Esamas ir buvę sostinės merai – visi keiksnoja savo pirmtakus už paliktas skolas, neapmokėtus darbus, pinigais neparemtus įsipareigojimus ir neprisiima kaltės dėl beveik 900 mln. Lt pasiekusios įskolos.
“Stebuklais netikiu, todėl pirmą kartą savivaldybės biudžete numatytos lėšos skoloms grąžinti, o ne numatyta už skolas pradėti naujus darbus, kaip buvo anksčiau”, – sako nuo gruodžio sostinei vadovaujantis konsevatorius Raimundas Alekna, piktindamasis, jo manymu, labiausiai Vilnių praskolinusiais merais – Artūru Zuoku ir Juozu Imbrasu. Jau daugiau kaip dešimtmetis Vilniaus skolų kreivė šauna į viršų, tik pernai pirmąkart linktelėjo žemyn. Tačiau šiandien jau turime išrinktą naują Vilniaus savivaldybės tarybą ir nuo jos priklausys, kurlink toliau ši pratęs skolų kreivę. O jos dabar siekia 875,2 mln. Lt. Tad net ir labai norint tesėti rinkėjams duotus pažadus, naujai miesto valdžiai tokia suma – nemenkas akmuo po kaklu. Kas taip praskolino Vilnių?
Skaičių ekvilibristika slepia išlaidžiausiuosius
Kuris meras buvo išlaidžiausias, atsakyti ir lengva, ir sunku. Pagal oficialius skaičius akivaizdu: absoliutūs “lyderiai” – tuomet libcentristas Artūras Zuokas ir “tvarkietis” Juozas Imbrasas. Per 2007 m., kai A.Zuokas meravo iki, o J.Imbrasas nuo balandžio, skola išsipūtė net 212,5 mln. Lt. J.Imbraso “asmeninis rekordas” – 2008-aisiais prie skolos pripliusuoti dar 182,3 mln. Lt. Per pastaruosius keliolika metų tik pernai, savivaldybei vadovaujant konservatorių merams, skolų maišą pavyko palengvinti 35,1 mln. Lt.
Tačiau skaičiuojant kreditorines skolas be banko paskolų, t.y. kiek nesumokėta pinigų už paslaugas, darbus, prekes, rekordiniai konservatoriaus Viliaus Navicko “merauti” 2009-ieji, kai skola per metus padidėjo 160,8 mln. Lt.
Taigi į lyderių pozicijas – konkurentų daug. Tačiau nė vienas į tokią lyderystę nesiveržia ir turi tam ne tik pasiteisinimų, bet ir savo skaičiavimų.
“Veidas” vadovavosi Finansų ministerijos skolų be banko paskolų ir Vilniaus savivaldybės pateiktais bendros skolos skaičiais nuo 2005-ųjų. Kodėl tik nuo šių metų? “Man irgi sakė, kad turimi skaičiai tik nuo 2005-ųjų. Norėdamas gauti informaciją, turi būti vos ne agentas 007″, – ironizuoja dabartinis meras R.Alekna.
A.Zuokas, dukart buvęs sostinės meru ir vėl su didelėmis ambicijomis susigrąžinti postą kandidatavęs į savivaldybę, skolos skaičius turi nuo 2000-ųjų, tačiau jie nesutampa su oficialiai pateikiamais. Jo tikinimu, atėjęs vadovauti miestui jis rado apie 270 mln. Lt skolą ir maždaug tokią pat paliko 2007-aisiais. “Reikia įvertinti ir tai, kad per tuos septynerius metus buvo daug investuojama, skirtingai nei dabar”, – akcentuoja A.Zuokas. Jo įsitikinimu, tikros skolos – tai pinigai, pradelsti apmokėti už atliktus darbus ar paslaugas. “Likusi skolos dalis – paskolos, ir visiškai nereiškia, kad miestas turi grąžinti visus tuos 875 mln. Lt per vienus metus. Problema – tie 282 mln. Lt, plius paskolų dalis, kurią reikia grąžinti per šiuos metus, ir paskolų palūkanos. Gąsdinimas visais 875 mln. – nekompetencija. Gal miesto vadovai bando parodyti situaciją blogesnę, nei ji yra, nes niekas nieko nedaro”, – kritikuoja A.Zuokas.
Be abejo, lyginant, kas daugiausia praskolino Vilnių, negalima lyginti vien sumų litais, nes kito ir savivaldybės biudžeto dydis. Skaičiuojant procentais, tenka patvirtinti, kad skola nuo 2005-ųjų iki dabar – lygiai padvigubėjo: A.Zuoko meravimo 2005–2006 m. ji sudarė 42 proc. miesto biudžeto, J.Imbraso 2007–2008 m. užaugo iki 65–76 proc., o V.Navicko 2009 m. – iki 88 proc., bet 2010 m. kristelėjo iki 84 proc.
Tačiau ar šie skaičiai prie merų – tikrai jų “nuopelnas”?
Palikimas – neapmokėtos sąskaitos
Visi be išimties pastarųjų keliolikos metų Vilniaus merai griežia dantį ant kitų partijų pirmtakų. “Premjeras Gediminas Vagnorius pakėlė atlyginimus mokytojams 30 proc., o pinigėlių nė cento savivaldybei nedavė”, – kaip dar 1997 m. prie mero Rolando Pakso pradėjo pūstis sostinės skola, aiškina iš jo mero postą perėmęs, o paskui vėl jam perdavęs J.Imbrasas.
Tačiau A.Zuokas, atvirkščiai, keiksnoja R.Pakso-J.Imbraso palikimą: “2000-aisiais atėjęs į mero postą radau nesumokėtas trejų metų skolas – už Katedros aikštės sutvarkymą, fasadų dažymą, kitus miesto tvarkymo darbus nebuvo mokėta nuo 1997 m.”
O 2007 m. vėl į mero postą grįžęs J.Imbrasas “paveldėjo” A.Zuoko įsipareigojimus. “Buvo pradėti dideli projektai. Naujų nieko nepradėjome, tik porą metų paremontavome kiemus, tam skirdami po 15 mln. Lt. Jei būčiau nors vieną A.Zuoko pradėtą projektą nutraukęs, būčiau buvęs apdrabstytas purvais”, – aiškina J.Imbrasas, bet pripažįsta, kad tęsti aplinkkelių ir gatvių tiesimo darbai buvo labai reikalingi vilniečiams. Pyksta jis ir ant tuomet valdžiusių socialdemokratų: sako, jei kas būtų įspėjęs, kad ateina tokios juodos dienos, gal būtų kokį projektą ir stabdę.
“J.Imbrasas prisirašė sutarčių darbams, o mums reikėjo mokėti. Prie manęs nepasirašyta sutartis nė dėl vieno naujo projekto. Tik kofinansavome ES projektus. Visi nori gyventi iš skolų ir būsimoms kartoms perduoti jas mokėti”, – piktinimosi estafetę perima po J.Imbraso miestui vadovavęs konservatorius Vilius Navickas. O po jo meru tapęs kitas konservatorius R.Alekna apgailestauja, kad dabar, po dvejų metų, jam vis dar tenka pasirašinėti atsiskaitymus už 2009 m. pirmą ketvirtį, kai meru buvo “tvarkietis” J.Imbrasas, atliktus darbus. “Tai visiška avantiūra daryti tokius projektus, kai neturi pinigų”, – pikitinasi dabartinis meras.
Kam savivaldybė skolinga ir kur dėjo milijonus
R.Alekna stebisi, kad pinigų biudžete būdavo neskirta tam, už ką savivaldybė yra atsakinga, pavyzdžiui, švietimo įstaigoms už komunalinius patarnavimus pernai nebuvo numatyta nė lito, vadinasi, jie buvo numatyti kažkur kitoje srityje ar kokio objekto statybai. Taip ir buvo auginama skola, o dabar 120 mln. Lt Vilnius skolingas vien už švietimo įstaigų komunalinius patarnavimus.
Kaip informavo Savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius Edmundas Kačkus, šių metų biudžete skoloms grąžinti pagaliau numatyta maždaug 140 mln. Lt. Tačiau, pavyzdžiui, komunalinėms miesto reikmėms biudžete trūksta apie 50–60 mln. Lt, miesto transportui išlaikyti – apie 80 mln. Lt, – kas gali virsti naujomis skolomis. E.Kačkus pastebi, kad visų kadencijų Tarybos investicijoms skirdavę dalį lėšų, kurios turėjo būti skirtos einamiesiems mokėjimams – miestui tvarkyti, švietimui, transportui. Taip skola “Vilniaus autobusams” užaugo iki 44,8 mln. Lt, “Vilniaus troleibusams” – 28,9 mln., ir t.t.
Didžiausių Vilniaus savivaldybės investicijų 2005–2010 m. pareikalavę projektai – aplinkkeliai, gatvės, viadukai: į pietinį investuota 87,7 mln. Lt, vakarinį – 56,4 mln., dar į Lazdynų tilto rekonstrukciją – 19,4 mln., Geležinio Vilko gatvę – 16,6 mln. Lt, ir t.t.
Daugelio šių projektų pradžia – A.Zuoko laikais.
Skola – “legali”
Šiandien Vilniaus skola (be bankų paskolų) sudaro 72 proc. visų savivaldybių įskolų, o pajamos – 22 proc., tad palyginti su savivaldybių vidurkiu, skola nemaža. Siekdama padėti sostinės savivaldybei spręsti skolų grąžinimo problemą Finansų ministerija 2011 m. padidino skolos limitus nuo 55 proc. iki 85 proc., o grynojo skolinimosi – nuo 20 iki 40 proc. Bet pasiskolintas lėšas savivaldybė turės teisę naudoti tik esamoms brangesnėms skoloms iš naujo finansuoti ir skoloms už suteiktas paslaugas mokėti. Taigi skola pagaliau tapo “legali”, nors iki šiol buvo toleruojama, kad viršijo leistiną normą, pavyzdžiui, 33 proc.
Kad Vilniaus biudžetas akivaizdžiai diskriminuojamas, čia vienas kitą keiksnojančių įvairių kadencijų sostinės merai absoliučiai vieningi. Štai sostinė surenka daugiausia gyventojų pajamų mokesčio, tačiau gauna tik 40 proc., o kita dalimi subsidijuojamos mažesnės savivaldybės. Kita, Vilniaus infrastruktūra naudojasi ir žmonės, kurie gyvena Vilniuje, bet savo gyvenamąją vietą yra deklaravę kitur. Dėl tokių “nelegalų” miestas kasmet netenka apie 200–300 mln. Lt. Tokią ydingą tvarką būtina keisti, įsitikinę sostinės merai.
Tačiau reikia prisiminti ir dažnus STT vizitus į Vilniaus savivaldybę, ir A.Zuoko “abonentinę” istoriją, ir V.Navicko auksinę citatą apie neva savų ir svetimų verslą sostinės savivaldybėje. Akivaizdu, kad apstu ir vidinių rezervų milijonams sutaupyti ar uždirbti, jei savivaldybėje būtų daugiau skaidrumo.
Loading ...