REUTERS

Artėjant Graikijos parlamento žūtbūtiniam balsavimui dėl drastiškų taupymo priemonių šalies sostinėje Atėnuose trečiadienį protestuotojų susirėmimai su ašarines dujas prieš juos naudojančia policija darosi vis nuožmesni.

Antrą 48 valandų visuotinio streiko dieną demonstrantai susirinko prie parlamento pastato, kuriame maždaug 15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku įstatymų leidėjai turi balsuoti dėl griežto taupymo priemonių plano, kurio patvirtinimas atvers kelią šaliai gauti naują finansinę pagalbą iš tarptautinių kreditorių, padėsiančią jai išvengti nemokumo.

Iš pat ryto, maždaug 8 valandą policija prie “Hilton” viešbučio užkirto kelią maždaug keliems šimtams aktyvistų, bandžiusių eiti į Konstitucijos aikštę, kurioje yra įsikūręs parlamentas, ir išvaikė juos ašarinėmis dujomis.

“Mes arba jie, – sakė 40-metė teisininkė Rena Nededaki naujienų agentūrai AFP – Naujasis biudžeto projektas ir susitarimai su ES (Europos Sąjunga) bei TVF (Tarptautiniu valiutos fondu) sužlugdys mūsų šalį, nulups paskutinį kailį dirbantiesiems, bedarbiams ir mūsų vaikams”.

Kitose miesto dalyse vyko pavienių demonstrantų grupelių susirėmimai su policija.

Viena apsauginėmis kaukėmis veidus užsidengusių protestuotojų grupelė užpuolė apie 20 policininkų, saugojusių gatvelę prie parlamento. Pareigūnus jie apmėtė akmenimis, leido į juos petardas ir mėtė apsaugines sienutes, tačiau taip pat susidūrė su ašarinių dujų pliūpsniu.

“Tikiuosi, kad vyriausybė žlugs, -sakė vienas ekonomikos studentas, laukdamas dienos, po kurios Graikijoje turės vykti nauji rinkimai. – Jeigu ji nežlugs, tai jei reikės gatvėse išbūsime dar vieną mėnesį”.

Dėl streiko antradienį elektros energija buvo tiekiama su ilgais pertrūkiais, sostinėje nevažinėjo visuomeninis transportas.

Demonstruotojai pagrasino susiremti su beveik 5 tūkst. policininkų, užtvėrusių didžiulę teritoriją aplink parlamentą, kad galėtų jį uždaryti. Paskutinis toks birželio 15 dienos protestuotojų mėginimas šturmuoti parlamentą buvo sustabdytas.

BFL

Pabradėje besilankančią Prezidentę Dalią Grybauskaitę pasitiko protestuojantys bendruomenės atstovai, kurie skundėsi Švenčionių rajono mero Vytauto Vigelio veikla, tuo, kad į vietovę nepritraukiamas verslas, nekuriama naujų darbo vietų, uždaryta mokykla.

Šešių žmonių grupelė su plakatais sustojo prie įmonės “Intersurgical”, kurioje trečiadienį lankosi šalies vadovė. “Tai yra vienintelė tokia moderni įmonė, kurianti darbo vietas. Nėra verslo, darbo vietų, ne meras juk sukurs. Ateina verslininkai, jei sudaromos sąlygos investuoti, atsiranda darbo vietų”, – svarstė Modžiūnų kaimo bendruomenės “Varpas” pirmininko pavaduotojas Alfonsas Pošiūnas.

Protestuojantieji laikė rankose plakatus, su užrašais “Švenčionių rajonas – UAB “Vigelis”, “Kas dengia Vigelio korupciją?”, protestuojančiųjų atstovas tikino, kad jų netenkina V. Vigelio kaip mero veikla.

“Kai jį, kaip žmogų matau bendraujant, priekaištų aš jam neturiu, bet kaip valdininkas jis turėtų elgtis pagal tam tikrus etalonus ir įstatymus”, – sakė A. Pošiūnas.

Bendruomenės atstovas skundėsi informacijos apie savivaldybės taryboje priimamus sprendimus trūkumu.

“Tarybos posėdžiuose aš asmeniškai nedalyvauju, bet visuomenė nemato, negirdi tarybos posėdžių, yra tik per spaudą, mes neturime nei vietinio radijo, nei televizijos, kur galėtume stebėti, kad bent jau salėje sėdint būtų įgarsinimas geras. Dėl informacijos trūkumo mes negalime žinių perduoti kitiems kaimams”, – dėstė A. Pošiūnas.

Be kritikos dėl investicijų trūkumo, protestuotojai skundėsi dėl uždarytos profesinės mokyklos.

“Buvo uždaryta viena mokykla, mes kaip kaimo gyventojai intrigų nežinome. Buvo gana galinga ekonominė bazė. Profesinė mokykla buvo uždaryta, dabar ji nenaudojama, Turto fondui atiduota”, – sakė A. Pošiūnas.

REUTERS

Jemeno saugumo pajėgos šaudė į protestuotojus šalies sostinėje Sanoje ir sužeidė mažiausiai aštuonis žmones, skelbia BBC.

Įvykio liudytojai ir gydytojai praneša, kad dar dešimtys žmonių per šaudymą sužeista.

Dieną prieš konfliktą Jemeno vyriausybė ir opozicija susitarė netrukus pasirašyti sutartį, pagal kurią prezidentas Ali Abdula Salehas (Ali Abdullah Saleh) po 30 dienų turės atsistatydinti. Dauguma žmonių Jemene pyksta dėl to, kad pagal šią sutartį prezidentas įgaus neliečiamybę.

Pasak liudininkų, Jemeno kariai ir civiliais apsirengę policininkai pradėjo šaudyti, kai protestuotojai mėgino išeiti už rajono, kuriame buvo apsistoję kelias savaites, ribų. Vietos medikas sakė, kad dauguma žuvusiųjų ir sužeistųjų pašauti į galvą ir liemenį.

Daugiau nei 130 žmonių žuvo per saugumo pajėgų ir prezidento A. A. Saleho rėmėjų veiksmus prieš protestuotojus nuo protestų prieš vyriausybę pradžios sausį.

Scanpix

Europos Sąjunga, Rusija, Graikija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos šeštadienį pasmerkė Sirijos režimo surengtą kruviną susidorojimą su protestuotojais, reikalaujančiais politinių laisvių ir pažaboti korupciją.

Dešimtys tūkstančių Sirijos gyventojų šeštadienį reikalavo nuversti prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą); jie susirinko laidoti daugybės demonstrantų, žuvusių dėl saugumo pajėgų smurto. Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad nuo pirmųjų protestų, prasidėjusių kovo 18 dieną Derijos mieste, bendras aukų skaičius jau viršijo 300.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Sirijos susidorojimai su protestuotojais “privalo liautis tuojau pat”, taip pat sakė, kad B.al Assado sprendimas atšaukti dešimtmečius šalyje galiojusią nepaprastąją padėtį yra “nerimtas”. JAV vadovas pridūrė, kad Damaskas siekia Irano pagalbos malšinant neramumus.

“Šis piktinantis smurto naudojimas protestams malšinti turi liautis tuojau pat, – pabrėžė B.Obama. – Užuot įsiklausęs į savo žmonių balsą, prezidentas al Assadas kaltina pašaliečius, tuo pat metu siekdamas Irano pagalbos represijose prieš Sirijos piliečius, naudodamas tą pačią šiurkščią taktiką, kurią buvo pasitelkę jo sąjungininkai iraniečiai.”

Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas (Ježis Buzekas) paragino Sirijos vyriausybę nutraukti “kraujo liejimą” ir atsakyti į demonstrantų reikalavimus. Jis taip pat sakė, kad Damaskas turi paleisti “visus sąžinės kalinius”, panaikinti žiniasklaidos cenzūrą ir patraukti atsakomybėn atsakinguosius už kankinimus ir smurtą.

“Sirijos režimas privalo pagaliau pripažinti laiko ženklus ir patenkinti savo žmonių teisėtus lūkesčius. Tuščios deklaracijos žmonių nebesuklaidins”, – nurodė jis.

“Žmonės visiškai aiškiai išdėstė savo reikalavimus. Bet kokios formos smurtas prieš taikius demonstrantus turi liautis: daugiau jokių žudymų, jokių kankinimų, jokių nepagrįstų areštų. Turi būti atliktas nepriklausomas protestuotojų žūties tyrimas”, – pridūrė J.Buzekas.

Rusija paragino Sirijos lyderius paspartinti “didelio masto politines reformas” ir susilaikyti nuo smurto, nes kruvini saugumo pajėgų ir prieš vyriausybę protestuojančių demonstrantų susirėmimai tik dar labiau eskaluoja neramumus šioje arabų valstybėje.

“Sirijos vyriausybė ir visos nevyriausybinės bei religinės jėgos privalo atmesti smurtą ir toliau ieškoti bręstančių problemų sprendimo, – sakoma Rusijos URM pranešime. – Tik konstruktyvus dialogas, Sirijos vyriausybės didelio masto politinių reformų spartinimas ir socialiniai bei ekonominiai pokyčiai gali užtikrinti stabilų ir demokratinį šalies vystymąsi.”

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe (Alenas Župė) taip pat pasmerkė Sirijos saugumo pajėgų “kraštutinį smurtą” ir paragino patraukti atsakomybėn asmenis, kaltus dėl daugybės protestuotojų žūties praeitą penktadienį.

“Raginame Sirijos valdžią nedelsiant atsisakyti smurto ir gerbti savo piliečių esmines teises bei laisves, – sakė A.Juppe. – Tik platus politinis dialogas, atsakantis į Sirijos žmonių teisėtus lūkesčius, gali išsaugoti stabilumą šalyje – tai rūpi visiems.”

“Šios žiaurios ir beatodairiškos represijos kertasi su nepaprastosios padėties atšaukimu”, – pridūrė Prancūzijos diplomatijos vadovas.

Graikijos užsienio reikalų ministras Dimitris Drucas (Dimitris Droutsas), savo ruožtu, sakė, kad jo vyriausybė labai susirūpinusi dėl pranešimų apie Sirijos valdžios vykdomas represijas ir paragino Damaską imtis reformų.

“Teisė į taikius susirinkimus ir žodžio laisvė yra esminiai demokratijos elementai, ir jų privalu laikytis, – pabrėžė D.Droutsas. – Raginame Sirijos vyriausybę elgtis santūriai ir nedelsiant įgyvendinti būtinas reformas, kurios būtų naudingos Sirijos žmonėms ir šalies stabilumui.”

Saudo Arabijos pareigūnai suėmė šimtą šiitų protestuotojų per praeitą savaitę šalies rytuose vykusią demonstraciją, trečiadienį pranešė viena žmogaus teisių organizacija.

Šie žmonės buvo suimti, kai šimtai protestuotojų išėjo į gatvės Rytų provincijos, kurioje gyvena daug šiitų, pagrindiniame mieste Katife ir kituose miestuose. Demonstrantai reikalavo paleisti kelis kalinius ir išvesti Saudo Arabijos pareigas iš Bahreino.

“Per praeitą savaitę Rytų provincijoje vykusius taikius protestus šiitų apgyventuose miestuose Safvoje, Katife ir jo priemiesčiuose, taip pat al Ahsos (rajone) buvo suimti 100 protestuotojų”, – nurodoma žmogaus teisių draugijos “Human Rights First” trečiadienį elektroniniu paštu išplatintame pranešime.

“Draugija “Human Rights First” pasipiktinusi dėl pranešimų, kad apie šimtas šių sulaikytųjų patiria fizinius ir psichologinius kankinimus, ypač al Ahsoje”, – sakoma pranešime.

Saudo Arabiją, kuri yra JAV sąjungininkė ir daugiausiai naftos eksportuojanti šalis, aplenkė masiniai neramumai, kurių banga šiemet nusirito per arabų pasaulį, tačiau protestai retkarčiais vyksta, įtampai didėjant kaimyniniame Jemene, Bahreine ir Omane.

Saudo Arabija praeitą savaitę pasiuntė tūkstantį savo karių į Bahreiną, kurį taip pat valdo sunitų monarchija. Šios pajėgos turi padėti numalšinti demokratijos šalininkų protestus, kuriems vadovauja gyventojų daugumą Bahreine sudarantys šiitai.