"Moters savaitgalio" archyvas

Iš miltų, sviesto ir kiaušinio suminkykite trapią tešlą (jei per kieta, įpilkite šiek tiek vandens) ir 30 min. padėkite šaltai. Rabarbarus nulupkte ir supjaustykite kąsnio dydžio gabalėliais. Iš likusių produktų  suplakite vienalytę masę. Atšalusią tešlą iškočiokite, įklokite į riebalais išteptą tortų formą ir trumpai pakepkite iki 165 °C įkaitintoje orkaitėje, kol paviršius nebeblizgės. Rabarbarus sumaišykite su varškės mase ir paskleiskite ant papločio. Kepkite 30–40 min., kol kremo vidus sustandės. Skaniausias visai ataušęs.

"Moters savaitgalio" archyvas

Rabarbarai, nors ir daržovė, itin mėgstami smaližių – kompotuose, pyraguose, uogienėse. Tačiau aštriu, pikantišku rabarbarų patiekalu tikrai gardžiuosis ir rimto maisto mėgėjai – jie tinka ir prie mėsos ar žuvies.

Rabarbarai pas mus atkeliavo iš tolimojo Tibeto ir Mongolijos. Jau prieš penkis tūkstančius metų kinų medicinos knygos minėjo juos kaip vaistą nuo vidurių užkietėjimo. Būtent dėl to jie XVI amžiuje ir pateko į Europą. Tik gerokai vėliau britai atrado, kad rabarbarai gali būti ne tik kartūs vaistų milteliai, bet ir tikras gardumynas. Rabarbarų mėgėjai kasmet nekantraudami laukia birželio, kai kotai tampa tokie mėsingi, kad juos jau verta pjauti. Lapų, kad ir kaip vertintumėte žalumynus, valgyti tikrai nerekomenduojama – juose itin daug oksalo rūgšties, o didesnis jos kiekis smarkiai dirgina inkstus ir neleidžia pasisavinti taip reikalingo kalio. Šiek tiek oksalo rūgšties yra ir kotuose. Sveikiems žmonėms truputis šios rūgšties nepavojinga, bet sergantys reumatinėmis ligomis, podagra, turintys bėdų dėl inkstų ar tulžies pūslės rabarbarais gardžiuotis turėtų labai saikingai.

Dėl tos pačios oksalo rūgšties nerekomenduojama valgyti žalių rabarbarų – jais mėgaukitės tik virtais, troškintais, keptais.

Atminkite:

• Trumpai apvirus (vanduo būtinai išpilamas!) oksalo rūgšties sumažėja.

• Rabarbarus derinant su pienu ir pieno produktais (kremuose, apkepuose ir pan.) oksalo rūgštis “prisiriša” piene esantį kalcį ir todėl nevagia iš organizmo.

Apie šviežumą ir laikymą

Aliuminio indai jau ne tokie dažni, bet vis dėlto reikia įspėti – į tokius rabarbarų nedėkite! Ir į aliuminio foliją jų geriau nevyniokite.

Jeigu juos perkate parduotuvėje, žinokite: rabarbarų stiebai turi būti tvirti ir stangrūs. Jeigu jie pasiduoda lenkiami arba apatiniai kabliai apdžiūvę – rabarbarai tikrai nešvieži.

Rabarbarus šaldytuve geriausia laikyti įsuktus į drėgną skepetą. Nepatartina jų laikyti uždarytų sandariame inde. Švieži išlieka keletą dienų.

Rabarbarus galima užšaldyti ir žalius neluptus, ir jau virtus.

Apie rabarbarų spalvą

• Žali rabarbarų stiebai su žaliu minkštimu turi daugiausiai rūgšties;

• Raudoni rabarbarų stiebai su žaliu minkštimu – rūgštoki;

• Raudoni stiebai su raudonu minkštimu – švelniausio skonio.

Ruošos subtilumai

Plaušelius nuo rabarbarų kotų reikėtų pašalinti tik tuomet, jeigu jie išties kieti. Šiaip rabarbarų lupti nebūtina – odelėje slepiasi didžiuma malonaus aromato. Apvirimas (blanširavimas) ne tik sumažina oksalo rūgšties – tokiems rabarbarams reikės mažiau cukraus. Saldus rabarbarų kompotas paruošiamas labai greit: jie suberiami į nedidelį vandens kiekį, pasaldinami ir po 3–6 min. (nelygu, koks kotų storis) jau turite gaivų vasarišką gėrimą.

• Ką suteikia citrinų sultys ar baltasis vynas. Sunku patikėti, bet tai tiesa: citrinų sultys ar baltasis vynas neutralizuoja rabarbarų rūgštumą, tad jų skonis tampa švelnesnis.

• Kodėl geriau dera rudasis cukrus? Rabarbarų kompoto ar apkepo su rabarbarais skonis tampa dar išraiškingesnis, jei saldinama ne paprastu baltuoju, o ruduoju cukrumi.

• Tinka prie mėsos, žuvies. O pikantiškai paruošti rabarbarai bus netradicinis, bet išties puikus garnyras, tinkantis prie daug ko. Mat šiek tiek vaisinis rabarbarų skonio atspalvis truputį giminingas agurkams, o jo rūgštelė labai dera prie paukštienos, žvėrienos, keptos žuvies. Pikantiškam garnyrui paruošti geriausiai tinka žali rabarbarų stiebai.

“Moters savaitgalis”

"Moters savaitgalio" archyvas

Margariną, cukrų, druską, trynius, tarkuotą citrinos žievelę ir sultis išplakite iki putų. Suberkite miltus kartu su kepimo milteliais, supilkite pieną ir suminkykite minkštą tešlą. Ją įklokite į kepimo formą ir lengvai pabadykite šakute. Ant tešlos paskleiskite smulkiais kubelias pjaustytus rabarbarus ir kepkite iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje 15 min. Tuomet užpilkite rabarbarus grietinėle, išmaišyta su 3 šaukštais cukraus, ir kepkite dar 20 min. Tuo tarpu labai standžiai išplakite kiaušinių baltymus su 2 šaukštais cukraus, juos paskleiskite ant kepinio ir viską dar pakepkite 10 min., kol paviršius lengvai parus. Ataušinkite formoje.

"Veido" archyvas

Rabarbarus nulupkite, supjaustykite nedideliais gabaliukais. Špinatus nuplaukite ir smulkiai supjaustykite. Susmulkintus špinatus ir rabarbarus sudėkite ant skardos ir pašaukite į 180 laipsnių karštumo orkaitę, kepkite apie 10 min., po to karštą masę pertrinkite per sietelį, suberkite cukrų ir vaniliną. Viską išmaišykite ir sudėjusi į kepimo formą pašaukite atgal į orkaitę, virkite, kol sutirštės, retkarčiais pamaišydama. Paruoštą masę perdėkite į celofanu išklotą formą, kurios aukštis turėtų būti apie 3–4 cm. Ją dėkite į 60 laipsnių karštumo orkaitę, kad apie 30 min. padžiūtų. Po to išimkite iš orkaitės, pabarstykite cukraus pudra ir apie parą palaikykite kambario temperatūroje. Tada supjaustykite nedideliais gabaliukais ir patiekite.