Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad šalies teismai įrodė kalinamo verslo magnato Michailo Chodorkovskio kaltę, ir pridūrė, kad “vagis privalo sėdėti kalėjime”.

“Aš, kaip ir žinomas (Sovietų Sąjungos bardo ir aktoriaus) Vladimiro Vysockio personažas, manau, kad vagis privalo sėdėti kalėjime, – V.Putinas atsakė į klausimą apie buvusio turtingiausio Rusijos verslininko bylą, užduotą kasmetinėje tiesioginėje televizijos klausimų ir atsakymų laidoje. – Kalbant apie teismo sprendimą dėl Chodorkovskio, jam inkriminuojamas pakankamai solidus (pinigų) grobstymas. Kalbama apie mokesčių mokėjimą, sukčiavimą ir milijardines sumas”.

“Remiuosi tuo, kas buvo įrodyta teisme”, – pridūrė premjeras.

M.Chodorkovskiui teismas jau skyrė aštuonerius metus laisvės atėmimo pirmoje byloje, kurią Rusijos liberalai vadina politiniu susidorojimu.

Buvęs verslininkas dabar laukia nutarties antroje byloje, kurioje jis kaltinamas dėl pinigų grobstymo ir plovimo, o pastarasis V.Putino pareiškimas buvo paskelbtas akivaizdžiai užbėgant už akių teismo sprendimui.

“Taigi yra teismas. Jis pas mus, kaip žinoma, vienas humaniškiausių pasaulyje. Tai jo darbas. Aš vadovaujuosi tuo, ką įrodė teismas”, – toliau kino citatas žarstė V.Putinas.

V.Putinas taip pat pažymėjo, kad “yra nesumokėta asmeniškai mokesčių, tai labai svarbu”.

“Pagal tą kaltinimą, kuris jam pateikiamas dabar, ten šimtai milijardų rublių. Vienu atveju 900, kitu 800 mlrd. rublių. Tai taip pat grobimas”, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Jis atkreipė dėmesį į kitų šalių praktiką: “Ponas Madoffas (Madofas) gavo už tokį pat nusikaltimą Jungtinėse Valstijose – o ir pinigai maždaug tokie patys – 150 metų laisvės atėmimo”.

Pas mus kur kas liberaliau į viską žiūrima. Tačiau mes turime remtis tuo, kad pono Chodorkovskio nusikaltimai teisme įrodyti”, – mano V.Putinas.

Premjerui tiesioginiame eteryje moteris uždavė klausimą, ar jis mano, jog teisinga, kad M.Chodorkovskis jau keleri metai sėdi kalėjime. “Bet atsakymo aš net nesitikiu. Jums labiau patinka klausimai apie dėkingas senutes ir klausimai apie jūsų mylimą šunį”, – pridūrė klausiančioji.

V.Putinas atsakė į tai, primindamas, kad jis turi ne vieną, o du mylimus šunis. Balkanų aviganio veislės šuniuką neseniai valstybės vadovui padovanojo kolega Bulgarijoje Boiko Borisovas.

“O dėl dėkingų senučių, tai mes visi skolingi vyresniosios kartos Rusijos piliečiams ir turime šias skolas atiduoti. Ir mes dar ne viską padarėme dėl jų, nors mėginame”, – sakė V.Putinas.

JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) suklydo, pareikšdamas nuogąstavimų dėl demokratijos būklės Rusijoje, pareiškė interviu televizijos kanalui CNN Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.

Pasak V.Putino, R.Gatesas taip komentavo todėl, kad “buvo suklaidintas”.

Anksčiau tinklalapis “Wikileaks” paskelbė ištraukas iš R.Gateso pokalbio su savo kolega Prancūzijoje. Pentagono vadovas per šį pokalbį pareiškė nuomonę, kad “Rusijos demokratija išnyko, o šios šalies vyriausybė – tai oligarchija, kuriai vadovauja saugumo tarnybos”.

V.Putinas priminė, kad ir JAV turi problemų, susijusių su demokratija. Štai prezidento rinkimų rengimo sistemos leidžia kai kuriais atvejais iškovoti pergalę kandidatui, net jeigu dauguma amerikiečių balsuoja už jo varžovą.

“Kai mes kalbamės su savo draugais Amerikoje ir sakome jiems, kad šiuo požiūriu jų šalyje yra sistemos problemų, mums atsakoma: “Nesikiškite į mūsų reikalus. Tai – mūsų tradicijos, ir mes jų neatsisakysime”.

“Mes nesikišame. Tačiau aš norėčiau įspėti mūsų kolegas užsienyje: jūs taip pat nesikiškite į suverenų Rusijos liaudies pasirinkimą”, – pridūrė V.Putinas.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas antradienį sakys kalbą Sankt Peterburge vykstančiame Tarptautiniame forume tigrų išsaugojimo Žemėje klausimais, pranešė pirmadienį Rusijos vyriausybės spaudos tarnyba.

Taip pat numatyti Rusijos premjero susitikimai su Bangladešo vyriausybės vadove Sheikh Hasina Wazed (Šeich Hasina Vazed) bei Pasaulio Banko vadovu Robertu B.Zoellicku (Robertu Zeliku).

“Šis forumas yra pirmasis, kuriame susitinka vyriausybių vadovai spręsti kaip išgelbėti pasaulinę tigrų populiaciją”, – sakė spaudos tarnyboje.

“Šiuo metu vienam stambiausių plėšrūnų Žemėje iškilo grėsmė visiškai išnykti. Per pastarąjį šimtą metų tigrų skaičius sumažėjo daugiau kaip 30 kartų – nuo 100 tūkst. iki 3200 individų”, – nurodo Rusijos vyriausybė.

“Nepaisant priemonių, kurias taiko paskiros valstybės, tigrų gausa vis mažėja, o pastarąjį dešimtmetį – pirmiausia dėl tigro buveinių naikinimo ir brakonieriavimo”, – pažymi vyriausybė.

Prie tigrų buveinių arealo šalių priskiriamas Bangladešas, Butanas, Kambodža, Kinija, Indija, Indonezija, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Nepalas, Rusija, Tailandas, Vietnamas.

Rusija yra vienintelė šalis, kurioje tigrų skaičius nuo praėjusio amžiaus vidurio akivaizdžiai išaugo ir pastarąjį dešimtmetį yra stabilus.

Rusijos Tolimuosiuose Rytuose yra didžiausia tigrų populiacija viename areale (daugiau kaip 450 tigrų, kas sudaro apie 11 proc. visų tigrų pasaulyje), tvirtinama vyriausybės pranešime.

Rusijos gamtosaugos ministerijos vadovas Jurijus Trutnevas anksčiau sakė, jog Rusijoje numatyta išleisti Amūro tigrų populiacijai išsaugoti ir stabilizuoti 45 mln. dolerių per penkerius metus.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas neatvyks į Lietuvoje rengiamą Baltijos jūros šalių viršūnių susitikimą, BNS trečiadienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Rusijai birželio pradžioje vyksiančiame Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje atstovaus vicepremjeras Viktoras Zubkovas.

Klausimas, ar atvyks į Vilnių Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, buvo svarbiausia būsimo Baltijos jūros premjerų susitikimo intriga. Ne paslaptis, kad abi šios valstybės nuo pat 1990-ųjų praktiškai ignoravo Lietuvą, matydamos joje ne tiek kaimynę ir partnerę, kiek kažin kokį istorinį nesusipratimą ar kliūtį darniems didžiausių regiono valstybių santykiams plėtotis.

Geriausias to rodiklis – realių, o ne nominalių valstybės vadovų vizitai. Tarp 1991 ir 2010-ųjų Lietuvos prezidentai viena ar kita proga lankėsi Vokietijoje bene šešiolika kartų. Premjerų ir Seimo pirmininkų vizitus net suskaičiuoti sunku.

Vokietija į tai atsakydavo prezidentų ar Bundestago pirmininkų vizitais, bet tam, kad būtų pasiekta pirmojo Vokietijos federalinio kanclerio (o ne simbolines funkcijas vykdančio prezidento) vizito, turėjo praeiti dešimtmetis. Tik tuomet, 2000-aisiais, tuometinis kancleris Gerhardas Schroederis teikėsi kelioms valandoms užsukti į Vilnių pakeliui į Rygą ir Taliną. Antrasis, šį kartą kanclerės A.Merkel, vizitas įvyko tik po aštuonerių metų, 2008-ųjų rugpjūtį, ir taip pat truko vos kelias valandas. Formaliai buvo aiškinama, esą kanclerė labai užsiėmusi dėl ką tik praėjusio Rusijos ir Gruzijos karo, bet vėlgi niekam nebuvo paslaptis, kad A.Merkel užsuko į Vilnių tik pakeliui į Estiją ir Švediją.

Bet netgi tokiam simboliniam vizitui pasiekti Lietuvos diplomatams ir parlamentarams teko kone skandalą surengti, atviru tekstu pareiškus prieš tai Vilniuje apsilankiusiai Vokietijos Bundestago parlamentarų delegacijai, kad abiejų valstybių santykius teks oficialiai įvardyti kaip blogus, nes kitaip neįmanoma paaiškinti, kodėl partneriai Europos Sąjungoje ir NATO trejus metus negali prisikviesti iš esmės kaimyninės valstybės vadovės. Tik po šio Vilniaus demaršo A.Merkel teikėsi atkreipti dėmesį į Lietuvą ar, kaip liūdnai juokavo kai kurie mūsų diplomatai, padėti dienotvarkėje paukščiuką, kad lietuvių norai patenkinti, ir pamiršti juos visai likusiai savo kadencijai.

V. Putiną viliojo A.Merkel dalyvavimu

Rusijos požiūris į Lietuvą buvo dar šaltesnis nei Vokietijos. Nors abiejų Dūmos rūmų pirmininkų ar vicepremjerų vizitai vykdavo gana reguliariai, nė vienas iš tikrųjų Rusijos vadovų Lietuvoje taip nė karto ir neapsilankė. Nedarė to nei formaliai palankumą Lietuvai deklaruoti mėgęs Borisas Jelcinas, juo labiau – V.Putinas, kuriam valdant tarp Maskvos ir Vilniaus kilo mažasis šaltasis karas. Lig šiol aukščiausias Rusijos politikas, apsilankęs Vilniuje, buvo premjeras Viktoras Černomyrdinas, 1997-aisiais atvykęs į Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų konferenciją. Pabrėžtina, kad Rusija buvo vienintelė, konferencijoje dalyvavusi ne prezidento, o viso labo premjero lygmeniu, taip parodydama savo požiūrį į visas regiono valstybes.

Tai žinant nėra ko stebėtis, jog Lietuva, eilės tvarka gavusi rengti eilinį BJVT posėdį, dėjo visas įmanomas pastangas, kad kaip nors prisikviestų į Vilnių tiek A.Merkel, tiek vis dar svarbiausiu asmeniu Rusijoje esantį premjerą V.Putiną, iš esmės viliodama juos vieną kitu bei Europos Komisijos prezidentu Jose Manueliu Barroso, kuris taip pat dalyvaus BJVT posėdyje. Pastarąjį buvusiai kolegei – eurokomisarei, dabar prezidentei Daliai Grybauskaitei prisikviesti neturėjo būti sunku, bet A.Merkel tiek ji, tiek diplomatai surengė tikrą apgultį. Galutinį patikinimą, kad Vokietijos kanclerė dalyvaus BJVT posėdyje Vilniuje, D.Grybauskaitė išgavo su A.Merkel susitikusi kovo pabaigoje Briuselyje, vykstant ES Vadovų Tarybos posėdžiui. Tuo pat metu vyko ir “Kremliaus apgultis”, masinant V.Putiną atvykti į Vilnių numatomu A.Merkel dalyvavimu.

Kalta D. Grybauskaitė?

Nusprendęs nevykti į Lietuvoje rengiamą Baltijos jūros šalių viršūnių susitikimą Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ignoruoja ne tik Lietuvą, bet ir kitas regiono valstybes, mano Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas.

“Ignoruojama ne tik Lietuva, bet kitos valstybės, – BNS trečiadienį sakė socialdemokratas J.Karosas, komentuodamas Rusijos premjero sprendimą nevykti į birželio pradžioje rengiamą Baltijos jūros valstybių tarybos posėdį.

Seimo opozicijoje dirbantis parlamentaras kaip galimas Rusijos premjero sprendimo priežastis nurodė Lietuvos valdžios žingsnius – prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą nevykti į Antrojo pasaulio karo pabaigos 65-ųjų metinių minėjimą Maskvoje, reikalavimą pripažinti Lietuvos okupaciją ir Seime parengtą rezoliuciją dėl situacijos Gruzijoje.

Tiesa, projektas, kuriuo Maskva raginama išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Gruzijos teritorijos, buvo išbrauktas iš Seimo posėdžio darbotvarkės ir atidėtas neapibrėžtam laikui.

“Toks nuolatinis erzinimas, matyt, prisidėjo”, – teigė URK pirmininko pavaduotojas.

Aukšto rango Lietuvos diplomatas sako tikįs, kad Rusijos premjeras Vladimiras Putinas birželio pradžioje atvyks į Vilniuje rengiamą Baltijos jūros valstybių viršūnių susitikimą.

“Manau, artimiausiu metu turėtume sužinoti Rusijos situaciją. Atvirai kalbant, yra daug simptomų, kad vis dėlto, matyt, V.Putinas bus čia. Gaila, bet ir lenkai kol kas neatsakė, kas dalyvaus”, – trečiadienį Seimo užsienio reikalų komiteto posėdyje sakė Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių tarybai (BJVT) sekretoriato vadovas ambasadorius Neris Germanas.

Pasak diplomato, BJVT šalių vyriausybių vadovų susitikimas birželio 1-2 dienomis turėtų tapti didžiausiu tarptautiniu renginiu Lietuvoje per pastaruosius kelis metus. Vis dėlto iki šiol galutinai nėra aišku, kad atstovaus Rusijai, Lenkijai ir Islandijai.

“Toks jausmas, kad kol kas kai kurios šalys žiūri viena į kitą ir laukia, kas čia atvažiuos”, – kalbėjo N.Germanas.

Apie dalyvavimą renginyje patvirtino Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žoze Manuelis Baroso). Susitikime taip pat dalyvaus Baltijos šalių, Suomijos ir Norvegijos premjerai, Danijos ir Švedijos vicepremjerės.

Pasak N.Germano, nors 2008 metais buvo pasirinkta BJVT labiau kreipti konkrečių projektų įgyvendinimo keliu, Lietuva toliau nori akcentuoti “politinę dimensiją”.

“Kadangi BJVT yra 11 narių, iš kurių 8 yra Europos Sąjungos narės, tai sudaro galimybę politinei diskusijai, kas ir vyksta baigiantis pirmininkavimui kas antrus metus užsienio reikalų ministrų lygyje, o mums teko garbė baigti pirmininkavimą Baltijos regiono valstybių vyriausybių vadovų susitikimu”, – sakė diplomatas.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas parsivežė iš Venesuelos preliminarių užsakymų rusiškiems ginklams iš viso už maždaug 5 mlrd. dolerių.

“Mūsų delegacija ką tik sugrįžo iš Venesuelos, o iš viso užsakymų gali būti už daugiau kaip 5 mlrd. dolerių”, – pirmadienį citavo V.Putino žodžius Rusijos agentūros, kurių korespondentai buvo įsileisti į premjero užmiesčio rezidencijoje vykusį pasitarimą karinio pramoninio komplekso plėtotės klausimais.

V.Putinas sakė, kad į šią sumą įeina 2,2 mlrd. dolerių paskola, kurią Maskva pažadėjo Venesuelos lyderiui Hugo Chavezui (Hugui Čavesui), ketinančiam pirkti tankų T-72 ir zenitinių raketų kompleksų S-300.

Nuo 2005 metų Venesuela pirko iš Rusijos naikintuvų Su, sraigtasparnių Mi-17 ir Kalašnikovo automatų už beveik 5 mlrd. dolerių.

Nauji užsakymai bus gaminami 13-oje Rusijos gynybos įmonių, sakė V.Putinas.

“Apskritai, finansavimo šaltiniai nustatyti ir su mūsų partneriais suderinti”, – sakė V.Putinas, kuris aplankė H.Chavezą savaitgalį.