Lietuvos liberalus jaunimas išreiškia apgailestavimą dėl š.m. sausio 27 dieną pasirašyto tarptautinio kovos su piratavimu internete susitarimo „Anti-Counterfeiting Trade Agreement“ (ACTA) ir kviečia Lietuvos piliečius aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti poziciją prieš ACTA – jau š.m. vasario 11 dieną, 12 valandą Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) kartu su Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija (VLJO) organizuos „Protestą prieš ACTA“.

https://www.facebook.com/events/229745113780889/

ACTA – skubotas ir potencialiai asmenų teisę į privatumą bei interneto laisvę ribojantis susitarimas

Didelį nepasitenkinimą ir protestus visame pasaulyje sukėlusios sutarties pasirašymas, rodos, buvo vykdomas „uždarų durų“ politika – prieš pasirašant sutartį Lietuvoje beveik nebuvo viešų debatų, svarstymų.

Lietuvos liberalaus jaunimo Valdybos teigimu, pačios sutarties dviprasmiškumas gali lengvai atverti kelią neproporcingiems veiksmams, siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą, kurie galimai pažeis teisę į asmens privatumą bei interneto laisvę. Sutartyje numatytų priemonių vykdymas gali turėti ypač negiamų pasekmių asmens privatumui internete, verčiant interneto tiekėjus atskleisti informaciją apie įtariamuosius.

Ar intelektinė nuosavybė – tokia pati nuosavybės forma, kaip ir kitos?

Lietuvos liberalaus jaunimo Valdyba pastebi, kad iš esmės ACTA koncepcija nėra nauja, ji – tik išplečiama, bet svarbu, kad visuomenė pradeda šnekėti, kas yra nuosavybė, o kas – ne.

„Didelė ACTA kritikų argumentacijos silpnybė ta, kad viešai diskutuojama apie ACTA numatytų priemonių proporcingumą, kitus su sutarties pasirašymu susijusius aspektus, tačiau pamirštamas debatas dėl pačios intelektinės nuosavybės principo. Pats terminas „intelektinė nuosavybė“ gali suklaidinti, sudarant įspūdį, jog tai – tokia pati nuosavybės forma, kaip ir nekilnojamasis turtas, ar kita, apčiuopiama nuosavybės forma. Tai dešiniųjų pažiūrų žmones iškart atbaido – kaip galima derėtis dėl sankcijų vagystei? Žvelgiant iš liberalios, laisvarinkiškos pusės, intelektinė nuosavybė nuo kitų apčiuopiamos nuosavybės formų skiriasi, todėl ir jos apsauga valstybėje, jei ir egzistuoja, turi būti kitokia.“ – sakė Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė Eglė Markevičiūtė.

Lietuvos liberalaus jaunimo Valdybos teigimu, būtent galimybė naudotis žmogaus proto kūriniais be didesnių apribojimų vedė pasaulį į technologinį progresą, o vertinant intelektinės nuosavybės apsaugą šiandien, reiktų pažvelgti ir per istorinę prizmę. „Dažnas šių dienų išradimas, kūrinys galėjo atsirasti dėka laisvos idėjų sklaidos vakar. Idėjos nėra tas pats, kas yra žemės sklypas, ar pastatas – jo negalima aptverti, apsaugoti, o kažką išsiaiškinus pirmam, tikėtis, kad konkrečios srities monopolis – jau visam laikui tavo rankose. Mums suprantamas kūrėjų, autorių, išradėjų noras patiems galėti raškyti savo kūrybos, darbo vaisius, tačiau griežtai atmetame požiūrį, jog geriausia tai daryti – per valstybę, prievartiniais metodais.“ – teigė Eglė Markevičiūtė.

LLJ pabrėžia, kad kiekvienas turi teisę į atlygį už savo darbą, tačiau įvertinant XXI amžiaus aplinkybes, reikia ieškoti naujų būdų, kaip geriausiai pasipelnyti iš savo kūrybos ar išradimų. Viena tokių formų – vadinamoji verslo paslaptis.

Kas toliau?

LLJ Valdybos teigimu, svarbu, kad atskiri, skirtingų pažiūrų asmenys, priklausantys skirtingoms organizacijoms, pasinaudotų galimybe atkreipti Europos Parlamento narių, Lietuvos Respublikos Seimo narių dėmesį. Didelė paspirtis garsinti klausimą būtų kiekvieno individuali iniciatyva, siekiant šviesti aplink esančius apie konkretaus klausimo grėsmę, neigiamus aspektus.

Lietuvos liberalus jaunimas ragina Lietuvos gyventojus, neabejingus interneto laisvės ir asmens teisės į privatumą apsaugojimui, prisijungti prie vasario 11 d., 12:00 val. Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos (VLJO)

- https://www.facebook.com/events/229745113780889/, o vasario 9 d. – Kauno liberalaus jaunimo (KLJ) 14:00 val. –

https://www.facebook.com/events/214256288671299/ organizuojamų protesto akcijų prieš ACTA.

Veltui šalau rudeninio Vilniaus gatvėse. Revoliucija, apie kurią daug kalbėta pastarosiomis dienomis, mūsų kraštą aplenkė. Ir ne šiaip aplenkė, o net nebuvo priartėjusi prie Lietuvos sienų.

Tylu Latvijoje, tylu Baltarusijoje, tylu Rusijoje, ir tik turtingų Vakarų valstybių piliečiai laiko savo gyvenimo sąlygas tokiomis blogomis, kad yra pasiruošę reikalauti geresnių net su Molotovo kokteiliais.

Teisingai sakoma: „Nori sužinoti, ar tau gerai, ar blogai, – palygink”. Tik štai ką ir su kuo lyginti? Matęs Švedijos socialinę sistemą, darbo santykius Prancūzijoje ar JAV maisto produktų kainas, lygins su tuo, ką matė. Tačiau tokios jau mūsų realijos, kad tie, kurie tą matė, – tą patį ir mato, nes jų tarp mūsų jau nebėra. O štai gyvenantieji Lietuvoje, kaip ir dauguma likusių savo šalyse Rytų Europos šalių piliečių, turi kitokių jiems žinomų pavyzdžių.

Štai čia mes turėtume atsukti mūsų atminties juostelę šiek tiek atgal – į tarybinės imperijos konvulsijų laikotarpį, į pirminio kapitalo kaupimo laikotarpį, į „berniukų“ ir „šeimų“ karaliavimo laikotarpį. Kai pasakoju savo vaikams, kad buvo laikas, kuomet aplink turgų stovėjo dešimtys žmonių, pardavinėjančių dulkių siurblių „žarnas“, gautas kaip atlyginimą, jie juokiasi. Jie manimi tiki, bet matau, kad neįsivaizduoja, kaip tai atrodo iš tikro. Kažkas panašaus buvo ir man, kai spaliukiškai pioneriškos vaikystės laikais skaičiau knygas apie Rusijos pilietinio karo laikus ir man atrodė, kad šios istorijos iš visiškai kito pasaulio ir taip tiesiog nebūna.

Atmintis apie šį laikotarpį išliko. Kaip ir išliko įsitikinimas, kad kiekvienas pokytis neišvengiamai sukels problemų. Perversmas atves į valdžią dar didesnį tironą, revoliucija – skurdą, rinkimai – naują demagogą. Ar mes esame kuo nors unikalūs? Tikrai ne. Kinų prakeiksmas „Kad tau tektų gyventi permainų laikotarpiu“ atsirado ne šiandien ir ne vakar, o atkeliavo iš amžių glūdumos.

O kur dar kitokio pobūdžio istorinė patirtis, kurį mums pataria: „Nesikišk, nekalbėk garsiai, sutik”. Naujausia Lietuvos, kaip ir visų Rytų Europos šalių, istorija rašyta krauju, kurį liejo ir svetimi, ir savi. Jus man pasakysite, kad ji jau pamiršta? Nepamiršta, kol iš praeities mus pasiveja totalitarinių ideologijų pasėkėjai. Nepamiršta, kol mes patys nutylame supratę, kad mūsų vieno ar kito istorinio fakto vertinimas nebeatitinka šiuo metu galiojančios „teisingos“ jos versijos.

O juk istorinis procesas – tai ne vien vadovėlių puslapiai ar konferencijų temos. Tai identiteto klausimas. Pateisindami rudą, raudoną ar tautinį smetoninį diktatą, mes tuo pačiu pirmiausia „išskalbiame“ nuo kruvinų dėmių ne tik istorinius faktus, bet ir suteikiame sau pagrindą pateisinti panašų diktatą, jei jo spalva mums pasirodys tinkama. Ir nėra didesnės klaidos manyti, kad gali atsirasti „teisinga diktatūra“ ar „teisingas diktatorius“.

Skaitau šios dienos interneto komentarus. Vox populi vox dei, tačiau atrodo, kad šią šalį išminties dievai apleido jau seniai. Praleidžiu dešimtys paverkšlenimų dėl mažų pensijų, pašalpų, dėl brangių dujų ir „pigaus“ komentatorių darbo įvertinimo. Bet nuolat užkliūva teiginiai „Reikia lyderio“, „Aš eičiau protestuoti, bet neisiu su…”.(toliau išvardinamas visas sąrašas netinkančių) ir apeliavimas į „gerą valdžią“. Ir tik vienas kitas parašo – duokite mums galimybę įtakoti bent ir dabartinę valdžią.

Todėl sugrįžkime prie vadinamosios pasaulinės revoliucijos reikalų. Procesai, prasidėję Ispanijoje šūkiu „¡Democracia real YA!“ ir maištu prieš tradicinę politinę sistemą, yra be galo tolimi mums įprastam protesto šūkiui „Darbo, duonos, teisingumo!“. Prie darbo, duonos kąsnio ir veiksnios teisinės sistemos vakariečiai yra jau pripratę, ir tai, kas jiems šiandien atrodo kaip baisi krizė, mums 1991-aisiais atrodytų lyg Dievo dovana. Vakarų piliečiai nori ne tik geros, bet ir jų betarpiškai kontroliuojamos valdžios. Nors prancūzų, ispanų ar italų valdžia niekuomet nesugalvos uždrausti piliečiams išeiti į gatves net ir galimo nekontroliuojamo pilietinio protesto akivaizdoje, ji vis tiek jau netenkina didelės dalies piliečių, kurie laiko ją atgyvenusia.

Pilietinis protestas Lietuvoje – tai išimtis, kuri patvirtina taisyklę: nepriteklių ir negandų kamuojamas žmogus labiausia bijo prarasti tą, ką vis dar turi. Jei padėtis nepablogės taip smarkiai, kad neliks ko prarasti, jokių protestų ir nebus. O jei gyvenimas pagerės ir „Darbo, duonos teisingumo“ lūkesčiai bus bent iš dalies patenkinti?

Mes juk iš tiesų suvokiame, kad gali būti kur kas blogiau. Žodžiai „hiperinfliacija”, „devalvacija” ar „deficitas” mums nėra sausi ekonominiai terminiai, o asmeninės patirties dalis. Čia prašosi dar vienas palyginimas – ši kartą su dabartine Rusija, kurioje visi visuomeniniai judėjimai nurimo, vos tik Putinas atėjo į valdžią ir eilinis rusas pajuto pagerėjimą. ( Tie, kurie nenurimo, buvo užstumti į užribį.) Leidimai mitingams neišduodami, rinkimai ir televizijos tapo kontroliuojamos. Ar nematome kai kuriu panašumų su Lietuva? Juk ir mes, norintys tik darbo ir duonos, galime puikiausiai išsiversti be teisingumo.

AFP

Gruzijos užsienio reikalų ministras Grigolas Vašadzė teigia, kad prie opozicijos demonstracijų Tbilisyje prisidėjo Rusija, praneša “RIA Novosti”.

Nuo gegužės 21 dienos opozicijos aktyvistai Tbilisyje rengė mitingus reikalaudami, kad atsistatydintų šalies prezidentas Michailas Saakašvilis. Tbilisio valdžia sankcionavo opozicijos demonstracijas nuo gegužės 21 iki 25 dienos, bet protestuotojai nesilaikė termino. Vėlų trečiadienio vakarą jie susirinko pagrindinėje Tbilisio gatvėje norėdami sutrukdyti įvykti Nepriklausomybės dienos kariniam paradui ir atsisakė pasitraukti. Per protestus Tbilisyje žuvo du žmonės, vienas iš jų policijos pareigūnas.

“Moskovskije Novosti” laikraštis išspausdino interviu su užsienio reikalų ministru G. Vašadze. “Prieš Gruzijos valstybę nukreipti veiksmai, kurie buvo finansuoti, įkvėpti ir suorganizuoti Maskvoje, vėl žlugo”, – teigia jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija protesto numalšinimą pavadino šiukščiu žmogaus teisių pažeidimu ir teigė, jog tikisi, kad tarptautinė bendruomenė tinkamai įvertins situaciją.

REUTERS

Apie 10 tūkst. protestuotojų Belgrade sekmadienį reikalavo, kad prezidentas Borisas Tadičius ir jo vyriausybė atšauktų Bosnijos serbo buvusio generolo Ratko Mladičiaus areštą. Protestuojantys Serbijos nacionalistai užpuolė policiją.

R. Mladičius kaltinamas genocidu per 43 mėnesių Sarajevo apsiaustį ir 8 tūkst. musulmonų nužudymu Srebrenicoje per Bosnijos pilietinį karą. Po 16 metų slapstymosi jis sulaikytas ketvirtadienį kaime už 100 km į šiaurės rytus nuo Belgrado.

Ultranacionalistinės Serbijos radikalų partijos ir panašių organizacijų rėmėjai iš visos šalies į sostinę suvažiavo autobusais. Daugelis atėjo iškart po sekmadienio futbolo varžybų. Belgijos greitosios pagalbos ligoninės duomenimis, per riaušes penki protestuotojai ir du policininkai buvo rimtai sužeisti.

Protestuotojai į policininkus mėtė akmenis. Mitingas baigėsi, kai pėsti ir raiti policininkai, taip pat šarvuoti riaušėms malšinti skirti automobiliai išsklaidė minią.

Pasak policijos, suimta 70 žmonių, keliolika sužeista. “Reuters” reporteris praneša, kad išdaužyti parduotuvių langai ir gatvėse mėtosi nuolaužos.

Scanpix

Mažiausiai keturi tūkstančiai opozicijos šalininkų susirinkę Armėnijos sostinėje reikalauja surengti naujus parlamento ir prezidento rinkimus.

Ši opozicijos protesto akcija yra pirmoji per trejus metus rengiama centrinėje Jerevano aikštėje.

Vyriausybė aikštėje neleidžia rengti jokių demonstracijų po 2008 metų kovą vykusių susirėmimų tarp policijos ir demonstrantų, per kuriuos 10 žmonių žuvo ir 250 buvo sužeista.

Ketvirtadienio protestams vadovauja buvęs Armėnijos prezidentas Levonas Ter-Petrosianas, kuris vadovauja opozicinei partijai – Armėnijos nacionaliniam kongresui. Jis pralaimėjo 2008 metų vasarį vykusius prezidento rinkimus, kurių rezultatai tada sukėlė masines protesto akcijas.

L.Ter-Petrosianas ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi politinio dialogo su vyriausybe.

Kaliningrade Maskvos rajono gyventojai surengė jau trečiąjį protesto piketą prieš mečetės statybą miesto Pietų parke.

Protesto akcijoje, kuriai surengti leidimą davė miesto administracija, dalyvavo maždaug šimtas žmonių. Šis piketas, kaip ir ankstesnieji, vyko prie įėjimo į Pietų parką šalia tos vietos, kur prasidėjo mečetės statyba.

Akcija vyko su transparantais ir plakatas, kuriuose reikalaujama, kad Kaliningrado valdžia sustabdytų medžių kirtimą parke ir nutrauktų prasidėjusią statybą. Kai kurie jų buvo adresuoti konkretiems Miesto apygardos tarybos deputatams.

Piketo organizatoriai rinko parašus prieš šią statybą, taip pat kitų Kaliningrado parko zonų naikinimą ir užstatymą. Pasak jų, mes jau turime surinkę 10 tūkst. parašų, kurie bus panaudoti kalbantis su miesto valdžia.

Akcija, kurią stebėjo daug milicijos darbuotojų, vyko be incidentų.

Kaip jau pranešta, lapkričio pabaigoje Kaliningrado musulmonų bendruomenė pradėjo statyti mieste mečetę.

Žemės sklypas, skirtas mečetei, yra už municipalinio kultūros ir poilsio parko ribų. Jis yra tolokai nuo gyvenamųjų namų ir yra visuomeninėje verslo zonoje, kur leidžiama statyti konfesinius objektus.

Musulmonų bendrija siekė gauti leidimą mečetei statyti srities centre nuo 1993 metų. Miesto valdžia buvo numačiusi jos statybą keliose vietose, bet gyventojai dėl to pareiškė didelį nepasitenkinimą. Šiuo metu Kaliningrado srityje veikia tik viena mečetė, esanti Bolšoje Isakovo kaime. Ji buvo atidaryta 2010 metų pradžioje.

Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga (LVRSRPS) penktadienį nutraukė beveik tris savaites trukusią bado akciją prie Seimo rūmų Vilniuje.

Vidurdienį protestuotojai išardys palapinę, kurioje pareigūnai badavo 16 parų. Paskutinę parą palapinėje be maisto praleido šiauliečiai ugniagesiai gelbėtojai Saulius Šuipis, Vytautas Jencius, Sergejus Gončarovas, pranešė profsąjunga.

“Su Vyriausybe, kuriai buvo įteikti reikalavimai, bendros kalbos neradome, nors premjeras ir finansų ministrė žadėjo prisidėti prie badautojų. Mus parėmė Seimo nariai. Jau įregistruotos įstatymų pataisos, galinčios išspręsti dvi iš trijų mūsų keliamų problemų. Tai – darbo užmokesčio kompensavimas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir sumažintų pensijų kompensavimas”, – pranešime cituojama LVRSRPS pirmininkė Loreta Soščekienė.

Anot jos, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) biudžeto klausimas pasibaigus protesto akcijai liko atviras.

Profsąjungos teigimu, pagal blogiausią scenarijų – 2011 metų ministerijos biudžetas mažės dešimtadaliu, palyginti su 2010 metais, geriausiu atveju bus paliktas šių metų lygio finansavimas su papildomais asignavimais prestižiniams tarptautiniams Lietuvoje vyksiantiems renginiams aptarnauti, tai yra, palaikyti viešąją tvarką jų metu.

Bado akciją prie Seimo pareigūnų profsąjungos atstovai pradėjo rugsėjo 22 dieną. Pastatytoje palapinėje po parą badavo vis kiti pareigūnai.

Šia protesto akcija norėta pareikšti, kad statutiniai pareigūnai nebesitaikstys su privalomomis nemokamomis atostogomis, reikalauta laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokėti vidutinį jų darbo užmokestį, kompensuoti sumažintas pensijas.

Rugpjūčio 1 dieną įsigaliojo Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas, sumažinęs laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamas išmokas. Kiek anksčiau socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu sumažintos senatvės pensijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Dešimtys tūkstančių streikuojančių Graikijos gyventojų trečiadienį protestavo prieš diržų veržimo planus, tikrindami vyriausybės ryžtą vykdyti drakoniškas biudžeto išlaidų mažinimo priemones, siekiant gauti milijardų eurų paskolą iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Darbininkai, mušdami būgnus ir skanduodami “Su mumis nejuokaukit!”, žygiavo gatvėmis Atėnų centre, vadovaujami komunistinės profsąjungos PAME narių. Šie protestai yra patys didžiausi nuo Graikiją prislėgusios skolų krizės pradžios praėjusių metų pabaigoje.

Policija panaudojo ašarines dujas ir garsines granatas, siekdama išsklaidyti apie 50 protestuotojų grupę, kuri mėgino įsiveržti į parlamento pastatą. Pagal pareigūnų vertinimus, demonstracijose dalyvauja daugiau nei 25 tūkst. žmonių, tačiau panašu, kad protestuotojų gali būti daugiau.

Paskelbus jau trečią šiais metais bendrą viešojo ir privataus sektoriaus streiką, Graikijoje buvo atšaukti lėktuvų skrydžiai, uždarytos kai kurios parduotuvės, taip pat paralyžiuotas viešasis transportas, o šie veiksmai bylojo apie stiprėjantį pasipriešinimą griežtoms taupymo priemonėms.

“Tos priemonės siaubingos, – sakė 54 metų pardavėja Marija Civara (Maria Tzivara). – Bijau, kad mane atleis iš darbo arba sumažins atlyginimą. Būtų labai sunku”.

Socialistas premjeras Georgas Papandrėjas (George Papandreou) antradienį parlamentui pateikė planą, pagal kurį planuojama papildomai sutaupyti 30 mlrd. eurų, smarkiai sumažinus atlyginimus ir pensijas, taip pat padidinus pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Tuo tarpu centro kairiųjų pažiūrų dienraštis “Eleftherotypia” trečiadienį perspėjo, kad Graikijos jaunimas gali sukilti, jeigu vyriausybė nesuteiks jam kokios nors vilties.

“Jeigu niekos nebus daroma, pykčio ir nepasitenkinimo sprogimas nušluos viską, – rašo laikraštis. – Negi užmiršome 2008 metų gruodį ir tapome nerūpestingi?”

Vilniaus miesto politikai svarstys galimybę nuolatinėmis protesto akcijų vietomis paskelbti Kalnų parko ir “Siemens arenos” aikšteles.

Planuojama, kad šiose vietose organizuojant susirinkimus, kuriuose dalyvaus iki 100 žmonių, savivaldybės leidimo prašyti nereikės – pakaks apie tai įspėti prieš tris valandas. Tokiai idėjai pritarė ketvirtadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kolegija, o galutinį sprendimą turės priimti visa taryba.

“Iš principo siūlomos dvi vietos – Kalnų parko aikštelė ir “Siemens arenos” aikštelė”, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus miesto savivaldybės Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas.

Pasak Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Dastiko, pasiūlymas pateiktas sulaukus skundų dėl masinių renginių organizavimo prie neveikiančių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, kur buvo senosios žydų Šnipiškių kapinės. Šių metų sausį būtent Sporto rūmų prieigos paskelbtos nuolatine protesto akcijų vieta.

V.Dastiko teigimu, tai nereikštų, kad kitose sostinės vietose protestuoti nebus galima. Tačiau numačius nuolatinę protesto akcijų vietą, ten organizuojant susirinkimą, kuriame dalyvaus iki 100 žmonių, savivaldybės leidimo prašyti nereikės.

“Iki 100 žmonių gali rinktis be leidimo, tik atskirai prieš 3 valandas įspėjus, kad būtų galima užtikrinti viešąją tvarką”, – pasakojo V.Dastikas.

Tuo metu planuojant didesnį dalyvių skaičių, leidimo prašyti reikės.

Kaip ir seniau, savivaldybės pritarimo reikės ir tuomet, kai gyventojai norės protestuoti kitose miesto vietose.

Pagal įstatymą, nebūtina pranešti tik apie piketus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių.

Pasak V.Dastiko, klausimas tarybai gali būti pateiktas jau kitame posėdyje. Jei komitetai nepareikštų noro siūlymą apsvarstyti, politikai sprendimą galėtų priimti skubos tvarka.

Galimybę savivaldybėms nustatyti nuolatines susirinkimų vietas ar patalpas numato Susirinkimų įstatymas.