FB-RV42171

Lietuvos banko valdybai tris kadencijas vadovavusiam Reinoldijui Šarkinui apskaičiuota išeitinė kompensacija nėra priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, todėl turi būti apmokestinta ir gyventojų pajamų, ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčiais, BNS patvirtino Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

“Nagrinėjamu atveju išmokėta išeitinė kompensacija apmokestinama pajamų mokesčiu, nes pagal dabartinę įstatymo redakciją yra nesvarbu, ar yra darbdavio valia (iniciatyva,) ar nėra – nebėra svarbu, kokiu pagrindu pasibaigia darbo santykiai ar jų esmę atitinkantys santykiai. Visos išeitinės kompensacijos yra apmokestinamos”, – teigiama BNS atsiustame VMI komentare.

Anot VMI atstovų, tai yra paaiškinta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentare.

Lietuvos bankas BNS trečiadienį pranešė, kad R.Šarkinui pagal Lietuvos banko įstatymą buvo priskaičiuota 122 tūkst. litų kompensacija, iš jos 11 tūkst. litų sudarė 9 proc. įmoka “Sodrai”, o išmokėta suma siekė 111 tūkst. litų.

Ketvirtadienį Lietuvos bankas BNS informavo, kad neapmokestino išeitinės kompensacijos, numatytos Lietuvos banko įstatyme, vadovaudamasis Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 metų kovo 9 dienos raštu “Dėl kompensacijų apmokestinimo”.

“Lietuvos bankas, su Valstybine mokesčių inspekcija papildomai išsiaiškinęs Gyventojų pajamų mokesčio taikymo praktiką, apmokestins apskaičiuotą kompensaciją gyventojų pajamų mokesčiu. Atitinkamai sumažės kompensacijos suma”, – teigiama Lietuvos banko pranešime.

Lietuvos banko įstatymas numato, kad centrinio banko valdybos pirmininkui išmokama išeitinė kompensacija, kurios dydis yra tiek vidutinių mėnesio atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko kadencija, bet ne daugiau kaip šešių vidutinių atlyginimų.

Iki 2009 metų pradžios galiojusi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakcija numatė, kad Lietuvos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio išeitinės kompensacijos yra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis yra nutraukiama darbdavio valia.

Anot VMI atstovų, pagal šią įstatymo redakciją Lietuvos banko valdybos pirmininkui pasibaigus kadencijai išmokėtos kompensacijos buvo priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, nes jis iš darbo pasitraukia pasibaigus kadencijai, o ne darbdavio valia.

2009-ųjų pradžioje įsigaliojusi nauja ir šiuo metu aktuali Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakcija numato, kad neapmokestinamos visos kompensacijos (nustatytos visuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose), išskyrus “kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis”.

Lietuvos bankui R.Šarkinas vadovavo 15 metų. Nuo balandžio 16 dienos Lietuvos bankui vadovauja 37-erių teisininkas Vitas Vasiliauskas.

Prezdentė Dalia Grybauskaitė gruodžio 15 dieną pasirašė tai numatantį dekretą ir teikia jį svarstyti Seimui. R.Šarkinas laikinuoju Lietuvos banko vadovu turėtų būti, kol Seimas patvirtins naują centrinio banko vadovą.

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius BNS sakė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl siūloma kiek pratęsti R.Šarkino darbą, yra Seimo darbo grafikas. Kita priežastis – norima, kad skiriant naują valdybos pirmininką jau būtų įsigalioję Lietuvos banko įstatymo pakeitimai.

Įsigaliojus pataisoms, kurias Vyriausybė jau pateikė svarstyti Seimui, Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimas turėtų mažėti maždaug ketvirtadaliu, o jo pavaduotojų ir valdybos narių kadencijos sumažėtų nuo devynerių iki šešerių metų.

Seimo žiemos sesija baigsis kitą savaitę – gruodžio 23 dieną, o pavasario sesija prasidės tik kitų metų kovo 10 dieną. Seimo žiemos sesija po Naujųjų metų gali būti pratęsta arba gali būti šaukiama neeilinė sesija, tačiau sprendimai dėl to kol kas dar nepriimti.

Lietuvos banko vadovo kandidatūrą Seimui turi teikti D.Grybauskaitė, tačiau Prezidentūra kol kas apie galimus kandidatus neužsimena.

Politikos užkulisiuose jau pradėta svarstyti, kas galėtų pakeisti ilgametį Lietuvos banko vadovą. Minimos R.Šarkino pavaduotojos Ramunės Zabulienės, centrinio banko ekonomikos departamento vadovo Raimondo Kuodžio ir net finansų ministrės Ingridos Šimonytės pavardės.

Nuo 1996-ųjų vasario Lietuvos bankui vadovaujantis R.Šarkinas, prieš porą metų viešai prabilęs, kad ši kadencija jam bus paskutinė, patvirtina, kad poste ilgiau neliks, net jei ir sulauktų pasiūlymo toliau vadovauti bankui, o apie galimus konkrečius kandidatus, kurie verti eiti šias pareigas, nelinkęs kalbėti.