Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – pagrindinis visų ES šalių nacionalinių pajamų šaltinis. Iš šio mokesčio surenkama apie 20 proc. pajamų. Tačiau ES šalyse PVM kasmet nuslepiama per 100 mlrd. eurų. Tokia padėtis paskatino Europos Komisiją inicijuoti diskusijas visose ES šalyse ir ieškoti išeities iš tokios situacijos.

“Dabartinė situacija tokia: ES – bendra rinka, esame vienoje smėlio dėžėje, bet pešamės tarpusavyje, pralaimėdami konkurencinę kovą kinams, korėjiečiams ar amerikiečiams. Tarpusavyje ES šalys galėtų konkuruoti, pavyzdžiui, mažesne biurokratine našta, tačiau labiau suvienodinti pagrindinių mokesčių administravimo sistemą, ES teisės aktų traktavimą”, – siūlo Lietuvos Pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Jo nuomone, pats efektyviausias būdas – mažinti mokesčių mokėjimo administracinę naštą, biurokratizmą, perkeliant sandorių sudarymą ir kitas operacijas į elektroninę erdvę. Elektroninė prekyba turėtų būti prilyginta standartinei, turėtų realiai veikti elektroninis parašas.

Daugumą procesų perkėlus į elektroninę erdvę didės skaidrumas, mažės galimybių slėpti mokesčius. O perėjimą į elektroninę erdvę skatinti vertėtų įvairiomis mokestinėmis lengvatomis.

S.Besagirsko manymu, po pirmojo žingsnio – procesų perkėlimo į elektroninę erdvę – toliau jau būtų galima svarstyti apie mokesčių bazės ES šalyse suvienodinimą, o dar po kokių dešimties ar penkiolikos metų – apie vienodų tarifų įvedimą. Nors, LPK atstovo pastebėjimu, jau ir dabar PVM tarifas skirtingose šalyse vienodėja ir daugelyje ES šalių svyruoja tarp 19–23 proc. Tad Lietuva su 21 proc. tarifu – apie ES vidurį.

EK siūlymus tobulinti PVM ir kitų mokesčių sistemą Vilniuje pristatęs eurokomisaras Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius, muitus, kovą sus sukčiavimu ir auditą, mano, kad reikia įdiegti aiškią ir paprastą įskaitų sistemą ES šalyse, atsisakyti PVM lengvatų. “Kuo mažiau išimčių, mažiau administracinių kliūčių, tuo mažiau galimybių sukčiauti”, – įsitikinęs A.Šemeta.

Europos Komisija siūlo ES šalims diskutuoti ir apie tai, ar reikėtų iš esmės keisti esamos PVM sistemos pagrindus, ar prekės ir paslaugos turėtų būti apmokestinamos kilmės valstybėje narėje, ar ten, kur jos parduodamos.
ES šalys siūlymus, kaip keisti PVM sistemą, Europos Komisijai turi pateikti iki gegužės 31 d.

Prezidentė Dalia Grybauskaitės mano, kad užsienyje dirbę kūrybiniai darbuotojai pridėtinės vertės mokestį (PVM) turėtų mokėti, jei jų pajamos viršija 100 tūkst. litų.

Tai antradienį pareiškė šalies vadovės patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė

“Prezidentės nuomonė yra ta, kad turėtume labai susirūpinti, ir ji taip pat deda pastangas, kad PVM reikėtų mokėtis tiems, kas eksportuoja savo kūrybines paslaugas, grįžus į Lietuvą tik nuo 100 tūkst. litų, tai yra, taip kaip ir dabar smulkioms ar vidutinėms įmonėms, verslininkams”, – interviu Žinių radijui sakė prezidentės patarėja.

Žiniasklaidoje skelbta, kad nuo sausio menininkų, sportininkų, atlikėjų, mokslininkų, kurie bent kartą per metus Europos Sąjungos šalyje gaus honorarą, pajamos bus apmokestinamos 21 proc. PVM.

Skelbta, kad tokia tvarka įsigalios visoje ES, nes priimta nauja PVM direktyva. Jei paslaugos užsienio šalyje patektų į neapmokestintų PVM sąrašą, Lietuvoje būtų išvengta mokesčių.

Anot V.Būdienės, dedamos pastangos, kad menininkams nereikėtų mokėti šio mokesčio.

“Tikimės, kad taip ir nutiks. Prezidentė čia deda pastangas, kad neatsitiktų, kad PVM papildomai būtų apmokestinami menininkai”, – tikino prezidentės patarėja.

Viešbučius traktuojant kaip eksporto prekę, jiems galima būtų taikyti pusę pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo, teigia finansų ministrė.

“Daugelis valstybių turi tokio pusinio tarifo požiūrį į šitą sektorių ir manau, kad galima tą svarstyti – yra tam tikros motyvacijos, skirtingai nuo šiaip lengvatų vienai ar kitai interesų grupei. Eksporto motyvas čia iš tikrųjų yra stiprus. Dėl to diskutuosime”, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė

Lengvatinis tarifas, anot ministrės, galėtų būti 9 procentai. Pasak jos, biudžetas dėl to, galėtų netekti iki 10 mln. litų pajamų.

“Manau, kad šiuo atveju galėtume kalbėti apie galbūt 9 proc. tarifą – tas antras lengvatinis, kuris Lietuvos atveju yra taikomas, tam, kad pasiektume daugmaž nuoseklų eksporto traktavimo rezultatą”, – kalbėjo I.Šimonytė.

“Su viešbučiais Lietuvoje yra šiek tiek kitokia situacija dėl europinių PVM direktyvų nuostatų”, – pridūrė finansų ministrė.

Liberalų sąjūdžio lyderis, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis BNS teigė abejojantis PVM lengvatos nauda.

“Nesu tikras, kad sumažinus PVM mokestį, atpigtų galutinė paslaugos kaina viešbutyje”, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio BNS sakė E.Masiulis

Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma trečiadienį ryte teigė, jog valdančiojoje koalicijoje yra linkstama nuo naujųjų metų sugrąžinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučiams.

Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 procentas.

Trys parlamentarais siūlo dar trejiems metams – iki 2013 metų pabaigos pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą vaistams ir medicinos priemonėms.

Iki 2013 metų pabaigos siūloma taikyti 5 proc. PVM tarifą, kuris dabar, numatoma, galios iki 2011 metų pabaigos.

Tokį siūlymą Seime penktadienį užregistravo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, buvęs sveikatos ministras Algis Čaplikas ir dabartinis sveikatos ministras

Raimondas Šukys.

A.Matulas sako, kad panaikinus lengvatą, kompensuojamųjų vaistų brangimas turėtų įtakos ir gyventojams, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui.

“Įtampą žmonės jaučia – ar bus kasmet pratęstas PVM galiojimas, ar jiems teks pirkti brangesnius vaistus. Dabar būtų aišku – lengvata galios kelerius metus”, – BNS sakė parlamentaras.

Vyriausybė Seimui siūlo iki 2011 metų pabaigos taikyti lengvatinių PVM tarifą šilumos energijai, knygoms, kompensuojamiems vaistams ir medicinos priemonėms

Nors Lietuvos Vyriausybė nuolat kartoja, kad PVM lengvatos iškraipo konkurenciją ir nelemia galutinės kainos vartotojui, kitų Europos Sąjungos šalių valdantieji mano kitaip – ES narėse PVM lengvatos taikomos vidutiniškai vienuolikai dvylikai prekių grupių.

Jei Lietuvos Vyriausybė, kaip skelbia, panaikins likusias tris PVM lengvatas, dar taikomas šilumai, kompensuojamiesiems vaistams ir knygoms, būsime vienintelė šalis visoje ES, netaikanti PVM lengvatų ar nulinio mokesčio tarifo atskiroms prekių grupėms. Europos Komisijos paskelbti naujausi duomenys apie PVM mokestį gegužės pradžioje rodo, kad ES šalys PVM lengvatas vidutiniškai taiko 11–12 prekių grupių. Pavyzdžiui, Liuksemburge šio mokesčio lengvata naudojasi 20 prekių grupių, Graikijoje 21, Lenkijoje 19, o Belgijoje, Čekijoje, Italijoje – 17. Mažiau PVM lengvatų negu Lietuva taiko vienintelė šalis – Bulgarija, kurioje sumažintu PVM tarifu naudojasi vieninteliai viešbučiai.

Krizės supurtytos Europos šalys ieško įvairių būdų, kaip sumažinti biudžeto deficitą, bet šio mokesčio lengvatų neatsisako. Štai Didžiojoje Britanijoje diskutuojama apie galimybę nuo kitų metų pakelti PVM tarifą nuo 17,5 proc. iki 20 proc. Įdomu, kad ši šalis vienintelė iš didžiųjų ES valstybių taiko nulinį PVM tarifą maisto produktams, bet apie tokios lengvatos panaikinimą negalvoja, tik svarstoma galimybė šį tarifą pakelti iki 5 proc.

Panagrinėjus kitų šalių taikomas PVM lengvatas matyti, kad Lietuva – viena iš tų retų valstybių, kurios visas prekes ir paslaugas surikiavo į vieną gretą ir yra pasiryžusios apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo to, ar jos pačios būtiniausios gyventojams, ar šviečia visuomenę, stiprina pilietiškumą, skatina turizmą. Už Lietuvos vartotojus didesnį PVM mokesčio tarifą, taikomą atskiriems maisto produktams, žurnalams ir viešbučiams, moka tik danai, už keleivių vežimą – tik vengrai, o laikraščiams taikomas PVM Lietuvoje apskritai yra didžiausias visoje ES. Net Danija, kurioje PVM siekia 25 proc., laikraščiams taiko nulinį PVM tarifą.

Tad ar tikrai PVM mokesčio lengvatas užsimojusi panaikinti Lietuvos Vyriausybė elgiasi teisingiausiai iš visų ES šalių? Pažvelgus į PVM lengvatų Lietuvoje netekusius sektorius matyti, kad jie sunkmetį išgyvena itin sunkiai. Šias įmones ištiko dvigubas smūgis – dėl sunkmečio ir taip smarkiai mažėjantį vartojimą dar labiau kristi privertė 16 proc. šoktelėjęs PVM mokestis, kurio dalį bendrovės bandė prisiimti sau, o dalį permesti vartotojams.

“PVM tarifui šoktelėjus iki 21 proc., nebegalime atvežti jokių aukščiausio lygio žvaigždžių, nes padidėjo koncertų išlaidos, o bilietų kainų nebėra kur kelti”, – guodėsi renginių organizavimo agentūros “Makrokoncertas” direktorius Vaidas Zdancevičius. Štai neseniai įmonės surengtas dainininko Rodo Stewarto koncertas buvo nuostolingas.

Iš tiesų kokybės prastėjimo tendencija matoma visose srityse: mokesčių prispaustoje žiniasklaidoje gerokai sumažėjo darbuotojų, suplonėjo leidiniai, Lietuvos paukštynuose, mėsos perdirbimo įmonėse sustojo investicijos.

“PVM pakėlus iki 21 proc., padidėjimą šiek tiek prisiėmė prekybininkai, bet daugausia – gamybininkai. PVM padidinimas iš paukštienos sektoriaus atėmė apie 35–40 mln. Lt pajamų per metus – šie pinigai būtų skirti investicijoms”, – tvirtino Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis.

Mėsos perdirbėjams gerokai pakeltas PVM tarifas reiškia ir pralaimimą kovą pigesnei lenkiškai mėsai, kuri įsitvirtino Lietuvos parduotuvėse ir turgavietėse. Lenkijoje šviežiai mėsai taikomas PVM tesiekia 3 proc., mėsos produktams – 7 proc.

“Šiandien per turgų plūsta neapmokestinta mėsa, o mes, perdirbėjai, pralaimime į vienus vartus”, – konstatuoja Mažeikių mėsinės generalinis direktorius Remigijus Petraitis. Jis cituoja Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenis, kurie rodo, kad visa mėsos pardavimo rinka Lietuvoje sudaro 1,6 mlrd. Lt, o šešėlinė prekyba mėsos produktais – net 350–400 mln. Lt.

Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) gen. direktorius Arūnas Indrašius tikina, kad tas pats pasakytina ir apie keleivių vežimą. “PVM pakėlimas iki 21 proc. padarė paslaugą nelegaliems vežėjams – jie prirenka keleivių ir veža juos 21 proc. pigiau, nes nemoka mokesčių. Nelegalūs verslininkai nuvilioja apie 20 proc. mūsų keleivių”, – apgailestavo vadovas.

TOKS bendrovės apyvarta 2009-aisiais, palyginti su 2008 m., smuko 20 proc., o šiemet per 5 mėn. – dar 6 proc. Smarkiai krito ir kiti PVM tarifo lengvatų netekę sektoriai. 2009 m. visos mėsos pramonės pardavimas smuko apie 20 proc., koncertų organizatorių apyvarta krito 35–40 proc., viešbučių sektoriaus pajamos  pernai sumažėjo 35 proc., o šiemet – dar 15–16 proc.

Vis dėlto viešbučiai nepraranda vilčių išsikovoti mažesnį PVM tarifą. Jie siekia, kad viešbučių veikla būtų pripažinta kaip eksporto paslaugos, nes 80 proc. klientų yra užsieniečiai. Prekių ir paslaugų eksportui PVM paprastai netaikomas. Verslininkus įkvėpė ir kolegų latvių pavyzdys – Latvijos viešbučiams pavyko įtikinti vyriausybę nuo gegužės sumažinti PVM iki 10 proc.

Vyriausybė ketina nepritarti Seimo nario Algirdo Butkevičiaus parengtoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo 2011 metų lengvatinį 10 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą taikyti devynioms prekių ir paslaugų grupėms.

Vyriausybė teigia įvertinusi itin ženklius galimus valstybės biudžeto pajamų netekimus ir tai, “kad vartotojai vis tiek nepajus tiesioginės naudos”, taigi projektui pritarti neketina.

A. Butkevičius siūlė lengvatinį 10 proc. PVM tarifą taikyti šioms prekėms ir paslaugoms:

1) visuomeniniam transportui, įskaitant keleivių pervežimą geležinkeliu ir vidaus vandenimis;

2) knygoms, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams;

3) vaistams, veterinariniams vaistams, specialios paskirties kūdikių maisto produktams, taip pat medicinos įrangai;

4) viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;

5) šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams;

6) šviežiai atšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams;

7) gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims;

gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms, už kurias mokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis;

9) šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, bei į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui.

Anot Vyriausybės, dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo metiniai valstybės biudžeto pajamų netekimai sudarytų apie 428 mln. litų, taigi vietoje to, kad reikėtų sumažinti 4,5 mlrd. litų biudžeto deficito, tektų deficito sumažinimo uždavinį padidintų iki beveik 5 mlrd. litų.

Lengvatinių PVM tarifų taikymo buvo atsisakyta nuo 2009 m. sausio 1 d., įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas. Kaip teigiama Vyriausybės pranešime, dėl įvairių lengvatų prarandamas mokesčių sistemos vientisumas ir skaidrumas: lengvatiniai PVM tarifai iškraipo santykines prekių ir paslaugų kainas, o tai lemia nevienodas konkurencijos sąlygas panašioms prekėms ir paslaugoms.