Iš “Nasdaq OMX Vilniaus” biržos įmonių pernai rezultatais išsiskyrę eksportuotojai kelrodis bus ir šiemet, sutaria analitikai.

Daugiausiai vilčių dėl gerėsiančių rodiklių dedama į bankus, optimizmo, tiesa, itin santūraus, yra ir dėl į vidaus vartojimą orientuotų Įmonių, nes jų pajamas kels ir didėjanti infliacija, rašo “Verslo žinios”.

“Swedbank Markets” analitikas Donatas Užkurėlis sakė, kad tiek per paskutinį 2010 metų ketvirtį, tiek per visus metus sėkmingai pajamas augino su eksportu glaudžiai susijusios įmonės, tokios kaip “Grigiškės”, “Vilniaus baldai”, Vilkyškių pieninė. Į vidaus paklausą orientuotų įmonių pajamos, išskyrus kai kurių energetikų, pernai stabiliu augimu pasigirti dar esą negalėjo.

“Pačios pelningiausios įmonės pernai buvo “Teo LT” ir “Lietuvos dujos”, joms atiteko trys ketvirtadaliai viso praėjusių metų grynojo pelno. Pelno augimas kilstelėjo ir grynojo pelno maržą – pernai, palyginti su 2009 metais, ji paaugo nuo 2,3 proc. iki 4,4 proc.”, – sakė analitikas.

Jo teigimu, pelningumas atsigauna, tačiau vis dar yra daugiau nei dvigubai mažesnis nei ekonominio pakilimo laikais: 2006-2007 metais, tada kai kuriais ketvirčiais grynojo pelno marža siekdavo 10-11 procentų.

“Didžiausiu augimu pernai pasižymėjo eksportuojančios įmonės ir turbūt mažai kas abejoja, kad visos biržos lokomotyvas jos išliks ir šiemet”, – tvirtino “Danske” banko Finansų maklerio skyriaus vadovas Kęstutis Celiešius.

Jis teigė, kad dėl pamažu atsigaunančios ekonomikos šiemet atsargaus optimizmo turintis ir dėl į vidaus vartojimą

“Maloniai nustebinusių ženklų iš šių įmonių, pvz., “Aprangos”, jau buvo, tikėkimės, jų atsiras ir daugiau. Nepamirškime vidaus rinkoje veikiančios TEO”, – sakė K.Celiešius, didžiausias viltis dėl gerėsiančių rezultatų šiemet jis deda į bankus, nes šie jau absorbavo nuostolius ir išsivalė balansus.

Finansų patarėjo įmonės “AJD capital” direktorius Aurimas Launikonis sakė, kad esminio lūžio biržoje akcijas kotiruojantys bankai dar neparodė, nors tą buvo galima įžvelgti didžiųjų bankų rezultatuose.

“Jei kalbėsim apie vidaus vartojimo atsigavimą, daugiau vilčių dėčiau į paslaugų įmones, tokias kaip “City Service”, Panevėžio statybos trestą. Pasipelnyti iš Rusijoje, Lenkijoje sparčiau nei Lietuvoje atsigaunančio vartojimo turėtų “Sanitas”, – mano A.Launikonis.

“Danske” banko atstovas K.Celiešius taip pat įžvelgia tendenciją, kad biržos įmonių pajamas šiemet augins ir infliacija, todėl gali susidaryti tik įspūdis, kad įmonių augimas paspartėjo.

Dešimtys tūkstančių streikuojančių Graikijos gyventojų trečiadienį protestavo prieš diržų veržimo planus, tikrindami vyriausybės ryžtą vykdyti drakoniškas biudžeto išlaidų mažinimo priemones, siekiant gauti milijardų eurų paskolą iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Darbininkai, mušdami būgnus ir skanduodami “Su mumis nejuokaukit!”, žygiavo gatvėmis Atėnų centre, vadovaujami komunistinės profsąjungos PAME narių. Šie protestai yra patys didžiausi nuo Graikiją prislėgusios skolų krizės pradžios praėjusių metų pabaigoje.

Policija panaudojo ašarines dujas ir garsines granatas, siekdama išsklaidyti apie 50 protestuotojų grupę, kuri mėgino įsiveržti į parlamento pastatą. Pagal pareigūnų vertinimus, demonstracijose dalyvauja daugiau nei 25 tūkst. žmonių, tačiau panašu, kad protestuotojų gali būti daugiau.

Paskelbus jau trečią šiais metais bendrą viešojo ir privataus sektoriaus streiką, Graikijoje buvo atšaukti lėktuvų skrydžiai, uždarytos kai kurios parduotuvės, taip pat paralyžiuotas viešasis transportas, o šie veiksmai bylojo apie stiprėjantį pasipriešinimą griežtoms taupymo priemonėms.

“Tos priemonės siaubingos, – sakė 54 metų pardavėja Marija Civara (Maria Tzivara). – Bijau, kad mane atleis iš darbo arba sumažins atlyginimą. Būtų labai sunku”.

Socialistas premjeras Georgas Papandrėjas (George Papandreou) antradienį parlamentui pateikė planą, pagal kurį planuojama papildomai sutaupyti 30 mlrd. eurų, smarkiai sumažinus atlyginimus ir pensijas, taip pat padidinus pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Tuo tarpu centro kairiųjų pažiūrų dienraštis “Eleftherotypia” trečiadienį perspėjo, kad Graikijos jaunimas gali sukilti, jeigu vyriausybė nesuteiks jam kokios nors vilties.

“Jeigu niekos nebus daroma, pykčio ir nepasitenkinimo sprogimas nušluos viską, – rašo laikraštis. – Negi užmiršome 2008 metų gruodį ir tapome nerūpestingi?”

Vilniaus miesto politikai svarstys galimybę nuolatinėmis protesto akcijų vietomis paskelbti Kalnų parko ir “Siemens arenos” aikšteles.

Planuojama, kad šiose vietose organizuojant susirinkimus, kuriuose dalyvaus iki 100 žmonių, savivaldybės leidimo prašyti nereikės – pakaks apie tai įspėti prieš tris valandas. Tokiai idėjai pritarė ketvirtadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kolegija, o galutinį sprendimą turės priimti visa taryba.

“Iš principo siūlomos dvi vietos – Kalnų parko aikštelė ir “Siemens arenos” aikštelė”, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus miesto savivaldybės Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas.

Pasak Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Dastiko, pasiūlymas pateiktas sulaukus skundų dėl masinių renginių organizavimo prie neveikiančių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, kur buvo senosios žydų Šnipiškių kapinės. Šių metų sausį būtent Sporto rūmų prieigos paskelbtos nuolatine protesto akcijų vieta.

V.Dastiko teigimu, tai nereikštų, kad kitose sostinės vietose protestuoti nebus galima. Tačiau numačius nuolatinę protesto akcijų vietą, ten organizuojant susirinkimą, kuriame dalyvaus iki 100 žmonių, savivaldybės leidimo prašyti nereikės.

“Iki 100 žmonių gali rinktis be leidimo, tik atskirai prieš 3 valandas įspėjus, kad būtų galima užtikrinti viešąją tvarką”, – pasakojo V.Dastikas.

Tuo metu planuojant didesnį dalyvių skaičių, leidimo prašyti reikės.

Kaip ir seniau, savivaldybės pritarimo reikės ir tuomet, kai gyventojai norės protestuoti kitose miesto vietose.

Pagal įstatymą, nebūtina pranešti tik apie piketus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių.

Pasak V.Dastiko, klausimas tarybai gali būti pateiktas jau kitame posėdyje. Jei komitetai nepareikštų noro siūlymą apsvarstyti, politikai sprendimą galėtų priimti skubos tvarka.

Galimybę savivaldybėms nustatyti nuolatines susirinkimų vietas ar patalpas numato Susirinkimų įstatymas.