Jungtinės Valstijos paragino Egiptą nedelsiant atšaukti šalyje galiojančią nepaprastąją padėtį ir imtis demokratinių reformų.

Šį raginimą Vašingtonas paskelbė antradienį, kai protestuotojai Egipte surengė iki šiol didžiausią demonstraciją prieš prezidentą Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką) per jau tris savaites trunkančius neramumus.

Tuo tarpu neseniai paskirtas Egipto viceprezidentas Omaras Suleimanas griežtai perspėjo, kad skubotos reformos gali nugramzdinti į “chaosą” daugiausiai gyventojų turinčią arabų šalį.

Kaire šimtai tūkstančių žmonių užplūdo pagrindiniu šio sukilimo židiniu tapusią Tahriro aikštę, šlovindami charizmatišką interneto aktyvistą ir vieną iš interneto milžinės “Google” vadovų, kurio svetainė socialiame tinkle “Facebook” sausio 25 dieną padėjo pradėti precedento neturėjusius protestus Egipte.

Daugelis demonstrantų nešė plakatus su užrašais, kuriuose buvo šlovinami socialiniai tinklai “Facebook” ir “Twitter”, tapę pagrindiniais opozicijos įrankiais raginant gyventojus sukilti. Daugybės pagyrimų taip pat sulaukė interneto aktyvistai, tokie kaip kompanijoje “Google” aukštą postą užimantis Waelis Ghonimas (Vaelis Gonimas).

W.Ghonimas, kuris buvo suimtas ir 12 dienų laikomas užrištomis akimis, sakė susižavėjusiai miniai: “Egiptiečiai nusipelnė geresnio gyvenimo.”

“Šiandien viena svajonių pagaliau išsipildė – mes iš tiesų susirinkome kartu ir kai kuo vieningai tikime, – pareiškė jis. – Aš nesu didvyris; didvyriai esate jūs. Būtent jūs likote šioje aikštėje.”

Anksčiau šią savaitę H.Mubarakas pasirašė dekretą, įpareigojantį suformuoti komitetą, kuris vadovaus konstitucijos pataisų rengimo procesui prieš rugsėjį planuojamus prezidento rinkimus.

Tris dešimtmečius šaliai vadovavęs H.Mubarakas sakė, jog nebesieks būti perrinktas, o pirmadienį pažadėjo 15 proc. padidinti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams.

Tačiau daug protestuotojų, besipiktinančių dideliu nedarbu, infliacija ir H.Mubarako režimo represijomis, reikalauja, kad 82 metų lyderis nedelsiant atsistatydintų.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį per pokalbį telefonu su O.Suleimanu dar kartą paragino Kairą “nedelsiant” imtis “neatšaukiamų” politinių permainų, taip pat išplėsti nacionalinį dialogą su opozicija, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Jis taip pat vėl paragino Egiptą nedelsiant atšaukti nepaprastąją padėtį, pernai gegužę Kairo pratęstą dar dvejiems metams. Pasak Vašingtono, nepaprastoji padėtis Egipto vyriausybei suteikia galias smarkiai riboti esmines pilietines teises.

Tačiau O.Suleimanas, kalbėdamasis su vietos žiniasklaidos priemonių redaktoriais, sakė, jog reformos neturėtų būti skubotos, taip pat aiškino, kad į permainas gali vesti tik dialogas ir “tęstinių žingsnių programa”.

“Antrasis, alternatyvus kelias būtų perversmas, kurio mes norime išvengti. Tai reiškia, kad neapskaičiuoti ir skuboti žingsniai tik skatina neprotingą elgesį”, – viceprezidento žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra MENA.

Pasak O.Suleimano, vyriausybė toliau kalbėsis su politinėmis frakcijomis ir jaunimu, kuris yra protestų pagrindinė varomoji jėga, “užtikrinant, jog nebus panaikintas režimas ir neįvyks perversmas, nes tai reikštų chaosą”.

Kairo gatvės sekmadienį pradėjo atgyti – po devynių dienų pertraukos vėl dirba bankai ir parduotuvės, o armija sustiprino patruliavimą aplink Tahriro (“Išvadavimo”) aikštę – antivyriausybinių protestų epicentrą.

Demonstrantams jau 13-tą dieną dalyvaujant protestuose prieš Egipto prezidentą Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką), pradedami atidaryti bankai, o gatvėse, kuriose beveik nebuvo eismo, vėl pilna transporto priemonių ir susidaro spūstys.

“Ačiū Dievui. Pastarąsias 10 dienų sunkiai beuždirbdavau benzinui ir savo kaljanui”, – sakė vienas taksi vairuotojas, kuris pridūrė, kad savo naujutėlaitę mašiną nusipirko penkios dienos prieš protestų pradžią.

“Kas mėnesį moku po 2 tūkst. Egipto svarų (865 litus),”, – skundėsi jis.

Vieno restorano “McDonald’s” darbuotojai šveitė fasado langus, kurie buvo nubaltinti prasidėjus demonstracijoms, staiga pradingus policijai ir kilus plėšimų bangai.

“Atsidarysime po pusvalandžio”, – sakė vienas darbuotojas. Kiti tuo tarpu sparčiai plovė grindis.

Kairo, kur gyvena maždaug 20 mln. žmonių, gatvėse vėl atsinaujino transporto spūstys, vėl aidi automobilių garsiniai signalai.

Policija, kuri iš sostinės gatvių dingo po susirėmimų su demonstrantais, taip pat grįžo ir budi sankryžose.

Jiems grįžus vadinamieji liaudies komitetai, kurie budėdavo gyvenamuosiuose rajonuose ir saugodavo nuo plėšikautojų, buvo pastebimai sumažinti tuose rajonuose, kuriuos aplankė AFP reporteriai.

Bankai buvo atidaryti visame mieste; juose susidarė žmonių, norinčių tvarkyti savo sąskaitas, eilės. Centrinis bankas apribojo per vieną dieną vienam asmeniui leidžiamų pasiimti grynųjų kiekį 50-čia tūkst. Egipto svarų.

Už savadarbių barikadų, pastatytų aplink Tahriro aikštę, protestuotojai reiškė pasiryžimą likti savo vietoje, o Mugamaato pastatas, kuriame įsikūrusi pagrindinė vyriausybės būstinė, tebėra uždarytas.

Į aikštę vedančius vartus saugojo keli kareiviai, o protestuotojai toliau plūdo į pačią aikštę už vartų.

Demonstrantai baiminasi, kad jeigu armija pasitrauks, juos gali vėl užpulti režimo šalininkai. Taip pat manoma, kad armijos judėjimas galėtų pranašauti ir bandymą išvaryti juos iš centrinės aikštės.

“Dabar aišku, kad ne mes paralyžiavome šalį”, – sakė Škotijoje gimęs kino aktorius Khalidas Abdalla (Chalidas Abdala), kuris vaidino filme “Bėgantis paskui aitvarą” (The Kite Runner) ir kuris šioje aikštėje buvo nuo pat protestų pradžios.

“Ne mes uždarėme bankus ir įvedėme komendanto valandą. Tikrai, esame užėmę gyvybiškai svarbią miesto dalį, bet tai yra jo atsakomybė”, – sakė egiptiečių kilmės Kh.Abdalla, turėdamas omenyje H.Mubaraką.

Tuniso policija nušovė du žmones minioje, kuri puolė policijos nuovadą El Kefo mieste šalies šiaurėje, praneša britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Nepatvirtintais duomenimis, dar du mirė pakeliui į ligoninę.

Policija ėmė šaudyti į demonstrantus, kai šie pradėjo mėtyti į nuovadą butelius su degiuoju mišiniu, sako valdžia. 17 žmonių nukentėjo.

Iš viso maždaug tūkstantis žmonių išėjo šeštadienį į El Kefo gatves, reikalaudami, kad atsistatydintų vietos policijos valdybos vadovas. Demonstrantai kaltino jį korupcija ir piktnaudžiavimu įgaliojimais.

Tuo tarpu naktinė komendanto valanda, įvesta visame Tunise per precedento neturinčias protesto akcijas prieš vyriausybę sausį, buvo sutrumpinta dviem valandomis.

Protestai Tunise privertė prezidentą Zine`ą El Abidine`ą Ben Ali (Ziną El Abidiną Ben Alį) atsistatydinti ir davė pradžią demonstracijoms kitose arabų pasaulio šalyse, visų pirma – Egipte.

Šeštadienį šimtai žmonių susirinko prie policijos nuovados El Kefe, reikalaudami, kad atsistatydintų vietos policijos viršininkas Khaledas Ghazouani (Chalidas Gazvanis).

Liudininkai papasakojo Tuniso žiniasklaidai, kad situacija tapo nebekontroliuojama, kai Kh.Ghazouani smogė moteriai protestuotojų minioje.

Demonstrantai ėmė mėtyti į policijos nuovadą akmenis ir butelius su degiuoju mišiniu, praneša žiniasklaida.

“Policija paleido ugnį, kad neleistų protestuotojams įsiveržti į policijos nuovadą”, – cituoja agentūra “Reuters” valdžios atstovo žodžius.

Regiono prefektas Mohamedas Najibas Tlijali (Mohamedas Nadžibas Tližalis) paragino gyventojus nusiraminti ir pranešė, kad Kh.Ghazaouani areštuotas.

Po Zine`o El Abidine`o Ben Ali nuvertimo dabar šalyje, palyginti, ramu. Tačiau kartkarčiais vyksta vietinės protesto akcijos, kurių dalyviai reikalauja, kad atsistatydintų vieni ar kiti viršininkai, susiję su ankstesniu režimu.

Tuniso ministras pirmininkas Mohammedas Ghannouchi (Mohamedas Ganušis) sudarė nacionalinės vienybės vyriausybę ir pažadėjo surengti rinkimus per šešis mėnesius.

+370 5 2058525

Egipto sostinėje Kaire du žmonės ketvirtadienį paryčiais žuvo per šaudymą į demonstrantus, susirinkusius centrinėje Tahriro aikštėje, pranešė incidento liudininkai.

Liudininkai taip pat sakė, jog daug žmonių buvo sužeisti per šaudymą nuo Spalio tilto, kur pozicijas buvo užėmę protestuotojų atsistatydinti spaudžiamo Egipto prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) šalininkai.

Padrikas šaudymas prasidėjo apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jie tebebuvo girdimi po daugiau nei dviejų valandų, tuo tarpu aikštėje budėję armijos tankai pajudėjo iš savo pozicijų, tačiau nebuvo aišku, ar jie traukiasi, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Egipto juristų sąjungos pranešime nurodoma, kad protestuotojai prieš H.Mubarako režimą apšaudomi Tahriro (Išsivadavimo) aikštėje ir kad keli žmonės žuvo arba buvo sužeisti.

“Visi turėtu imtis gelbėti Egipto jaunimą”, – sakoma pranešime.

“Susirėmimai prasidėjo 4 valandą. Civilius drabužius vilkintys policininkai pradėjo šaudyti nuo Spalio tilto”, – vienas liudininkas sakė naujienų agentūrai AFP Kasr al Ainio ligoninėje, į kurią buvo atvažiavę daug greitosios pagalbos automobilių.

Iranas antradienį pareiškė, kad sukilimas Egipte padės sukurti islamiškus Artimuosius Rytus, tačiau kaltino JAV pareigūnus kišantis į “laisvės siekiantį” judėjimą, kuris sudrebino šią arabų šalį.

“Remdamasis savo žiniomis apie didžiai revoliucingą ir istoriją kuriančią Egipto tautą, esu tikras, kad jie atliks savo vaidmenį kuriant islamiškus Artimuosius Rytus visiems, ieškantiems laisvės, teisingumo ir nepriklausomybės”, – Irano valstybinės televizijos tinklalapis citavo užsienio reikalų ministrą Ali Akbarą Salehi (Alį Akbarą Salehį).

A.A.Salehi, kurį Irano parlamentas oficialiai patvirtino užsienio reikalų ministru, sakė, kad Egiptą apėmęs sąjūdis “rodo permainų šiame regione poreikį ir nepopuliarių režimų pabaigą”.

“Tuniso ir Egipto žmonės įrodo, kad režimų, kontroliuojamų pasaulio arogancijos (Vakarų šalių), laikas baigėsi ir kad žmonės stengiasi užsitikrinti savarankišką apsisprendimą”, – pridūrė A.A.Salehi, kuris taip pat vadovauja prieštaringai vertinamai Irano branduolinei programai.

Egiptą jau ilgiau nei savaitę krečia didelio masto protestai, o antradienį egiptiečiai planuoja surengti masines eitynes, siekdami nuversti šalies prezidentą Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką).

Patį Iraną taip pat buvo apėmę panašūs protestai po ginčijamo prezidento Mahmoudo Ahmadinejado (Mahmudo Ahmadinedžado) perrinkimo 2009 metų birželį.

Baltarusijos opozicijos atstovai ketvirtadienį Vilniuje sakė laukiantys solidarios Europos Sąjungos (ES) pozicijos dėl situacijos šalyje po prezidento rinkimų ir aiškino, kad kalėjime politinius kalinius laikanti šalis nusipelno “visų priemonių”.

“Mes manome, kad dėl situacijos, kai nekalti žmonės sėdi kalėjime, turi sulaukti visų priemonių – diplomatinių, politinių, ekonominių. Kokios tos priemonės, mes nesiimame diktuoti ar siūlyti šalims, jos puikiai žino, ką ir kaip gali daryti”, – ketvirtadienį Vilniuje per spaudos konferenciją kalbėjo kampanijos “Už sąžiningus rinkimus” vadovas Sergejus Kaliakinas.

Jis pabrėžė, kad su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka negali būti deramasi dėl politinių kalinių, nes tai nesąs derybų klausimas.

“Politinių kalinių paleidimas yra ne derybų klausimas – kaip kai kas įsivaizduoja, kad pervesime tris milijardus Lukašenkai štai ir paleis tris. Taip nekalbama. Kalba čia turi būti apie tai, kad be paleidimo visų politinių kalinių jokie kontaktai, projektai ir programos neįmanomi”, – dėstė jis.

“Mes nesame fantastai, mes suprantame, kad visų pirma mes – ne Europos Sąjungoje, daug sankcijų, kurias būtų galima pritaikyti bendrijos šaliai, Baltarusijoje nepritaikomos”, – pridūrė opozicijos aktyvistas.

Buvęs politinis kalinys Aleksandras Kozulinas per spaudos konferenciją savo ruožtu svarstė, kad jo paleidimą lėmė solidari užsienio šalių pozicija.

“Šiandien labai svarbu, kad dėl žmonių, kurie šiuo metu visiškai nepelnytai atsidūrę kalėjime, pasisakytų visas pasaulis, Europa. Galiu pasakyti, kad išbuvau kalėjime dvejus su puse metų ir jeigu ne tarptautinis solidarumas, žiauri Europos Sąjungos pozicija ir Amerikos ekonominės sankcijos, aš ir šiandien būčiau kalėjime. Visiškai suprantama, kad šiandien negalima su diktatoriumi derėtis”, – kalbėjo jis.

Reaguodamas į Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą apie 10 metų trukusios Baltarusijos izoliacijos klaidingą politiką, S.Kaliakinas sakė, kad izoliacija tebuvo mitas.

“Mes nemanome, kad apskritai buvo kokia nors izoliacija, tuo labiau sankcijos Baltarusijai, tai mitas, nieko tokio nebuvo, buvo priešingai”, – aiškino jis.

Pasak S.Kaliakino, D.Grybauskaitės laikysenos Baltarusijos atžvilgiu jis nevertinantis kaip oficialios Lietuvos pozicijos.

“Kiek aš suprantu, D.Grybauskaitės pareiškiami nėra oficiali Lietuvos pozicija, ji nebuvo išsakyta taip, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos parlamento ar Vyriausybės pozicija”, – kalbėjo jis.

Per spaudos konferenciją, be kita ko, opozicijos atstovai aiškino, kad gruodžio pabaigoje vykusių Baltarusijoje prezidento rinkimų rezultatai buvo klastojami, o po jų kilusios riaušės esą buvo iš anksto suplanuota provokacija.

Konferencijoje dalyvavęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris tvirtino palaikantis sankcijų įvedimą Baltarusijai.

“Tai atnaujinimas sankcijų prieš režimą ir neįleidimas visų tų, kurie dalyvavo represijose, jų įtraukimas į juoduosius sąrašus”, – galimas sankcijas vardijo E.Zingeris.

Jis taip pat pabrėžė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) biuro Minske mandato nepratęsimas rodo Baltarusijos nenorą kalbėtis.

Tuo metu apskritai baltarusių tautos atžvilgiu, pasak E.Zingelio, reikia siekti atvirų durų į Europos Sąjungą politikos.

Šiuo metu Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje tebėra keturi buvę kandidatai į prezidentus: Vladimiras Nekliajevas, Andrejus Sanikovas, Alesis Michalevičius ir Nikolajus Statkevičius.

Izoliatoriuje taip pat tebėra A.Sanikovo žmona žurnalistė Irina Chalip, V.Nekliajevo bendražygis Aleksandras Feduta ir Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.

Jie kaltinami pagal Baltarusijos BK 293 straipsnį (masinės riaušės), kuriuo remiantis jiems gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.

Iš viso kaltinimai byloje dėl masinių protestų prieš A.Lukašenkos perrinkimą pateikti daugiau kaip 22 žmonėms.

Du didieji Vengrijos dienraščiai pirmadienį paskelbė gedintys dėl, anot jų, žiniasklaidos laisvės pabaigos, kuri atėjo, kai prie Europos Sąjungos vairo stojusioje šalyje įsigaliojo naujas kontroversiškas žiniasklaidos kontrolės įstatymas.

“Vengrijoje spaudos laisvė eina į pabaigą”, – savo pirmajame puslapyje vengrų kalba skelbė didžiausiu tiražu leidžiamas dienraštis “Nepszabadsag”, o šis sakinys taip pat buvo išspausdintas visomis oficialiomis 27 šalių bloko kalbomis.

Laikraščio vedamajame aiškinama, kad redakcija nusprendė protestuoti, nes naujasis “žiniasklaidos įstatymas tarnauja tik (valdančiosios partijos) “Fidesz” vyriausybės interesams”.

“Juo siekiama sutramdyti, nubausti, o galiausiai sužlugdyti tuos, kurie turi kitokią nuomonę”, – pabrėžia vedamojo autoriai.

Demonstruodamas solidarumą su Vengrijos žiniasklaida, Vokietijos dienraštis “Tageszeitung” savo pirmajame puslapyje išspausdino tą patį protesto pareiškimą.

Tuo tarpu Vengrijos dienraštis “Nepszava” pirmadienį savo pirmajame puslapyje išspausdino piešinį, kuriame vaizduojamas kūju užsimojęs žmogus.

“Žiniasklaidos laisvė yra esminė teisė kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje”, – skelbia užrašas po piešiniu.

“Privalome ginti savo demokratines teises Vengrijoje! Reikalaujame žiniasklaidos laisvės! – “Nepszava” rašo vengrų ir anglų kalbomis, prašydamas Bendrijos pagalbos. – Tikimės, kad Europa žino apie šias nedemokratiškas priemones ir padarys savus išmintingus diplomatinius sprendimus, net jeigu dauguma vengrų nieko apie tai nežino.”

Praeitą mėnesį savaitiniai laikraščiai “Magyar Naracs” ir “ES” savo pirmuosius puslapius paliko tuščius, protestuodami prieš naująjį žiniasklaidos kontrolės įstatymą.

Šis prieštaringai vertinamas teisės aktas įsigaliojo sausio 1-ąją – tą pačią dieną, kai Vengrija perėmė šešis mėnesius truksiantį pirmininkavimą Bendrijai.

Naujasis įstatymas sustiprino nacionalinės priežiūros institucijos, kurios dauguma narių priklauso premjero Viktoro Orbano partijai “Fidesz”, galias reguliuoti žiniasklaidos turinį.

Didžiausioje šalies Gariūnų turgavietėje – kraustymosi metas, nes prekybininkų metaliniuose kioskuose prekyvietės administratoriai atjungė elektrą, o prekiautojams siūloma kraustytis į ką tik suręstą naują paviljoną. Paviljoną Gariūnuose pastatę turgaus administratoriai už vietą jame reikalauja vienkartinio 10 tūkst. litų mokesčio, tačiau didelė dalis prekybininkų su tokiu reikalavimu nesutinka, antradienį informuoja dienraštis “Vilniaus diena”.

„Vilniaus diena“ rašo:

Gariūnų administratoriams kioskuose išjungus elektrą, vienas kitas prekybininkas bandė suktis iš padėties. Bet didžiojoje turgaus dalyje vyravo tamsa.

Gariūnų turgavietę administruojančios bendrovės „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“ vakar kioskuose dirbantiems prekybininkams atjungė elektrą. Tokių veiksmų turgaus administratoriai ėmėsi prieš kioskininkus, kurie nesutinka kraustytis į naujai suręstą paviljoną ir už vietą jame mokėti vienkartinio 10 tūkst. litų mokesčio.

„Vilniaus dienos“ teigumu, nors elektra buvo išjungta visoje kioskų teritorijoje, kai kurie prekybininkai vis dėl to rado išeitį. Jie lemputes jungė prie automobilinių akumuliatorių ar kitų maitinimo šaltinių. Kiti prekeiviai viltingai žvalgėsi į dangų ir laukė aušros.

„Šiek tiek prašvito, tai gal dar ką nors parduosiu. Kol kas sėdžiu čia, nes manau, kad daug pirkėjų apie tą paviljoną dar nieko nežino. Bet ilgai šitaip neištversim. Tikriausiai visgi teks kraustytis“, – liūdnai rankomis skėsčiojo viena sportbačiais prekiaujanti moteris.

Vis dėlto beveik visoje Gariūnų turgaus teritorijoje, kurioje stovi prekybininkų kioskai, šįryt buvo tamsu. Dauguma kioskų stovėjo uždaryti, o arčiausiai naujojo paviljono buvusi kioskų eilė – jau išmontuota ir paruošta išvežti.

Naujasis Gariūnų turgavietės paviljonas dar nebaigtas statyti, tačiau vienas jo korpusas šiandien jau pradėjo veikti. Nors per du aukštus įrengtose prekybos vietose šiuo metu galėtų prekiauti apie 1200 žmonių, paviljonu nepatenkinti prekybininkai teigia, kad kol kas jame įsikurs dvigubai mažiau prekiautojų, nes tik tiek žmonių išgalėjo susimokėti reikalaujamus mokesčius.

Iš tiesų – naujajame Gariūnų paviljone šįryt buvo atidarytos toli gražu ne visos prekybos vietos.

Turgavietės administratoriai reikalauja ne tik vienkartinio 10 tūkst. litų mokesčio. Prekybos vietos nuomos kaina paviljone daugiau nei tris kartus didesnė nei kioskuose.

Sunkvežimių kolona, vežanti konteinerius su 123 tonomis itin radioaktyvių atliekų, antradienį atvyko į saugyklą Vokietijoje po kelias dienas trukusių masinių protestų, smarkiai sutrikdžiusių šio krovinio gabenimą.

Daugybės riaušių policijos pareigūnų ir šarvuotų policijos automobilių lydimi sunkvežimiai, vežantys 11 baltų konteinerių su atliekomis, lėtai įvažiavo į saugyklą Vokietijos šiaurėje esančioje Gorlėbeno vietovėje, sukorę 20 kilometrų kelią nuo geležinkelio stoties.

Scanpix

Branduolinių atliekų siunta pajudėjo iš Prancūzijos penktadienį, o ši kelionė į Vokietiją užtruko net 67 valandas, aktyvistams visokeriopai stengiantis trukdyti. Protestuotojai netgi ardė geležinkelio sankasas ir buvo pasikabinę lynais ant tiltų.

Traukinys pirmadienį atvažiavo į Danenbergo miestą, esantį netoli Gorlėbeno, o vėliau konteineriai buvo perkrauti į sunkvežimius prieš paskutinę kelionę.

Policija didžiąją dalį nakties praleido vaikydama apie 3 000 aktyvistų, kurie vėl mėgino trikdyti atliekų gabenimą.

Paskutiniu pasipriešinimo veiksmu tapo aktyvistų sprendimas užblokuoti kelią jų atvarytu sunkvežimiu, pasakojo liudininkai.

Protestuotojai džiaugėsi ilgam užvilkinę pavojingo krovinio pervežimą.

“Ryžtingi masiniai protestai, vykę kelias pastarąsias dienas, yra stiprus politinis signalas, – sakė aktyvistų organizacijos “X-tausendmalquer” atstovė. – Policija gali atlaisvinti gatves, tačiau vyriausybė nepajėgia išspręsti šio konflikto.”

Po sekmadienį vykusių kaukėtų aktyvistų susirėmimų su guminėmis lazdomis ir ašarinėmis dujomis ginkluotais policininkais vėlesni protestai buvo taikūs.

Reguliarūs branduolinių atliekų pervežimai į Gorlėbeną visada išprovokuoja demonstracijas, tačiau šiemet protestuotojų skaičius buvo rekordinis.

Aktyvistus ypač sužadino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sprendimas pratęsti 17 atominių jėgainių darbą vidutiniškai 12 metų.

Protestuotojų organizacija “Castor Schottern” nurodė, kad sekmadienį per susirėmimus su policija buvo sunkiai sužaloti du demonstrantai. Dar 29 žmonėms buvo prakirstos galvos, trims sukrėstos smegenys, o 16 – sulaužyti pirštai.

Organizacija nurodė, kad iš viso nukentėjo apie tūkstantis jos šalininkų – daugiausiai nuo ašarinių dujų.

Gabenant į Gorlėbeną jau 12-ąjį branduolinių atliekų krovinį, buvo mobilizuoti apie 20 tūkst. policininkų, informavo policijos profsąjungos DPolG vadovas Raineris Wendtas (Raineris Ventas).

Pasak pareigūnų, ši policijos operacija kainavo apie 50 mln. eurų (172,6 mln. litų).

Tuo tarpu policijos profsąjunga GdP pareiškė, kad malšinant protestus buvo išnaudoti “paskutiniai ištekliai”.

Pareigūnų darbo nepalengvino 2 000 avių ir 50 ožkų kaimenė, vienu metu atklydusi ant kelio, pasakojo aktyvistų organizacijos “Piliečių iniciatyva Liuchovas-Danenbergas” atstovė.

“Gyvuliai irgi norėjo truputį prisidėti”, – juokavo ji.

Gorlėbeno saugykla yra viena iš dviejų pagrindinių “tarpinių” itin radioaktyvių atliekų saugojimo vietų, o vyriausybės ekspertai tebesiaiškina, ar joje konteineriai gali būti palikti visam laikui.

A.Merkel pageidauja, kad Vokietijoje veikiančių reaktorių eksploatavimas būtų patęstas iki 14 metų po anksčiau suplanuoto uždarymo maždaug 2020 metais. Teigiama, kad šis sprendimas taptų “tiltu” prieš šaliai pereinant prie atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo, energetikos.

Dešimtys tūkstančių žmonių rugsėjį dalyvavo demonstracijoje Berlyne, protestuodami prieš atominių jėgainių darbo pratęsimą. Protestuotojai perspėjo, kad bus organizuojamos naujos akcijos.

Lietuvos profesinių sąjungų nacionaliniai centrai, vienydamiesi su Europos profesinių sąjungų Briuselyje rengiama tarptautine protesto demonstracija “Gana skurdinti žmones! Svarbiausia – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas!”, trečiadienį sostinėje ir šalies regionuose rengia pritariamąsias akcijas.

Trečiadienį Europos profesinių sąjungų konfederacijos inicijuoti protestai, nukreipti prieš vyriausybių taupymo planus, įvyks 14 Europos miestų, kurių tarpe – Ryga, Helsinkis, Varšuva, Praha bei Roma. Pagrindinė protesto demonstracija su šūkiu „Gana skurdinti žmones! Svarbiausia – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas!“ yra rengiama Briuselyje.

Pareikšti savo poziciją dėl augančio nedarbo, didėjančių kainų, priverstinės darbingų žmonių ir jaunimo emigracijos, atlyginimų mažinimo ragina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas”, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija. Sostinėje bus protestuojama prie daugumos ministerijų, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Vilniaus miesto savivaldybės.

Piketuotojai aplankys prie Seimo badaujančius pareigūnus ir žygiuos į Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos kiemelį, ten 13 valandą vyks mitingas. Utenoje, Kaune, Panevėžyje, Kėdainiuose, Jonavoje, Visagine piketai vidurdienį rengiami prie miesto savivaldybių.

Akcijose bus reikalaujama nedidinti maisto produktų kainų, didinti minimalų darbo užmokestį, grąžinti atimtas pensijas, stabdyti nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką, kurti realias darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą.

Profsąjungų teigimu, girdime pareiškimus, kad sunkmetis jau suvaldytas, o tuo pat metu skaitome pranešimus apie didėjančias kainas, kad 323,6 tūkstančio žmonių neturi darbo, žemiau skurdo ribos gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas, tačiau biudžeto deficitas per dvejus metus dar turi būti sumažintas 4,5 milijardo litų. Profsąjungos baiminasi, kad vėl nukentės silpniausi ir pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai.

„Verslo žinios“ rašo:

Reikalavimus valdžiai pareikš ir žurnalistai. Prie šiandien Europoje rengiamos protesto akcijos, nukreiptos prieš drastiškus vyriausybių taupymo planus, prisijungia ir Lietuvos žurnalistų sąjunga, sunerimusi, kad susidariusi neskaidri konkurencinė aplinka kelia grėsmę sąžiningai žiniasklaidai. „Akivaizdu, kad šiemet ir kitąmet nustatydama savo veiklos prioritetus Vyriausybė kol kas nenumatė nė vienos efektyvios priemonės, kuri iš esmės leistų tikėtis bent kiek stabilesnės padėties žiniasklaidoje“, – pabrėžia Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas.

LŽS prie protesto akcijos prisijungia Europos žurnalistų konfederacijos raginimu.
Pasak LŽS vadovo, pagrindinė problema – kad valdžios sprendimai iki šiol yra susiję tik su išlaidų karpymu ir mokesčių didinimu. Tačiau nėra nė vienos investicinės programos, kuri būtų skirta žiniasklaidos sektoriui, o jis, sumažėjus reklamos apimčiai, smarkiai nukentėjo: leidinių pajamos krito, daugėja be darbo likusių žurnalistų.

Ponas Radzevičius pateikia Prancūzijos pavyzdį, ši šalis skyrė kelis šimtus milijonų eurų, kad jaunimas galėtų užsiprenumeruoti leidinių. O Lietuva, panaikinusi PVM lengvatą spaudai, Europoje išsiskiria kaip viena labiausiai laisvą žodį apmokestinusių šalių.

Be to, anot jo, sąžiningai dirbančioms žiniasklaidos priemonėms kelia grėsmę ne tik išaugusi mokesčių našta, bet ir nesutvarkytas leidinių auditavimas, garbingos konkurencijos neskatinanti viešųjų pirkimų sistema.

„O čia dar apie brangesnį spaudos pristatymą kaimo vietovėse prabilo valstybės valdomas Lietuvos paštas“, – piktinasi LŽS pirmininkas.

Devyni LŽS atstovai piketuos prie Kultūros ministerijos, o mitinguoti rinksis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos kiemelyje – privačioje teritorijoje, joje leidimo mitingui nereikia.
Vilniaus savivaldybei uždraudus protestuoti prie Vyriausybės rūmų, profsąjungoms tenka raminti protestuoti besiveržiančius žmones.

„Mes buvome pasiryžę sutraukti mažiausiai 4.000 žmonių, bet kadangi neturime leidimo mitingui, pradėjome stabdyti norinčiuosius atvykti, nes vengiame nesankcionuotų akcijų“, – tikina Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas.
Tačiau, nors leidimas ir negautas, mitingas įvyks. Tiesa, ne prie Vyriausybės, o LPSK pastato kiemelyje.

Rengiant mitingą privačioje teritorijoje leidimas nereikalingas, o 30 arų kiemelis, p. Černiausko
skaičiavimu, gali sutalpinti apie 1.000 žmonių.„Renginys dėl savivaldybės kaltės yra visiškai sugadintas“, – apgailestauja profsąjungų konfederacijos lyderis.

Pagrindinė protesto demonstracija „Gana skurdinti žmones! Svarbiausia – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas!“ rengiama Briuselyje, tačiau mitingai ir streikai organizuojami beveik visose Europos šalyse.

Lietuvos profesinės sąjungos sukvies žmones pareikšti savo pozicijos dėl augančio nedarbo, didėjančių kainų, priverstinės darbingų žmonių ir jaunimo emigracijos.

Profsąjungų pareiškime pabrėžiama, jog Ekonomikos skatinimo planas, turėjęs padėti išsaugoti verslą ir darbo vietas, neveikia, o socialinės pašalpos tapo paskata gyventi nedirbant. Taip pat profsąjungos reikalauja realiai sumažinti valstybės valdymo išlaidas, o ypač – valdymo aparatą.

„Lietuvos rytas“ informuoja:

Jei paklaustumėte graiko, belgo ar prancūzo, kur jie protestuoja prieš nepatinkančią valdžios politiką, jie tik pečiais patrauktų: kur kitur, jeigu ne po valdžios langais ar centrinėse miesto gatvėse arba aikštėse rinktis piliečiams?

Demokratija tuo ir skiriasi nuo autokratijos ar rusiško pavyzdžio „valdomos demokratijos”, kad piliečiai turi teisę rengti protestus ir mitingus valdžiai paveikti. Tačiau Lietuvos jau pusantrų metų ši teisė suvaržyta, jei apskritai dar egzistuoja. Piliečiai, prašantys Vilniaus savivaldybės leidimo susirinkti prie Seimo, Vyriausybės arba Gedimino prospekte, išgirsta griežtą atsakymą „negalima”.

Savivaldybė žmonėms arba išvis neleidžia susirinkti, arba jiems pasityčiojamai nurodo būriuotis kur nors atokiau nuo ponijos – pavyzdžiui, purvynėje už Seimo trečiųjų rūmų ar net prie „Siemens” arenos. Būtent tokia vieta ką tik buvo pasiūlyta prie Seimo ir Vyriausybės mitinguoti panorusioms profesinėms sąjungoms.

Negana to, savivaldybės užkulisiuose sklandė ir greičiausiai tebesklando idėja nustatyti nuolatinę vietą visiems mitinguotojams ir tos vietos ieškančios sostinės valdžios akys jau krypsta netgi į užmiestį.

Savo antidemokratinį elgesį Vilniaus valdžia mėgina grįsti įstatymais ir net Konstitucinio teismo (KT) išaiškinimais. Iš tiesų Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad piliečių teisė į susirinkimus nėra absoliuti ir savivaldybės gali leisti piliečiams rinktis ir protestuoti kitoje vietoje, nei jie nori. Tačiau ar tai reiškia, kad žmonės turi teisę rengti mitingus tik 6 kilometrų atstumu nuo Seimo ar Vyriausybės, kaip jau atsitinka dabar? Konstitucinio teismo išaiškinime labai aiškiai apibrėžta, kad vietos valdžia suvaržyti piliečių teisę į protestus gali tik tuomet, kai yra žinoma, jog planuojamas mitingas ar protesto akcija gali pažeisti kitų niekuo dėtų piliečių interesus, ir tai būtina pagrįsti konkrečiais įrodymais, o ne spėlionėmis, kaip tai daro sostinės valdžia.

„Gali kilti pavojus ir pačių mitinguojančiųjų saugumui”, „remiantis operatyvine teisėsaugos informacija” – tokie „argumentai” tik stiprina įtarimą, jog tiek Vilniaus savivaldybė, tiek ranka rankon su ja veikianti teisėsauga šiurkščiai savavaliauja. Dar labiau apgailėtina, kad piliečių teises uzurpuojantiems miesto valdininkams talkina ir teismai, kurių priedermė – besąlygiškai užtikrinti valstybėje teisingumą.

Žinoma, sostinės valdantieji ne patys sugalvojo siaurinti demokratijos ribas – juos taip elgtis greičiausiai spaudžia jų partijų vadai, įsitaisę taip kruopščiai nuo tautos ginamoje Vyriausybėje ir Seime. Tai liudija ne tik bandymai su protestuoti drįstančiais piliečiais kovoti savivaldybės ir teisėsaugos rankomis, bet ir lyg įkyri muzika premjero nuolat kartojami teiginiai, jog bet kokie mitingai ar demonstracijos yra destruktyvus, neracionalus ir žalingas dalykas.

Jeigu konservatorių lyderis ir į taktą siaurinant demokratijos teises plojantys liberalai bei „prisikėlėliai” dar nėra visiškai praradę gėdos jausmo, prisimindami pirmuosius Sąjūdžio mitingus, jie turėtų sudegti iš gėdos. Bent jau pagal požiūrį į piliečių teises dabartinė Lietuvos valdžia tapo didesne laisvės prieše negu buvo komunistinė okupantų valdžia prieš pat jos krachą.

Nors pirmuosius Sąjūdžio mitingus SSKP ir KGB vadovybė taip pat laikė neracionalia ir dar nacionalistine destrukcija, sovietų okupantai leido pirmuosius Sąjūdžio mitingus surengti Vilniaus, o vėliau ir kitų miestų centrinėse gatvėse bei aikštėse.

Galima priminti, kad 1988 m. birželį pirmasis masinis Sąjūdžio mitingas, palydint į Maskvą komunistų partijos konferencijos delegatus, vyko pačioje Vilniaus širdyje – Katedros aikštėje.

Tik po kelių dienų vykęs mitingas laisvai šurmuliavo kitoje vietoje, kuri šiuo metu taip pat užkirsta protestuotojams, – Gedimino prospekte. Čia žmonės protestavo prieš ankstesnį mitingą tendencingai nušvietusią Eltą ir jos tuometį vadovą A.Stankevičių.

1988-ųjų liepos mitingas vyko Vingio parke, o ne miesto centre tik todėl, kad patys organizatoriai iš anksto suprato, jog centre netilps šimtatūkstantinė minia. Jei užsižaidę valdžia konservatoriai pamiršo, gal jų atmintį galėtų atgaivinti opozicija arba koalicijos partneriai?

Vienas pirmųjų lyg ir prabudo valdančiojo Liberalų sąjūdžio lyderis, susisiekimo ministras E.Masiulis. Jis, kaip ir dera liberalui, paklaustas ėmė ir pareiškė, kad nebesitaikstys su tokiu sistemingu kėsinimusi į demokratijos pamatus. Demokratinę poziciją derėtų tik sveikinti. Kita vertus, gali būti, kad liberalų lyderis taip įsidrąsino tik gavęs progą papozuoti prieš rinkėjus.

Kad ir kaip būtų, E.Masiulio vadovaujamas Liberalų sąjūdis buvo Vilniaus valdžioje, kuri ir pradėjo smaugti demokratiją. Ar ne paprasčiau buvo išaiškinti savo bendražygiams, kad liberalai taip niekuomet nesielgė, nesielgia ir nesielgs?

„Respublika“ praneša:

Kol profsąjungos visoje Europoje rengia masines akcijas prieš žmonių skurdinimą, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ elgiasi visai nesolidariai: užuot gynę darbuotojų interesus, viešai draskosi dėl milijonų, paveldėtų dar iš sovietmečio.

Vakar surengtoje spaudos konferencijoje opozicionieriais save vadinantys koordinacinės tarybos nariai Danuta Iljina ir Vidas Grigalionis žėrė kaltinimus šios organizacijos pirmininkei Aldonai Jašinskienei.

Prie žmonėms dirbančiųjų save priskiriantys opozicionieriai tvirtina, kad „solidarumo“ vadovybė šiurkščiai ir įžūliai kišasi į pirminių profesinių organizacijų reikalus, kad neracionaliai naudojamos lėšos. D. Iljinos teigimu, „Solidarumo“ biudžete žioji milijono litų skylė, nario mokesčio per metus surinkta 46 tūkst. Lt., bet A. Jašinskienė ką tik pasididino sau ir ją palaikantiems žmonėms atlyginimus.

„Prieš keletą metų už 6 mln. Lt nupirktas pastatas Kalinausko gatvėje, kurio vertė šiandien gal ir 2 mln. Lt nesiekia. Vilniaus autobusų parkui „solidarumas“ yra suteikęs 800 tūkst. beprocentę paskolą“, – neūkiškumo pavyzdžius vardijo valdybos narė.

Apie „Solidarumo“ sprendimą pasirašyti su Vyriausybe vadinamąjį nacionalinį susitarimą D. Iljina sakė sužinojusi tik iš interneto, faktui jau įvykus. Pasak jos, už tą parašą „Solidarumas“ gavo iš Vyriausybės 0,5 mln. Lt neva socialiniam dialogui plėtoti.

Opozicionierių ginčijama „Solidarumo“ pirmininkė A. Jašinskienė sakė, kad pagrindinė nesutarimų profesinėje sąjungoje priežastis – pinigai, kurių sąskaitoje šios profsąjungos turi apie 6 mln. Lt.

„Vilniaus diena“ skelbia:

Mitingas dabar – leidimas – kada nors. Laikraštis rašo, kad leidimą organizuoti šios dienos mitingą prie Vyriausybės profesinės sąjungos gali gauti po mėnesio arba dviejų – kad ir kaip kurioziškai tai skambėtų. LPSK lyderio A.Černiausko žodžiais, tokia situacija susidarė dėl to, kad sostinės savivaldybė ne atsisakė išduoti leidimą mitinguoti, o išdavė jį pakeitusi mitingo vietą. Organizatoriai informavo žmones apie tai, kad renginys prie Vyriausybės tikriausiai neįvyks. „Stabdome žmones. Susidomėjimas buvo tikrai didžiuli, žmonės norėjo atvažiuoti iš visos Lietuvos. Renginys sugadintas“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Tiesa profesinės sąjungos vis tiek mitinguos – tik ne V. Kudirkos aikštėje, o savo kieme, A. Jasinskio gatvėje, privačioje teritorijoje.

„Delfi.lt“ rašo:

Augantis nedarbas, didėjančios kainos, priverstinės darbingų žmonių ir jaunimo emigracijos, atlyginimų mažinimas. Tai akcentuoja Lietuvos profesinės sąjungos, trečiadienį Vilniuje ir kituose miestuose rengiančios protesto akcijas. Nors trečiadienį profsąjungos akcijas rengia visoje Europoje, Lietuvoje protestuotojams neleista mitinguoti prie Vyriausybės rūmų – pasiūlyta aikštė prie „Siemens arenos“.

Nuo 11 valandos profsąjungų akcija prasidėjo piketais prie ministerijų, darbdavių organizacijų ir Vilniaus miesto savivaldybės. Vidurdienį piketuotojai rinksis prie Vyriausybės, paskui aplankys prie Seimo badaujančius pareigūnus ir žygiuos į Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos kiemelį, kur 13 valandą surengs mitingą.

Kadangi įstatymas leidžia pikete dalyvauti ne daugiau kaip 9 žmonėms, prie kai kurių ministerijų rengiama po keletą piketų.

„Mums uždraudė surengti mitingą prie Vyriausybės, bet niekas neuždraus kitomis teisėtomis formomis reikalauti suvaldyti augančias maisto produktų kainas, didinti minimalų darbo užmokestį, grąžinti atimtas pensijas, stabdyti nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką kuriant realias darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą”, – išplatintame pranešime teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.

Pasak profsąjungų, nors uždrausta surengti mitingą, niekas negali uždrausti reikalauti nedidinti maisto produktų kainų, didinti minimalų darbo užmokestį, grąžinti atimtas pensijas, stabdyti nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką, kurti realias darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą.

Dešimtys tūkstančių streikuojančių Graikijos gyventojų trečiadienį protestavo prieš diržų veržimo planus, tikrindami vyriausybės ryžtą vykdyti drakoniškas biudžeto išlaidų mažinimo priemones, siekiant gauti milijardų eurų paskolą iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Darbininkai, mušdami būgnus ir skanduodami “Su mumis nejuokaukit!”, žygiavo gatvėmis Atėnų centre, vadovaujami komunistinės profsąjungos PAME narių. Šie protestai yra patys didžiausi nuo Graikiją prislėgusios skolų krizės pradžios praėjusių metų pabaigoje.

Policija panaudojo ašarines dujas ir garsines granatas, siekdama išsklaidyti apie 50 protestuotojų grupę, kuri mėgino įsiveržti į parlamento pastatą. Pagal pareigūnų vertinimus, demonstracijose dalyvauja daugiau nei 25 tūkst. žmonių, tačiau panašu, kad protestuotojų gali būti daugiau.

Paskelbus jau trečią šiais metais bendrą viešojo ir privataus sektoriaus streiką, Graikijoje buvo atšaukti lėktuvų skrydžiai, uždarytos kai kurios parduotuvės, taip pat paralyžiuotas viešasis transportas, o šie veiksmai bylojo apie stiprėjantį pasipriešinimą griežtoms taupymo priemonėms.

“Tos priemonės siaubingos, – sakė 54 metų pardavėja Marija Civara (Maria Tzivara). – Bijau, kad mane atleis iš darbo arba sumažins atlyginimą. Būtų labai sunku”.

Socialistas premjeras Georgas Papandrėjas (George Papandreou) antradienį parlamentui pateikė planą, pagal kurį planuojama papildomai sutaupyti 30 mlrd. eurų, smarkiai sumažinus atlyginimus ir pensijas, taip pat padidinus pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Tuo tarpu centro kairiųjų pažiūrų dienraštis “Eleftherotypia” trečiadienį perspėjo, kad Graikijos jaunimas gali sukilti, jeigu vyriausybė nesuteiks jam kokios nors vilties.

“Jeigu niekos nebus daroma, pykčio ir nepasitenkinimo sprogimas nušluos viską, – rašo laikraštis. – Negi užmiršome 2008 metų gruodį ir tapome nerūpestingi?”

Vilniaus miesto politikai svarstys galimybę nuolatinėmis protesto akcijų vietomis paskelbti Kalnų parko ir “Siemens arenos” aikšteles.

Planuojama, kad šiose vietose organizuojant susirinkimus, kuriuose dalyvaus iki 100 žmonių, savivaldybės leidimo prašyti nereikės – pakaks apie tai įspėti prieš tris valandas. Tokiai idėjai pritarė ketvirtadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kolegija, o galutinį sprendimą turės priimti visa taryba.

“Iš principo siūlomos dvi vietos – Kalnų parko aikštelė ir “Siemens arenos” aikštelė”, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus miesto savivaldybės Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas.

Pasak Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Dastiko, pasiūlymas pateiktas sulaukus skundų dėl masinių renginių organizavimo prie neveikiančių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, kur buvo senosios žydų Šnipiškių kapinės. Šių metų sausį būtent Sporto rūmų prieigos paskelbtos nuolatine protesto akcijų vieta.

V.Dastiko teigimu, tai nereikštų, kad kitose sostinės vietose protestuoti nebus galima. Tačiau numačius nuolatinę protesto akcijų vietą, ten organizuojant susirinkimą, kuriame dalyvaus iki 100 žmonių, savivaldybės leidimo prašyti nereikės.

“Iki 100 žmonių gali rinktis be leidimo, tik atskirai prieš 3 valandas įspėjus, kad būtų galima užtikrinti viešąją tvarką”, – pasakojo V.Dastikas.

Tuo metu planuojant didesnį dalyvių skaičių, leidimo prašyti reikės.

Kaip ir seniau, savivaldybės pritarimo reikės ir tuomet, kai gyventojai norės protestuoti kitose miesto vietose.

Pagal įstatymą, nebūtina pranešti tik apie piketus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių.

Pasak V.Dastiko, klausimas tarybai gali būti pateiktas jau kitame posėdyje. Jei komitetai nepareikštų noro siūlymą apsvarstyti, politikai sprendimą galėtų priimti skubos tvarka.

Galimybę savivaldybėms nustatyti nuolatines susirinkimų vietas ar patalpas numato Susirinkimų įstatymas.