Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo nustatyti mažesnį pridėtinės vertės mokestį (PVM) spaudai, nes dabartinis 21 proc. tarifas kelia grėsmę nepriklausomam visuomenės informavimui, teigia prezidentės patarėja Virginija Būdienė. Apie tai praneša BNS.

„Prezidentės pasiūlymą, PVM įstatymo pataisą nulėmė jos įsitikinimas, kad spauda yra ypač svarbi netgi Lietuvos nacionaliniam saugumui. Iki 21 proc. padidinus PVM spaudai, laikraščiams, periodikai, iškyla grėsmė nepriklausomam visuomenės informavimui. Kai kurie laikraščiai yra netgi atsidūrę ant bankroto ribos. Ypač regioniniams laikraščiams tapo sunku verstis“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė V. Būdienė.

Pasak patarėjos, kai kurie leidiniai dėl padidinto PVM pateko į sudėtingą situaciją ir „ieškojosi ne visai sąžiningų finansavimo šaltinių“.

Prezidentės siūlymas periodiniams spaudos leidiniams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą buvo nukeltas į Seimo pavasario sesiją.

Kritikų teigimu, Europos Komisijos tyrimai rodo, kad PVM lengvatos paprastai veikia ne kaip kainų mažinimo veiksnys, o kaip subsidija prekių ir paslaugų teikėjams. Be to, teigiama, kad lengvatos iškraipo mokesčių sistemą, mažina skaidrumą, iškreipia konkurenciją.

Be to, Vyriausybės teigimu, spauda remiama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Seime pasigirdo siūlymų taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, tikintis, kad tai juos atpigintų ir pagerintų sąlygas gamintojams.
Šiuo metu lengvatinis 9 proc. PVM taikomas tik centriniam šildymui, knygoms, kompensuojamiesiems vaistams ir viešbučiams. Visoms kitoms prekėms ir paslaugoms Lietuvoje taikomas 21 proc. PVM tarifas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva siūlo visoms prekėms ir paslaugoms, ne tik maisto produktams, taikyti mažiausią Europos Sąjungos PVM direktyvos leistiną tarifą – 15 proc.
Priminsime, kad Lietuvoje iki 2008 m. 5 proc. PVM tarifas buvo taikomas keleivių vežimui, knygoms, laikraščiams, žurnalams, vaistams, viešbučiams ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms, ekologiškiems maisto produktams, šviežiai, atšaldytai mėsai ir žuviai, rašytojo, kompozitoriaus ar atlikėjo paslaugoms, visų rūšių sporto ir kultūros renginiams.

Pagrindinis PVM tarifas maistui Europos šalyse (proc.)

Didžioji Britanija, Airija    0
Liuksemburgas    3
Italija    4
Lenkija, Kipras    5
Prancūzija    5,5
Belgija, Portugalija, Olandija, Malta    6
Vokietija    7
Slovėnija    8,5
Čekija, Austrija    10
Švedija    12
Suomija, Graikija    13
Vengrija    18
Estija, Slovakija, Bulgarija    20
Lietuva    21
Latvija    22
Rumunija    24
Danija    25

Šaltinis: Europos Komisija

FB-SM145109

Krizė, kaip ir žiema, į Lietuvą vis ateina netikėtai. Spalio 17 d., kai Vyriausybė pateikė Seimo biudžeto projektą, premjeras ir finansų ministrė užsispyrę tikino, kad 4,7 proc. BVP augimo prognozė reali, nors TVF, Europos Komisija, komerciniai bankai Lietuvai žadėjo 2,5–3,5 proc. augimą. Lietuvos finansų strategai dievažijosi, kad euro zonos ligos, kai kurių ekspertų teigimu, – gal net mirtinos, Lietuvai nei šilta, nei šalta ir smarkiai nepaveiks mūsų ekonomikos, nors jos augimą praktiškai lėmė tik eksportas. Prisiekinėta ir nekelti  mokesčių.
Žlugus „Snoro“ bankui Ingrida Šimonytė ir vėl įtikinėjo, kad valstybės biudžetui tai neturės jokios tiesioginės įtakos. Tačiau kaip gali neturėti įtakos biudžetui faktas, kad valstybė 2,4 mlrd. Lt skolinasi tam, jog galėtų paskolinti indėliams grąžinti? Tuos milijardus biudžetas atgaus, kai bus parduotas banko turtas. Tačiau jei, pavyzdžiui, Generalinės prokuratūros pastatas pardavinėjamas ketvirti metai, kas gali garantuoti, kad „Snoro“ bus parduotas per kelis mėnesius?
Valstybės finansų strategai pūtė miglą tol, kol ceitnotas nepaliko galimybių ilgoms diskusijoms ir paieškai sudėtingesnių kelių, nei vėl imti ir užridenti visas problemas verslui bei paprastiems piliečiams. Pagaliau „praregėjusi“ Finansų ministerija sumažino BVP augimo prognozes beveik perpus, iki 2,5 proc. Ir štai Vyriausybė po trejų savo kadencijos metų – vėl ties ta pačia praraja: artėja nauja krizės banga ir vėl nesugalvojama jokio kito būdo gelbėtis, kaip užkrauti verslui didesnius mokesčius. Ar tai išgelbės padėtį ir ar tai vienintelis gelbėjimosi ratas?

PVM didėtų daugiau nei biudžeto pajamos
PVM yra didžiausias biudžeto pajamų šaltinis, skaičiuojant su ES lėšomis – beveik ketvirtadalis visų pajamų, tačiau 2 proc. padidinti jo tarifą nereiškia ir tiek pat padidinti biudžeto pajamas. „Galimas PVM tarifo didinimas iki 23 proc. neabejotinai padidintų naštą tiek verslui, tiek gyventojams, todėl abejotina, ar tai leistų 2 proc. padidinti ir PVM pajamų surinkimą. Mokesčio didinimas mažintų vartojimą, nes automatiškai išaugtų prekių bei paslaugų kainos galutiniams vartotojams. O verslui kiltų poreikis didinti apyvartinį kapitalą, kurio reikėtų didesnėms PVM įmokoms į biudžetą sumokėti, neatsižvelgiant į tai, ar verslas gavo lėšų už parduotas prekes arba paslaugas, ar ne“, – aiškina „Pinigų srauto“ klubo viceprezidentas, finansų ekspertas Audrius Dzikevičius.
Jo manymu, Vyriausybė tiesiog renkasi tokį pajamų didinimo planą, nes tai administravimo požiūriu lengviausias būdas tikėtis mokesčio pajamų didėjimo, tačiau toks būdas sunkiausias mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kurių vartojimo krepšelis sudarytas daugiausia tik iš būtino vartojimo prekių – maisto, būsto ir pan. Jei PVM išaugtų iki 23 proc., patektume tarp devynių didžiausią PVM turinčių valstybių, tačiau ir jose nemažai daliai prekių taikomas lengvatinis tarifas.
Vyriausybė, atrodo, renkasi analogišką 2008 m. naktinei mokesčių reformai kelią. Tačiau užmiršo, kad nemažai naktį priimtų sprendimų teko atšaukti, be to, šįsyk verslo padėtis daug blogesnė nei 2008-aisiais – tie, kurie sugebėjo nebankrutuoti, jau išnaudoję absoliučią daugumą galimybių veržtis diržus. Apskritai ar logiška verslą smaugti dar didesniais mokesčiais, jei ir dabartinių nesugebama sumokėti: VMI duomenimis, šiandien bendra mokesčių nepriemoka siekia 1,7 mlrd. Lt, iš kurių PVM – 971,6 mln. Lt, o prasiskolinę 43 308 juridiniai vienetai?
„Veido“ šnekinti verslininkai sako neturėsiantys kitos išeities, kaip didinti produkcijos kainas. Tačiau tokiu atveju tai „praris“ vėl padidintas pensijas, pažadėtą didesnį minimalų atlyginimą. Įmonių vadovai sako mažinsią darbuotojų, o tai reikš naujų socialinių išmokų gavėjų bumą. Verslas neabejoja, kad PVM kėlimas didintų kontrabandos ir mokesčių slėpimo proveržį.
Tad didinti PVM – tikrai ne panacėja. Verslas ir ekspertai siūlo kur kas efektyvesnių ir tvaresnių gelbėjimosi ratų.

Praleista auksinė proga imtis reformų vėl sugrįžo
Žinoma, yra aiškinančių, kad galima nieko per daug nedaryti, tai yra tiesiog didinti biudžeto deficitą – toliau skolintis. Tačiau juo didesnis deficitas, tuo skolintis brangiau, o kitąmet turėsima grąžinti skola rekordinė: šiemet – 3,8 mlrd., kitąmet – net 6,4 mlrd. Lt, o juk dar reikės skolintis ir 2012 m. biudžeto deficitui padengti.
Tačiau jei 70 proc. valstybės biudžeto išlaidų tenka sveikatos, socialinei apsaugai ir švietimui, logiška, kad nėra efektyvesnio kelio subalansuoti biudžetą, kaip iš esmės reformuoti šiuos ir kitus viešojo sektoriaus segmentus. Kai ekspremjeras Gediminas Kirkilas teisindavosi, esą prieš pasaulinę krizę Lietuva, kad ir kaip būtų stengusis, būtų nepapūtusi, Andrius Kubilius atkirsdavo, jog anksčiau ar vėliau išlaidumas Lietuvą vis tiek būtų privedęs prie krizės ir be pasaulinės griūties.
Deja, šiandien viešasis sektorius nedaug ką mažiau išpampęs ir neefektyvus nei 2008 m. Samdomų darbuotojų viešajame sektoriuje, Statistikos departamento skaičiavimais, nuo 2008 iki 2010 m.sumažėjo 7 proc., o privačiame, skaičiuojant su individualiomis įmonėmis, 20,5 proc., darbo užmokesčio lėšos bruto (neskaičiuojant išeitinių, komandiruotpinigių) viešajame sektoriuje 2009 m., palyginti su 2008 m., sumažėjo vos 4,5 proc., o privačiame – 25,1 proc.
Negalima nuneigti, kad ši Vyriausybė kažkokių pastangų imtis pokyčių dėjo, vis dėlto rezultatas kol kas kuklus. Ekspertai vis apgailestaudavo, kad nepasinaudota krize, kaip geriausiu reformų laiku. Tačiau štai tas „gerasis“ reformų laikas sugrįžta, tad, užuot ir vėl visą naštą sukrovusi verslui ir gyventojams, ši Vyriausybė turi puikią progą nedelsdama ryžtingai sumažinti valstybės valdymo, švietimo, sveikatos, kitų viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių iki adekvataus vis mažėjančiam gyventojų skaičiui.
„Achemos“ grupės ekonomikos ir finansų direktorė Violeta Latvienė sako, kad jei jau tikrai negalima išsiversti be naštos verslui uždėjimo, tai gal bent jau ją reiktų dalytis perpus privačiam ir viešajam sektoriui.
O Laisvosios rinkos institutas primena ir dar vieną biudžeto pajamų šaltinį – parduoti privatizuotiną valstybei priklausantį komercinį turtą.

Samdomų darbuotojų skaičius (tūkst.)
2008 m.    2010 m.    Pokytis 2008–2010 m.
Valstybinis sektorius    428,5    400,2    –7 proc.
Privatus sektorius    873,1    694,1    –20,5 proc.
Šaltinis: Statistikos departamentas

Vyriausybė pirmadienį paskelbė nutarusi nedidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) iki 23 proc. Kad būtų užlopyta 800-900 mln. litų galinti siekti biudžeto skylė, 4 proc. bus mažinamos valstybės išlaidas, ką siūlė liberalai.

Deja, sumažintos pensijos iki ikikrizinio lygio bus atkurtos tik 50 proc.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, valstybės išlaidas mažinti tenka dėl pablogėjusių euro zonos šalių ir Lietuvos ekonomikos augimo prognozių, kurios verčia ieškoti būdų, kaip užtikrinti šalies viešųjų finansų sistemos stabilumą.

“Jeigu rugsėjo ar spalio mėnesio pradžioje euro zonos problemų poveikio mūsų ekonomikai nelabai galėjome įžiūrėti, tai šiuo metu tas poveikis yra labai ryškiai matomas, todėl kitų metų prognozės buvo labai ryškiai sumažintos tiek BVP augimo, tiek biudžeto pajamų prasme. (…) Pagrindinė mūsų nuostata – išsaugoti viešųjų finansų deficitą, ne didesnį kaip 3 proc. – išlieka principinė, dėl kurios niekas šiandien nesiginčija”, – po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo Premjeras.

Pasak A. Kubiliaus, biudžeto išlaidų apkarpymas lies tiek valstybės, tiek “Sodros”, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetus. Dėl šios priežasties nuo kitų metų sausio 1 d. dėl sunkmečio sumažintos pensijos bus atkuriamos tik 50 proc.

“Tai iš tiesų sudėtingas, nelengvas sprendimas, bet garantuojantis, kad visų mūsų pamatinis dalykas – lito stabilumas ir galimybė be didesnių sutrikimų išmokėti pensijas ir atlyginimus būtų garantuojamas. Šiuo atveju valstybės galimybės atstatyti sumažintas pensijas visada buvo siejamos su ekonomikos atsigavimo perspektyvomis. Deja, ne nuo mūsų priklausančių priežasčių tos perspektyvos šiuo metu atrodo blogiau, nei buvo galima galvoti rugsėjo-spalio mėnesiais”, – akcentavo A. Kubilius.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė informavo, kad mažinant biudžeto lėšas tikimasi sutaupyti maždaug 600 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Įtraukus PSDF ir “Sodros” biudžetus sutaupyta suma siektų 1 mlrd. litų.

BFL

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas laikosi nuomonės, kad Vyriausybė negali svarstyti biudžeto ir balsuoti, kol valdančioji koalicija šiuo klausimu nerado bendro politinio sutarimo.

„Liberalų ir centro sąjungos pozicija tokia – kol nerastas bendras politinis sutarimas tarp koalicijos partnerių, mūsų ministrai nedalyvaus biudžeto svarstyme“, – sakė LiCS lyderis, Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas.

A.Čaplikas taip pat kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių ir Liberalų sąjūdžio deleguotus ministrus: Eligijų Masiulį, Gintarą Steponavičių ir Remigijų Šimašių, kviesdamas ieškoti bendros pozicijos.

Valdančiosios koalicijos partneriams konservatoriams pradėjus svarstymus, apie tai, kad galimai žadama didinti pridėtinės vertės mokestį dviem punktais iki 23 procentų, LiCS pirmininkas A. Čaplikas trečiadienį pareiškė, kad tokių siūlymų nepalaiko nei jo vadovaujama partija, nei LiCS frakcija Seime.

Jis taip pat apgailestavo, kad viešumoje aptarinėjami biudžeto siūlymai sunkinti mokesčių naštą nebuvo pagrįsti nei argumentais, nei detaliais skaičiavimais.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis taip pat pabrėžė, kad sutarimo dėl PVM didinimo nėra – konservatoriai tą siūlo, abeji liberalai nesutinka.

Kitų metų biudžeto projektas po pirmo svarstymo Seime šiuo metu yra grąžintas Vyriausybei. Finansų ministerija sumažino bendrojo vidaus produkto augimo prognozes, todėl ieškoma būdų, iš kokių šaltinių padengti suplanuotas išlaidas.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, PVM didinimas būtų vienas iš greitai įgyvendinamų sprendimų. Svarstoma galimybė PVM didinti 2-3 procentiniais punktais – iki 23-24 proc.

Kiek anksčiau buvo pranešta, kad ketvirtadienio rytą Prezidentūroje surengtas valdančiosios koalicijos pasitarimas su prezidente Dalia Grybauskaite dėl kitų metų biudžeto projekto. Apie šį susitikimą viešai nepranešta.

Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengta ir Seime registruojama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisa, kuria siūloma periodiniams spaudos leidiniams numatyti 9 procentų PVM tarifą, – praneša prezidentūra.

Prezidentės teigimu, spausdintas žodis ypač svarbus kuriant pilietišką, informuotą, analizuojančią ir demokratišką visuomenę. Tačiau dėl finansinių sunkumų prastėja spaudos leidinių kokybė, mažėja pasitikėjimas spausdintu žodžiu, kyla grėsmė šalies žiniasklaidos nepriklausomumui, spaudos leidiniai darosi neįperkami šalies gyventojams.

„Pagal spaudos ir žodžio laisvę patenkame į pirmąjį dešimtuką tarp 175 pasaulio valstybių, tačiau mažėjantis spausdinto žodžio prieinamumas ir pasitikėjimas juo kelia grėsmę demokratijai. Finansinės naštos palengvinimas leidėjams – tai galimybė ir įpareigojimas pagerinti spaudos leidinių kokybę ir užtikrinti mažesnes jų kainas skaitytojams“, – teigia prezidentė.

Visuomenės informavimo kokybė – bendra leidėjų, žurnalistų, rašytojų ir valdžios institucijų atsakomybė, todėl bendromis jėgomis būtina ieškoti būtiniausių sprendimų, kurie sustiprintų lietuvišką spaudą ir kartu demokratiją šalyje.

Prezidentės teikiamos įstatymo pataisos palengvins spaudos leidybos sąlygas, sudarys galimybes mažinti periodinių leidinių kainas, gerinti visuomenės informavimo kokybę ir užtikrins spaudinių prieinamumą platesniam skaitytojų ratui.

Statistikos departamentas paskelbė, kad šių metų pradžioje verslo pajamas gavo 64 tūkst. įmonių  ir  124 tūkst. fizinių asmenų, o  įsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio rinkikais ir mokėtojais buvo tik 70 tūkst.

Kiti – 118 tūkst. nerinko iš pirkėjų ir nemokėjo PVM, nes pasinaudojo lengvata – nemokėti šio mokesčio, jeigu pajamos mažesnės nei 100 tūkst. Lt per metus. Štai dėl ko  priešinasi kasos aparatams turguose, nes pasunkės sąlygos rodyti mažesnes pajamas, t.y. jas slėpti.
Atrodo, nerenkančių PVM  iš pirkėjų asmenų prekių ir paslaugų kainos turėtų būti penktadaliu mažesnės už renkančių asmenų.  Tačiau taip nėra. Štai šiuo metu MAXIMA parduoda kiniškus žieminius batus už 30 Lt, kurių penktadalis – 6 Lt yra PVM ir sumokamas valstybės biudžetui. Tie patys kiniški batai Gariūnų turguje parduodami už 28 Lt. Bet turgaus prekeiviai penktadalį kainos neperveda biudžetui, o pasilieka sau.  Taigi dėl iki šimto tūkst. Lt pajamų neapmokestinimo PVM, valstybė praranda apie  2,5 mlrd. litų pajamų per metus. Ši lengvata yra net didesnė už nustatytas lengvatas vaistams, knygoms ir šiluminei energijai.
Neapmokestinama PVM suma Lietuvoje yra didžiausia Europos Sąjungoje. Latvijoje ir Estijoje 3 kartus mažesnė.  Valdžia panoro šią lengvatą dar padidinti 1,5 karto,  iki 155 tūkst. Lt.  Taigi sumažės ne tik PVM mokėtojų skaičius, bet ir šis mokestis.
Sunku suprasti valdžios veiksmus, kai versdama statyti kasos aparatus, siekia padidinti biudžeto pajamas, o, didindama neapmokestinamų PVM pajamų sumą, mažina biudžeto pajamas.  Ar per maža 2,5 mlrd. PVM lengvata?

Vyriausybė nutarė dar vienus metus pratęsti lengvatinio PVM tarifo galiojimą šilumai bei karštam vandeniui (9 proc.) ir kompensuojamųjų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių tiekimui (5 proc.). Tačiau tarp siūlymų nebeliko lengvatinio 9 proc. tarifo apgyvendinimo, kaip eksporto šakos, paslaugoms.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tikina, kad lengvatinis PVM ne tik grąžino Lietuvos viešbučiams konkurencingumą, bet ir padeda kurti naujas darbo vietas, surinkti gerokai daugiau mokesčių į valstybės biudžetą. Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, mokesčių sumokėta 20,8 proc. daugiau. O jei PVM tarifas vėl bus padidintas iki standartinio 21 proc., ne tik bus mažiau sumokėta mokesčių, bet ir gali tekti kelti kainą vartotojams.
Tačiau šiemet viešbučiai vargu ar sulauks tiek daug užtarėjų kaip pernai, nes netesėjo jų asociacijos prezidentės E.Šiškauskienės pažado, kad lengvatinis PVM  gali sumažinti viešbučių kainas maždaug dešimtadaliu. Atvirkščiai, Europos krepšinio čempionato metu viešbučiai kainomis net atbaidė dalį potencialių Lietuvos svečių.
„Manau, nereikėjo grąžinti viešbučiams lengvatinio PVM, bet politiškai buvome prispausti ir nusileidome. O išėjo atvirkščiai – PVM sumažinimas tik padidino kai kurių ūkio subjektų godumą“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas gailisi, kad pernai pasidavė politiniam spaudimui.

Finansų ministerija siūlo nepritarti Seimo narių pateiktam siūlymui nuo 2012 m. sausio 1 d. padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo šiuo metu taikomos 100 tūkst. litų ribos iki 250 tūkst. litų. Tokios registravimosi PVM mokėtojais ribos nustatymas neatitiktų ES teisinio reguliavimo.

Tačiau Finansų ministerija, atsižvelgdama į ES Tarybos sprendimą, kuriame Lietuvai leista nuo 2012 m. sausio 1 d. padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą iki 45 tūkst. eurų (155 376 litų), numato teikti PVM įstatymo pakeitimo projektą, siūlantį atitinkamą registravimosi PVM mokėtojais ribos didinimą.

Jeigu Lietuvoje būtų nustatyta šiame sprendime nurodyta registravimosi PVM mokėtojais riba, ji būtų viena didžiausių registravimo PVM mokėtojais ribų, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis. Daugelyje valstybių narių, kurių ekonomika, įmonių ir jų apyvartos dydis gerokai didesnis negu Lietuvos, taikoma mažesnė arba beveik tokia pati registravimosi PVM mokėtojais riba, pavyzdžiui, Danijoje yra 6.707 EUR, Vengrijoje – 18.328 EUR, Vokietijoje – 17.500 EUR, Italijoje ir Austrijoje – 30.000 EUR.

Pažadais dešimtadaliu sumažinti kainas ir įdarbinti tūkstantį naujų darbuotojų viešbučiai išsimušė mažesnį PVM tarifą, tačiau toliau dideliu kainų apetitu baido turistus.

Net Lietuvos viešbučiai su SPA, kuriems galioja nulinis PVM tarifas, taip išsikėlę kainas, kad mūsiškės turizmo agentūros turistus siunčia į Jūrmalą. Europos krepšinio čempionatui kai kurių viešbučių kambariai pabrango net 200–300 proc. Ar tai reiškia, kad viešbučiai, vieninteliai išsireikalavę lengvatinio PVM tarifo sugrąžinimą, pūtė politikams miglą? “Veidas” tikrina faktus, kaip tesimi pažadai.

Kelionių organizatoriai: “Kad neatpigo, tai tikrai”
Kiek kainuoja apsigyventi Vilniuje esančiame trijų žvaigždučių viešbutyje? Kad sužinotum atsakymą, atrodytų, bereiktų internetu porai naktų užsisakyti kambarį. Deja, pastangos bevaisės – vietų centre esančiuose viešbutukuose nėra. Keista, nes, pagal oficialią statistiką, viešbučių užimtumas net pakilimo metais tesiekė 45 proc., užpernai – vos 34, pernai – 3 proc. daugiau. Žinoma, sezono metu šis rodiklis didesnis, bet, Viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, pernai birželį Vilniuje jis siekė per 60 proc.
Kad iš eksperimento nepadarytume skubotų išvadų, tikslinamės klausdami Vilniaus turizmo informacijos centro Lankytojų aptarnavimo skyriaus vadovės Danguolės Kamarauskaitės. Bet ji tik patvirtina: “Ieškojau dviem žmonėms dviem naktims viešbutuko, tai teko ilgai paplušėti, kol radau, ir už prieinamą kainą – 200 Lt už naktį. Viešbučiai užimti, nors oficiali statistika to nerodo. Tuose oficialiuose duomenyse, manau, paslėpta tam tikra dalelė neoficialumo.”
Turizmo agentūros “Lithuanian Holidays” direktorė Nijolė Pakalnienė taip pat patvirtino, kad sezono metu, nuo gegužės iki spalio, būna, kad tenka skambinti per visą miestą ir ieškoti vietų viešbučiuose, nes jie pilni.
Dar mažiau aiškumo dėl mūsų viešbučių kainų. Aišku viena, kad oficialiai skelbiamą kainą moka tik pavieniai svečiai. Pasak Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, kiekvienas viešbutis turi mažiausiai po dešimt kainų – korporatyviniams klientams, turizmo agentūroms ir kt., bet kokios jos – konfidenciali informacija.
D.Kamarauskaitės skaičiavimu, sostinės trijų žvaigždučių viešbutyje nuolaida nuo oficialiai skelbiamos kainos siekia 20–50 proc. Dabar dvivietis kambarys nakčiai, įskaitant pusryčius, penkių žvaigždučių viešbutyje prasideda: jei mažas viešbučio užimtumas – nuo 272 Lt, jei didelis – nuo 360 Lt, keturių žvaigždučių – nuo 210 Lt, trijų – 150–239 Lt, dviejų – 145–155 Lt, vienos – nuo 120 Lt.
O kokią įtaką kainoms padarė PVM pokyčiai? Paklausinėjus turizmo organizatorių, neatsirado nė vieno, kuris būtų pasakęs, kad šiemet kainos kritusios, nors PVM sumažėjo 12 proc. Daugelis tvirtino, kad jos panašios kaip pernai ir gal net didesnės. “Turime sutartines kainas, tad PVM pokyčiai įtakos joms praktiškai neturėjo”, – sako “Lithuanian Holidays” vadovė N.Pakalnienė.

Kainos smarkiai nesikeitė ir 2009 m., PVM padidėjus nuo 5 iki 21 proc. “Tada padidėjusį mokestį prisiėmė kompensuoti patys viešbučiai, mažindami darbuotojų, nedarydami investicijų”, – aiškina E.Šiškauskienė.
Tačiau jei viešbučiai nebrango pakėlus PVM, vadinasi, viešbučių verslą vienijančios asociacijos vadovė, siekdama jį vėl sumažinti, pažadėjo dešimtadaliu numušti kainas, kurios buvo dar esant 5 proc. PVM. Maža to, atrodo, kad ji pažadėjo tai, ko negalėjo tesėti, nes asociacija negali reguliuoti kainų. Juolab Konkurencijos taryba pernai lapkričio pabaigoje pradėjo tyrimą, įtardama viešbučius dėl jų tariantis, bet, žinoma, ne sumažinimo kryptimi.

Viešbučių verslo atstovai: “Ne PVM, o rinka diktuoja kainą”
“Vienu skaičiuku kainodaros negali apibrėžti. Beveik visi viešbučiai taiko “plaukiojančių” kainų metodiką, todėl kambarių kainą sudaro daugelis rodiklių: viešbučio užimtumas, sezonas, pernai metų patirtis, viešbučių poreikis mieste, konkurentų kainos ir t.t., taip pat ir PVM. Jei be PVM visi kiti kainai įtaką darantys veiksniai liks nepakitę, tuomet ji neišvengiamai dėl PVM mažės maždaug 5–10 proc.”, – sausį paklaustas, ar sumažėjęs PVM tirpdo viešbučių kainas, aiškino “Naručio” viešbučio direktorius Augustinas Barauskas.
Žodžiu, kainodara tokia sudėtinga, o kainos – konfidencialios, kad jų nemažinimą kritus PVM tarifui galima pridengti daugybe kitų komponentų. Štai 2009 m., nepaisant 16 proc. padidėjusio PVM, kainos sumenko 4,8 proc. Tačiau nors Viešbučių ir restoranų asociacija tikina, kad jų narių viešbučiuose kainos mažėja, Finansų ministerija, remdamasi Statistikos departamento duomenimis, skelbia, jog šiemet, nepaisant 12 proc. sumažėjusio PVM, sausį jos kilo 3,2, vasarį – 3,3, kovą – 3,9 proc. Sumažintas PVM tarifas nepaskatino ir žadėtų investicijų į šią veiklą: palyginti su 2010 m. I ketv., jos sumažėjo 21 proc.
O kad kainas viešbučiuose labiausiai lemia kartais nepamatuotas apetitas, įrodo turizmo agentūrų tinklo “West Express” duomenys. Keturių žvaigždučių viešbutis su SPA Jūrmaloje ne sezono metu pigesnis nei analogiškas Palangoje 33 proc., sezono metu – 20 proc., penkių žvaigždučių – atitinkamai 19 ir 29 proc., nors PVM tokiems viešbučiams yra nulinis. “West Express” produktų vadovė Rūta Kėrienė pastebi, kad pakėlus PVM daug viešbučių kurortuose įsirengė SPA, taip įgydami teisę į nulinį PVM, tačiau kainos tik didėjo.

Politikai: “Jei lengvatos naudą suvalgo viešbučiai – jos neliks”
Taigi bent jau kol kas susidaro įspūdis, kad viešbučiai apgavo ir klientus, ir politikus. O juk lengvata suteikta metams, tad rudenį Seimas priims sprendimą, ar ją pratęsti. Viešbučių ir restoranų asociacijos prognozėmis, PVM sumažinimas turėjo suaktyvinti sektorių, pagausinti darbuotojų ir į biudžetą sunešti apie 7 mln. Lt daugiau mokesčių. Finansų ministerija skaičiavo priešingai – kad biudžetas neteks apie 16 mln. Lt. Pirmąjį ketvirtį viešbučių PVM balansas sumažėjo 2,3 mln. Lt.
“Jei statistika rodys, kad naudą suvalgo viešbučiai, sprendimai mūsų rankose”, – sako Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Socialdemokratai palaikė prašymą mažinti PVM šiai sričiai, nes daugelyje Europos šalių, taip pat ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje, viešbučiai traktuojami kaip eksporto prekė ir jiems taikomas lengvatinis tarifas. Viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, tik apie 20 proc. viešbučių klientų – Lietuvos gyventojai, tad, pasak asociacijos vadovės E.Šiškauskienės, 80 proc. turėtų būti taikomas nulinis tarifas, koks taikomas iš Lietuvos eksportuojamoms prekėms.
“Kai siūloma viešbučiams sumažinti kainas, vadinasi, siūloma, kad jie kuo mažiau pritrauktų pinigų ir kuo mažiau sumokėtų valstybei mokesčių, – štai ko prašoma”, – šiandien jau visai kitaip šneka toji pati E.Šiškauskienė, asmeniškai žadėjusi, kad jei mažės PVM, mažės ir viešbučių kainos. “Kainas diktuoja rinka, o ne viešbutis, Vyriausybė ar dar kažkas. PVM lengvata mums tik davė šansą vėl tapti rinkos dalyviu ir konkuruoti”, – šiandien aiškina ji.
Tačiau kai gobšumas nugali ekonominę logiką, tai kerta bumerangu ir patiems viešbučiams, ir turizmo plėtrai Lietuvoje, ir šalies įvaizdžiui. Vilniaus turizmo informacijos centro Lankytojų aptarnavimo skyriaus vadovė D.Kamarauskaitė pasakojo, kaip turistų grupelei iš Skandinavijos ieškojo viešbučio Europos krepšinio čempionato dienomis. Bet net su Turizmo centro turimomis nuolaidomis viešbučių kainos buvo keliskart didesnės, nei turtingos šalies turistai norėjo mokėti.
“Kai kurie viešbučiai kainas čempionato dienomis pakėlė net 100–200 proc. Kadangi sutartys su viešbučiais pakankamai griežtos, nenorėdami rizikuoti jau atsisakome dalies išankstinių apmokėjimų ir užsakymų, nes kol kas susidomėjimas čempionatu menkesnis, nei prognozuota”, – sako Robertas Rukaitis, oficialios “EuroBasket 2011″ turizmo agentūros “Saitas Group” valdybos pirmininkas.
“Sakėme, kad PVM sumažinimas neduos kainų sumažinimo, ir mūsų komitetas su Vyriausybe tam nepritarė. Tačiau Seimo dauguma balsavo už”, – apgailestauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Kaip Viešbučių ir restoranų asociacijai pavyko tiek daug politikų patraukti savo pusėn? E.Šiškauskienė neslepia, kad ėjo ir kalbėjosi su visomis partijomis, nors oficialiai asociacija nėra užsiregistravusi lobiste. Pirminis pataisos siūlytojas buvo socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Beje, socialdemokratai, konservatoriai – dažni viešbučių klientai, čia rengiantys vakarėlius rinkimų proga ar konferencijas, nors turi pakankamai erdvias partijų būstines. O kaip čia neprisiminsi dabar jau užgesusios išskirtinės socialdemokratų meilės “Crowne Plaza” viešbučiui.
Žinoma, už lengvatą balsavę politikai visiškai teisūs: konkuruoti su kaimynais galime tik turėdami panašaus dydžio mokesčius ir jų lengvatas. Tačiau mokesčių politika valstybė parodo savo prioritetus. Lietuvoje PVM lengvatas išsaugojo šildymas, knygos ir neperiodiniai leidiniai, kompensuojamieji vaistai. Lengvatą, tegu kiek mažesnę, nei turėjo, atgavo viešbučiai. Bet atmesti siūlymai sumažinti PVM visuomeniniam transportui, periodiniams leidiniams, mėsai, žuviai, gyvenamųjų namų statybai ir renovacijai, nors tokių lengvatų yra kitose ES šalyse. Tad mūsų valstybės prioritetas akivaizdus – tai tikrai ne visiems gyventojams aktualios maisto kainos ar nepriklausoma nuo rusų magnatų pinigų žiniasklaida.

Įkirta
Keturių žvaigždučių viešbutis su SPA Jūrmaloje ne sezono metu pigesnis nei analogiškas Palangoje 33 proc., sezono metu – 20 proc.

box
Apgyvendinimo įstaigų rodiklių pokyčiai (palyginti su praėjusiais metais, proc.)
Apgyvendinimo kainos    Viešbučių pajamos be PVM    Viešbučių darbuotojų skaičius
+14,6    +7,4    +7,5
–4,8    –28,8    –12,3
+0,7    +5,1    –4,6
+3,5    +26,7    +2,4
PVM
5 proc.    21 proc.    21 proc.    9 proc.
2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m. I ketv.
Šaltinis: Statistikos departamentas, Finansų ministerija

BFL

Siūloma nuo 2012 metų daugiau kaip dvigubai, iki 250 tūkst. litų, padidinti sumą, kurią pasiekus asmuo tampa pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju.

Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seimui pateikė parlamentaras Valerijus Simulikas.

Šiuo metu pagal galiojantį įstatymą apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma per metus neviršija 100 tūkst. litų. Teikiama pataisa siūloma šią ribą padidinti iki 250 tūkst. litų.

Šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti mokesčių naštą smulkiesiems verslininkams (įskaitant tuos, kurie verčiasi turėdami verslo liudijimą), taip pat sumažinti šiuo metu sparčiai augančią šešėlinę ekonomiką.

Už šią pataisą po pateikimo balsavo 34 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 23 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Taip pat nuspręsta dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Projektą plenariniame posėdyje toliau numatoma svarstyti Seimo rudens sesijoje.

Sunku suprasti valdžią. Tai mažina PVM lengvatas, tai jas didina, tai priveria vartus šešėlinei ekonomikai, tai juos praveria.

Kasmet aršiai diskutuojama dėl PVM mažesnių tarifų panaikinimo. Beliko nepanaikintos lengvatos tik šiluminei energijai, vaistams ir knygoms. Bet štai ES komisaras A. Šemeta pranešė, kad Europos Sąjungos komisija patenkino Lietuvos prašymą ir leido padidinti nuo 100 (29 tūkst. EU) iki 155 tūkst. litų (45 tūkst. EU) pajamų ribą, kurią pasiekus prekių ir paslaugų pardavėjai turi registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) rinkikais, imti iš pirkėjų šį mokestį ir sumokėti biudžetui. O tai leistų gerokai daugiau parduoti neapmokestintų pridėtinės vertės mokesčiu prekių ir paslaugų. Ši lengvata, apie kurią visiškai nekalbama viešumoje, prilygsta, o gal ir didesnė už PVM įstatymu nustatytas lengvatas vaistams, knygoms ir šiluminei energijai.

Tenka pastebėti, kad kitos valstybės yra nustačiusios 3-9 kartus mažesnę pajamų ribą, kurią pasiekus, reikia registruotis PVM rinkiku ir rinkti PVM. Pavyzdžiui, Graikija – 5000, Belgija – 5580, Danija – 6705, Latvija – 14347, Estija – 15978, Vokietija – 17500 eurų. Tenka priminti, kad Lietuvoje iki 1994 m. vidurio riba buvo 15 (4350 EU), po to padidinta iki 50 (17250 EU), nuo 1998 m. vidurio iki 100 (29000 EU), o dabar – norima padidinti iki 155 tūkst. litų (45000 EU).

Šiuo metu turgaus prekeiviai labai priešinasi įvedamiems kasos aparatams. O priežastis yra tai, kad jais fiksuojamos pajamos, kurių nenori atskleisti prekeiviai. Mat, pasiekus nustatytą pajamų ribą, reikia užsiregistruoti PVM rinkiku, imti iš pirkėjo šį mokestį ir sumokėti biudžetui. Ypač tai neparanku prekiaujantiems kontrabandinėmis ir neapmokestintomis PVM prekėmis, kurios įsigyjamos iš ne PVM mokėtojų. Mat, tuomet reikia sumokėti visą mokesčio sumą. Padidinus pajamų ribą trečdaliu, leistų jiems vėliau registruotis rinkiku ir vėliau pradėti rinkti PVM. Taigi, pirmuoju veiksmu valdžia priveria, o antruoju – praveria vartus šešėlinei ekonomikai.

Pajamų ribos padidinimo faktas pateiktas visuomenei kaip žymus valdžios pasiekimas lengvinant verslo sąlygas. Bet ar tai tiesa ir kokia iš to nauda valstybei?

Paimti iš pirkėjo mokestį nėra sunku. Tai automatiškai atlieka kasos aparatas. Surinktą mokestį reikia nustatytu terminu sumokėti biudžetui. Terminas labai palankus mažiesiems verslininkams, kurie gauna iki 200 tūkst. Lt pajamų per metus. Jie turi sumokėti biudžetui surinktą iš pirkėjų PVM kas pusmetį. Taigi 6 mėnesius gali naudotis surinktu PVM nemokant palūkanų. Tai ar labai yra sunkios sąlygos? Suprantama, šiek tiek pabrangsta parduodamos prekės ir paslaugos ir netenkama pranašumo prieš PVM rinkikais įsiregistravusius pardavėjus.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metų pabaigoje veikė 63,8 tūkst. ūkio subjektų ir ekonominę veiklą vykdė 124 tūkst. fizinių asmenų. Įsiregistravusių PVM rinkikais buvo 70,5 tūkst. asmenų. Suprantama, daug neįsiregistravusių rinkikais subjektų, ypač fizinių asmenų, gauna mažai pajamų ir būtų neprotinga reikalauti, kad jie iš pirkėjų imtų PVM. Bet yra ir tokių, kurie gauna 100 ir daugiau tūkst. litų pajamų, bet nėra įsiregistravę PVM rinkikais ir neima iš pirkėjų PVM parduodami prekes bei suteikdami paslaugas. O padidinus pajamų ribą iki 155 tūkst. Lt, dar daugiau atsirastų tokių asmenų.

Neapmokestintų pridėtinės vertės mokesčių prekių ir paslaugų apimtį apytikriai parodo sumokėtos biudžetui PVM sumos santykis su šio mokesčio objektu – apmokestinama pridėtine verte. 2010 metais santykis buvo 13,3 proc., esant PVM tarifui 21 proc.

Todėl ne laikas didinti pajamų ribą, kai valstybė nesuduria galą su galu. Geriau būtų sugrįžti į praeitį ir lygiuotis į kaimynus.