir dėl jos panaudojimo bus sprendžiama”, – sakė prokuroras.

M.Dūda pranešė prašąs E.Kusaitę suimti trims mėnesiams.

E.Kusaitė žurnalistams sakė, kad ją suimti prašoma dėl to, kad ji neva bendrauja su Rusijoje suimtais savo draugais Magmadovais. Tai lietuvė esą daro per brolio ir sesers motiną.

Lietuvos ir Rusijos teisėsaugininkai kaltina E.Kusaitę ir Rusijos piliečius Magmadovus rengus teroristinį išpuolį Rusijoje.

E.Kusaitė teigia, kad bendravimo įrodymai gali būti sufalsifikuoti, mat šią savaitę per kratą pareigūnai paėmė jos mobilųjį telefoną.

“Žinojau, kad telefonas tam ir buvo paimtas, kad galėtų prikurti”, – sakė ji.

E.Kusaitės advokatas Kęstutis Stungys tvirtino, kad prokuroro argumentai yra nevienareikšmiai, mat jo ginamajai neuždrausta bendrauti su Apti ir Aišat Magmadovų motina, tik su jais pačiais.

“Su jais ji negali bendrauti, jie suimti, o su motina jai nedraudžia niekas bendrauti”, – teigė gynėjas.

Išgirdusi žinią apie prašomą suėmimą, teismo koridoriuje raudoti pradėjo ir E.Kusaitės teta Irena Jeleniauskaitė. Ji ir kiti E.Kusaitės rėmėjai negailėjo prakeiksmų prokurorams.

“Čia išvis nesąmonių valstybė. Prokuroras, mano manymu, vykdo nusikaltimus (…) Tegu pasižiūri, ką jie daro su mano teta, su mano artimaisiais”, – kalbėjo teisiamoji.

Vilniaus apygardos teismas sprendimą dėl kardomosios priemonės skelbs pirmadienį.

Prieš tai ketvirtadienį E.Kusaitės gynėjas prašė nuo bylos nušalinti M.Dūdą, tačiau jis prašymas buvo atmestas.

Klaipėdietė E.Kusaitė buvo sulaikyta Lietuvoje 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą pas Magmadovus.

Brolis ir sesuo Magmadovai Rusijoje suimti praėjusių metų sausį. A.Magmadovas kaltinamas kūręs ginkluotą organizaciją ir prisidėjęs prie terorizmo. A.Magmadova kaltinama parama teroristinei veiklai.

Lietuvos prokurorų duomenimis, E.Kusaitė buvo užmezgusi ryšius su islamistinėmis grupuotėmis ir rengėsi teroro aktui nepriklausomybės nuo Rusijos siekusioje Šiaurės Kaukaze esančioje Čečėnijos respublikoje.

Anksčiau E.Kusaitė sakė, kad prisipažinimas buvo išgautas smurtu, o kai kurie žmogaus teisių gynėjai ir politikai kėlė klausimus dėl Rusijos federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje. Prokurorai kaltinimus kategoriškai atmeta.

E.Kusaitė devynis mėnesius buvo suimta, tačiau pernai rugpjūtį teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.

Magmadovus klaipėdietė vadina savo draugais ir visus kaltinimus kategoriškai atmeta.

Į skandalą būdamas neblaivus įsipainiojęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka nusprendė atsistatydinti iš pareigų.

Apie tai jis patvirtino žurnalistams Vilniuje, pranešė portalas diena.lt. A.Kliunka teigė atsistatydinimo pareiškimą įteiksiantis ketvirtadienį.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Vilma Būdėnienė BNS trečiadienį popiet sakė, kad prokuroro sprendimas turėtų paaiškėti ketvirtadienį, kai jis ateis į prokuratūrą. Kiek anksčiau generalinis prokuroras Darius Valys nušalino A.Kliunką nuo pareigų ir pradėjo tarnybinį patikrinimą.

Tokių veiksmų imtasi gavus informacijos, kad prokuroras vienoje iš Vilniaus miesto kavinių šventė savo gimtadienį, kur dėl jo elgesio buvo iškviesta policija.

Vilniaus policija pranešė, kad dėl A.Kliunkos elgesio trečiadienio naktį apie 1.40 val. kreipėsi Pylimo gatvėje esančio baro “Metro” apsaugos darbuotojas. Jis pats sulaikė prokurorą, kuris “triukšmavo, keikėsi ir įžeidinėjo barmenę”.

A.Kliunka dėl to buvo nuvežtas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iąjį policijos komisariatą. Pareigūnas atsisakė čia tikrintis blaivumą.

A.Kliunkos blaivumas patikrintas trečiadienio rytą, kai jis atėjo į darbą Generalinėje prokuratūroje.

Jam nustatytas 0,61 promilės girtumas.

Panevėžio apygardos teismas buvusį Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorą Arenijų Baltrušaitį pripažino kaltu dėl savo, kaip prokuroro, pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų suklastojimo.

Teismas nubaudė A.Baltrušaitį 13 tūkst. litų bauda, pranešė teismas.

A.Baltrušaitis nuo 2002 iki 2010 metų, dirbdamas prokuroru, būdamas atsakingas už ikiteisminių tyrimų organizavimą ir kontrolę, laiku nepriėmė reikalingų procesinių sprendimų 81 ikiteisminio tyrimo byloje, neatliko kitų pagal kompetencijos nuostatas privalomų atlikti procesinių veiksmų, savo neveikimu vilkino ikiteisminius tyrimus.

Be to, A.Baltrušaitis pasirašė septyniose statistinėse kortelėse, kuriose nurodė melagingus duomenis, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir byla perduota teismui, nors iš tiesų kortelėse nurodytų sprendimų nepriėmė. Pasirašytas korteles kaltinamasis pateikė Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnams.

Teismas konstatavo, kad A.Baltrušaitis tokiais savo veiksmais pažeidė duotą priesaiką, sumenkino prokuroro kaip teisėtumą ir teisingumą užtikrinančios teisėsaugos institucijos autoritetą, diskreditavo prokuroro vardą visuomenės ir kitų pareigūnų akivaizdoje, sumenkino Generalinės prokuratūros autoritetą bei prestižą. Taip pat pripažinta, kad jis savo veiksmais pažeidė valstybės deklaruojamus konstitucinius įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė – Lietuvos Respublika ir Generalinė prokuratūra.

Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančias aplinkybes, o taip pat įvertinęs tai, kad A.Baltrušaitis iš tarnybos prokuratūroje yra atleistas, manė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A.Baltrušaičiui piniginę baudą.

Šis Panevėžio apygardos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų Lietuvos apeliaciniam teismui.

A.Baltrušaitis Anykščių prokuratūroje dirbo nuo 1993 metų gruodžio 1 dienos iki 1997 metų liepos 18 dienos ir nuo 2001 metų vasario 26 dienos iki 2010 metų vasario 23 dienos. Iš prokuratūros atleistas 38 metų A.Baltrušaitis dabar yra advokatės padėjėjas.

Naujasis generalinis prokuroras Darius Valys siekia reglamentuoti ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo tvarką.

Generalinės prokuratūros vadovas BNS sakė sudaręs darbo grupę, kuri turi parengti rekomendacijas prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo.

“Pirmosiomis darbo dienomis sudariau darbo grupę parengti rekomendacijas prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo. Iki šiol ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimas nebuvo reglamentuotas”, – interviu BNS teigė D.Valys.

Jis tvirtino tikįs, kad naujo tvarka sudarys sąlygas prokurorams pateikti išsamesnę informaciją apie ikiteisminius tyrimus.

Baudžiamojo proceso kodeksas numato bendrą principą, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini. Įstatymas taip pat įtvirtina išimtį, kad šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina.

“Prokuratūros tikslas – ištirti nusikaltimus ir pasiekti, kad kaltieji būtų teisingai nubausti, o nekaltieji – apginti ir apsaugoti, todėl visuomenė taip pat neturėtų pamiršti, kad visiškas viešumas prokuratūros veikloje vargu ar įmanomas”, – sakė generalinis prokuroras.

Kita vertus, anot jo, prokurorai turi suvokti ir pripažinti, kad visuomenė taip pat turi teisę žinoti daugiau – bent jau tiek, kad galėtų suprasti teisėsaugininkų veiksmus ir nebūtų klaidinama.

Prieš tapdamas Generalinės prokuratūros vadovu D.Valys ne kartą pabrėžė savo siekį prokuratūrą padaryti kuo atviresnę visuomenei.

D.Valys generalinio prokuroro pareigas pradėjo eiti birželio 15 dieną. Jis šiame poste pakeitė Algimantą Valantiną, kuris iš pareigų atsistatydino vasarį po Seimo kritikos.