BFL

Panevėžio statybos trestas (PST) šiemet laukia santūraus rezultatų gerėjimo. Tad analitikai, kurį laiką patarę privengti investicijų į statybų sektorių, keičia toną, rašo “Verslo žinios”.

PST generalinis direktorius Dalius Gecevičius teigė, jog kriziniais metais kitokių nei valstybinių ar ES pinigais finansuojamų projektų nebuvo, o dabar verslo užsakymai jau sudaro daugiau nei pusę visų užsakymų.

Jis užsiminė, kad PST svarsto galimybes po kelerių metų pertraukos vėl grįžti ir į gyvenamųjų namų statybos rinką. Šiuo metu yra rengiami tokių statybų projektai, o realios statybos bus pradėtos tada, kai tik bus pamatyta, kad “jos iš tiesų reikalingos”.

Vis dėlto į šiuos metus bendrovės vadovas dar žiūri santūriai – esą neišsižadama metų pradžioje skelbtos prognozės, kad šiemet nenumatoma didelio apyvartos šuolio, o užsakymų portfelis didės apie 10 proc.

Banko “Finasta” analitikas Tadas Povilauskas savo ruožtu prognozavo, jog PST grupė pajamas šiais metais, palyginti su praėjusiais, turėtų padidinti bent 20 proc.

Vertindami PST akcijas pagal santykinius rodiklius, analitikai pažymi, kad, tikint statybų sektoriaus atsigavimu, jos yra gana pigios, nors “LHV Pank” Finansų maklerio padalinio Lietuvoje vadovo pavaduotojas Saulius Lenauskas pastebėjo, jog “kiek patikimiau” atrodo Estijos statybų kompanijų perspektyvos.

Tačiau S.Lenauskas vertino, jog dabartinė PST akcijos kaina yra ganėtinai patraukli.

“Trumpuoju laikotarpiu neigiamo fono akcijoms gali suteikti Valdovų rūmų projekto likimas, tačiau ilgesniu laikotarpiu įmonės perspektyvos išlieka pozityvios”, – sakė S.Lenauskas.

Ūkio ministerija tebeieško sprendimo, kaip išsaugoti Valdovų rūmų statybą ir spėti ją baigti iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) 2013 metais renginių.

“Ieškome teisingo ir teisėto būdo, kaip baigti Valdovų rūmų statybas. Ir klausimas yra ne tas, kad būtinai pratęstume dabartinę sutartį (su Panevėžio statybos trestu – BNS), o ką apskritai įmanoma padaryti, kad statybos būtų užbaigtos”, – BNS sakė ūkio viceministras Rimantas Žylius.

Vyriausybė praėjusią savaitę įpareigojo Ūkio ministeriją rasti sprendimą, ką daryti su nebaigtais statyti Valdovų rūmais Vilniuje.

Anot R.Žyliaus, svarstomi keli variantai, tačiau jų išsamiau neaiškino. Pasak jo, tikslus terminas, iki kada turėtų būti pateikti galimi sprendimo variantai, nėra nustatytas: “Turime tai padaryti kuo greičiau”.

Anksčiau ūkio ministras Dainius Kreivys negalėjo pasakyti, kada galėtų būti priimtas sprendimas dėl tolesnių Valdovų rūmų statybos darbų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Valdovų rūmų statybą reikia baigti, nes Lietuvai būtų gerai turėti tokias reprezentacines patalpas per pirmininkavimą ES 2013 metais.

Viešųjų pirkimų tarnyba sako, kad Valdovų rūmų rangos sutartis su Panevėžio statybos trestu (PST) turi būti nutraukta. Valstybės kontrolė Vilniaus pilių direkcijai nurodė pakeisti rangos sutartį.

PST vadovai tvirtina, kad nutraukus sutartį kreipsis į teismą.

Panevėžio statybos tresto skaičiavimu, pirmajam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. litų. Šiemet iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams statyti numatyta 16 mln. litų.

Į Valdovų rūmų atkūrimą investuota 230 mln. litų, galutinė darbų kaina yra apie 367 mln. litų.

Galimą lėšų švaistymą statant šį objektą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.

Viena didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) prognozuoja, kad įmonės pelnas šiemet, palyginti su 2010 metais, turėtų mažėti, tuo tarpu pajamos turėtų išlikti stabilios arba kiek padidės.

“Pelnas smuks dėl konkurencijos rinkose ir kainų žirklių – darbo užmokestis ir statybinių medžiagų kainos neišvengiamai kils. Be to, rinkose projektų yra labai nedaug”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius.

Anot jo, nekilnojamojo turto rinkai dar toli iki atsigavimo – nors pirmųjų pagyvėjimo požymių matyti, tačiau vartojimo šuolio aukštyn dar nėra.

“Manome, kad šiokį tokį užsakymo portfelio augimą išlaikysim, bet jis nebus toks žymus, koks buvo prieš krizę, kai mes augom kartais per metus. Šiemet užsakymų portfelis gal 10 proc. ir plėsis, bet ne daugiau”, – teigė D.Gesevičius.

Šiemet PST tikisi įgyvendinti projektų ne tik vidaus, bet ir kaimyninėse rinkose – Rusijos Kaliningrado srityje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Norvegijoje, galbūt ir Vokietijoje, nors šios rinkos PST vadovybė dar nėra išsamiai išnagrinėjusi. Kokie konkretūs projektai bus vykdomi šiose rinkose, įmonė neatskleidžia.

D.Gesevičiaus teigimu, PST dividendų politikos šiemet keisti neketina. Pernai iš 2009 metų pelno PST akcininkams skyrė 1,145 mln. litų, arba 7 centus už akciją, dividendų.

PST akcijos kotiruojamos “Nasdaq OMX” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.