Likus kelioms dienoms iki rinkimų ekspertai tikino, kad daugiausiai balsų surinks Petro Porošenkos blokas, antra vieta prognozuota Radikaliajai Olego Liaško partijai, spėta, kad į parlamentą pateks partija „Stipri Ukraina“. Rinkimų sensacija tapo Lvovo mero Andrejaus Sadovojaus vadovaujamos partijos „Savitarpio pagalba“ („Samopomyč“) sėkmė.

Vladimiras Paniotto, Kijevo tarptautinio sociologijos instituto direktorius, komentuodamas rezultatus teigia, kad nuo seno žinomos partijos sukaupė daug neigiamo požiūrio į save – negatyvaus reitingo. Tokia yra Julijos Tymošenko partija „Tėvynė“. O „Savitarpio pagalba“ labai retai įvardijama, kada klausiama, už ką rinkėjas niekada nebalsuotų. Rinkėjai nori matyti Radoje nesusitepusias politines jėgas.

Po A.Sadovojaus antru numeriu partijos sąraše eina savanorių bataliono „Donbasas“ vadovas Semionas Semiončenka. Kiti sąrašo nariai – jauni verslininkai, ekonomikos ekspertai, žurnalistai visuomenininkai. Ši politinė jėga suvokiama kaip nauja proeuropietiška partija.

Nors partija susijusi su Lvovu, apklausos po balsavimo rodė, kad „Savitarpio pagalba“ Kijeve laimėjo daugiausiai balsų – 27 proc., o pačioje Vakarų Ukrainoje šį partija, pagal apklausas, gavo 16 proc. balsų. Net ir Donbase, kur dalis rinkimų apylinkių neveikė dėl karo, ji gavo 7 proc. balsų.

Tie patys duomenys rodo, kad „Savitarpio pagalba“ – miesto partija: 78 proc. ją palaikančio elektorato yra miestiečiai. Tarp 18–30 metų rinkėjų didžiausio palaikymo sulaukė dabartinio premjero Arsenijaus Jaceniuko „Liaudies frontas“, jam iš paskos eina „Savitarpio pagalba“ – 21 proc.

Jauni „Savitarpio pagalbos“ ekspertai sukūrė „Reanimacinio reformų paketo“ projektą. Savo ideologiją jie apibūdina kaip krikščionišką moralę ir sveiką protą. Deklaruojami principai – organizuotumas, disciplina, savivalda.

„Savitarpio pagalba“ pasisako už neatidėliotinas reformas, valdžios decentralizavimą, smulkiojo ir vidutinio verslo suvaržymų panaikinimą, integraciją į ES. Populiarumo variklis – Lvovo meras, kuriam pavyko paversti miestą turizmo centru, sukurti veiksmingą savivaldą.

Ateitis parodys, ar „Savitarpio pagalba“ taps solidžia partija, ar nueis nuo scenos kaip trumpalaikis reiškinys.

Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje ketvirtadienį įvyko opozicinio Julijos Tymošenko bloko (JTB) ir valdančiosios Regionų partijos atstovų peštynės.

Per peštynes su Regionų partijos atstovais buvo sužeisti trys opozicionieriai, jie paguldyti į ligoninę.

Prezidentą remiančios partijos atstovai sugebėjo atsikovoti parlamento prezidiumą, kurį JTB šalininkai mėgino blokuoti protestuodami prieš sprendimą paimti iš ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko raštišką pasižadėjimą neišvykti.

Kaip praneša žurnalistai, likę parlamente, prieš prasidedant muštynėms posėdžių salėje buvo išjungta šviesa.

Vienas JTB atstovų Andrijus Ševčenka parašė savo tinklaraštyje: “Volynecai (JTB deputatui) trenkė į galvą kėde. Kraujas. Bondarenkai (dar vienam JTB atstovui) sulaužė ranką. Išsivežė greitoji”.

Kelios valandos iki to Regionų partijos atstovas Mychaila Čečetovas teigė, kad prezidentą remiančios jėgos naudoti neketina.

“Regionų partija ir Regionų partijos frakcija paims situaciją į savo rankas, ji švelniai, tolerantiškai, kultūringai, inteligentiškai, civilizuotai, nupūsdamos kiekvieną dulkelę nuo opozicinių frakcijų atstovų, įtikins juos, kad nereikia daryti kvailysčių”, – sakė M.Čečetovas.

JTB atstovai reikalauja nutraukti baudžiamąją bylą J.Tymošenko ir tikina, kad tai “politinio teroro” apraiška.

Dabartinė Ukrainos valdžia įtaria J.Tymošenko pinigų, kuriuos Kijevas gavo, pardavęs kenksmingų išmetalų kvotas pagal Kioto protokolą, panaudojimu ne pagal tikslą.

2009 metų kovą Ukraina susitarė parduoti Japonijai 30 mln. vienetų nustatytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalų kiekio. Balandį J.Tymošenko pareiškė, kad Kijevas gavo 3 mlrd. grivinų (375 mln. dolerių) iš šio sandorio.

2010 metų balandį prezidentas Viktoras Janukovyčius apkaltino buvusią J.Tymošenko vyriausybę šių lėšų panaudojimu ne pagal tikslą.

Gruodžio 15 dieną Ukrainos opozicijos lyderė buvo priversta raštu pasižadėti neišvykti iš Kijevo, nes šioje byloje ji yra kaltinamoji.

Opozicionieriai užblokavo Radą, atsinešę į posėdžių salę plakatus su užrašais “Šalin rankas nuo Tymošenko!” ir “Nutraukti politines represijas!”.

“JTB-”Tėvynė” frakcijos lyderis Ivanas Kyrylenka pareiškė iš Aukščiausiosios Rados tribūnos: “Parlamentarizmas Ukrainoje sunaikintas”.

“Tačiau jums nepavys palaužti “JTB-”Tėvynė” frakcijos deputatų”, – sakė jis.

Regionų partijos frakcijos deputatai nakvojo Ukrainos parlamento sesijų salėje ir nuo pat ryto kontroliuoja Rados prezidiumą ir tribūną.

+370 5 2058525

Aukščiausiosios Rados pirmininką remianti dauguma pasinaudojo penktadienį gautu Konstitucinio teismo leidimu pratęsti parlamento įgaliojimus nuo ketverių iki penkerių metų ir priėmė per pirmąjį svarstymą konstitucijos pataisas, paskiriančias eilinius parlamento rinkimus 2012 metų spalio 30 dieną.

Rada taip pat per pirmąjį svarstymą patvirtino konstitucijos pataisą, kuria paskiriami prezidento rinkimai, pasibaigus valstybės vadovo penkerių metų buvimo valdžioje laikotarpiui, 2015 metų kovo paskutinį sekmadienį. Už pataisas balsavo 305 deputatai, kai šiame etape būtina mažiausiai 226 balsų.

Buvusios premjerės ir opozicinės partijos “Tėvynė” lyderės Julijos Tymošenko šalininkai atsisakė remti valdžios siūlomą konstitucinę pataisą.

“Kiti Aukščiausiosios Rados rinkimai turi vykti 2012 metų spalio paskutinį sekmadienį, o eilinius prezidento rinkimus siūlome surengti 2015 metų kovo paskutinį sekmadienį”, – sakė iš parlamento tribūnos parlamento pirmininko pirmasis pavaduotojas Adamas Martyniukas.

Anksčiau penktadienį Konstitucinis teismas pripažino teisėtu įstatymo projektą vienerius metus pratęsti Aukščiausiosios Rados įgaliojimų terminą ir paskirti eilinių parlamento ir prezidento rinkimų datas.

Konstitucija nereglamentuoja būsimų parlamento rinkimų sistemos, bet laimėjusio 2010 metų vasarį prezidento rinkimus Viktoro Janukovyčiaus komanda siūlė įstatymais atsisakyti visos politinės sistemos ir sugrįžti prie 1998 ir 2002 metų rinkimų praktikos, kai pusę Rados sudarė išrinkti apygardose deputatai, o kita pusė buvo išrenkama pagal partijų sąrašus.

V.Janukovyčiaus kritikai, tarp jų J.Tymošenko, mano, kad šiomis įstatymų naujovėmis V.Janukovyčius siekia sukurti “valdžios vertikalę” ir suvaržyti demokratiją. Pats prezidentas ir jo šalininkai iš Regionų partijos sakė, kad būtina grąžinti šalį į valdomą vagą po kelerius metus trukusio valdžios atšakų susipriešinimo.

Ukrainos konstitucinis teismas ketvirtadienį patvirtino prezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininkų valdančiosios koalicijos parlamente sudarymo teisėtumą.

Kovo mėnesyje 235 trijų frakcijų – prezidento Regionų partijos, komunistų ir parlamento pirmininko Volodymyro Lytvyno bloko – deputatai, taip pat keli perbėgėliai iš buvusios premjerės Julijos Tymošenko bloko “oranžinių” frakcijų ir artimos buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui “Mūsų Ukrainos”, sudarė koaliciją, ir tai leido jiems patvirtinti naują vyriausybę.

Tačiau opozicija pareiškė, kad koalicijos, kurioje dalyvauja pavieniai deputatai, sudarymas prieštarauja konstitucijai. Tada naujoji dauguma kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydama paaiškinimo.

Pats V.Janukovyčius ne kartą sakė, kad paleis Aukščiausiąją Radą, jeigu teismas pripažins dabartinės valdančiosios koalicijos sudarymą neteisėtu.

Tačiau Konstitucinis teismas atmetė opozicijos pretenzijas.

“Pavieniai Ukrainos liaudies deputatai, konkrečiai tie, kurie neįeina į deputatų frakcijas, pasiūliusias sudaryti deputatų frakcijų koaliciją Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, turi teisę dalyvauti sudarant koaliciją”, – sakoma Konstitucinio teismo sprendime, kurį perskaitė jo vadovas Andrijus Stryžakas.

Konstitucinio teismo sprendimai galutiniai ir neginčijami.

Radoje yra 450 deputatų. Valdančioji dauguma, jau padidėjusi iki 240 žmonių, skiria premjerą ir suformuoja vyriausybės personalinę sudėtį.

Parlamentas renkamas penkeriems metams, eiliniai rinkimai turi vykti 2012 metų rudenį.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius tikisi, kad Konstitucinis teismas jau kitą savaitę priims sprendimą dėl valdančiosios koalicijos Aukščiausiojoje Radoje legitimumo – tai leistų šaliai išvengti pirmalaikių parlamento rinkimų ir greito vyriausybės pasikeitimo.

Opozicija abejoja tvarkos, pagal kurią Radoje buvo sudaryta nauja dauguma, kovo pradžioje atleidusi premjerę Juliją Tymošenko ir paskyrusi į šį postą pareigingą naujo valstybės vadovo bendražygį, teisėtumu.

“Teismas tebevyksta, tikiuosi, kad baigsis galbūt tikriausiai po savaitės. Jeigu teismas priims teigiamą sprendimą, mes eisime keliu, kurį pasirinkome – politinės, ekonominės situacijos stabilizavimo, susivienijimo keliu”, – sakė prezidentas per susitikimą su politinių partijų ir visuomeninių susivienijimų lyderiais.

V.Janukovyčius, kaip ir prieš savaitę, patvirtino ketinimą paklusti Konstitucinio teismo sprendimui.

“Be abejo, jeigu Konstitucinis teismas priims neigiamą sprendimą, aš privalėsiu, kaip konstitucijos garantas, vykdyti šį sprendimą. Tai reiškia, kad mes artimiausiu laiku po atitinkamų procedūrų, konsultacijų eisime į pirmalaikius rinkimus. Tai labai blogai šaliai, bet tai bus priverstinis sprendimas”.

Prieš mėnesį parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį sudaryti koaliciją ne tik deputatų frakcijoms, bet ir pavieniams deputatams. Tai padėjo V.Janukovyčiaus Regionų partijos, parlamento pirmininko Volodymyro Lytvyno susivienijimo ir komunistų frakcijoms drauge su keliais perbėgėliais iš J.Tymošenko ir buvusio prezidento Viktoro Juščenkos frakcijų sudaryti 235 deputatų daugumą.

Aukščiausiojoje Radoje yra 450 deputatų. Valdančioji dauguma, padidėjusi šią savaitę iki 240 žmonių, skiria premjerą ir tvirtina personalinę vyriausybės sudėtį.

Opozicija, į kurią perėjo J.Tymošenko, nepripažįsta daugumos sudarymo tvarkos, nes Konstitucijoje nėra nuostatų dėl individualaus deputatų dalyvavimo koalicijoje.

Ketvirtadienį V.Janukovyčius pavadino “melu” buvusios premjerės pareiškimus, jog naujoji valdžia spaudžia Konstitucinio teismo teisėjus, ir vylėsi, kad netrukus gautas sprendimas leis išvengti pirmalaikių rinkimų.

“Aš labai noriu, kad Konstitucinis teismas priimtų teigiamą sprendimą ir būtų stabilumas, kad pas mus nebūtų pirmalaikių rinkimų, kad mes turėtume galimybę bent dvejus su puse metų padirbėti iki naujų rinkimų”, – sakė jis.

V.Janukovyčius sako, kad nori išnaudoti laiką iki 2012 metų rudenį numatytų eilinių Rados rinkimų reformoms ir ekonomikos augimo šalyje atnaujinimui.

Tarp pirmųjų žingsnių, padėsiančių šaliai įveikti krizę, valdžia nurodo subalansuoto 2010 metų biudžeto priėmimą, nes nuo to priklauso Tarptautinio valiutos fondo paramos atnaujinimas.

Prezidentas ketvirtadienį sakė, jog vyriausybė ir lojali dauguma Radoje padarys viską, kas įmanoma, kad valstybės biudžeto įstatymas būtų priimtas iki balandžio pabaigos. Jis taip pat pažadėjo “išspręsti” aktualų realiam sektoriui klausimą dėl bankų palūkanų sumažinimo nuo dabartinių daugiau kaip 25 proc. iki 16 procentų.

Prioritetiniu uždaviniu V.Janukovyčius pavadino šalies pasirengimą 2012 metų Europos futbolo čempionatui. Dideliems stadionų, viešbučių ir infrastruktūros modernizavimo projektams Ukraina turi, pasak prezidento, vien 2010 metais surasti bent 30 mlrd. grivinų (3,8 mlrd. dolerių), palyginti su 3 mlrd. dolerių 2009 metais.

Tarp pagrindinių šių uždavinių įgyvendinimo prielaidų V.Janukovyčius nurodė politinį ir ekonominį stabilumą.

“Manęs dažnai klausia – iš kur jūs imsite pinigų, iš spintelės? Mes imsime pinigų iš ten, iš kur ima visas pasaulis, bet reikia sudaryt šiuolaikines sąlygas ir galimybes, ir, be abejo, Ukraina turi pelnyti investuotojų ir kreditorių pasitikėjimą. Todėl politinis ir ekonominis stabilumas, tvarkos įvedimas teismų sistemoje, kova su korupcija – tai pasitikėjimas”, -sakė prezidentas.