Pinigai suteikia daugiausiai saugumo mūsų šalies žmonėms. Lietuvoje vyrauja įsitikinimas, kad būtent santaupos yra svarbiausias saugiklis, atėjus juodai dienai. „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad didžioji dalis (net 56 proc.) Lietuvos gyventojų juodai dienai periodiškai atsideda pinigų. Nors tik 37 proc. pripažįsta, kad tokiai dienai išaušus galėtų pragyventi iš santaupų.

Apie 13 proc. Lietuvos žmonių nelaimės atvejui yra pasirinkę gyvybės draudimą. Trečdalis žmonių (34 proc.) neturi jokio savo ir šeimos apsaugos varianto.

Moterys dažniau nei vyrai renkasi reguliariai taupyti. Be to, rūpestis dėl santaupų aktualesnis tampa į antrąją gyvenimo pusę peržengusiems žmonėms (45 metų ir vyresniems). Atsidėti piniginių lėšų juodai dienai linkę didesnių pajamų gyventojai.

Jaunesni (26-45 metų), aukštesnio išsilavinimo ir didesnių pajamų gyventojai dažniau renkasi gyvybės draudimą kaip pagrindinę šeimos apsaugą nelaimės atveju.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas Zbignev Gaverski mano, kad tai gana dėsninga tendencija, nes labiau išprusę žmonės, gaunantys didesnes pajamas, dažniau pasidomi ir palygina visus galimus šeimos finansinės  apsaugos variantus ir jų efektyvumą.

„Didžiausią įtaką mūsų saugumo jausmui turi ilgametės tradicijos. Juk ilgus dešimtmečius turėjome vienintelę galimybę apsisaugoti finansiškai – tai taupyti „kojinėje“. Ir šiandien nemaža dalis žmonių taip daro, nes taip jaučiasi ramiau. Tiesa, bankuose laikomų indėlių suma nuolat auga, o tai reiškia, kad žmonės vis daugiau lėšų išima iš apyvartos ir atsideda. Tačiau palūkanoms už indėlius artėjant prie nulio, gyvybės draudimo kaupimo elementas darosi vis aktualesnis. Mūsų įmonėje kaupiamojo draudimo klientai gali tikėtis 2 proc. garantuotų palūkanų, o esant palankiam investiciniam rezultatui ir aukštesnių.“, – pasakoja Zbignev Gaverski.

Pasak jo, aukštesnių pajamų žmonės dvigubai dažniau renkasi gyvybės draudimą nei žemų pajamų gyventojai. Santaupų populiarumo skirtumas tarp aukštų ir žemų pajamų gyventojų nėra toks ryškus – įvairių pajamų žmonės panašiai yra linkę taupyti pinigus.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas yra įsitikinęs, kad gyvybės draudimas artimiausiu metu tik populiarės, nes vis daugiau žmonių pamato konkrečią šio apsaugos būdo naudą. Be to, žmonės įvertina ir pinigų nuvertėjimo bei infliacijos įtaką saugomiems pinigams.

Atliktas tyrimas parodė, kad nelaimės atveju, netekus pagrindinio šeimos maitintojo, didžioji dalis šeimų šiandien turėtų iš esmės keisti savo įprastą gyvenimo būdą ir apkarpyti išlaidas. Ketvirtadalis žmonių turėtų kreiptis finansinės pagalbos į gimines ir artimuosius. Ir tik trečdalis žmonių pripažįsta, kad kurį laiką galėtų gyventi iš turimų santaupų.

„PZU Lietuva“ paklausė Lietuvos gyventojų, kas kompensuoja finansinius nuostolius, kuriuos atneša įvairūs buityje nutikę incidentai – trūkę vamzdžiai, užlieję kaimynai, vagystės, sudužę langai ir kt..

Paaiškėjo, kad 70 proc. žmonių nuostolius dengia iš savo kišenės, o tik 30 proc. yra apsidraudę turtą ir išmokas gavo iš draudimo bendrovių. Be to, dešimtadaliui žmonių teko paramos prašyti iš giminaičių ar draugų.

„Palyginti su Vakarų Europos duomenimis, tenka pripažinti, kad mūsų šalies gyventojai patiria gana daug finansinių nuostolių, nors jų galėjo ir nebūti. Dėl to, kad žmonės nedraudžia savo turto, praranda didžiulius pinigus. Jei per gaisrą daugiabutyje bus užlieta 10 butų, 7 butų savininkai remontuos juos patys ir tik 3 kaimynai gaus išmokas iš draudimo bendrovių“, – sako „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Draudimo bendrovės atstovas pasidžiaugė, kad Lietuvos gyventojų sąmoningumas po truputį auga – turto draudimo sutarčių daugėja. „PZU Lietuva“ augimas gyventojų turto segmente šiemet pranoko rinkos vidurkį (9 proc.) ir sudarė 12 proc. Šiemet „PZU Lietuva“ pasiekė antrąją poziciją Lietuvos rinkoje pagal gyventojų turto draudimo apimtis.

Tiesa, G.Matiukas teigė, kad dešimtadaliu per metus auganti rinka reiškia, jog Lietuvai turto draudimo srityje dar ilgokai teks vytis Europą ir net kaimyninę Lenkiją.

G.Matiuko teigimu, visuomenės narių pastangos ir gebėjimai rūpintis savo turtu nemaža dalimi lemia ir pačių žmonių finansinę padėtį, ir visos valstybės išlaidas. Mat nemaža dalis neapsidraudusiųjų, ištikus nelaimei, kreipiasi pašalpų ir pagalbos į valstybę. Valstybė savo ruožtu yra priversta dengti tas išlaidas, kuriomis turėjo pasirūpinti pats žmogus – tokiu būdu už savo turto nesaugančius žmones susimoka visi šalies gyventojai.

Apžvelgdamas 2013-uosius draudimo rinkos metus, „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas neslėpė optimizmo: bendras draudimo rinkos augimas yra apie 10 proc., t. y. daugiau, negu draudikai tikėjosi metų pradžioje.

Turtą aktyviau draudė gyventojai negu verslas

Įmonių turto draudimas 2013-aisiais nebuvo linkęs augti – šio draudimo rinka greičiau yra persidalinama tarp draudimo bendrovių, o bendro ryškesnio augimo nepastebima. Šiek tiek verslo turto draudimas augo dėl keleto naujų statybos projektų, pačiai  „PZU Lietuva“ bendrovei reikšmingas buvo Suskystintųjų dujų terminalo infrastruktūros statybos draudimas.

Per metus bendra Lietuvos verslo draudimo rinka ūgtelėjo apie 7 proc., o sėkmingi projektai „PZU Lietuva“ padėjo pasiekti 30 proc. metinį augimą.

„Verslo draudimas iš draudimo bendrovių reikalauja vis aukštesnių kompetencijų, leidžiančių įvertinti sudėtingų objektų rizikas. Verslo sektorius skatina draudikus kelti kvalifikaciją ir telkti specifinių žinių turinčius specialistus“, – teigė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Statybų sektorius kol kas atsigauna lėtai, neįsibėgėjo ir renovacija. M. Jundulas tikisi, kad renovavus namą žmonės pradės rūpintis ne tik savo namų turtu, tačiau ir bendro naudojimo patalpomis, kurios remontuojamos iš bendros namo gyventojų kišenės. Avarijos atveju bendrųjų patalpų remonto išlaidas atlygintų draudimas, nes žmonėms gana sunku susitarti ir skirti lėšų bendrų patalpų remontui.

Draudimo bendrovės vadovas apgailestavo, kad vidutinis ir smulkesnis verslas kol kas nedraudžia savo turto. Dažniausiai tokiems verslams didesnis įvykis ar nelaimė reiškia verslo pabaigą, nes nuostolius tenka dengti iš savo kišenės.

Gyventojų turto draudimas augo sparčiau – bendras rinkos augimas siekė 9 proc. M. Jundulas pasidžiaugė, kad šis rodiklis kalba apie augantį žmonių sąmoningumą ir pastangas apsaugoti savo turtą. „PZU Lietuva“ augimas gyventojų turto segmente šiemet pranoko rinkos vidurkį ir sudarė 12 proc. Šiemet „PZU Lietuva“ pasiekė  antrąją poziciją Lietuvos rinkoje pagal gyventojų turto draudimo apimtis.

Didėja pasitikėjimas draudikais ir draudimo nauda

„Žmonės patiki, kad draudimas gali apsaugoti jų namų turtą nelaimės atveju. Be to, atsiranda vis didesnis pasitikėjimas draudikais – žmonės be didesnių problemų ir kliūčių greitai gauna išmokas. Draudimo bendrovės stengiasi kuo greičiau žmogui atlyginti nuostolius, be to, paprastinamos išmokų procedūros“, – mano M. Jundulas.

Jis pastebi tendenciją, kad vis daugiau žmonių iš draudikų tikisi ne tik piniginių išmokų, bet ir pagalbos suremontuojant automobilį ar apgadintą nekilnojamąjį turtą. Draudimo bendrovės vadovas įsitikinęs, kad ateityje žmonėms iš draudikų reikės ne išmokėtų lėšų, bet sprendimų ir pagalbos kuo greičiau sugrįžtant į įprastas gyvenimo vėžes.

Draudimo bendrovės vadovas pabrėžė, kad apsaugant namų turtą svarbu apsidrausti ir savo atsakomybę prieš kaimynus. Mat kuo daugiau gyvenamajame name yra apdraustų butų, tuo svarbesnis tampa asmens civilinės atsakomybės klausimas – jis iškyla tuo atveju, jeigu sugadinamas apdraustas kaimyno butas. Kur kas didesnės atsakomybės tenka verslo pastatų savininkams, kurių apdrausta civilinė atsakomybė leistų išvengti finansinių nuostolių dėl tame pastate įvykusių įvykių ar galimos žalos žmonėms ar jų turtui.

Šiemet didelį šuolį padarė nauja paslauga – pirkinio draudimas. M. Jundulo manymu, ši paslauga yra vienas iš pavyzdžių, leidžiančių žmonėms įsitikinti draudimo nauda. Vien per gruodį „PZU Lietuva“ su partneriais sudarė tiek naujų sutarčių, kiek per visą  praėjusį pusmetį. Be to, žmonės renkasi ilgesnį draudimo laikotarpį – 62 proc. daiktų apdraudžiami 2 metams.

Draudikai prognozuoja automobilių parko atsinaujinimą

2013 metais kasko draudimo rinka Lietuvoje augo apie 8 proc., vairuotojų  privalomasis civilinės atsakomybės draudimas – beveik 11 proc.

Kasko rinka augo iš naujai įsigyjamų automobilių: įmonių kasko draudimas augo 8,5 proc., fiziniai asmenys draudėsi 6,5 proc. daugiau.

„PZU Lietuva“ kasko draudimo apimtys pranoko rinkos vidurkį -  su bendrove sutartis sudarė 10 proc. daugiau fizinių asmenų ir 18 proc. daugiau juridinių asmenų.

„Lietuvos automobilių parkas iš lėto atsinaujina. Draudikai mato teigiamus automobilių prekybos ženklus – draudimo portfelyje daugėja naujų automobilių. Tiesa, reikia konstatuoti, kad Lietuva ir Latvija kartu sudėjus nuperka tiek naujų automobilių, kiek viena Estija. Taigi automobilių prekybos rinka dar turi daug potencialo plėstis – tą matome iš gerokai mažesnės kaimyninės šalies pavyzdžio“, – pabrėžė M. Jundulas.

Jis neslėpė, kad automobilių parkas Lietuvoje sentelėjęs, ir draudikai laukia automobilių atnaujinimo bangos.

„Šiemet išmokamos privalomojo vairuotojų draudimo žalos dydis augo greičiau nei draudimo įmokos – vidutinė draudiko išmokama žala už eismo įvykį per 2013 metus paaugo apie 20 proc. ir siekia 2500 Lt. Tokį augimą lėmė brangstančios servisų paslaugos ir automobilių detalės“, – teigė M. Jundulas.  Jis pabrėžė, kad eismo įvykių skaičius šalyje lieka stabilus – apie 70 000 įvykių per metus.

Darbdaviai linkę drausti darbuotojų sveikatą

„PZU Lietuva“ vadovas pasidžiaugė, kad darbuotojų sveikatos draudimas toliau populiarėja – Lietuvos rinka šiame segmente ūgtelėjo apie 10 proc.

M.Jundulas teigia, kad tarp „PZU Lietuva“ klientų daugėja naujų įmonių, kurios renkasi drausti darbuotojų sveikatą pirmą kartą.

„PZU Lietuva“ vadovas įsitikinęs, kad Lietuvoje darbdaviai atrado patrauklų būdą, kaip motyvuoti darbuotojus ilgalaikiu nepiniginiu būdu. Draudimo bendrovės vadovas mano, kad kitąmet sveikatos draudimo kreivė ir toliau intensyviai augs. M.Jundulas įsitikinęs, kad darbdaviai įvertina kokybiškas ir greitai suteikiamas sveikatos paslaugas, kurios leidžia darbuotojams sugaišti mažiau laiko sušlubavus sveikatai.

Draudimas keliaus į internetą

Kalbėdamas apie besikeičiančius klientų įpročius M. Jundulas pabrėžė nuolat augančią tendenciją paprastus draudimus, pvz., privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, įsigyti internetu ir telefonu.

Jo įsitikinimu, nemažą įtaką draudimo rinkos augimui padarys „popierinės“ biurokratijos sumažinimas ir naujų elektroninių būdų įdiegimas. Kaip pavyzdį „PZU Lietuva“ vadovas pateikė Latviją, kurioje atsisakyta popierinio draudimo liudijimo. Latvijoje policija tokią informaciją jau gali pasitikrinti elektroniniu būdu. Pasak M. Jundulo, Lietuvos policija taip pat turi įrangos, kuri padeda įsitikinti, ar automobilis apdraustas. Tačiau vis dar trūksta įstatymų, kurie įtvirtintų nuostatą, jog popierinis draudimo liudijimas nėra reikalingas.

Paprastesnis ir greitesnis draudimo produktų įsigijimas ir pagalba nelaimės atveju suteiks vis didesnį patrauklumą draudimo paslaugoms, o tai paskatins Lietuvos verslą ir gyventojus labiau saugoti savo turtą apsidraudžiant.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ statistika rodo, kad dažniausiai draudžiami ir apgadinami įrenginiai yra išmanieji telefonai. Dažniausi pasitaikantys jų gedimai yra skilęs ekranas, USB lizdo sugadinimai bei vidaus įrangos gedimai.

Didėjantys išmaniųjų telefonų pardavimai ir brangių išmaniųjų telefonų populiarumas paskatino telekomunikacijų bendrovę „Tele2“ ir „PZU Lietuva“ klientams pasiūlyti telefonų draudimo paslaugą. Ji kainuos 14,99 lito per mėnesį.

Telefonų draudimas bus parduodamas ypač paprastomis sąlygomis – už vieną kainą visiems modeliams. Draudimas bus ypač naudingas perkant brangesnius vidutinio ir premium segmentų telefonus. Jų turėtojai draudimą gaus maždaug du kartus pigiau nei dabar siūloma rinkoje.

„Naują paslaugą sukūrėme, nes kaip tik dabar ji ypač reikalinga klientams. Kas antras parduodamas telefonas yra išmanusis ir kaip niekad populiarūs brangesnių modelių telefonai. Tokio telefono praradimas būtų rimtas nuostolis, tad draudimas tikrai padės sutaupyti. Be to, paslauga bus lengva pradėti naudotis – ją siūlome labai paprastomis ir aiškiomis sąlygomis“, – sakė Mindaugas Kežionis, „Tele2“ Produktų skyriaus vadovas.

„Pirkinių draudimas yra viena sparčiausiai populiarėjančių paslaugų – per gruodį sudarėme tiek sutarčių su paslaugos platinimo partneriais, kiek per visą praėjusį pusmetį. Gerėjant žmonių finansiniams lūkesčiams, jie įsigyja vis daugiau brangesnių įrenginių, bet išmoktos finansinio saugumo pamokos nėra pamirštos, todėl žmonės linkę apsidrausti nuo nuostolių“, – teigė Rimtas Vaitkunskas „PZU Lietuva“ Naujų pardavimo kanalų skyriaus vadovas.

„PZU Lietuva“ patirtis Lietuvoje ir Lenkijoje rodo, kad pavagiamas ar sugadinamas kas 15-as apdraustas įrenginys.

Bendrovės duomenys atskleidžia, kad ypač daug dėmesio žmonės skiria vaikams skirtų pirkinių apsaugai – apdraudžiamas kas antras toks įrenginys. Daugiau nei pusė apdraudžiamų daiktų yra nešiojamieji įrenginiai – telefonai, kompiuteriai, fotoaparatai ir pan. 62 proc. draudėjų pirkinius pasirenka apdrausti 2 metams.

„PZU Lietuva“ naujus „Tele2“ salonuose ir internetu perkamus telefonus draus dviejų metų laikotarpiui. Draudimo įmokos bus kas mėnesį įtraukiamos į ryšio paslaugų sąskaitą. Užsienyje telefono draudimo apsauga galios 60 dienų.

„PZU Lietuva“ duomenimis, šių metų rudenį vairuotojai patyrė pusantro karto daugiau įvykių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai liudija bendrovės turima kasko draudimo statistika.

Didžiausius nuostolius automobilių savininkams atnešė mašinų vagystės ir bandymai pavogti, padegimai ir avarijos keliuose.  „PZU Lietuva“ išmokų skaičius šių metų rudenį paaugo 53 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Pagal augimo tempus automobilių nuvarymai pranoko detalių vagystes – šį rudenį, palyginti su šių metų vasara, „PZU Lietuva“ užfiksavo 140 proc. daugiau pavogtų mašinų. Detalių vagysčių atvejų rudenį, palyginti su vasara, užfiksuota 22 proc. daugiau.

„PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Modestas Žilionis teigė, kad auga ir bandymų pavogti automobilius skaičius – šių metų rudenį nepavykusių mėginimų nuvaryti mašinas padaugėjo 3,5 karto.

„Tamsa, be abejo, tampa geresne priedanga piktavaliams – jie turi ilgesnę paros dalį savo veiklai. Pastebimai daugėja ir vandalizmo atvejų, kuomet tyčia sugadinami automobiliai, – sako Modestas Žilionis.

Pasak jo, vandalizmo atvejų šių metų rudenį, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo net 65 proc. – automobiliai tyčia sugadinami, sudaužomi, net padegami.

Prie žmonių piktavališkų darbų, be abejo, prisideda ir gamtos nulemtos nepalankios vairavimo sąlygos. Rudenį, palyginti su vasaros mėnesiais, nuvažiavimų nuo kelio skaičius šoktelėjo beveik dukart, susidūrimų su kitu automobiliu – 40 proc. Trumpėjant dienoms, padaugėjo ir susidūrimų su gyvūnais.