Nors paprastai klausiama, kas geriau, bet Rusijos atžvilgiu tikslesnis klausimas – kas blogiau: D.Medvedevas pasirodė esąs modernesnis ir demokratiškesnis už V.Putiną tik savo retorika, o iš šio vakarietiškų permainų nė nesitikima. Ir tokios prognozės – dvylikai metų.

„Kuo skiriasi rinkimų sistema JAV ir Rusijoje? JAV žinomos taisyklės, bet nežinomas rezultatas. Rusijoje – atvirkščiai: taisyklės neaiškios, o nugalėtojai žinomi“, – Seimo Užsienio reikalų komiteto nariui buvusiam diplomatui Petrui Auštrevičiui Rusijos prezidento posto dalybos primena seną anekdotą.
Iš tiesų anekdotiška: prezidento rinkimai Rusijoje – tik kitąmet kovą, o nugalėtojas jau yra. Galbūt net trims kadencijoms, iki 2024-ųjų, kai Vladimirui Putinui bus septyniasdešimt.
Prieš dešimt dienų valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ partijos suvažiavime suvaidintas šou, kai dabartinis premjeras V.Putinas pasiūlė dabartiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui būti partijos sąrašo vedliu, o šis – savo pirmtakui V.Putinui – susigrąžinti prezidento postą, Rusijos žmonių neturėjo per daug nustebinti. Rusijos Levados analitinio sociologinio centro apklausose net 41 proc. respondentų neabejojo, kad V.Putinas grįš į pirmojo asmens Rusijoje postą.
Rusijoje reakcija dvejopa: oficialūs sluoksniai ir kontroliuojama televizija demonstruoja pabrėžtiną optimizmą, o internete vyrauja juodas pesimizmas. Antra vertus, de facto iš pirmojo asmens posto V.Putinas nė nebuvo pasitraukęs. Kol Vakarai bandė prisijaukinti demokratiškesnį atrodžiusį D.Medvedevą, tik 12 proc. rusų manė, kad jis turi realią valdžią. 27 proc. buvo įsitikinę, kad iš tikrųjų valdo V.Putinas.
Tad Rusijai Vladimiro Amžinojo, kaip jį pavadino „Wall Street Journal“, sugrįžimas nėra didelė sensacija, nors tai ir nuvylė tuos, kurie su D.Medvedevu siejo Rusijos demokratėjimo viltis. Tačiau tai, kaip D.Medvedevas atsisakė ambicijų išlaikyti postą – net nepaaiškindamas kodėl, tik įrodė, kad jis tebuvo V.Putino tampoma marionetė, į kurią Vakarai dėjo nepamatuotai daug vilčių.
Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuvai rusiškos valdžios dalybos – nieko naujo. O jei kas Berlyne, Briuselyje ar net Vašingtone turėjo kokių nors iliuzijų dėl galimybės matyti modernizacijos keliu einančią Rusiją, tai jų nebeliko. Visos santykių atnaujinimo su Rusija strategijos turėtų būti padėtos į stalčių su užrašu: „Pasibaigusios naivios svajonės“.

Rusijos ir Lietuvos santykiuose – stagnacija
Ekspertai neprognozuoja, kad po V.Putino sugrįžimo Lietuvos ir Rusijos santykiai atšals, tačiau taip mano dėl vienintelės priežasties – jie ir dabar šalti. „D.Medvedevo prezidentavimo laikotarpiu Rusijos ir Lietuvos dvišaliuose santykiuose nebuvo jokių esminių pokyčių. Darbinis bendradarbiavimas vyksta, bet jau ilgą laiką nėra nei dvišalių aukšto lygio vizitų, nei veiksmų, kurie parodytų, kad kažkas galėtų pasikeisti, – pastarasis laikotarpis keistai apatiškai ramus. Ko gero, šiandien Rusijai nesame pirmaeilės svarbos valstybė“, – konstatuoja P.Auštrevičius.
Buvęs diplomatas mano, kad vienpusis Lietuvos veržimasis į draugystę su Rusija nieko nebūtų davęs: skirtingas požiūris į istoriją, kai kuriuos kitus klausimus neleidžia tikėtis didelio proveržio. Tačiau kaimyninių santykių įšaldymas taip pat nepriimtinas. Ką galėjome padaryti, pavyzdžiui, kad bent jau būtų įvykęs Lietuvos prezidentės vizitas į Maskvą?

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/40
2011 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Dmitrijus Medvedevas šeštadienį Rusijos Dūmą valdančiai partijai Vieningajai Rusijai“ ateinantį kovo mėnesį pasiūlė paremti dabartinio šalies premjero Vladimiro Putino kandidatūrą į šalies prezidentus.

Šeštadienį kalbėdamas partijos suvažiavime, jis taip pat pareiškė esąs pasirengęs dirbti „atnaujintoje vyriausybėje“, kurią, jo tvirtu įsitikinimu, sudarys „Vieningoji Rusija“ po būsimos pergalės parlamento rinkimuose.

„Atsižvelgiant į mano sutikimą būti pirmajam partijos sąraše, manau, kad būtų teisinga paremti V. Putino kandidatūrą į šalies prezidento postą“, – sakė jis.

„Tai, ką mes pasiūlėme suvažiavimui, yra gerai apgalvotas sprendimas. Netgi daugiau – mes tikrai svarstėme šį įvykių raidos variantą tuo metu, kai susiformavo draugiška mūsų sąjunga“, – teigė Rusijos prezidentas D. Medvedevas.

„Praėję metai mums ir, tikiuosi, daugumai mūsų piliečių įrodė mūsų strategijos teisingumą ir mūsų valdymo modelio efektyvumą“, – pažymėjo jis.

Priminsime. Kad V. Putinas pastaraisiais mėnesiais jau vyko aktyvią reklaminę politiką – skraido naikintuvais, nardo šaltuose ežeruose, pilotuoja sraigtasparnius, dalyvauja baikerių suvažiavimuose. Žodžiu, jis jau dar viską, kas patinka eiliniams rusams: tik degtinės stiklinėmis negeria, vizituoja pačius atšiauriausius Rusijos regionus.

Savo ruožtu partijos „Vieningoji Rusija“ lyderis V. Putinas patvirtino, kad „mes gana seniai, jau prieš kelerius metus, susitarėme, ką darysime, kuo užsiimsime ateityje“. Numatoma, kad tapęs prezidentu, (apklausos rodo, kad už V. Putiną rinkimuose pasisakys daugiau kaip trys ketvirtadaliai rinkėjų), V. Putinas juos išbus dvi  kadencijas iki 2018 metų. Valstybės politika kaip pat, vargu ar keistis: opozicija ir toliau iškis labai silpna, o Kremliuje šeimininkaus „vienintelis ir neklystantis caras“.

Partijos „Vieningoji Rusija“ lyderis V.Putinas įsitikinęs, kad partija, kurios rinkimų sąraše pirmas įrašytas Rusijos prezidentas, laimės, o D.Medvedevas vadovaus Rusijos vyriausybei.

Kiek anksčiau V.Putinas priėmė pasiūlymą kelti savo kandidatūrą į Rusijos prezidento postą per kitų metų pavasarį vyksiančius rinkimus.

„Norėčiau išsakyti savo dėkingumą už palankią reakciją į pasiūlymą man balotiruotis į Rusijos prezidentus. Man tai didelė garbė“, – sakė jis .

Dar anksčiau šeštadienį prezidentas D.Medvedevas pasiūlė partijai „Vieningoji Rusija“ palaikyti V.Putino kandidatūrą į būsimo Rusijos prezidento postą.

„Dabar aš visus norėčiau paraginti rimtai ir atsakingai dirbti. Ir jeigu mums viskas pavyks, tada mes turėsime ir šiuolaikinį, kreatyvų, kaip dabar sakoma, veiksmingą parlamentą; ir mes garbingai atliksime prezidento rinkimus, išrinksime savąjį kandidatą, ne ką nors kitą“, – kalbėjo D.Medvedevas suvažiavime.

O kada tai bus padaryta, pridūrė jis, „turės atsirasti ir vyriausybė“.

„Ir jeigu mums tai pavyks, aš esu pasirengęs šiai vyriausybei vadovauti ir dirbti šalies labui“, – pabrėžė D.Medvedevas.

Kaip komentuoja rusų politologai,  „intriga dėl to, kas eis į prezidentus, nuimta. O pats tandemas išliko, tik jo dalyviai pasikeis vietomis – Putinas bus prezidentas, o Medvedevas, visiškai akivaizdu, federacinės vyriausybės vadovas“, – sakė A.Makarkinas agentūrai „Interfax“.

Anot politologo, prezidento ir premjero tandemas gali išlikti iki pat prezidento rinkimų 2018 metais.

„Putinas su Medvedevu veiks kartu tandeme, mažiausiai iki rinkimų į Valstybės dūmą 2016 metais, bet visiškai įmanoma – ir iki valstybės vadovo rinkimų 2018 metais“, – pažymėjo A.Makarkinas.

Vis dėlto, anot jo, vargu ar tokia V.Putino ir D.Medvedevo sąveika taps nuolatine Rusijos valdžios tradicija.

„Tokio tandemo dalyviai yra žmonės, kurie negali būti techniniais vadovais. Kaip tik tokie ir yra Putinas su Medvedevu, – aiškino politologas. – Putinas, kaip prezidentas, žinoma, bus stiprus, o jo partneriu bus stiprus premjeras Medvedevas. Tačiau žvelgiant apibendrintai per visą Rusijos istoriją, ministras pirmininkas, išskyrus Černomyrdiną ir Primakovą, yra grynai techninė figūra.

Politologo nuomone, prezidento ir premjero tandemas įmanomas tik tada, kai jame dalyvauja V.Putinas. „Tandemas – Putino išradimas. Be jo (Putino) tokia konstrukcija nebus darbinga“.

Regis, kad buvęs Sankt-Peterburgo elitas Maskvos Kremlių užvaldys dar ilgam.

„Vladimiras Putinas, kuris yra mano kolega ir senas draugas, ir aš iki šiol didele dalimi atstovaujame tai pačiai politinei jėgai“, – D.Medvedevas birželį sakė interviu dienraščiui „The Financial Times“.

Šių metų kovą D.Medvedevas žengė neįprastą žingsnį, sukritikavęs V.Putiną dėl jam būdingų nediplomatiškų pareiškimų apie Vakarų šalių karinę kampaniją Libijoje.

Tačiau vėliau, tarsi nusvilęs nagus nuo šio pernelyg ryžtingo poelgio, D.Medvedevas grįžo prie   įprastos retorikos apie savo harmoniją su V.Putinu. Netrukus po to „valdantysis tandemas“ buvo nufotografuotas minantis dvivietį dviratį.

Teisininko išsilavinimą įgijęs D.Medvedevas susipažino su V.Putinu praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kai jiedu dirbo savo gimtojo Sankt Peterburgo mero biure. Dabartinis Rusijos vadovas už visą savo politinę karjerą turi būti dėkingas V.Putinui, buvusiam KGB agentui.

V.Putinas pasikvietė savo globotinį į Maskvą, kai buvo paskirtas premjeru 1999 metais. D.Medvedevas greitai iškilo į dujų milžinės „Gazprom“ valdybos pirmininko ir Kremliaus administracijos vadovo postus, o vėliau tapo pirmuoju vicepremjeru.

Vis dėlto D.Medvedevas, kitaip nei V.Putinas, stengėsi kurti atviros šalies įvaizdį Rusijoje, į kurią iki šiol įtariai žvelgia beveik visas aplinkinis pasaulis, taip pat pasisakė už santykių „perkrovimą“ su Jungtinėmis Valstijomis.

Kalbėdamasis su pasaulio lyderiais D.Medvedevas šypsodavosi, tačiau jis dažnai atrodydavo susikaustęs, kai savo šalyje žerdavo griežtus pareiškimus, veikiausiai mėgindamas neatsilikti nuo stačiokiškais pasisakymais garsėjančio V.Putino.

Mėgindamas palikti savo pėdsaką Rusijoje, D.Medvedevas nurodė pastatyti pažangiųjų technologijų centrą Pamaskvėje esančiame Skolkovo miestelyje, tęsdamas šalies modernizacijos programą.

Šis Rusijos vadovas dažnai matomas išdidžiai laikantis savo planšetinį kompiuterį „iPad“, kuris jam buvo padovanotas per vizitą JAV Silicio slėnyje. Per jo kadenciją rusai itin suaktyvėjo internete; šis faktas gali duoti svarbių vaisių ateityje.

Vienas iš svarbiausių D.Medvedevo darbų buvo regionų valdžios pertvarkymas, per kurį buvo pakeisti kai kurie itin įtakingi vadovai, užsibuvę valdžioje nuo 10-ojo dešimtmečio, įskaitant Maskvos merą Jurijų Lužkovą.

D.Medvedevas taip pat pasiuntė Rusijos karius į Gruziją 2008 metais. Šis sprendimas buvo smarkiai sutrikdęs santykius su Vakarų šalimis, tačiau prezidentas tvirtino priėmęs šį sprendimą savarankiškai.

Nors paprastai klausiama, kas geriau, bet Rusijos atžvilgiu tikslesnis klausimas – kas blogiau: D.Medvedevas pasirodė esąs modernesnis ir demokratiškesnis už V.Putiną tik savo retorika, o iš šio vakarietiškų permainų nė nesitikima. Ir tokios prognozės – dvylikai metų.

„Kuo skiriasi rinkimų sistema JAV ir Rusijoje? JAV žinomos taisyklės, bet nežinomas rezultatas. Rusijoje – atvirkščiai: taisyklės neaiškios, o nugalėtojai žinomi“, – Seimo Užsienio reikalų komiteto nariui buvusiam diplomatui Petrui Auštrevičiui Rusijos prezidento posto dalybos primena seną anekdotą.
Iš tiesų anekdotiška: prezidento rinkimai Rusijoje – tik kitąmet kovą, o nugalėtojas jau yra. Galbūt net trims kadencijoms, iki 2024-ųjų, kai Vladimirui Putinui bus septyniasdešimt.
Prieš dešimt dienų valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ partijos suvažiavime suvaidintas šou, kai dabartinis premjeras V.Putinas pasiūlė kandidatuoti dabartiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui, o šis – savo pirmtakui V.Putinui, Rusijos žmonių neturėjo per daug nustebinti. Rusijos Levados analitinio sociologinio centro apklausose net 41 proc. respondentų neabejojo, kad V.Putinas grįš į pirmojo asmens Rusijoje postą.
Rusijoje reakcija dvejopa: oficialūs sluoksniai ir kontroliuojama televizija demonstruoja pabrėžtiną optimizmą, o internete vyrauja juodas pesimizmas. Antra vertus, de facto iš pirmojo asmens posto V.Putinas nė nebuvo pasitraukęs. Kol Vakarai bandė prisijaukinti demokratiškesnį atrodžiusį D.Medvedevą, tik 12 proc. rusų manė, kad jis turi realią valdžią. 27 proc. buvo įsitikinę, kad iš tikrųjų valdo V.Putinas.
Tad Rusijai Vladimiro Amžinojo, kaip jį pavadino „Wall Street Journal“, sugrįžimas nėra didelė sensacija, nors tai ir nuvylė tuos, kurie su D.Medvedevu siejo Rusijos demokratėjimo viltis. Tačiau tai, kaip D.Medvedevas atsisakė ambicijų išlaikyti postą – net nepaaiškindamas kodėl, tik įrodė, kad jis tebuvo V.Putino tampoma marionetė, į kurią Vakarai dėjo nepamatuotai daug vilčių.
Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuvai rusiškos valdžios dalybos – nieko naujo. O jei kas Berlyne, Briuselyje ar net Vašingtone turėjo kokių nors iliuzijų dėl galimybės matyti modernizacijos keliu einančią Rusiją, tai jų nebeliko. Visos santykių atnaujinimo su Rusija strategijos turėtų būti padėtos į stalčių su užrašu: „Pasibaigusios naivios svajonės“.

Rusijos ir Lietuvos santykiuose – stagnacija
Ekspertai neprognozuoja, kad po V.Putino sugrįžimo Lietuvos ir Rusijos santykiai atšals, tačiau taip mano dėl vienintelės priežasties – jie ir dabar šalti. „D.Medvedevo prezidentavimo laikotarpiu Rusijos ir Lietuvos dvišaliuose santykiuose nebuvo jokių esminių pokyčių. Darbinis bendradarbiavimas vyksta, bet jau ilgą laiką nėra nei dvišalių aukšto lygio vizitų, nei veiksmų, kurie parodytų, kad kažkas galėtų pasikeisti, – pastarasis laikotarpis keistai apatiškai ramus. Ko gero, šiandien Rusijai nesame pirmaeilės svarbos valstybė“, – konstatuoja P.Auštrevičius.
Buvęs diplomatas mano, kad vienpusis Lietuvos veržimasis į draugystę su Rusija nieko nebūtų davęs: skirtingas požiūris į istoriją, kai kuriuos kitus klausimus neleidžia tikėtis didelio proveržio. Tačiau kaimyninių santykių įšaldymas taip pat nepriimtinas. Ką galėjome padaryti, pavyzdžiui, kad bent jau būtų įvykęs Lietuvos prezidentės vizitas į Maskvą?
Žinoma, visi supranta, kad Lietuvos prezidentės pakvietimas atvykti, nenurodant konkrečios datos, o pasakant – jai patogiu laiku, de facto nėra oficialus kvietimas. Tačiau, P.Auštrevičiaus manymu, Lietuva diplomatiniais kanalais galėjo jį priminti, ir gal jis būtų virtęs realybe. „Toks vizitas būtų žingsnis į priekį dvišaliuose santykiuose. Štai pasirašymo laukia nemažai dvišalių sutarčių. O visi žino, ką Rusijoje reiškia vadovaujančios asmenybės: jei duos kokį pavedimą, reikalai sprendžiami, jei ne – žinome, kokia klampi Rusijoje biurokratija“, – primena pašnekovas.
Rusijos politikos ekspertas, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų dėstytojas dr. Arūnas Molis primena, kad prezidentu esant tiek V.Putinui, tiek D.Medvedevui Baltijos šalys turėjo vilčių normalizuoti santykius su Rusija bent praktiniais, tai yra ekonominiais, klausimais – susitarti dėl bendro istorijos traktavimo, siekti bendrų interesų energetikos, transporto, kultūros, laisvo asmenų judėjimo bei kitose srityse.
„Trumpalaikių laimėjimų būta, tačiau sistemiškai didesnės pažangos nepasiekta – Rusija taikė sankcijas, grasino, nesąžiningai elgėsi ir valdant “liberaliajam” D.Medvedevui. Todėl didelių pokyčių nesitikėčiau, nebent Rusija dar atviriau ir intensyviau bandytų naudotis mūsų priklausomybe energetikos, transporto, žemės ūkio produktų eksporto srityse“, – prognozuoja A.Molis.
Žinoma, kad santykiai taptų geresni, reikia abiejų pusių pastangų, o iš Rusijos, tai yra stipresnės pusės, eksperto manymu, jų nebuvo. Belieka pridurti – artimiausiu metu ir nebus.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/402011 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Scanpix

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atmeta galimybę, kad ir jis, ir Vladimiras Putinas kels savo kandidatūras prezidento rinkimuose.

“Aš manau, kad tai sunku įsivaizduoti bent jau dėl vienos priežasties. Esmė ta, kad mes su Vladimiru Putinu ( ir su mano kolega, ir su senu draugu) vis dėlto daugiausia atstovaujame vienai ir tai pačiai politinei jėgai”, – pareiškė D.Medvedevas interviu leidiniui “Financial Times” po ką tik pasibaigusio 2011 metų Sankt Peterburge vykusio tarptautinio ekonomikos forumo.

“Šia prasme rungtyniavimas tarp mūsų gali pakenkti tiems uždaviniams ir tiems tikslams, kuriuos mes įgyvendinome pastaraisiais metais. Todėl tikriausiai tai būtų ne pats geriausias scenarijus mūsų šaliai ir konkrečiai situacijai”, – pabrėžė D.Medvedevas.

Kaip sakė valstybės vadovas, “atvira konkurencija – visada gerai”, bet tai ne tas atvejis, nes dalyvavimo rinkimuose “esmė – ne padėti plėtoti laisvos konkurencijos šūkį, o iškovoti pergalę”.

D.Medvedevas taip pat pabrėžė, kad tarp jo ir V.Putino nėra didelių nuomonių skirtumų. “Aš nemanau, kad tarp mūsų yra vis daugiau nesutarimų”, – sakė valstybės vadovas.

“Bet aš jau kalbėjau šia tema: ir aš, ir Vladimiras Vladimirovičius – mes vis dėlto skirtingi žmonės. Mūsų bendra mokykla – mes baigėme Sankt Peterburgo universiteto teisės fakultetą. Šia prasme apskritai mūsų pasaulėžiūra artima. Toliau mūsų buvo skirtingi gyvenimo keliai. Žinoma, kiekvienas žmogus turi savo įpročius, sampratas. Tikriausiai mes kažką skirtingai vertiname šiandien, pavyzdžiui, kokiais metodais pasiekti vienus ar kitus tikslus, bet aš manau, kad tai gerai, kad tai privalumas. Jeigu apskritai į visus klausimus žiūrėtume vienodai, jokio judėjimo nebūtų. Vis dėlto bet kuris judėjimas – tai vienokių ar kitokių prieštaravimų padarinys”, – sakė D.Medvedevas.

“Bet manyti, kad tarp mūsų gilėja kažkokia properša, man atrodo, visiškai neteisinga”, – pabrėžė prezidentas.

D.Medvedevas taip pat pažymėjo, kad nuo to laiko, kai jis tapo prezidentu, pasikeitė, tik kai kurie jo santykių su V.Putinu niuansai.

“Viena vertus, mūsų santykiai niekuo nepasikeitė, nes mes iš tikrųjų labai seniai pažįstame vienas kitą, ir pradėjome mes ne nuo santykių: kažkuris – pavaldinys, kažkuris – viršininkas. Mes su juo pradėjome iš visiškai lygių pozicijų. Ir jis, ir aš dirbome Leningrado tarybos pirmininko, o tada juo buvo buvęs Sankt Peterburgo meras (Anatolijus) Sobčiakas. O po to aš iš tikrųjų dirbau pas jį (Vladimirą Putiną) aparate, (Prezidento) administracijoje, o dabar Vladimiras Putinas dirba vyriausybės, kurią aš teikiau Valstybės Dūmai, pirmininku. Todėl šia prasme niekas nepasikeitė”, – sakė D.Medvedevas.

ITALY-RUSSIA-PUTIN-BERLUSCONI

Libijos režimas nėra tobulas, tačiau tai nesuteikia užsienio valstybėms teisės kištis į šios šalies vidaus reikalus ar dar labiau – preteksto susidoroti su Muamaru Kadhafi (Muamaru Kadafiu), pareiškė Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas.

“Taip, tai iš esmės monarchija – iškreipta, klaidinga, kokia tik norite. Nenormali. Bet tokia”, – spaudos konferencijoje Kopenhagoje pareiškė V.Putinas.

“Ten kilo vidinių prieštaravimų, kurie peraugo į ginkluotą konfliktą. Tačiau kodėl iš šalies reikia kištis į tą ginkluotą konfliktą”, – pabrėžė V.Putinas.

Pasak Rusijos premjero, kai kurie oficialūs asmenys sako: “Taip, siekiame sunaikinti Kadhafį”.

“O kas leido tai daryti? Ką, ar įvyko teismas? Kas prisiėmė šią teisę – nužudyti žmogų, kas jis bebūtų. Ir visi tyli”, – kalbėjo Rusijos premjeras.

“Pažiūrėkite į šio regiono žemėlapį: ten vien monarchai. Ten kas, demokratija, daniško pavyzdžio? Ne. Aplinkui monarchinės valstybės, ir tai iš esmės atitinka gyventojų mentalitetą, gyvenimo sanklodą”, – pažymėjo Rusijos vyriausybės vadovas.

“Ponas Kadhafi išrado naują monarchiją – taip, kaip Napoleonas, ant revoliucijos bangos atėjęs į valdžią, pasiskelbė imperatoriumi. Palyginimas gal ir ne visai korektiškas, tačiau lyginti galima”, – pastebėjo V.Putinas.

“Negi pasaulyje maža iškreiptų režimų? Argi mes visur kišimės? Pažiūrėkite, kas daugybę metų vyksta Somalyje. Kodėl ten neįvedus tvarkos? – sakė V.Putinas.- O kitose pasaulio šalyse? Tai bombarduosime visur? Smogsime raketomis? Reikia, kad žmonės išsiaiškintų patys”.

“Sakė, kad bus uždaryta oro erdvė. Tačiau kur ta oro erdvė uždaryta, jei kiekvieną naktį apšaudomi Kadhafi rūmai. Sako: norime jį sunaikinti. Tai kam rūmus bombarduoti? Gal peles tokiu būdu nori sunaikinti? Kadhafi nėra, jis jau seniai dingo. Kur nors slėptuvėje sėdi. O civiliai gyventojai žūva”, – pareiškė V.Putinas.

Premjeras pažymėjo, kad valstybės turi vadovautis tarptautine teise, suvokti savo atsakomybę ir rūpintis civiliais gyventojais.

“Kai visa vadinamoji civilizuota bendrija su visa karine jėga užgriūva nedidelę šalį, sunaikina infrastruktūrą, kurią kūrė kartos…Nežinau, gerai tai ar ne. Man tai nepatinka”, – sakė V.Putinas.

RIA10-621987_3396

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas kategoriškai neneigia, kad Baltijos šalys buvo okupuotos Sovietų Sąjungos, rodo paviešintas JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentas.

2004 metų gruodį pasakodamas apie tuometinio Rusijos prezidento ir Suomijos vadovės Tarjos Halonen susitikimą jos patarėjas Jarmo Viinanenas sakė, kad suomiams liko neaišku, ar V.Putinas ketina pripažinti, jog okupacija iš tiesų buvo.

“V.Putinas galbūt norėjo suabejoti “okupacijos” apibrėžimu ar pagrįstumu taikyti jį šiuo atveju. Bet kokiu atveju, sakė J.Viinanenas, “jis kategoriškai nesakė, kad tai nebuvo okupacija”, – rašoma WikiLeaks dokumente, kurį parengė amerikiečių diplomatai Helsinkyje.

Pastarosiomis dienomis paviešintas dokumentas taip pat parodė, kad V.Putinas siejo Latvijos ir Estijos vadovų sprendimą dėl dalyvavimo Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjime Maskvoje su sienos sutarčių pasirašymu.

Rusija 1991 metais dvišalėje sutartyje pripažino, kad 1940 metais Sovietų Sąjunga įvykdė Lietuvos suverenitetą pažeidžiančią aneksiją, tačiau vėliau šalies pareigūnai ėmė kalbėti, kad netikslu sakyti, jog Lietuva ir kitos Baltijos šalys buvo okupuotos Sovietų Sąjungos.

Šiemet, BNS paklaustas, ar Rusija pripažins, kad Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsakė: “Vertinimai yra seniai padaryti ir paskutiniais Sovietų Sąjungos metais, ir naujosios Rusijos vadovų”.

INTERNET_blokavima15

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas trečiadienį nepritarė apribojimams internete, atsiliepdamas nuogąstaujantiems vartotojams, kuriems sukėlė nerimą Federalinės saugumo tarnybos samprotavimai apie nekontroliuojamos prieigos prie pasaulinio žiniatinklio grėsmes.

“Kai dėl mano asmeninės nuomonės, tai aš nemanau, kad galima ką nors apriboti”, – atsakė V.Putinas į vieną klausimų Valstybės Dūmoje, kai perskaitė metinį pranešimą.

Ministrui pirmininkui buvo užduotas Rusijos liberalų demokratų partijos frakcijos klausimas apie specialiųjų tarnybų pareiškimus, kad gali būti užblokuoti kai kurie interneto puslapiai.

Deputatas, RLDP narys Igoris Lebedevas, užduodamas klausimą, pažymėjo, jog neseni įvykiai ir Rusijoje, ir už šalies ribų dar kartą patvirtino, kad internetas vaidina didelį vaidmenį: mobilizuoja žmones, žmonės jame gali laisvai bendrauti, nebijodami pareikšti savo minčių.

“Artėjanti Valstybės Dūmos rinkimų kampanija ir Rusijos prezidento rinkimai gali “priveržti veržles” šiuo klausimu”, – sakė jis, pridurdamas, kad frakcija nenori sugrįžimo į 1937 metus.

“Kažkaip neatsimenu, kad 1937 metais internetas buvo. Žinote, kaip juokaujant klausiama ir atsakoma: “Kuo CK skiriasi nuo ČK?” – “CK – ciksi, o ČK – čekši”.

“Mes nieko “čeksėti” neketiname”, – pažymėjo V.Putinas.

Jis pabrėžė, kad internetas – tai svarbių liaudies ūkio, socialinių problemų sprendimo įrankis, galimybė bendrauti, išreikšti save, priemonė geriau aprūpinti visuomenę informacija.

“Tiesa, pagrindiniai ištekliai – ne mūsų rankose, o už kalvų, tiksliau, už vandenyno. Būtent tai kelia susirūpinimą kai kurioms specialiosioms tarnyboms, turiu omenyje galimybę naudoti išteklius interesais, kurie prieštarauja visuomenės ir valstybės interesams. Bet tai jų rūpestis”, – sakė ministras pirmininkas.

Nord_Stream_map_green_515

Dujotiekio “Šiaurės srautas” (Nord Stream) 1-oji atšaka bus baigta tiesti šių metų liepą, o jau spalį juo bus paleistos pirmosios dujos, pranešė Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, pateikdamas pranešimą apie vyriausybės darbą Valstybės Dūmoje trečiadienį.

“Atsimenate, kiek daug kalbų, abejonių, skandalų, net tarptautinių, buvo dėl kitų mūsų infrastruktūros projektų. Tarp jų – dėl “Šiaurės srauto”. Prieš metus kalbėdamas Valstybės Dūmoje informavau jus, kad pradėta tiesti “Šiaurės srauto” dalį jūra. Šiandien galiu pasakyti, kad 2011 metų liepą ji bus užbaigta ir liepą bus paleistos technologinės dujos. O jau spalio ar lapkričio mėnesį Rusijos dujos bus tiekiamos į Europą nauju maršrutu”, – pareiškė Rusijos premjeras.

“Esu tikras, kad rezultatą mes pasieksime ir kitomis kryptimis. Vadinasi, dar labiau sustiprės viso Europos žemyno energetinis saugumas”, – pabrėžė V.Putinas.

Valdančioji partija “Vieningoji Rusija” pranešė, kad nagrinėja klausimą iškelti ministrą pirmininką Vladimirą Putiną kandidatu į prezidento postą.

Praėjus dienai po to, kai prezidentas Dmitrijus Medvedevas apsikeitė su V.Putinu replikomis apie 2012 metų rinkimus, “Vieningosios Rusijos” generalinės tarybos prezidiumo sekretoriaus pavaduotojas Jurijus Šuvalovas paskelbė, kas dabar yra svarbiausia partijai.

“Nuo partijos įsteigimo Vladimiras Putinas yra mūsų lyderis, kurį remia visuomenė. Todėl mes norėtume matyti Vladimirą Putiną “Vieningosios Rusijos” sąrašo priekyje šių metų gruodį, – cituoja J.Šuvalovo žodžius oficialus partijos tinklalapis. – Ir jo kandidatūrą mes nagrinėjame pirmiausia, spręsdami klausimą, kokį kandidatą mūsų partija iškels prezidento rinkimuose”.

Antradienį interviu Kinijos spaudai D.Medvedevas pakartojo, jog neatmeta galimybės iškelti savo kandidatūrą antrajam laikotarpiui ir pažadėjo išspręsti šį klausimą artimiausiu laiku. Kitą dieną V.Putinas paragino nutraukti “bruzdėjimą” dėl prezidento rinkimų, kad nebūtų suklaidinta biurokratija, taip pat sakė, jog tikriausiai eis į rinkimus.

D.Medvedevo iškėlimo į prezidentus šalininkai, kaip ir jų oponentai iš V.Putino rėmimo grupės, sako, kad “Vieningosios Rusijos” pozicija lemiamo vaidmens nesuvaidins.

Valstybės Dūmos deputatas, valdžios partijos narys Konstantinas Zatulinas, viešai remiantis idėją, kad V.Putinas sugrįžtų į prezidentus, mano, kad S.Medvedevas jau viduje apsisprendė kelti savo kandidatūrą rinkimuose ir nesidairys į “Vieningąją Rusiją”.

“Aš nemanau, kad Šuvalovas tai sako, vykdydamas Putino užduotį. Tikriausiai tam tikri “Vieningosios Rusijos” sluoksniai priėjo prie išvados, kad negalima vilkinti pareiškimo dėl savo požiūrio ir atsižvelgti į balsą tų, kurie mano, kad reikia parodyti savo ketinimus, – sakė K.Zatulinas. – D.Medvedevas sprendimą dėl savo iškėlimo priėmė, ir dabar turima omenyje tai, kad reikia laikytis įsigalėjusios tvarkos ir formalumų. Abu tikriausiai kels kandidatūras, o “Vieningoji Rusija” rems V.Putiną”.

Paramą D.Medvedevo iškėlimui į prezidentus kovą pareiškė prezidento globojamo Dabartinės plėtotės instituto vadovybė, pasiūliusi jam kaip programą dokumentą “2012 metų strategija”, pilną liberalių sumanymų.

Vienas strategijos autorių Borisas Makarenka vadina “visiškai natūraliu” partijos norą matyti savo lyderį kandidatu į prezidentus, bet tai nekeičia jėgų išsidėstymo.

“Vieningoji Rusija” reikiamu laiku bus informuota, ką ji turi iškelti kandidatu į prezidentus. Šis laikas dar neatėjo”, – sako ekspertas.

J.Šuvalovas pareiškė, jog “Vieningosios Rusijos” tikslas – kad jos kandidatas laimėtų 2012 metų prezidento rinkimus ir kad partija iškovotų parlamento daugumą per Valstybės Dūmos rinkimus gruodį.

Per praėjusius rinkimus valdančioji partija, įrašiusi V.Putiną pirmojoje savo sąrašo eilutėje, gavo žemuosiuose rūmuose konstitucinę daugumą, o prezidento rinkimuose rėmė D.Medvedevą. Kelti savo kandidatūrą į prezidentus jam pasiūlė V.Putinas, kuriam pagal konstituciją negalima buvo balotiruotis trečiajam laikotarpiui iš eilės.

Rusija neprivalo vykdyti reikalavimų, kuriuos numato narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), kol neįstos į organizaciją, pasitarime Peterburge pareiškė ministras pirmininkas Vladimiras Putinas.

“Tai tiesioginis nurodymas: nieko nevykdysime, kol netapsime visateisiais nariais”, – sakė vyriausybės vadovas.

“Mes turime vykdyti įsipareigojimus, patirti tam tikrus nuostolius ir negauti jokio pranašumo iš narystės, kurios nėra. Kai tik mes pradedame vykdyti PPO įsipareigojimus, nebūdami jos nariais, jiems – mūsų partneriams dingsta bet koks noras mus priimti: kuriam galui tą daryti, jeigu mes ir taip viską vykdome?” – sakė V.Putinas.

Jis kritikavo Ekonominės plėtros ministerijos vadovo pavaduotojo Andrejaus Klepačiaus pareiškimą, kad padidinti mokesčius energetikos įrangai importuojamai į Rusijos Federaciją kliudo tam tikri Rusijos įsipareigojimai, prisiimti stojant į PPO.

“Kodėl visą laiką grįžtame prie to paties? Mes įvesime visas tas taisykles ir ribojimus tada, kai visiškai prisijungsime, iki tol mūsų rankos yra laisvos. Tūkstantį kartų jau tą sakėme, ir jūs vėl tą patį kartojate”, – pareiškė V.Putinas.

Premjeras taip reagavo į A.Klepačiaus pasisakymo tezę, kad Rusijai “surištos rankos” muitų srityje dėl stojimo į PPO, ir pareiškė, kad būtina taikyti antidempingo mokesčius energetikos mašinų gamybos sferoje.

V.Putinas, kreipdamasis į A.Klepačių, tęsė: “Kodėl jūs siūlote šią tezę, nereikia jos siūlyti, ir vykdyti nereikia, jau tai kalbėjau – tai tiesioginis nurodymas: nieko nevykdysime, kol netapsime visateisiais nariais”.

V.Putinas pažymėjo, kad “rinka brangiai kainuoja”, o Rusija tokioje situacijoje ją veltui atiduoda.

Premjeras Vladimiras Putinas nurodė vyriausybei pagalvoti, kaip įvykdyti neseniai pateiktą Kremliaus reikalavimą palengvinti verslui mokesčių naštą, smerkiamą prezidento Dmitrijaus Medvedevo, kurio 20 minučių kalboje ministrams partneris tandeme nepaminėjo nė karto.

Vyriausybės posėdyje pirmadienį premjeras nieko nepasakė apie kitą punktą iš “10 kovo tezių”, nukreiptą prieš prezidento valstybinį kapitalizmą, – kad valdininkai turi pasitraukti iš valstybinių bendrovių direktorių tarybų, žingsnį, kurį kai kurie apžvalgininkai vertina kaip ataką prieš artimiausią V.Putino aplinką artėjant 2011-2012 metų rinkimams.

D.Medvedevas kovo pabaigoje paragino Kabinetą kuo greičiau pagerinti “labai blogą” investicinį klimatą ir sugrąžinti į ankstesnį lygį atskaičiavimus socialiniams poreikiams, kuriuos padidino V.Putino vyriausybė, sumažėjus pajamoms iš žaliavų pasaulinės krizės metu.

V.Putinas kitą dieną skeptiškai į tai reagavo, įspėdamas, kad pirmiausia reikia surasti būdą padengti maždaug 28 mlrd. dolerių, numatytų socialiniams poreikiams priešrinkiminių metų biudžete. Tačiau po to premjeras įvykdė prezidento paliepimą.

“Pavedu Finansų ministerijai ir Ekonomikos plėtotės ministerijai pateikti konkrečius siūlymus, kaip sumažinti draudimo įmokas nuo 2012 metų sausio 1 dienos”, – sakė V.Putinas, nepatikslindamas terminų. D.Medvedevas sakė, kad laukia vyriausybės siūlymų iki birželio 1 dienos.

“Drauge negalima perkelti iždo naštos nuo ekonomikos ant piliečių pečių. Juo labiau mažinti išlaidas socialinėms programoms”, – pridūrė V.Putinas, kuris žada, pasikonsultavęs su D.Medvedevu, apsispręsti, ar balotiruosis 2012 metų prezidento rinkimuose.

V.Putino partija “Vieningoji Rusija” tikisi, jo padedama, išsaugoti vyravimą parlamente per gruodį vyksiančius rinkimus į Valstybės Dūmą, nors valdžios partijos populiarumas sumažėjo.

D.Medvedevas, kritikuojamas, kad nesugebėjo ištesėti daugelio reformų pažadų per trejus prezidentavimo metus, aiškino būtinybę išardyti valstybinio kapitalizmo modelį kapitalo bėgimu iš Rusijos, paspartėjusiu išvešėjus korupcijai, kuri “laiko už gerklės visą ekonomiką”.

Įsimintiname pasitarime Magnitogorske prezidentas taip pat liepė atsisakyti ministrų postų suderinimo bendrovių direktorių tarybose šakose, kurių veiklą jie reguliuoja pagal tarnybines pareigas.

Apžvalgininkai mano, kad sugebėjimas priversti V.Putino kabinetą įvykdyti šį reikalavimą bus lakmuso popierėlis D.Medvedevui, siekiančiam įgyti daugiau politinio svorio rinkėjų akyse ir administracinio – tarp verslo elitų, kurie renkasi, kam prisiekti 2012 metų prezidento rinkimuose.

V.Putinas, kuris rengiasi pateikti ataskaitą apie vyriausybės darbą klusnioje jo partijai Valstybės Dūmoje balandžio 20 dieną, dalyvaujant posėdyje žurnalistams apie valdininkų buvimą valstybinių bendrovių direktorių tarybose nekalbėjo.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atsiliepė į išvakarėse nuskambėjusią iš prezidento Dmitrijaus Medvedevo lūpų idėją sumažinti mokesčių naštą verslui, įspėdamas, kad pirmiausia reikia surasti būdą padengti maždaug 28 mlrd. dolerių, numatytus socialiniams poreikiams tenkinti metų prieš rinkimus biudžete.

Artėjant prezidento rinkimams į paviršių iškyla keliančių neaiškumą nesutarimų valdančiajame tandeme. Kaip jų tęsinį stebėtojai nurodo D.Medvedevo paskelbtą trečiadienį Urale programą “10 priemonių”, kurios turi padėti pagerinti investicinį klimatą ir išardyti valstybinį kapitalizmą.

Prezidentas atsiliepė į versininkų, pradėjusių vėl nukreipinėti pajamas į šešėlį, kai vyriausybė, sumažėjus iždo pajamoms dėl ekonomikos krizės, nusprendė papildomai jas surinkti, padidindama rinkliavas iš verslo, murmėjimą.

Draudimo įmokų, pakeitusių bendrąjį socialinį mokestį, tarifas nuo 2011 išaugo nuo 26 iki 34 procentų, ir D.Medvedevas įsakė vyriausybei sugrąžinti ankstesnį tarifą nuo 2012 metų, kai šalyje vyks prezidento rinkimai, dėl kurių turi planų ir jis, ir V.Putinas.

Užkamšyti atsiradusias biudžeto spragas Kremlius ketina, rūpestingai tvarkydamas valstybės išlaidas ir didindamas verslo aktyvumą. Jis užsipuolė “labai blogą” investicinį klimatą ir pagrasino bausmėmis visiems, kas trukdys verslininkams.

Premjeras sakė prezidentui, kad ne viskas taip paprasta.

“Mes negalime nukelti naštą nuo verslo ir perkelti ją ant eilinių piliečių pečių”, – sakė V.Putinas per susitikimą su ministrais kitą dieną po prezidento kalbos.

“Čia tiesių, vienakrypčių sprendimų nėra”, – sakė jis, pripažindamas, kad “verslas turi dėl socialinių išmokų padidinimo didelių sunkumų”.

Jo vertinimu, sugrįžus prie ankstesnio socialinių mokesčių tarifo, šalies biudžetas praras 400-800 mlrd. rublių. Prezidento padėjėjas Arkadijus Dvorkovičius vakar prognozavo mažesni praradimą – 400-500 mlrd. rublių, aiškindamas, kad įplaukos turi būti mažesnės dėl pasitraukimo į šešėlį ir bankrutavimo.

Aukštas Finansų ministerijos pareigūnas sakė agentūrai “Reuters” ketvirtadienį, kad ministerija nagrinėja galimybę sumažinti socialinių mokesčių tarifą iki 28 proc., o milijardines biudžeto skyles siūlo užkamšyti tris ar keturis kartus išplėtus tarifo taikymo mastą. Jo vertinimu tokių atveju iždas neteks maždaug 600 mlrd. rublių.

KOSMETINIS PATAISYMAS

Be raginimo panaikinti “Putino mokesčius”, prezidentas liepė nutraukti praktiką, kai ministrų postai suderinami su bendrovių, kurių veiklą jie reguliuoja pagal tarnybą, portfeliais šių bendrovių direktorių tarybose. Apžvalgininkų nuomone, šis įsakymas tiesiai nukreiptas prieš vyresniojo partnerio tandeme artimus draugus ir netiesiogiai – prieš patį V.Putiną.

Šis pareiškimas nuskambėjo po keleto ankstesnių jų savitarpio įgėlimų ir kiek vėliau pareikšto griežto nepritarimo premjerui dėl Libijos, tada prezidentas dar kartą nurodė savo prerogatyvą užsienio politikoje.

Antradienį D.Medvedevas stojo kaip arbitras iš V.Putinui artimos aplinkos kilusių jėgos struktūrų vadovų ginče. Jis pasikvietė į pokalbį Generalinės prokuratūros ir Tyrimų komiteto vadovus, kurių susipriešinimas iškilo aikštėn, o tyrėjai mėgino apklausti generalinio prokuroro sūnų.

Stebėtojai čia įžvelgia “didelį žaidimą” tandeme dėl dominavimo elitams, o skeptikai svarsto, ar sugebės pats D.Medvedevas išeiti sausas iš vandens: valdininkai dažnai užsimena, kad priešinasi prezidento iniciatyvoms.

Aukštas pareigūnas, posėdžiaujantis stambių bendrovių, kuriose dalyvauja valstybė, direktorių tarybose, sakė agentūrai “Reuters” ketvirtadienį, kad D.Medvedevo įsakymai turės tik “kosmetinį” poveikį, o vyriausybė ir toliau duos nurodymus kontroliuojamoms bendrovėms net tada, jei ministrai pasitrauks iš direktorių tarybų.