Vladimiras Putinas (kairėje) ir Milošas Zemanas

Kas ir kodėl Čekijoje šiandien palaiko Kremliaus ir Vladimiro Putino politiką. Niekam ne paslaptis, kad šiuolaikinėje Europoje Kremliaus politika turi gerbėjų. Šių politikų įtakingumas savose šalyse yra skirtingas. Šia tema domisi ir rimti mokslininkai, ir žurnalistinių tyrimų autoriai. Filmas-tyrimas „Kremliaus draugai čekai“ – bendras Laisvės radijo Ukrainos tarnybos ir ukrainiečių televizijos kanalo „1+1“ projektas. Jo premjera Ukrainoje įvyko 2015 metais. Apie tai, kas ir kodėl palaiko Kremliaus politiką Čekijoje – šalyje, 1968 m. patyrusioje sovietų tankų invaziją, – interviu Laisvės radijui papasakojo filmo-tyrimo autorė, Ukrainos žurnalistė Olga Malčevskaja.

Jelena Poliakovskaja, Laisvės radijas

- Kaip kilo mintis sukurti filmą „Kremliaus draugai čekai“?

- Aš tapau Vaclovo Havelo premijos stipendininke, tai buvo bendras Laisvės radijo, Čekijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Prahos laisvės fondo projektas. Taip aš atsiradau Prahoje. Mane domino, kodėl Čekijos – Europos valstybės, kuri 1968 m. pergyveno sovietinių tankų įsiveržimą, – prezidentas po Krymo aneksijos palaikė Kremlių. Ir aš nusprendžiau, kad šia tema reikia atlikti tyrimą.

- Kaip aš suprantu, jūs problemą nagrinėjate plačiau, neapsiribodama vien Čekijos prezidento Milošo Zemano figūra. Kas dar tie žmonės, kurie palaiko Kremlių ir jo politiką?

- Kaip pavyko išsiaiškinti tyrimo metu, prezidentą supa tam tikri žmonės, kurie daro įtaką jam ir jo priimamiems sprendimams. Mums pavyko tai įrodyti dokumentiškai, mes radome dujų tiekimo tiesiogiai Prahos pilies kompleksui (Hradui) kontraktą, sudarytą su kompanija „Vemeks“, kuri yra „Gazprom“ antrinė kompanija Čekijos Respublikoje. O kai kurie ekspertai mums sakė, kad Čekija nėra priklausoma nuo „Gazprom“ ir dujas perka momentinėmis kainomis. Kilo klausimas: kodėl būtent ši kompanija tiekia dujas Prahos Hradui? Kompanijos „Vemeks“ Čekijoje vadovas yra ponas Vladimiras Jermakovas. Mes bandėme gauti jo komentarą, tačiau jis nerado laiko pabendrauti su mumis prieš kamerą. Mums taip pat pavyko nustatyti, kad vienas iš artimų prezidento Zemano bendražygių ir jo patarėjas – ponas Martinas Nejedlas – yra „Lukoil“ atstovybės Čekijoje vadovas.

Filme mes taip pat sakome, kad keletą metų paeiliui p. Jakuninas Milošą Zemaną, prieš jam tampant Čekijos prezidentu, kviesdavo pas save į Rodo salą.

Dar vienas žmogus, kuris prieš kamerą patvirtino esąs Čekijos prezidento draugas, yra klubo „Rusija“ prezidentas ponas Zdenekas Zbytekas, kurį 1968 m., kaip rašo čekų spauda, kaltino tuo, jog jis buvo pasirengęs paleisti tankus prieš protestuojančius studentus. Tačiau prieš kamerą jis visa tai neigė, net sakė mums, kad paduos į teismą tuos, kurie taip sakys. Mes, suprantama, filme kalbėjome tik apie tai, ką mums pavyko įrodyti ir ko liudijimus mums pavyko gauti. Ir mes, deja, negalime kalbėti apie tiesioginį p. Vladimiro Jermakovo ryšį su Čekijos prezidentu, tačiau radome minėtąjį kontraktą. Zdenekas Zbytekas, pavyzdžiui, į kamerą mums teigė, kad yra prezidento Zemano, taip pat ir Vladimiro Jakunino draugas. Filme mes taip pat sakome, kad keletą metų paeiliui p. Jakuninas Milošą Zemaną, prieš jam tampant Čekijos prezidentu, kviesdavo pas save į Rodo salą. Taip pat mums pavyko patvirtinti, kad p. Zemanas Rodo saloje viešėdavo forumo „Civilizacijų dialogas“, kurio šeimininkas yra V.Jakuninas, sąskaita.

- Per prezidento rinkimus Milošas Zemanas turėjo stiprų konkurentą – Karelą Schwarzenbergą. Kiek Zemanui padėjo laimėti rinkimus jo pozicija Rusijos atžvilgiu?

Tuos žmones, apie kuriuos kalbama mūsų filme, greičiau galima pavadinti „pilkaisiais kardinolais“, nes jie nėra tokie vieši kaip prezidentas.

- Mes nepretenduojame į sociologinį tyrimą, tačiau aš galiu pasakyti, kad prezidento Zemano reitingas per 2015 m. išaugo ir jo pozicija Rusijos atžvilgiu atspindi tam tikros Čekijos visuomenės dalies nuomonę. Per rinkimus ekspertai išsakė įvairių požiūrių. Pavyzdžiui, Praha ir kiti didieji miestai labiau palaikė Karelą Schwarzenbergą, o mažieji miestai ir periferija daugiausia palaikė Milošą Zemaną. Taip pat pagal sociologinius tyrimus už Zemaną balsavo žmonės, vyresni nei 60 metų, daugiausia pensininkai.

- Ar „Kremliaus draugai čekai“ sulaukia Čekijos visuomenės palaikymo?

- Tuos žmones, apie kuriuos kalbama mūsų filme, greičiau galima pavadinti „pilkaisiais kardinolais“, nes jie nėra tokie vieši kaip prezidentas. Tikriausiai vienintelė išimtis – „Lukoil“ „dukrelės“ Čekijoje vadovas Martinas Nejedlas, nes jis yra oficialus Čekijos prezidento patarėjas. Kai kurie ekspertai jį net vadina vyriausiuoju patarėju. Jis dalyvauja daugelyje viešųjų akcijų ir Zemanui pasisakant būna greta jo. Tai labai gerai matyti filme. Bet aš nė karto nemačiau, kad tas pats Martinas Nejedlas padarytų kokį nors viešą pareiškimą. T. y. jų įtaka didžiąja dalimi koncentruojasi į paties prezidento asmenį. O prezidentas – suprantama – turi įtakos visuomenei. Labai daug žmonių palaiko jį dėl humoro jausmo, daugeliui Čekijos visuomenės atstovų jis yra lyderis.

- Bet, sprendžiant iš filmo kadrų, Zemanas – išgeriantis žmogus. Ar tai priimtina Čekijos visuomenei?

- Negaliu atsakyti už visą Čekijos visuomenę. Prahoje, kur vyko didžioji mūsų tyrimo dalis, filmavimo metu žmonės man dažnai sakydavo, kad smerkia tokius prezidento veiksmus ir laiko juos gėdingais. Bet mažuose miestuose, gyvenvietėse Milošas Zemanas neabejotinai turi svorį, yra susikūręs žmogaus iš liaudies įvaizdį ir stengiasi jį palaikyti. Prieš persikeldamas į Prahos Hradą Milošas Zemanas gyveno daugiaaukštyje eiliniame Prahos miegamajame rajone. Šie dalykai žmones jo atžvilgiu nuteikia palankiai. Ir tikrai, eiliniai žmonės jo klauso ir nesiima viešai smerkti, filme mes apie tai kalbame.

Tie žmonės, kurie analizuoja politiką, dirba šioje sferoje, daro atitinkamas išvadas ir, suprantama, dideliuose miestuose tos išvados – ne prezidento naudai.

Aš pastebėjau, kad vidutiniai statistiniai čekai nėra taip įsitraukę į politiką kaip, pavyzdžiui, vidutiniai ukrainiečiai. Pas mus bet kuri senutė nuo suoliuko laisvai papasakos, kas šiuo metu dedasi Ministrų kabinete, Aukščiausiojoje Radoje, kodėl vieni yra teisūs, o kiti – ne. Čekijoje to nėra, žmonės gyvena ramiau, jiems nėra būtina nuolat sekti politinę situaciją, ją analizuoti. Todėl jie nuo visko lyg labiau atsitolinę. O tie žmonės, kurie analizuoja politiką, dirba šioje sferoje, daro atitinkamas išvadas ir, suprantama, dideliuose miestuose tos išvados – ne prezidento naudai.

- Kaip į jus ir jūsų kolegas buvo žiūrima Čekijoje? Juk atmintyje Ukrainos įvykiai dar gyvi.

- Tai, ką aš patyriau – tai užjaučiantis, šiltas požiūris. Kai sakai, kad tu iš Ukrainos, dauguma stengiasi palaikyti tave žodžiu, bet politikai – viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus. Mes negalime sakyti, kad ten nėra kokių nors kitų srovių. Be žmonių, kurie supa prezidentą, yra pakankamai piliečių, kurie palaiko Kremliaus politiką. Neseniai Čekijoje išėjo jų žurnalisto Ondržejaus Kundros knyga, kurioje jis labai nuosekliai aprašo Putino draugus Čekijoje, ir aš manau, kad ši tema dabar turi tęsinį.

- Jūs sakėte, kad Zemaną dažniausiai palaiko vyresnio amžiaus žmonės. Tai yra tie, kurie tikriausiai prisimena 1968-uosius. Kaip tai koreliuoja su tuo, kad šalyje, kurioje į Havelo laidotuves atėjo tūkstančiai žmonių, po dvejų metų dauguma balsuoja už lyderį, palaikantį Krymo aneksiją?

- Man tai taip pat mįslė ir vienas iš klausimų, kurį aš, rengdama šį filmą-tyrimą, užduodavau sau. Galiu tik pasakyti, kad žmonės Zemaną palaiko ne dėl jo pozicijos Krymo aneksijos ar Kremliaus atžvilgiu, o dėl jo charizmatiškų poelgių. Jie prisimena 1989-uosius, kai Zemanas per Aksominę revoliuciją kalbėjo Prahos aikštėje ir pasmerkė komunistinį režimą. Jis tada sakė: „Šiuo metu mes esame Alžyro ir Peru lygyje.“ Šis pasakymas tada buvo pakankamai revoliucingas, nes viešai kritikuoti komunistinį režimą buvo labai rizikinga, o jis tai padarė.

Kaip mums sakė vienas iš Karolio universiteto Prahoje profesorių, matyt, šie žmonės jaučia nostalgiją savo jaunystei, tam laikotarpiui, o Milošas Zemanas buvo jo dalis, todėl jie dabar jį ir palaiko. Tai vienas iš požiūrių, kurį mes išgirdome per savo tyrimą.

- Kiek aktyviai ir produktyviai Čekijoje dirba tie, kurie propaguoja Kremliaus politiką?

Didžiausia problema yra ta, kad Kremlius bando, aš pasakyčiau, labai subtiliai užkariauti žmonių protus įvairiu lygmeniu.

- Kai mes Prahoje baigėme savo tyrimą, ten buvo apie pusšimtį tinklalapių čekų ir slovakų kalbomis, kurie švelniau ar grubiau įvairiomis formomis palaikė Kremliaus politiką. Ir ši itin kieta propagandinė informacinė politika yra skirta labai skirtingiems gyventojų sluoksniams. Tai ir intelektualūs tinklalapiai, prastūminėjantys reikiamas tezes, ir net tinklalapiuose apie sodininkystę pasirodo straipsnių, naudingų Kremliui. Ir, ko gero, didžiausia problema yra ta, kad Kremlius bando, aš pasakyčiau, labai subtiliai užkariauti žmonių protus įvairiu lygmeniu. Ir tai ne tik kontraktas dėl dujų tiekimo tiesiai į prezidento rezidenciją per „Gazprom“ „dukrelę“ Čekijoje, o ir suplanuota politika, kuri vykdoma įvairiais lygmenimis, Čekijos gyventojų protų užkariavimo ir jų viliojimo į Kremliaus pusę politika.

Išvertė iš Radio Svoboda ir pirmą kartą publikavo svetainė geopolitika.lt 2016 m. liepos 15 d.

Valentinas Mazuronis/ BFL nuotr.

Šiandien Lietuvoje nėra pabėgėlių – tad pats laikas ir daryti, kad jų nebūtų. Kai jų atsiras, jų bus toks kiekis, kritinė masė, kaip šiandien yra Belgijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje. Tada reikės rengti referendumus, ar mes pasiliekam ES. Didžioji Britanija tai daro būtent dėl pabėgėlių.

Valentinas Mazuronis, Pabėgėlių atvykimą į Lietuvą stabdyti susiruošusios Darbo partijos lyderis

Kitas dalykas, mūsų nuomone, – tokių kvotų skirstymu pabėgėlių problemos neišsprendžiamos. Leidome, kad jų ateitų milijonai (2015–2016 m. į Europą  atvyko apie 1,2 mln., o ne milijonai pabėgėlių – red. past.), o kelis šimtus tūkstančių per prievartą paskirstome. Taip mes neišsprendžiame problemos. Tiesa, dabartiniu metu einama teisinga linkme – uždaromos sienos. 5–10 tūkst. į Lietuvą atsiųstų pabėgėlių (Lietuva sutiko per dvejus metus priglausti 1105 pabėgėlius – red. past.) neišspręs pabėgėlių klausimo, jeigu mes neuždarysime sienų, nepadarysime laikinos apsaugos zonų, kur jie gyventų (žinoma, visiems solidariai finansuojant, telkiant žmogiškuosius resursus), o pasikeitus geopolitinei situacijai dalis jų grįžtų.

Galbūt likusiems mes turime sudaryti legalaus imigravimo taisykles, tarkim, mėlynosios kortos loteriją. Atsiųs mums tuos 5 tūkst. pabėgėlių (Lietuva, kaip minėta, sutiko per dvejus metus priglausti 1105 pabėgėlius – red. past.), tai, patikėkite manimi, sukels problemų, labai daug problemų. Mano nuomone, visos integracijos programos Vakarų valstybėse nepasiteisino ir žlugo. Jie nesiintegruoja į visuomenę ir atvažiuoja ne tam, kad integruotųsi, – jie atvažiuoja ieškodami geros struktūros.

Žmogiškai jų noras atvažiuoti ir gerai gyventi, sudaryti savo vienokio ar kitokio lygio diasparas ar panašiai yra labai suprantamas. Aš manau, kad mums, Lietuvai, tai pavojinga. Gali būti vienas, du, na, dešimt sėkmingų pavyzdžių, bet mes kalbame apie sistemą.

Kenanas Aliyevas / G.Karpavičiūtės nuotr.

Evaldas LABANAUSKAS

„Rusijos žiniasklaida, būtent Dmitrijus Kiseliovas, net keletą kartų savo laidose paminėjo mus kaip grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui“, – teigia naujojo medijos projekto „Dabartinis laikas“ („Nastojaščeje vremja“ arba „Current Time“) vykdomasis redaktorius Kenanas Aliyevas.

Jau netrukus Lietuvos rusakalbiams ir vi­siems kitiems, kurie supranta rusiškai, tu­rėtų būti pasiūlytas naujas televizijos kanalas. Kuo jis skirsis nuo kitų? Vienas jo vadovų K.Aliyevas interviu „Veidui“ teigia, kad tai ne­bus propagandos ar antipropagandos kanalas. „Mūsų tikslas – duoti žmonėms didesnį pasirinkimą. Internetas ir kitos naujosios technologijos suteikia šią galimybę“, – sako jis.

– Kiek žinau, televizija „Dabartinis laikas“ yra gan neseniai gyvuojantis projektas. Gal galėtumėte plačiau apie jį papasakoti?

– „Dabartinis laikas“ – tai medijos projektas. Tai ir televizija, ir socialinė medija, ir palydovinė televizija. Projektas pradėtas 2014 m. spalį kaip kiekvienos dienos 30 minučių trukmės informacinė laida. Iki šiol ši laida egzistuoja ir ją galima matyti per mūsų partnerius, tarp jų ir Lietuvoje (LRT, LNK). Taip pat mūsų laidą galima matyti Latvijoje, Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Vidurinėje Azijoje.

– Tai laida rusų kalba?

–  Taip, rusų kalba. Kol kas tai buvo kasdieninė laida, bet mes planuojame plėstis ir tapti tikru televizijos kanalu, kuris bus transliuojamas Lie­tuvoje. Mes įžvelgiame galimybių. Jau dabar projektas sėkmingas, sulaukia auditorijos dėmesio ir, mūsų manymu, tai svarbus informacijos šaltinis, ypač šalyse, kurios ribojasi su Rusija.

– Bet ne pačioje Rusijoje?

–  Žinoma, ir pačioje Rusijoje. Rusijoje mus galima matyti per socialinę mediją arba internetą. Kitas žingsnis – mes pradedame palydovinės televizijos veiklą Rusijoje. Transliacijos vyks kiekvieną dieną, 24 valandas. Tai bus tarptautinių naujienų kanalas rusų kalba, skirtas rusakalbių auditorijai. Transliacijos prasidės jau šią vasarą. Todėl mes jau ieškome partnerių Lie­tuvoje, kurie įtrauktų mūsų televiziją į ka­belinių televizijų paketą.

Mes necenzūruojame naujienų, nekuriame propagandos, nemeluojame savo auditorijai – mes atskleidžiame tiesą.

Žinoma, Lietuvoje ši auditorija nėra didelė, bet ji mums svarbi. Mes norime jai teikti subalansuotą, objektyvią ir profesionalią informaciją bei naujienas. Žinau, kad šioje rinkoje jau veikia daug žaidėjų, bet mes tikime, kad rasime savo nišą.

– Tai bus naujienų kanalas?

–  Taip, tai bus naujienų kanalas, bet kartu bus rodomi dokumentiniai filmai, kultūros, kelionių ir net realybės šou laidos. Taip pat norėtumėme kurti specialią laidą Baltijos valstybėms.

Siekiame, kad mūsų laidos būtų naudingos žmonėms tiek informacijos, tiek pramoginiu po­žiūriu. Mūsų žurnalistai labai kvalifikuoti. Daug jų yra iš Rusijos, Ukrainos ir t.t. Mes turime didelį žurnalistų tinklą ir šiais talentais naudosimės kurdami aukštos kokybės produkciją.

– Kokio dydžio dabar jūsų redakcija?

–  Nepakankamai didelė. Bet kokiu atveju mūsų gretos augs. Naujoje medijos eroje mes esame ne tik televizija, mes – ir socialinė medija.

Nors rinka labai konkurencinga – daug naujienų ir žiniasklaidos organizacijų, trans­liuo­jan­čių rusų kalba, vis dėlto manome, kad turime nišą: mes necenzūruojame naujienų, nekuriame propagandos, nemeluojame savo auditorijai – mes atskleidžiame tiesą.

Pavyzdžiui, kalbėdami apie Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir agresiją Rytų Ukrainoje mes bandome išklausyti abi puses, kad žmonės ga­lėtų susidaryti aiškų paveikslą, kas vyksta. Kal­bėdami apie Baltijos valstybes mes nagrinėjame tokias temas, kaip saugumas, energetinis saugumas, gynyba ir politiniai klausimai, iššūkiai, su kuriais susiduria šios šalys.

Manau, kad žmonės, kurie ieško tiesos, objektyvios informacijos, visada ją suras, ir bū­tent todėl matome nišą.

Baltijos šalyse yra daug žmonių, turinčių is­torinių ryšių su Rusija, ir tai svarbi auditorija. Žinau, jog vietos televizijos daro viską, kad pasiektų šią auditorijos dalį. Mūsų vaidmuo – pateikti tarptautinę įvykių perspektyvą rusų kalba: kas vyksta Ukrainoje, Sirijoje ar JAV rin­kimuose? Tai svarbūs įvykiai, ir manau, kad žmonės turi teisę matyti juos iš skirtingų perspektyvų.

– Vis dėlto jūsų medijos projekto pagrindas – televizija?

–  Taip, bet kartu ir internetas bei socialinė medija. Mūsų duomenimis, per savaitę pasie­kiame 2 mln. žmonių Rusijoje. O Rusijos rinka yra labai ribojama. Rusijos televizijos lengvai pasiekiamos čia, bet Rusijoje transliuoti labai sunku. Manau, kad žmonės, kurie ieško tiesos, objektyvios informacijos, visada ją suras, ir bū­tent todėl matome nišą.

– Ar tikrai žmonės nori žinoti tiesą? Juk dažnai tiesa nėra labai maloni.

–  Negalime teisti auditorijos. Žmonės turi skir­tingų vilčių, vieni naujienas gauna per pramogas, kiti – per rimtus kanalus. Žmonėms reikia suteikti pasirinkimo galimybę. Jie patys nu­spręs, ką nori žiūrėti, skaityti ar ko klausytis. Mūsų tikslas – duoti žmonėms didesnį pasirinkimą. Internetas ir kitos naujosios technologijos suteikia šią galimybę.

Be to, reikia turėti omenyje faktą, kad pa­saulyje yra 300 mln. kalbančiųjų rusiškai.

– Kiek korespondentų biurų turite?

–  Tai bendras projektas su „Europos laisvės ra­diju/Laisvės radiju“ ir „Amerikos balsu“. Mū­sų pagrindiniai biurai yra Prahoje ir Va­šingtone. Žurnalistai dirba visame pasaulyje, turime 19 biurų.

– Tai yra jūs naudojatės jau turima „Europos laisvės radijo/Laisvės radijo“ ir „Amerikos balso“ infrastruktūra?

– Taip, tai jungtinis projektas. Kartu mes la­bai skaidrūs dėl mūsų finansavimo. Mus finansuoja JAV Kongresas.

– Jei ne paslaptis, koks jūsų biudžetas?

–  Jūs jį galite surasti svetainėje bbg.gov. Ten pateikiami visų šių struktūrų biudžetai. Savo ruožtu pasakyčiau, kad tai tikrai nėra pakankamai didelis biudžetas.

Medija, ypač televizija, kainuoja nemažai. Vis dėlto turime užtektinai pinigų, kad vykdytume veiklą.

– Neįsižeiskite, bet turiu paklausti: ar galime lyginti jūsų medijos projektą su „Russia Today“, „Al Jazeera“ ar „Sputnik“ žiniasklaidos organizacijomis?

–  Nemanau. Visų pirma mes nepozicionuojame savęs kaip propagandos ar antipropagandos kanalo. Nepaisant to, kad Rusijos žiniasklaida, būtent Dmitrijus Kiseliovas, net keletą kartų savo laidose paminėjo mus kaip grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui.

Mes nepozicionuojame savęs kaip propagandos ar antipropagandos kanalo.

Jeigu tiesos sakymas yra grėsmė nacionaliniam saugumui, tai jau jų problema. Mes ne­ma­nome, kad esame grėsmė. Mes esame profe­sionalūs žurnalistai. Mūsų komandoje yra žmonių, kurie dirbo „Dožd“, „Laisvės radijuje“; žmonių, kurie atėjo iš Ukrainos televizinės rinkos. Tai profesionalūs žurnalistai. Jie prisidėjo prie mūsų tikrai ne kurti propagandos. Jie mato, kad mes esame profesionalai.

Galite pasirinkti bet kokį mūsų straipsnį arba reportažą ir patikrinti, ar jis objektyvus, subalansuotas, teisingas ir profesionalus, ar ne.

Aš tikiu, kad niekas neturi tiesos monopolio. Mūsų tikslas – nušviesti svarbius įvykius, ren­ginius profesionaliai ir objektyviai. Ir jei tai neatitinka Kremliaus strategijos, t.y. neleisti, kad žmonės žinotų daugiau, kas vyksta už Ru­si­jos ribų ir jos viduje, tai nėra propaganda. Tai tik­ras naujienų nušvietimas, taip, kaip daro be­veik visas pasaulis.

"Scanpix" nuotr.

– Vis dėlto jūsų „taikinyje“ – ne tik Rusija, bet ir kitos posovietinės šalys?

–  Būtent. Lietuva – laiminga šalis, nes turi tikrai nepriklausomą žiniasklaidą. Bet jei pažvelgsime į buvusios Sovietų Sąjungos žemėlapį – labai daug šalių iki šiol kovoja, kad turėtų laisvą žiniasklaidą. Dauguma šalių vertinamos kaip pusiau laisvos.

Jokia technologija, jokia socialinė žiniasklaida neatstos žurnalistikos, nes žurnalistų vaidmuo – paaiškinti, kas vyksta ir ko­dėl tai vyksta.

Mūsų vaidmuo – užpildyti šią spragą, suteikti žmonėms informacijos, kurios jie negali gauti savo šalyje. Tai ilgas procesas. Tarkim, „Laisvės radijas“ veikia jau 65 metus, tarnaudamas savo auditorijai. Dabar mes esame naujame etape – tai naujųjų technologijų era.

– O kaip jūs įsivaizduojate pačios žurnalistikos ateitį šioje naujųjų technologijų eroje?

–  Manau, kad jokia technologija, jokia socialinė žiniasklaida neatstos žurnalistikos, nes žurnalistų vaidmuo – paaiškinti, kas vyksta ir ko­dėl tai vyksta.

Taip, tai iššūkių metas žurnalistikai, nes da­bar labai daug informacijos ir dažnai sunku ją patikrinti, o tuo kartais bando pasinaudoti valdžia.

Mes nuolat diskutuojame, kaip pritraukti daugiau auditorijos. Mes privalome prisitaikyti prie naujos realybės.

– Kokį vaidmenį čia vaidina socialinė medija?

–  Mes turime būti ten, kur yra auditorija. Ne­ga­lima to ignoruoti. Jei „The New York Ti­mes“ dabar pirma paleidžia svarbias naujienas per savo „Facebook“ paskyrą, tam yra priežastis. Jie bando pasiekti auditoriją.

Mes turime būti ten, kur yra auditorija.

Tačiau kartu mes niekada negalime pamiršti tikslumo. Greitis negali pakeisti tikslumo. Nes jei kartą suklysite, neteksite pasitikėjimo. Mums svarbu pasitikėjimas, todėl mes stengiamės būti objektyvūs ir profesionalūs kiek įmanoma. Ar mes darome klaidų? Taip, mes darome klaidų ir nesigėdijame jų pripažinti.

– Kaip „Dabartiniam laikui“ sekasi socialinėje medijoje?

–  Mes vis dar naujas vardas, bet įsitraukimo skai­čiai yra daug geresni nei turimų sekėjų skaičius. O įsitraukimas yra svarbiausia. Galbūt da­bar skaičiai kuklūs, bet jie didėja kiekvieną dieną.

Netrukus mes būsim prieinami Lietuvoje 24/7.

Vien Lietuvoje, kur mūsų laidą rodo du te­levizijos kanalai, savaitės auditorija siekia 13 proc. Tai labai geri skaičiai, ypač turint omeny, kad Lietuva nėra rusakalbė šalis. Tai reiškia, kad ne tik rusakalbiai, bet ir lietuviškai kalbantys žmonės mus žiūri. Netrukus mes būsim prieinami Lietuvoje 24/7.

– Ar turite biurą Baltijos valstybėse?

– Ne, mes naudojamės laisvai samdomų žurnalis­tų paslaugomis. Galbūt kada nors atidarysime čia biurą. Dabar mums svarbiausia rasti kuo daugiau partnerių, kuriems mūsų turinys – visiškai nemokamas.

Kenanas Aliyevas

• Gimė Azerbaidžane. Studijavo žurnalistiką Baku ir Vašingtone.
• Nuo 1994 m. „Europos laisvės radijo/Laisvės radijo“ rusų kalba bendradarbis.
• Vėliau dirbo Vašingtone „Amerikos balse“ ir bendradarbiavo su BBC.
• 2003 m. laimėjo „Amerikos balso“ aukso medalį už profesinius pasiekimus.
• Taip pat vertėjavo, dėstė Kaukazo istoriją, politiką ir religiją JAV valstybės departamento Užsienio tarnybos institute.
• 2004 m. grįžo į Prahą, į „Europos laisvės radiją/Laisvės radiją“.
• Iki 2015 m. vadovavo „Europos laisvės radijo/Laisvės radijo“ Azerbaidžano tarnybai.
• Šiuo metu yra projekto „Dabartinis laikas“ vykdomasis redaktorius.
• Moka azerbaidžaniečių, anglų, rusų, čekų ir turkų kalbas.

Lietuvos politikai, žurnalistai, istorikai ir žmonės, save vadinantys patriotais, choru sako, kad mūsų istorinė savastis puolama. Nuolat mėginama perrašyti istoriją nuo seniausių laikų iki nepriklausomybės atkūrimo. Viešojoje erdvėje paprastai aiški valstybė, kuri mėgina perrašyti mūsų istoriją, tačiau pamirštama, kad šiandien pakeisti kai kurių faktų interpretavimą, o ateityje galbūt ir perrašyti vadovėlius, mėgina bent kelios jėgos.

Arūnas MILAŠIUS

Netempkime gumos. Kas gi kėsinasi į tiesas, kurios jau 25 metus tarsi granitu rašomos lietuviškuose istorijos vadovėliuose. Tai bent kelių valstybių atstovai – Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos.

Baltarusija

Baltarusija – šalis, kuri pati ieško identiteto. Nors per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus mėginta kurti nepriklausomą valstybę, šie bandymai buvo nesėkmingi. Šalis tapo nepriklausoma tik po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Šiandien baltarusiai ieško istorinių šaknų, kad galėtų formuoti savo identitetą, tam naudoja LDK simbolius (Baltarusija neatsiejama nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos) ir kuria istoriją taip, lyg ten dominuotų baltarusiškos žemės ir gudų kalba.

Šiam tikslui skiriamos gana didelės lėšos, tačiau, priešingai nei Rusijoje, kol kas istorijos perrašymas naudojamas šalies viduje ir mūsų bendra istorija tampa nacionalinio pasididžiavimo simboliu.

Lenkija

Nuolat primenama Vilniaus krašto istorija ir ginčai dėl valdovų bei tautų vaidmens Respublikoje. Lenkijos istorinė žinia siunčiama lenkiškai kalbantiems Lietuvos piliečiams. Palaikoma nuolatinė įtampa, tačiau tai nėra tiesioginis bandymas perrašyti istoriją. Eska­luojama sava įvykių versija ir tuo grindžiama lenkiškai kalbančių žmonių „priespauda“.

Rusija

Valstybės finansuojama propaganda, kai mėginama keisti ir „laisvai“ interpretuoti istorinius faktus. Bandoma pakeisti identitetą ir sudaryti įspūdį, kad Rusija Lietuvai visada buvo draugiška, istorinių lūžių metais gelbėjo ir rėmė. Tikslas – pakeisti istoriją taip, kad tuo patikėtų ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos piliečiai.

Rusijos pastangas galima aiškiai įvardinti ir klasifikuoti:

Vieši ambasados veiksmai;

Darbas socialiniuose tinkluose;

Komentatoriai didžiuosiuose portaluose;

Išlaikomi nišiniai portalai;

Žinios savo televizijoje ir interneto portaluose.

Vieši ambasados veiksmai

Tai tokie veiksmai, kai ambasada dalyvauja įvykiuose arba juos kuria. Pavyzdžiui, pernai metų pabaigoje mūsų ir Rusijos spauda bei televizijos gana plačiai parodė, kaip Rusijos ambasados lėšomis Vilkaviškyje perlaidoti 75 per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių kareivių palaikai, rasti masinėje kapavietėje.

Bandoma pakeisti identitetą ir sudaryti įspūdį, kad Rusija Lietuvai visada buvo draugiška, istorinių lūžių metais gelbėjo ir rėmė.

Jie buvo palaidoti kaip žuvę rusų kareiviai. Praktiškai visi mūsų šalies portalai šią istoriją aprašė taip, kaip ją pateikė Rusijos ambasada, kuri teigė, kad ten Sovietų Sąjungos kariai. Išimtis – tik „15min.lt“, kuris 2016 m. sausio 11 d. nurodė, kad taip ir nebuvo nustatyta, kokios tautybės perlaidoti žmonės. Netgi neaišku, ar jie tarnavo sovietinėje kariuomenėje.

Darbas socialiniuose tinkluose

Vienas pavojingiausių metodų, su kuriuo kovoti gana sunku.

Netgi atviras melas ir šmeižtas čia lieka nenubausti, nes turint minimalių techninių žinių palyginti lengva išsaugoti privatumą ir išvengti atsakomybės – visada galima išlikti anonimu.

Žvelgiant iš Rusijos, kaip užsakovės, pozicijos, tai patrauklu, nes kurti naujus sklaidos kanalus kainuoja tik darbo užmokestį komentatoriams. Gana didelė tikimybė, kad prisijungs gyvenimu ar valstybe nusivylę žmonės ir propagandą platins nemokamai.

l Socialiniuose tinkluose, kaip ir komentaruose didžiuosiuose portaluose, keliami keli tikslai:

l Iškreipti carinės okupacijos vaidmenį ir jį pateisinti;

l Mesti šešėlį ant tarpukario Lietuvos valstybės;

l Sumenkinti pokario partizanines kovas ir kovotojams prilipdyti žudikų bei nusikaltėlių etiketes;

l Sumenkinti Lietuvos valstybingumą;

l Įnešti sumaišties netgi į gana nesenų istorinių įvykių vertinimą.

Propagandos socialiniuose tinkluose pavojus tas, kad ji pasiekia jaunus žmones, kurių dauguma jau nebėra rusiškos žiniasklaidos vartotojai, nes nebesupranta kalbos. Be to, jaunimas negyveno okupacijos sąlygomis ir negali objektyviai vertinti pateiktos informacijos, kuri balansuoja ties tikroviškumo riba. Formaliai faktai neiškreipiami, tačiau komentuojami tik sau naudinga linkme.

Išplaukusios interpretacijos

Kaip veikia ši sistema, galima pamatyti iš Sausio 13-osios įvykių interpretacijos. Politikas Algirdas Paleckis 2012 m. buvo nuteistas, nes tvirtino, kad tuo metu prieš sovietinę okupaciją kovoję lietuviai šaudė į savus. Ši versija nuolat iškeliama ir Rusijos žiniasklaidoje. Netgi kai šie įvykiai pateikiami „objektyviai“, susidaryti nuomonės, kas ir dėl ko iš tikrųjų įvyko, praktiškai neįmanoma. Šios žinios skiriamos ne tik lietuviams ar rusams, bet ir keliems šimtams milijonų kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių gyventojų.

Tam, kad būtų lengviau suprasti, kaip tai daroma, – portalo „lenta.ru“ Sausio 13-osios įvykių aprašymas: „1991 m. sausio 12–13 dienomis Vilniuje pirmą kartą susidūrė Lietuvos nepriklausomybės šalininkai ir kariškiai. Šių įvykių metu buvo mėginama šturmuoti televizijos bokštą ir tada žuvo 15 žmonių.“

Neaišku, kas puolė, kodėl puolė ir kas žuvo.

Taikinys – nekalbantys rusiškai

Kitas pavojus – įvairūs lietuviški nišiniai interneto portalai, kuriuos, kaip teigia mūsų specialiosios tarnybos, visiškai arba iš dalies finansuoja Rusijos specialiosios tarnybos. LRT laidos „Savaitė“ duomenimis (2016 m. sausio 16 d.), informacija, kuri visiškai nepalanki Lietuvai, bet labai panaši į tą, kurią skelbia oficialioji rusiška žiniasklaida, cirkuliuoja lietuviškuose interneto portaluose „Ldiena“, „Šauksmas“, „Ekspertai“, „Sarmatas“, „Versijos“, „Revoliucija“, „Laisvas laikraštis“, „Socialistinis liaudies frontas“, „Karštas komentaras“. Šios interneto svetainės kasdien sulaukia 17 tūkst. vartotojų. Jos visiškai priklausomos nuo rėmėjų.

Patriotiniai skundai

Norint atsispirti propagandai galimi du keliai. Kovoje gali dalyvauti bet kuris patriotiškai nusiteikęs pilietis.

Pirmas kelias – teisinis, kai šmeižikiškos ir melagingos informacijos skleidėjai traukiami administracinėn atsakomybėn. Tokių precedentų yra. Pavyzdžiui, nuobaudos propagandiniams rusiškiems kanalams. Šis kelias gan veiksmingas, tačiau turi ir trūkumų.

Pavyzdžiui, administracinėmis priemonėmis nepavyks kontroliuoti socialinio tinklo „Facebook“.

Kitas kelias – visuomenės nuomonės formavimas, kad ji būtų nepakanti priešiškai propagandai. Kartu su administracinėmis priemonėmis tai vienas efektyviausių būdų.

„Facebook“ grupes, dėl kurių rašoma daug skundų, socialinio tinklo administracija gana dažnai naikina arba ilgam laikui blokuoja. Skųsti tikrovės neatitinkančius puslapius ir grupes gali bet kuris pilietis.

Trūksta fantazijos. Kremliaus propaganda vis dažniau kartoja tuos pačius teiginius apie “fašistinę” Ukrainą, supuvusius Vakarus ir t.t. Pagal ES specialios grupės “East StratCom Task Force” surinktą informaciją pateikiame 9-uką Kremliaus propagandos “perliukų”.

1. Ukrainos visuomenėje labai paplitusi kanibalizmo tradicija. Tokį teiginį metė “Vojenaja taina” vedėjas Igoris Prokopenka.

2. Tai ne vienintelė I.Prokopenkos “įžvalga”. Pasak jo, teiginys, kad JAV nukovė “Al Qaeda” lyderį Osamą bin Ladeną, yra melas.

3. Vis dėlto aršiausio propagandisto titulo nesiruošia užleisti Vladimiras Solovjovas su savo laida “Voskresnyj večer”. Būtent čia galima išgirsti, kad Rusijos įvykdyta Krymo aneksija užkirto kelią rusų žudynėms, kurias esą planavo ukrainiečių nacionalistai.

4. Taip pat V.Solovjovo laidoje “nepamirštos ir kultūrinės-istorinės temos”: esą visi Ukrainos simboliai yra nacistinės kilmės.

5. Be to, filosofinės išvados: demokratiją visada veda į terorą. Demokratija pagimdė Hitlerį, kaip ir islamo ekstremizmą.

6. Žinoma, laidoje aptartos ir aktualijos: Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalta dėl teroro išpuolių Briuselyje, nes ji derėjosi su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris sukūrė “Islamo valstybę”.

7. Kitos Rusijos propagandos priemonės paviešino neva A.Merkel ir Briuselio teroristo bendrą nuotrauką (viršuje), bet išties, tai buvo pabėgėlis, niekaip nesusijęs su teroro išpuoliais.

8. Rusijos propaganda taip pat “atskleidė” naują Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo versiją. Esą kažkoks buvęs aukštas Prancūzijos pareigūnas teigia, kad jį nužudė ne kas kitas, o JAV ir Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos.

9. Rusijos ir jai prijaučianti propaganda toliau puola Ukrainos karę Nadiją Savičenko – esą ji narkomanė, žudikė, prekeivė belaisvių organais ir t.t.

Visą ataskaitą rasite čia

"Scanpix" nuotr.

Po tragiškų teroro išpuolių Briuselyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė Belgijos karaliui Filipui nepriekaištingo turinio užuojautą. Pranešama, kad V.Putinas pasmerkė „barbariškus išpuolius“ ir pažymėjo, jog šie nusikaltimai negali būti pateisinti. Sunku pasakyti, kiek Rusijos prezidentas, dėdamas parašą po šiais žodžiais, buvo nuoširdus, tačiau tenka konstatuoti, jog daugumos Rusijos valdininkų reakcija buvo visiškai kitokia. Rusijos viešojoje erdvėje nuskambėjusiuose komentaruose apie Briuselio tragediją netrūko nei pagiežos, nei piktdžiugos.

Viktoras Denisenko, geopolitika.lt

Reakciją į Briuselio tragediją Rusijoje galima pirmiausia apžvelgti pagal radijo stoties „Svoboda“ surinktas charakteringas ir ryškiausiai ją atspindinčias citatas. Pavyzdžiui, beveik iškart į teroro aktą sureagavo Dūmos deputatas, Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Aleksejus Puškovas. Jis savo „Twitter“ paskyroje parašė: „Kol Stoltenbergas egzaltuotai kovoja su „pavojumi iš Rusijos“ ir dislokuoja karius Latvijoje, jam po nosimi Briuselyje sprogdinami žmones.“

Panašūs posakiai skambėjo ir kitų Rusijos valdžios atstovų lūpose (ir socialinių tinklų paskyrose). Dūmos deputatas, NVS reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis patarė Europai „nustoti šokti pagal JAV dūdą“. Piktai džiaugėsi ir Dūmos vicepirmininkas, Komunistų partijos atstovas Ivanas Melnikovas, atsiliepęs į tragediją taip: „Pirma Europos lyderiai padėjo JAV susprogdinti sudėtingą, bet stabiliai susiformavusį Rytų pasaulį, o dabar jie negeba garantuoti savo tautoms saugumo: nei fizinio, nei demografinio.“

Kol Stoltenbergas egzaltuotai kovoja su „pavojumi iš Rusijos“ ir dislokuoja karius Latvijoje, jam po nosimi Briuselyje sprogdinami žmones.

Oficialioji Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova irgi, išreiškusi užuojautą nukentėjusiesiems ir jų artimiesiems, iš karto prabilo apie „dvejopų standartų politiką“, nominaliai kaltindama dėl įvykusios tragedijos pačią Europą.

„Geriausias“ tokio pobūdžio pareiškimas, ko gero, priklauso Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto nariui Igoriui Morozovui, kurio teigimu, „adekvačiai įvertinti terorizmo grėsmę Belgijos specialiosioms tarnybos sutrukdė rusofobija“.

Kremlius tikisi, kad „susivienijus kovai su terorizmu“ jam pavyktų sudaryti su Vakarais sandėrį.

Pažymėtina, kad tokiuose ir panašiuose pasisakymuose skambėjo gana daug raginimų Europai jungtis „bendros grėsmės akivaizdoje“ į koaliciją su Rusija. Tai buvo vienas dažniausiai aptinkamų motyvų piktdžiugiškuose „užuojautos“ pareiškimuose, kuriuos skelbė rusų valdininkai. Čia verta priminti, kad apie plačios koalicijos su Vakarais sukūrimą (užmerkus akis prieš nesutarimus) Kremlius prabilo dar po teroro išpuolių Paryžiuje praeitų metų lapkričio mėnesį. Maskva mato tokioje įsivaizduojamoje koalicijoje galimybę ištrūkti iš tarptautinės izoliacijos, kurioje ji atsidūrė po agresijos prieš Ukrainą. Kremlius tikisi, kad „susivienijus kovai su terorizmu“ jam pavyktų sudaryti su Vakarais sandėrį, – pasiekti, kad būtų atšauktos sankcijos ir atnaujintas bendradarbiavimas, ir ,vadovaujantis vadinamąja Realpolitik, gauti teisę daryti ką nori su Ukraina.

V.Žirinovskis pareiškė, kad teroro aktai Europoje Rusijai yra naudingi: „Tegul jie žūsta“

Tačiau radikaliausią mintį, ko gero, išsakė skandalingasis Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis. Televizijos kanalo „Rossija“ eteryje jis pareiškė, kad teroro aktai Europoje Rusijai yra naudingi. „Tegul jie žūsta“, – pasakė jis apie susivienijusios Europos gyventojus. Beje, V.Žirinovskis seniai garsėja kaip Rusijos politinės arenos juokdarys, tačiau tikėtina, jog jis dažnai išsako tas mintis, kurios vyrauja Kremliuje, bet yra pernelyg radikalios, kad jas išsakytų kiti politinio lauko atstovai.

Cituotas V.Žirinovskio pasisakymas neliko nepastebėtas – patraukti skandalingą politiką baudžiamojon atsakomybėn dėl tokių žodžių pareikalavo Sankt Peterburgo savivaldos tarybos deputatas Borisas Višnevskis, tačiau iš tikrųjų kyla rimtų abejonių, kad V.Žirinovskiui tektų rimtai atsakyti už savo žodžius.

Nenustebtų sužinojęs, jog teroro ataka Briuselyje yra „Rusijos vykdomo hibridinio karo elementas“.

Dėmesį patraukė ir dar vienas neatsakingas pasisakymas, šį kartą nuskambėjęs ne Rusijoje, o Ukrainoje. Šios šalies saugumo tarnybos vadovas Vasilijus Gricakas pareiškė, kad nenustebtų sužinojęs, jog teroro ataka Briuselyje yra „Rusijos vykdomo hibridinio karo elementas“. Maskva sureagavo į šį pareiškimą gana skausmingai. Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas išvadino V.Gricaką savo „Facebook“ paskyroje „nevispročiu“.

Kita vertus, nors Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pareiškimas skamba provokuojamai ir iš esmės atitinka sąmokslo teorijos stilių, Rusijos valdininkų reakcija į teroro išpuolį Briuselyje kelia nemažai klausimų ir faktiškai paruošia dirvą tokiems įtarimams ir versijoms.

Teroro išpuolis susivienijusioje Europoje tampa dingstimi piktdžiugiškiems pareiškimams, naujiems propagandiniams išpuoliams.

Visa tai leidžia pasakyti, kad nuožmioje Rusijos kovoje su Vakarų pasauliu (kaip tai įsivaizduoja Kremlius) nebeliko vietos nuoširdumui ir tikrai užuojautai. Teroro išpuolis susivienijusioje Europoje – ypač jos sostine vadiname Briuselyje – tampa dingstimi piktdžiugiškiems pareiškimams, naujiems propagandiniams išpuoliams bei manipuliacijoms. Kremlius bando pasinaudoti situacija, siekdamas išspręsti savo problemas, susijusias pirmiausia su buksuojančia ekonomika (be sankcijų atšaukimo ir glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo atnaujinimo įveikti šią problemą Maskvai bus labai sunku).

Taip pat nesudėtinga pastebėti, jog nors šiuo atveju kalbama apie Vakarų Europą, Rusijos valdžios atstovų pasisakymuose vis vien sugeba išlįsti patologinė neapykanta JAV. Tokio pobūdžio pasisakymuose taip pat nesunku įžiūrėti klasikinį principą „skaldyk ir valdyk“, kurį taip mėgsta Maskva. Turimas omenyje Rusijos bandymas pasinaudoti teroro išpuoliu Briuselyje, kad būtų įkaltas pleištas tarp Europos ir JAV (kaltinant pastarąsias Arabų pavasario skatinimu, suirute Sirijoje, ISIS atsiradimu ir, atitinkamai, teroristinio pavojaus eskalavimu).

Rusijos bandymas pasinaudoti teroro išpuoliu Briuselyje, kad būtų įkaltas pleištas tarp Europos ir JAV.

Kita vertus, galbūt nevertėtų bandyti taikyti Rusijos vadinamojo politinio elito reakcijai į teroro išpuolius Briuselyje kokį nors moralumo principą. Galiausiai, vertybinė politika nėra stiprioji dabartinio šios šalies valdančiojo režimo pusė. Rusų žurnalistas Konstantinas Egertas apibūdino šiame straipsnyje paminėtą valdininkų reakciją į teroro išpuolį Briuselyje kaip „ciniškumo triumfą“. Jo teigimu, tokia reakcija atspindi ir šiuolaikinės rusiškos propagandos principus. Pasak K.Egerto, teroro aktas leidžia parodyti, jog Vakarų Europoje irgi blogai (ar bent jau ne geriau nei Rusijoje), o eilinis pasiūlymas „susivienyti bendro pavojaus akivaizdoje“ atspindi Kremliaus siekį pagauti jo taip nekenčiamą Vakarų pasaulį į Realpolitik tinklus. Ir jei Maskvai tai pavyktų, tektų kalbėti apie didžiausią susivienijusios Europos pralaimėjimą (tiek politinį, tiek vertybinį) per pastaruosius dešimtmečius.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas sveiatinėje geopolitika.lt 2016 m. kovo 28 d.

Dainius Radzevičius / BFL / V.Skaraičio nuotr.

ES speciali grupė “East StratCom Task Force” pateikia tris Kremliaus propagandos “pyragų” kepimo receptus: žiupsnis tiesos ir kupina stiklinė melo; arba galima apsieiti ir be tiesos žiupsnio (kam gadinti “pyragą”?); arba tiesiog susigalvokite savo “ingredientus” (bet jokios tiesos).

Mes pateikiame jau tradicinį 10-uką pagal šiuos receptus iškeptų “pyragų” (valgyti nerekomenduojame):

1. Kremliaus propaganda Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovą Dainių Radzevičių pavertė tikra įžymybė. Esą jis pakalbino skandalingąjį, bet vieną pagrindinių kandidatų į JAV prezidentus Donaldą Trumpą. Maža to, D.Trumpas neva lietuviui pasakė, kad Baltijos šalių gyventojus reikėtų perkelti gyventi į Afriką.

2. Tęsiant Baltijos valstybių temą, kiti propagandos šaltiniai pranešė, kad Baltijos šalys tampa policinės diktatūrinės valstybės, kuriose kitokios etninės grupės neva persekiojamos.

3. Jau pagarsėjusio Vladimiro Solovjovo laidoje nuskambėjo kaltinimai, kad NATO yra valdoma amerikiečių gangsterių: JAV neleidžia NATO narėms palikti aljansą.

4. Tradicinė tema – Ukraina: neva taip trūkstą karių Ukrainos armijai, kad į ją jau priimami net  nusikaltėliai iš kalėjimų.

5. Su Ukrainos tema propagandos “kepėjų konkursą” bando laimėti ir toks “Pirmojo kanalo” laidos “Vremia pokažet” vedėjas Piotras Tolstojus. Jo laidoje buvo padarytas “skandalingas” atradimas, kad  JAV viceprezidentas Joe Bidenas sprendžia, kas turi būti paskirtas Ukrainos premjeru.

6. Tai ne vienintelis P.Tolstojaus “pyragas”: be to, JAV rengia išpuolius prieš savo piliečius, kad užtikrintų savo geopolitinius interesus.

7. Ir P.Tolstojaus kepimo viršūnė: JAV valdžia ruošiasi ir branduoliniam karui.

8. Kremliaus propagandos mohikanas Dmitrijus Kiseliovas taip pat nežada nusileisti konkurentams. Pasak jo, pabėgėlių antplūdis į Vokietiją buvo suplanuotas JAV, kad būtų pakeistas vokiečių mentalitetas ir jie taptų liberalais bei kosmopolitais. Žinoma, “pyragas” – jau kartotas labai daug kartų, bet “daug kartų pakartotas melas tampa tiesa”.

9. “Komsomolskaja pravda”, kaip ir kiti rusų leidiniai, prisiminė ukrainietės Nadeždos Savičenkos teismą. Tiesa, ši išsiskyrė tuo, kad ne tik kaltino moterį tariamomis žmogžudystėmis ir pan., bet ir tuo, kad ji neva norėjo pardavinėti į nelaisvę pakliuvusių Rusijos kolaborantų organus.

10. Pabaigai – apie virtuvę: esą iš Vokietijos restoranų ir mokyklų kavinių dingsta kiauliena vien todėl, kad būtų pamaloninti musulmonai pabėgėliai.

Visą Kremliaus propagandos “pyragų” sąrašą rasite čia. Skanaus nelinkime.

Rusijos neonaciai / "Scanpix" nuotr

Dar viena sunki Kremliaus propagandos karo savaitė: fantazija slopsta, bet juk reikia kažkuo hipnotizuoti liaudį. Taigi Rusijos propaganda ir vėl verčiasi per galvą ieškodama fašistų Ukrainoje, Vakarų sąmokslų ir t.t.

Pagal ES specialios grupės “East StratCom Task Force” surinktą medžiagą pateikiame “įdomiausių” Kremliaus propagandos žinučių 5-uką:

1. Lvove švęsta miesto diena švęsta su nacių svastika. Net pateikta neva tai įrodanti nuotrauka. Tačiau, paaiškėjo, kad nieko panašaus nebuvo, o nuotrauka – iš istorinio filmo filmavimo aikštelės. PAAIŠKINIMAS: rusų, o ir daugeliui buvusios SSRS tautų, fašizmas (kuris Rusijoje tapatinamas su nacizmu) – yra pats didžiausias blogis. Todėl bet kuris Kremliaus priešas yra įvardijamas fašistu ir nesvarbu, kad daugelis net nesuvokia šio žodžio esmės.

Rusijos televizijos kanalai neparodė reportažų apie auklę, kuri su nupjauta vaiko galva vaikštinėjo po Maskvą – “pasakų šalies” gyventojams nereikia tokių dalykų žinoti.

2. Norvegijoje valdžia puoselėja vaikų seksualinio išnaudojimo tradiciją. “Barnevernet” yra šios sistemos dalis ir atima vaikus pagal užsakymus. Netrukus šią žinutė turėtų pradėti platinti (o gal jau platina ir džiaugiasi: “argi nesakėm?!) ir Lietuvos “acto garintojai” ir “kovotojai su pedofilų klanu”. PAAIŠKINIMAS: žinutės esmė įteigti, kad Vakarai yra blogis, kur klesti viskas, kas blogiausia, o štai Rusija yra vertybių ir gerovės šalis. P.S. Būtent todėl pagrindiniai Rusijos televizijos kanalai neparodė reportažų apie auklę, kuri su nupjauta vaiko galva vaikštinėjo po Maskvą – “pasakų šalies” gyventojams nereikia tokių dalykų žinoti.

Tikslas – sukelti vietos kairiųjų ir kitų “mąstančiųjų” protestus prieš Vakarų gynybinių pajėgumų stiprinimą.

3. NATO grasina Europos saugumui, siekia plėstis prie Rusijos sienų ir t.t. PAAIŠKINIMAS: tai reakcija į NATO planus, didinti saugumą naujose aljanso narėse. Tikslas – sukelti vietos kairiųjų ir kitų “mąstančiųjų” protestus prieš Vakarų gynybinių pajėgumų stiprinimą, kaip tai buvo Šaltojo karo metais, kai prie JAV bazių Europoje nuolat buvo rengiami “taikos balandžių” protestai.

4. Ukraina, pasinaudodama kompiuteriniais įsilaužėliais, siekia suklastoti referendumą Nyderlanduose dėl ES ir Ukrainos asociacijos sutarties. PAAIŠKINIMAS: Kremliaus propaganda toliau pila purvą ant Ukrainos.

5. Pabaigai uogytė: JAV kompanijos užsiima ukrainiečių zombifikacija ir per vandenį paverčia ukrainiečius rusofobais. Šis ginklas taip pat gali būti naudojamas “Coca-Cola” ir “Nestle” gaminiuose. PAAIŠKINIMAS: jei jums reikia paaiškinimo, kad tai yra absoliuti nesąmonė, tuomet eikite “garinti actą” (nors tai tikrai nepadės).

Visą Kremliaus propagandos nesąmonių sąrašą rasite čia

Vladimiras Solovjovas / "Scanpix" nuotr.

Suaktyvėjus konfliktui Ukrainos rytuose ir vos ne kasdien pranešant apie naujas aukas, į Ukrainą vėl pagrindinį dėmesį nukreipė ir Kremliaus propagandos grifai. Tiesa, prisimintos ir Baltijos valstybės.

Remdamiesi ES specialios grupės “East StratCom Task Force” surinkta medžiaga pateikiame 5-tuką Kremliaus propagandos nesąmonių:

1. Ukraina – žlugusi valstybė ir bus prijungta prie Lenkijos. PAAIŠKINIMAS: Tradicinė Kremliaus “dainelė”, kurios tikslas įrodyti Vladimiro Putino žodžius, kad Ukraina nėra valstybė, ir žinoma įbauginti, kad šią “brolišką rusams” tautą tuoj okupuos lenkai, europiečiai, amerikiečiai ar net Islamo valstybė.

2. Jau pagarsėjusio Vladimiro Solovjovo laidoje pranešta eilinė “sensaciją”, kad Vakarai planuoja Rusijos sunaikinimą ir ruošiasi branduoliniam karui. PAAIŠKINIMAS: žinutė skirta rusams – esą visas pasaulis prieš juos ir jie turi gintis, todėl ekonomikos krizė, korupcija ir kitos bėdos neturėtų jiems būti svarbios. Visai kaip Stalino laikais.

3. Toje pačioje V.Solovjovo laidoje paminėti ir “braliukai” latviai: esą jie ir NATO specialiosios pajėgos ruošiasi rusakalbių mažumos skerdynėms Latvijoje. PAAIŠKINIMAS: absurdiškai skamba? Bet daug kartų kartojamas melas tampa tiesa. Tuo labiau, kad tai skatina tiek baimes dėl savo tautiečių, tiek kerštą už tariamą neteisybę.

4. Tad netrukus laidoje padaroma išvada: Ukraina ir Baltijos valstybės priklauso Rusijai, todėl tik Rusija gali spręsti jų likimą. PAAIŠKINIMAS: ar tikrai reikia paaiškinimo? Juk viskas aišku

5. Pabaigai “uogytė”: “Interfax” pranešė, kad Ukrainos specialiosios pajėgos bando pripratinti Rusijos jaunimą prie narkotikų.

“East StratCom Task Force” nuotr.

Naujos-senos mados Kremliaus propagandoje. ES speciali grupė “East StratCom Task Force” išskyrė dvi pagrindines praėjusios savaitės rusų žiniasklaidos pateikiamo turinio kryptis: pirma, vakariečiai yra mažiau žmonės, nei rusai; antra, vėl suaktyvėjo kalbos apie karą ar net Trečiąjį pasaulinį karą.

Pasak “East StratCom Task Force”, Kremliaus propaganda stengiasi įteikti, kad žmonės Vakaruose skiriasi nuo rusų, nes vakariečiai esą turi mažiau vertybių ar iš vis jų neturi; jie nusiteikę prieš krikščionybę ir būtent prieš Rusijos stačiatikių bažnyčią; o taip pat neva neigia Rusijos ir rusų teisę egzistuoti. Todėl natūraliai išsirutulioja ir antroji žinutė apie karą: esą Ukraina, Turkija, NATO, JAV, Didžioji Britanija, Vakarai ir net Krymo totoriai ruošiasi karui ar net Trečiajam pasauliniam karui.

Karo bauginimu ypač pasižymėjo jau tradiciniai rubrikos “Antipropaganda” veikėjai – Vladimiras Solovjovas ir Dmitrijus Kiseliovas.

Pateikiame 6-tuką “įdomiausių” prokremliškos propagandos žinučių, kuriuos užfiksavo “East StratCom Task Force”:

1. Išgalvoti garsiojo perbėgėlio Edwardo Snowdeno teiginiai, esą amerikiečiai prieš rusus naudoja biologinį ginklą ir juo yra užkrėsta 80 proc. rusų maisto. PAAIŠKINIMAS: Istorijas apie užkrėstą, blogą maistą iš Europos, JAV, Turkijos ir kitur jau teko ne kartą girdėti. Tuomet tikslas buvo atpratinti rusus nuo prancūziškų sūrių ar norvegiškos lašišos. Dabartiniai teiginiai skirti atpratinti rusus išvis valgyti?

Pasirodo, kad nuotraukoje – ne Kijevo “naciai”, o rusų karys plėšikaujantis Grozne 1995 m.

2. JAV surengė Antrąjį pasaulinį karą ir dabar bando sukelti Trečiąjį pasaulinį karą. PAAIŠKINIMAS: jei tai būtų tiesa, tuomet Stalinas (didysis vadybininkas – pasak dabartinės Kremliaus propagandos), iš tiesų, dirbo JAV ir dėl to sudarė Molotovo-Ribbentropo paktą, kuris ir nulėmė Antrojo pasaulinio karo pradžią.

3. Kijevo “naciai” plėšia taikius gyventojus. PAAIŠKINIMAS: tai jau nuvalkiotas kaltinimas, bet šį kartą pateikta tai esą  įrodanti nuotrauka. Pasirodo, kad nuotraukoje – ne Kijevo “naciai”, o rusų karys plėšikaujantis Grozne 1995 m.

4. Paminėta ir Lietuva: pasak V.Solovjovo lietuvis Aivaras Abromavičius pasitraukė iš Ukrainos vyriausybės, nes norėjo vogti sau, o ne kitiems. PAAIŠKINIMAS: puiki rusų “išskirtinio” mentaliteto ir racionalumo iliustracija: juk negali valdininkas nevogti.

Rusų “išskirtinio” mentaliteto ir racionalumo iliustracija: juk negali valdininkas nevogti.

5. Vakarai ruošia perversmą Rusijoje, po kurio į valdžią iškels Aleksejų Kudriną. PAAIŠKINIMAS: išsigalvojimus apie Vakarų sąmokslą net neverta komentuoti, bet buvusio finansų ministro, kuris priskiriamas liberalams, paminėjimas gali būti įspėjimas dėl šio kritiškų atsiliepimų apie Rusijos ekonominę politiką. Kita vertus, A.Kudrino paminėjimas gali būti grupuočių Kremliuje – liberalų ir jėgos struktūrų (“siloviki”) – tarpusavio kovos tęsinys, kuris nieko gero nežada liberaliam flangui.

6. Melagingą naujieną, kad Interpolas paskelbė Michailo Chodorkovskio paiešką pasigavo ir daugelis Lietuvos žiniasklaidos. PAAIŠKINIMAS: tiesa yra ta, kad Interpolas atmetė tokį Rusijos prašymą ir dabar Rusija bando jį apskųsti.

Visą prokremliškos propagandos žinučių sąrašą rasite čia

"East StratCom Task Force" iliustracija

Britų atliktas Aleksandro Litvinenkos bylos tyrimas ir specialus BBC reportažas apie Vladimiro Putino turtus, regis, palietė skaudų Kremliaus nervą. Rusijos propagandos mašina užsipuolė BBC ir kitą Vakarų žiniasklaidą, teigia kas savaitinėje antipropagandos ataskaitoje ES speciali grupė “East StratCom Task Force”.

Teigiama, kad nacių aukščiausioji karinė vadovybė klausydavosi BBC ir tokiu būdu tikrindavo, ar jų pavaldiniai nepadidina savo pergalių kovoje su sąjungininkais skaičių. Tačiau Rusija pasiryžusi “sudaužyti šį BBC objektyvumo mitą”.

Pasak jau gerai visiems žinomo Kremliaus propagandos guru Dmitrijaus Kiseliovo, BBC bando sunaikinti Rusiją ir sutepė karalienės Elžbietos II reputaciją. Kito pagarsėjusio propagandos veido Vladimiro Solovjovo laidoje BBC susilaukė kaltinimų, kad vykdo hibridinį karą prieš Rusiją.

Kliuvo ir kitai Vakarų žiniasklaidai: esą Vokietijos žiniasklaida yra cenzūruojama, o “nepaklusni” čekų televizija sulaukė JAV ambasadoriaus grasinimų. “Kuo pats kvepi, tuo kitus tepi” – šis posakis puikiai tinka netikros realybės formuotojams Rusijoje.

Išsigalvojimai apie amerikiečių kuriamus virusus tokie saldūs, kad ir jų prokremliška propaganda neskuba nurašyti – juk gripo sezonas.

O kitos Kremliaus šalininkų temos lieka tos pačios: vis dar bandoma gaivinti melagingą 13-metės prievartavimų Berlyne istoriją ir sekti kitokias pasakas apie pabėgėlius bei pasipiktinimą jais. Žinoma, nepamiršta Ukraina, kurios šmeižtui, be tradicinių kaltinimų fašizmu, karo eskalavimu ir terorizmu, pasitelktas prieštaringas prancūzų filmas apie Maidano revoliuciją (šį filmą atviru laišku pasmerkė patys prancūzų žurnalistai). Taip pat toliau bandoma sieti Ukrainą, Turkiją, JAV su Islamo valstybe. Galiausia, išsigalvojimai apie amerikiečių kuriamus virusus tokie saldūs, kad ir jų prokremliška propaganda neskuba nurašyti – juk gripo sezonas.

Visą prokremliškos propagandos nesąmonių sąrašą rasite čia

Naujojoje studijoje “Legatum” institutas pateikia pluoštą naujos kartos karo priemonių, tarp jų –  klaidingos informacijos teikimas, konfliktų ir nepasitikėjimo skatinimas, vyriausybės autoriteto žeminimas, socialinių tinklų naudojimas emocingoms žinutėms skleisti.

Visą tai jau taiko Kremliaus propaganda: nuo klaidinančios informacijos iki baimių skleidimo, rašo ES specialios antipropagandos grupė “East StratCom Task Force” ir pateikia naują prorusiškos propagandos ataskaitą.

Tradiciškai atrinkome “įdomiausius” Kremliaus ir jį palaikančių propagandos priemonių melus:

1. Gruzijoje veikia slapta laboratorija. Joje kuriami virusai, kurie buvo paskleisti Armėnijoje. Beje, tokia pati neva veikia ir Ukrainoje, o už viso to stovi kas?… Žinoma, Amerika.

2. Europos teismas nusprendė, kad nuo šių metų kovo mėnesio bus draudžiama krikštyti vaikus.

3. Nesiliauja bauginimas pabėgėliais: jau tūkstantį kartų girdėtą išgalvotą istoriją apie 13-metė, kurią esą prievartavo pabėgėliai Vokietijoje, papildė melas apie, tai, kaip  pabėgėlis nustūmė merginą po bėgiais Vokietijoje

4. Rumunija ruošiasi okupuoti Moldovą.

5. Na ir tradicinės pasakos, kad Ukraina nesilaiko Minsko susitarimų, žudo savo piliečius, yra Vakarų marionetė ir t.t.

Visą ataskaitą rasite čia