Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nuo šiandien smulkieji verslininkai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2011 metams visoje Lietuvoje išskyrus Visaginą (čia savivaldybės tarybą dar nepriėmė sprendimo dėl tarifų dydžio). Sumokėjus fiksuoto dydžio pajamų mokestį, kurį daugelis savivaldybių kitiems metams sumažino, verslo liudijimą galima įsigyti Teritorinėse mokesčių inspekcijose.

Smulkieji verslininkai savivaldybių tarybų sprendimus dėl fiksuoto pajamų mokesčio tarifų gali rasti VMI interneto svetainėje adresu: http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=1083689 .

VMI primena, kad verčiantis individualia veikla įsigijus verslo liudijimą būtina mokėti ir privalomojo sveikatos draudimo bei socialinio draudimo įmokas. Nuo kitų metų įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią gyventojai, užsiimantys verslu įsigijus verslo liudijimą ir kurie patenka į apdraustųjų valstybės lėšomis sąrašą arba (ir) gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (atlyginimą iš darbdavio), PSD įmokas už verslo liudijimą mokės tik už tas dienas, kuriomis turi galiojantį verslo liudijimą. Ši PSD tvarka (lengvata) galioja ir tiems verslininkams, kurie įsigyja verslo liudijimus šiemet 2011 metams. Pažymėtina, kad PSD įmokas už kitus metus šie gyventojai gali pradėti mokėti tik nuo sausio 1 dienos: mokėti galima kiekvieną mėnesį, keletą kartų ar vieną kartą per metus, tačiau visa suma turi būti sumokėta iki 2012 metų gegužės 1 dienos.

Negaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų (atlyginimo iš darbdavio) ar nedrausti valstybės lėšomis gyventojai ir toliau turi mokėti 72 litų per mėnesį PSD įmoką. Įmokos turės būti mokamos kaip ir iki šiol: kad nenutrūktų gyventojo draustumas, ir jis gautų nemokamą gydymą, privaloma mokėti įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Galima vieną kartą sumokėti ir už visus metus “į priekį”. Šie verslininkai taip pat galės pradėti mokėti PSD už kitus metus nuo sausio 1 dienos.

VMI primena, kad visą informaciją apie mokesčius savarankiškai galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt arba paskambinus Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys mano, kad valstybė galėtų drausti visus nuolatine studijų forma studijuojančius studentus, nepaisant jų amžiaus. Tokia draudimo lengvata studentams turėtų galioti šešerius metus t.y. atitikti pirmosios pakopos koleginių ir universitetinių studijų trukmę bei magistrantūrą.

Svarbu yra ir tai, kad ši lengvata galiotų nepriklausomai nuo to, ar būtų studijuojama nepertraukiamai visus šešerius metus, ar išsilavinimo būtų siekiama su pertraukomis, priklausomai nuo aplinkybių ir žmogaus apsisprendimo.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys mano, kad ieškant kompromiso, galėtų būti svarstomas pasiūlymas, jog valstybė prisiimtų atsakomybę savo lėšomis PSD drausti visus nuolatine studijų forma studijuojančius studentus, nepaisant jų amžiaus, bet apribotą laikotarpį.

“Jeigu visuotinai yra sutariama, kad valstybė turi apmokėti aukštojo mokslo siekiančiųjų PSD mokestį, o nesusitariama tik dėl to iki kada tokia lengvata turi galioti. Tuomet manau, logiška būtų jei valstybė prisiimtų įsipareigojimą paremti aukštojo mokslo siekiančius Lietuvos piliečius, nesvarbu kiek metų jiems bebūtų – 18 ar 88. Tokia valstybės parama studentui galiotų 6 metus – t.y. laikotarpį kiek įprastai trunka bakalauro ir magistro studijos. Svarbu yra ir tai, kad ši lengvata galiotų nepriklausomai nuo to, ar būtų studijuojama nepertraukiamai visus šešerius metus, ar išsilavinimo būtų siekiama su pertraukomis priklausomai nuo aplinkybių ir žmogaus apsisprendimo”, – teigia Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga kreipėsi į Prezidentę bei Seimo narius, ragindama neremti Vyriausybės ketinimų panaikinti privalomo sveikatos draudimo (PSD) apmokėjimą daliai studentų.

Siūlymą iš valstybės lėšų įstojusius į aukštąsias mokyklas iki 2009 metų, studijuojančius ištęstine studijų forma bei vyresnius nei 25 metų studentus apmokestinti PSD ketinama svarstyti artimiausiame Vyriausybės posėdyje. LSAS įsitikinimu, toks įstatymo projektas yra skubotas ir nepagrįstas, prieštarauja ES nuostatoms, bei dar labiau sumažintų aukštojo mokslo prieinamumą bei diskriminuotų studentus dėl jų amžiaus ar dėl pasirinktos studijų formos.

„Priėmus tokį nutarimą daliai studentų kasmet į valstybės biudžetą tektų sumokėti 864Lt. Esant tokiai ekonominei situacijai papildomas apmokestinimas tik dar labiau ribotų aukštojo mokslo prieinamumą, be to visiškai neaišku kokiais kriterijais remiantis nuspręsta diskriminuoti studentus vyresnius nei 25 metai ar įstojusius iki 2009 m. bei kodėl išskiriama ir papildomais mokesčiais apkraunama studentų dalis pasirinkusi įstatyme įteisintą studijų formą“, – teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark.

Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas prieštarauja tiek Europos studentų teisių chartijai, tiek Bolonijos proceso bei Europos strategijos EU2020 nuostatoms, kuriose Lietuva, būdama Europos sąjungos nare bei Europos aukštojo mokslo erdvės dalyve, yra įsipareigojusi užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą, didinti kokybišką aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių bei skatinti mokymąsi visą gyvenimą. LSAS neatmeta galimybės kreiptis į ES institucijas jei toks įstatymo projektas būtų patvirtintas.

LSAS taip pat atkreipia dėmesį, jog didelė dalis vyresnių nei 25 metų amžiaus studentų yra dirbantys, tai reiškia, jog privalomojo sveikatos draudimo įmokas jie sumoka jų pačių mokamų mokesčių pavidalu. Šie asmenys nereikalauja papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto.

Spaudoje pasirodė komentarų, kad pasikeitus Valstybinio socialinio draudimo įstatymui nuo liepos 1 d. individualiųjų įmonių savininkai, laikinai sustabdę įmonės veiklą, net jeigu jie, pavyzdžiui, įsidarbino samdomais darbuotojais ir moka visus būtinus mokesčius, privalo dar atskirai mokėti ir sveikatos draudimo įmokas – po 72 Lt per mėnesį.

Valstybinė ligonių kasa paaiškina, kad tie individualiųjų įmonių savininkai, kurie laikinai sustabdė individualios įmonės veiklą arba teisės aktų nustatyta tvarka jo individualiai įmonei suteiktas likviduojamos įmonės statusas, ir kurie patenka į valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamųjų kategoriją, t. y. pensininkai, būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti turintys asmenys, yra neįgalūs ir kiti, – jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos, – privalomojo sveikatos draudimo įmokų neturi mokėti.

Minėtiems asmenims tokių įmokų mokėti nereikia ir tuomet, kai jie dirba pagal darbo sutartį, valstybės tarnyboje, turi verslo liudijimą, tai yra, jau moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip tų kategorijų asmenys.

Kitąmet bus dar daugiau išlaikytinių, kurie nemokės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio – iš viso 2,143 mln. žmonių. Tai – du trečdaliai Lietuvos gyventojų, rašo “Lietuvos rytas”.

Tvirtinant šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą planuota, kad PSD mokesčio nemokės 2,029 mln. žmonių. Tai – pensininkai, moksleiviai, studentai, bedarbiai ir kiti valstybės lėšomis draudžiami asmenys.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) prognozuoja, kad kitąmet tokių žmonių bus 114 tūkst. daugiau.

2009 metais valstybės lėšomis buvo apdrausta 1,78 mln. gyventojų.

“Valstybės apdraustų žmonių šiemet gerokai padaugėjo dėl padidėjusio bedarbių skaičiaus. Dirbti atsisakė nemaža dalis pensininkų, darbo biržoje įsiregistravo anksčiau to nedarę ilgalaikiai bedarbiai”, – aiškino VLK atstovas spaudai Kazys Žilėnas.

LNK Žinios pirmadienį pranešė, iki gegužės pradžios daugiau kaip 110 tūkst. gyventojų už pernai metus turėjo valstybei sumokėti 60 mln. litų PSD . Vis dar nesumokėta daugiau kaip 20 mln. Lt.

Tačiau konkretaus skolininkų skaičiaus VMI tikina negalinti įvardyti.

"Veido" archyvas

“Praėjusiais metais nuo rugsėjo mėnesio buvau išvykusi į Daniją studijuoti. Šiais metais, pildydama gyventojų pajamų deklaraciją, gavau pranešimą, kad privalau susimokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį už keturis mėnesius, kuriuos nebuvau Lietuvoje. Nesuprantu šio mokesčio prasmės – kodėl turiu mokėti, jei tuos mėnesius nebuvau Lietuvoje ir susirgusi, kaip studentė, pirmosios pagalbos kreipiausi į Danijos bendrosios medicinos gydytojus?” – klausia Daiva V. iš Kėdainių.

Konkretumo kol kas nėra

Tokie ir panašūs klausimai buvo siunčiami ne tik įvairioms Lietuvos bei ES institucijoms, bet ir keliami viešai įvairių žiniasklaidos priemonių. Šio mokesčio teisinio pagrįstumo nacionaliniu lygmeniu čia nenagrinėsime, bet pasistengsime įvertinti, ar šį mokestį privalo mokėti asmenys, ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui išvykę svetur.

Europos Sąjungos teisė socialinės apsaugos sistemų tiesiogiai nereguliuoja, bet jas koordinuoja. Nepriklausomai nuo to, kokios valstybės narės pilietis asmuo yra, jam ir jo šeimai taikomi šalies, kurioje jis šiuo metu gyvena ir dirba, socialiniai įstatymai. Vadinasi, privalomojo sveikatos draudimo mokestis nėra tiesiogiai ES reglamentuojamas – jis paliktas nustatyti kiekvienai valstybei narei savarankiškai.

Laiško autorės Daivos atvejo ES teisė nereglamentuoja. Bendrojoje teisinėje sistemoje galima rasti tik bandymus apibrėžti, kur yra ES piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta. Ką tai turi bendra su šiuo klausimu? Ogi nustačius, kurioje šalyje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, ir sprendžiama, kurios šalies nacionalinei mokesčių sistemai šis asmuo priskiriamas. Vadinasi, nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka ES teisėje nėra bendrai reglamentuota, bet padedant Europos Teisingumo Teismui ir besiformuojančios politikos pagrindu šiuo metu po truputį įsigalioja tam tikros šio apibrėžimo tendencijos.

Kas ta gyvenamoji vieta?

Pavyzdžiui, viename teisės akte “gyvenamoji vieta” apibrėžiama taip: “gyvenamoji vieta reiškia vietą, kurioje paprastai gyvenama”. Kito teisės akto įtvirtinta, kad “Sąjungos piliečiai, kurie priimančiojoje valstybėje narėje legaliai gyveno ištisinį penkerių metų laikotarpį, turi nuolatinio gyvenimo joje teisę, kuri gali būti prarasta, jei išvykstama iš priimančiosios valstybės narės ilgesniam kaip dveji metai iš eilės laikotarpiui”. Dar kitoje direktyvoje dėl vairuotojo pažymėjimo nuolatinė gyvenamoji vieta apibrėžiama taip: kai asmuo šalyje gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba ryšių, kurie artimai sieja asmenį su vieta.

Kai su vieta sieja asmeniniai ryšiai

Vis dėlto asmens, kurio darbo ryšiai siejasi su kita vieta negu jo asmeniniai ryšiai ir kuris dėl to gyvena pakaitomis skirtingose vietose, esančiose dviejose ar keliose valstybėse narėse, nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei tas asmuo ten nuolat sugrįžta. Europos Teisingumo Teismo nuomone, jei asmuo turi asmeninių ir profesinių ryšių dviejose valstybėse narėse, jo įprastinė gyvenamoji vieta, remiantis bendru vertinimu ir atsižvelgiant į visus tiesiogiai susijusius faktus, yra ta, kurioje yra to asmens nuolatinis interesų centras; jei tokio bendro vertinimo pagrindu gyvenamoji vieta nenustatoma, pirmumas turi būti teikiamas asmeniniams ryšiams.

Kaip nustatyti gyvenamąją vietą

Taigi nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti, vadovaujantis ES teisės aktais, šiuo metu galima pagal:

• gyvenimo konkrečioje šalyje trukmę ir tęstinumą;
• išvykimo iš konkrečios šalies trukmę ir priežastį;
• dirbamo darbo pobūdį;
• besikreipiančio asmens ekonominių interesų centrą bei ateities ketinimus.

Tačiau tai nėra teisiškai reglamentuota, todėl kiekvienoje šalyje gali būti nustatoma skirtingai.

Šiuo metu ES taikoma tokia praktika: kai ES pilietis dėl darbo persikelia gyventi į kitą valstybę narę, jis gali tapti tos šalies “rezidentu mokesčių tikslais” – jeigu atitinka tos šalies įstatymais apibrėžtą nuolatinio gyventojo statusą.

Kaip yra Lietuvoje

Kiekviena valstybė narė apmokestinamąjį asmenį apibrėžia skirtingai. Norint išsiaiškinti, kurioje šalyje esate vadinamasis rezidentas mokesčių tikslais, turite susipažinti su gyvenamosios vietos šalies ir kilmės šalies įstatymais.
Pavyzdžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gyventojas (neatsižvelgiant į tai, ar jis yra Lietuvos, ar užsienio valstybės pilietis, ar asmuo be pilietybės) kalendoriniais metais laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jei tenkina bent vieną iš šių kriterijų:

• Lietuvoje kalendoriniais metais turi nuolatinę gyvenamąją vietą;
• asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų kalendoriniais metais turi daugiau Lietuvoje nei užsienio valstybėje;
• Lietuvoje kalendoriniais metais ištisai ar su pertraukomis išbūna ilgiau kaip 183 dienas arba per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna 280 ar daugiau dienų ir vienais iš tų metų Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna ne mažiau kaip 90 dienų.

Išvykus keliems mėnesiams

Daiva, kuri buvo išvykusi iš Lietuvos tik keturis mėnesius, išlaiko savo nuolatinio gyventojo statusą Lietuvoje ir išlieka rezidentu mokesčių tikslais, nes turi stiprių sąsajų su Lietuva. Kitaip tariant, Daiva laikoma nuolatine Lietuvos gyventoja, laikinai išvykusia svetur, todėl visi LR nacionaliniai įstatymai bei įsipareigojimai jai taikomi ne tik kaip Lietuvos pilietei, bet ir kaip nuolatinei Lietuvos gyventojai, kuri privalo mokėti nustatytus mokesčius.

Vienintelė šiuo metu numatyta galimybė nemokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio už laikotarpį, prabūtą svetur, – tai deklaruoti savo išvykimą atsakingose institucijose tam laikotarpiui, kurį planuojate nebūti Lietuvoje.

Dėl išsamesnės nemokamos teisinės konsultacijos ES klausimais kreipkitės į Piliečių konsultavimo tarnybą: http://ec.europa.eu/citizensrights/

Seime užregistruotas opozicijos siūlymas, kuriuo dalis asmenų būtų atleidžiami nuo antrinio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimo. Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dalia Teišerskytė siūlo šį įstatymo projektą papildyti nuostata, kuri leistų minėtą lengvatą taikyti ir savarankiškai dirbantiems asmenims – sportininkams, atlikėjams, menininkams ir pan.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų už 2009 metus mokėjimą galima būtų atidėti iki penkerių metų ar paskirstyti gyventojui patogiu grafiku, teigia sveikatos apsaugos viceministrė.

“Vyriausybė pritarė, kad žmonėms, kurie pateko į tokią situaciją, galima taikyti mokesčių lengvatas”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.

Tuo tarpu “beviltiškos” skolos, anot jos, būtų nurašomos. Vyriausybė pritarė visiems darbo grupės pasiūlymams, teigė J.Kumpienė.

Pasak jos, suskaičiuota, jog gyventojų, nesumokėjusių PSD įmokų, dalis siekia apie 2 procentus.

“Pinigais tai geriausiu atveju būtų apie 60 mln. litų – tai sudarytų apie 1 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (pajamų – BNS)”, – skaičiavo J.Kumpienė.

Ji teigė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija į užsienį išvykusiems ir to nedeklaravusiems gyventojams siūlo užpildyti specialią deklaracijos formą ir tikino, kad žmonės “nebus skriaudžiami”.

“Jeigu jie turi problemų, jie gali įrodyti ir jie bus atleisti (nuo mokesčio – BNS)”, – tikino J.Kumpienė.

Tačiau ji pripažino, kad dabartinę tvarką reikia tobulinti. Pasak jos, Vyriausybė pasiūlė suformuoti specialią darbo grupę, kuri pateiktų siūlymus.

“Sveikatos draudimo mokesčių administravimą reikia pavesti vienai institucijai – dabar tai paskirstyta tarp dviejų”, – sakė J.Kumpienė.

Anot jos, Vyriausybė atsižvelgė į tai, jog gyventojai apie privalomas mokėti PSD įmokas nebuvo informuoti: “Dabar Vyriausybė paskirstė, apie ką turi informuoti Valstybinė mokesčių inspekcija, apie ką -”Sodra”, ir apie ką – Valstybinė ligonių kasa”.

Nesusipratimai dėl PSD įmokų mokėjimo kilo, kai paaiškėjo, jog maždaug iki 200 tūkst. gyventojų pernai nesusimokėjo už PSD, jiems priskaičiuotos skolos.

PSD mokestis siekia 6 proc. gyventojo pajamų. Neturėjusiems pajamų gyventojams šis mokestis skaičiuotas nuo minimalios algos – tai sudarė 72 litus per mėnesį.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kritiškai vertina praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimai 40 tūkstančių šalies studentų nepagrįstai apskaičiuotas Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Šias 2009 m. rudenį studijas pradėję nuolatinių studijų studentai privalo mokėti iš savo kišenės.

LSS atlikta situacijos analizė parodė, jog PSD įmokas turinčios apskaičiuoti ir surinkti valstybės institucijos to atlikti negalėjo dėl spragų teisės aktuose. Iš studentų nusiskundimų apie nepagrįstai jiems priskaičiuotą PSD taip pat nebuvo gauta.

“Turima informacija iš studentų savivaldų bei valstybės institucijų leidžia teigti, kad už PSD atsakingos institucijos pačios yra kiek pasimetusios ir iš pirmo kurso studentų reikalauti PSD neskuba. Aiškumo trūksta, nes vykdant aukštojo mokslo pertvarką pakito teisinė tikrovė, o prie šios operatyviai priderinti kitų sričių teisės aktų nebuvo suskubta”,- pastebi LSS prezidentas Dainius Dikšaitis. Pasak LSS vadovo, organizacija jau parengė konkrečius siūlymus, kaip būtų galima elgtis tol, kol reikalingi formalūs pataisymai teisės aktuose bus priimti.

“Deja, valdžios insititucijų veikloje yra įsigalėjusi paraidinė arba kitaip – formalistinė – teisės samprata. Ji trukdo užuot keitus tikrovės neatitinkančius žodžius dokumentuose tiesiog remtis bendraisiais teisės principais ir operatyviai reaguoti į pakitusią realybę.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu „Žinių radijui“ metu buvo kalbama apie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Vyriausybinė darbo grupė šiandien nagrinėja, ką daryti su asmenimis, nesumokėjusiais PSD įmokų. Pasak Ministro Pirmininko, siekiama subalansuoto sprendimo, kuris nepakenktų nei sveikatos apsaugos sistemai, nei žmonėms, kurie šių įmokų nėra sumokėję.

Premjeras A. Kubilius skundėsi, jog situaciją apsunkina ir “opozicijos neapgalvoti pasiūlymai”, kurie destabilizuoja šalies finansų sistemą.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad mokesčių mokėtojams, kurie turėtų sumokėti privalomąjį sveikatos draudimą už 2009 metus ar dėl per didelio pritaikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio turėtų sumokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau dėl sunkios finansinės padėties to negalės padaryti, susidariusi skola galės būti pripažinta beviltiška.

Susidariusios nepriemokos mokėjimą galima atidėti arba išdėstyti dalimis sudarydami mokestinės paskolos sutartį arba nesudarant. Pastaruoju būdu atidėjus mokesčių sumokėjimą neskaičiuojamos palūkanos, o nuo delspinigių gyventojas gali būti atleistas dėl sunkios ekonominės ar socialinės padėties.

Mokesčių mokėtojas, pavyzdžiui, neturintis darbo, gali būti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo. O jei asmens ekonominė situacija išties komplikuota, mokesčių administratoriaus ar mokesčių mokėtojo iniciatyva mokestinė nepriemoka nedelsiant gali būti pripažinta beviltiška.

Su verslo liudijimais dirbantiems pensininkams bei neįgaliesiems siūloma taikyti privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuolaidą.

Tai numatančią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą Seime antradienį registravo parlamentarai Edvardas Žakaris, Jonas Juozapaitis, Edmundas Jonyla, Valerijus Simulikas.

Siūlomas perpus mažesnis (4,5 proc.) nei dabar individualiai dirbantiesiems taikomas privalomojo sveikatos draudimo tarifas.

Jeigu Seimas pataisą priimtų, ji būtų taikoma bet kurios rūšies pensijos ar šalpos kompensacijų gavėjams ir neįgaliesiems.

Dabar šie asmenys, nutarę dirbti su versliu liudijimais, kas mėnesį privalo mokėti 9 proc. minimaliosios mėnesio algos (800 litų) privalomojo sveikatos draudimą. Tokio pat dydžio įmokas moka ir darbingo amžiaus ir neturintys didelių sveikatos sutrikimų asmenys.

Parlamentarai sako, kad tokia tvarka diskriminuoja pensininkus ir neįgaliuosius, kuriems sunkiau nei kitiems išsilaikyti darbo rinkoje, todėl jų įdarbinimas turi būti remiamas.

“Manome, kad vykdantiems individualią veiklą su verslo liudijimu pensinio amžiaus bei neįgaliems asmenims turėtų būti taikoma privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuolaida”, – rašoma Seimui pateiktame aiškinamajame rašte.