Radioaktyvioji spinduliuotė paprastai siejama su atominiu ginklu ar atomine energetika, tačiau jos grėsmė dažnai neišvengiama ir iš pažiūros saugioje aplinkoje. Apie radioaktyviosios spinduliuotės žalą, panaudojimą ir jos kontrolės svarbą kalbamės su įmonės, gaminančios radioaktyviosios spinduliuotės stebėjimo prietaisus, vadovu Michailu Semeniuku.

– Masinės nelaimės, tokios kaip atominės elektrinės avarijos, atominis karas, nėra dažnos, tačiau jūsų gaminama produkcija (radioaktyviosios spinduliuotės aptikimo ir išmatavimo aparatai) naudojama daugelyje kasdienės veiklos sričių. Taigi kodėl svarbu aptikti ir išmatuoti net ir nedidelį radioaktyviosios spinduliuotės kiekį?

M.S.: Nors radioaktyviųjų medžiagų laikymo, panaudojimo ir utilizavimo taisyklės labai griežtos, tikimybė, kad jos dėl nelaimingų atsitikimų, neatsakingumo arba piktavališkai gali patekti į aplinką, egzistuoja. Iš aplinkos arba atliekų radioaktyvioji medžiaga gali patekti į žaliavą (medieną, betoną, plastiką ar metalą) ir galiausiai – į naujus gaminius arba net maisto produktus, nes radioaktyviųjų medžiagų neįmanoma sunaikinti jokiais perdirbimo būdais.

Produktai, užteršti  radioaktyviosiomis medžiagomis, gali būti įvežami į šalį arba pagaminti iš įvežtos žaliavos. Taigi bet koks radioaktyvių medžiagų patekimas į aplinką ir šio proceso nesukontroliavimas gali suformuoti ilgą užterštų gaminių grandinę ir paplisti tarptautiniu mastu.

Žinoma, kad radioaktyvioji spinduliuotė, priklausomai nuo jos intensyvumo ir trukmės, gali būti mirtinai žalinga žmogaus sveikatai. Žmonės, dirbantys su įranga, kurioje naudojamos radioaktyviosios medžiagos, dėl savo profesinių pareigų yra veikiami radioaktyviosios spinduliuotės. Todėl itin svarbu laiku nustatyti ir įvertinti radioaktyvios spinduliuotės pavojų.

– Jūsų vadovaujama įmonė UAB „Polimaster“ gamina radioaktyviosios spinduliuotės aptikimo ir išmatavimo aparatus. Atrodo, tokios produkcijos rinka yra gana konkreti. Kas ir kokiems tikslams naudoja jūsų gaminamus prietaisus?

M.S.: Deja, gamta nesuteikė mums specialių organų, kurie leistų jausti radioaktyviąją spinduliuotę, todėl žmonės sukūrė prietaisus, padedančius aptikti šią spinduliuotę, įvertinti jos poveikį bei laiku imtis veiksmų, padėsiančių nuo jos apsisaugoti.

Dauguma šalių vykdo įvežamų produktų bei žaliavos, tiek pirminės – mineralų, naftos, žemės ūkio produkcijos, tiek antrinės – metalo laužo, plastiko, makulatūros, radiacinę patikrą. Mūsų įmonė gamina rankinius instrumentus ir stacionarą įrangą, kurią pasitelkus radiacijos kontrolė realizuojama daugelyje pasaulio šalių.

Kiti mūsų gaminami produktai skirti žmonėms, kurie radioaktyviąja spinduliuote yra veikiami dėl savo profesijos. Spinduliuotės sukelta žala sveikatai priklauso nuo spinduliuotės intensyvumo ir poveikio trukmės, kitaip sakant – nuo gautos dozės. Prietaisai radiacijos dozei nustatyti vadinami dozimetrais. Jie yra būtini gydytojams, gelbėtojams, kariams, atominių jėgainių ir kitų pramonės specialybių darbuotojams tam, kad nebūtų viršijama leistina gaunamos radiacijos dozė ir nebūtų pakenkta šių profesijų atstovų sveikatai.

– Galbūt esama mums netikėtų, plačiai nepaplitusių radioaktyviosios spinduliuotės panaudojimo sričių?

M.S.: Radioaktyvioji spinduliuotė plačiai naudojama šiuolaikinėje medicinoje – tiek diagnostikos, tiek gydymo srityje. Chemijos pramonėje ši spinduliuotė naudojama kuriant naujų unikalių savybių medžiagas.

Tačiau dar viena, šiek tiek šokiruojanti radioaktyviosios spinduliuotės pritaikymo sritis yra žemės ūkis. Radioaktyvioji spinduliuotė naudojama specifinėms genų mutacijoms skatinti ir naujoms, derlingesnėms augalų rūšims išvesti. Pastebėta, kad nedidelės radiacijos dozės taip pat skatina greitesnį gyvūnų augimą, kiaušinių dėjimą ir paukščių ritimąsi.

Egzistuoja mokslinė hipotezė, kad žmonės nuo beždžionių atsiskyrė dėl mutacijų, susijusių su gamtos radioaktyviojo fono padidėjimu. Dėl gamtoje esančio radioaktyviojo fono mes su jumis taip pat nuolat gauname mažas radioaktyviosios spinduliuotės dozes. Šis fonas atsiranda dėl žemėje esančių radioaktyviųjų izotopų ir kosminės spinduliuotės. Kosminė spinduliuotė labai pavojinga, bet mus nuo jos saugo atmosfera. Pavyzdžiui, 10 kilometrų aukštyje gamtos radioaktyvusis fonas yra 50 kartų didesnis. Toks fonas nesukelia žalos net ir tų žmonių, kurie reguliariai skraido lėktuvais, sveikatai, tačiau jų palikuoniai galbūt mutuos į tobulesnę žmonių rasę.

Kol nežinome visų galimų žalingų radioaktyviosios spinduliuotės poveikių, privalome labai griežtai kontroliuoti jos kiekį aplinkoje. „Praemonitus praemunitus“, – sakė senovės romėnai, – kas įspėtas, tas pasiruošęs.

– Atominis ginklas ir jo panaudojimo tikimybė yra viena didžiausių žmonijos baimių. Kokią reikšmę jūsų produkcija turi saugumui ir karo pramonei?

M.S.: Kadangi egzistuoja technogeninių katastrofų branduoliniuose objektuose grėsmė ir teroristinių aktų, susijusių su radioaktyviųjų medžiagų panaudojimu, pavojus, atsirado tokia sąvoka, kaip branduolinis saugumas.

Mūsų produkcija naudojama radioaktyviosioms medžiagoms, kurios gali būti nesankcionuotai pervežamos per valstybių arba branduolinių objektų sienas, aptikti. Mūsų gaminama stacionari įranga veikia Lietuvos, Bulgarijos, Serbijos pasienyje, Ignalinos AE, taip pat Slovėnijos, Belgijos, Nigerijos ir Kolumbijos objektuose. Asmeniniais mūsų gamybos radiacijos aptikimo prietaisais aprūpinti JAV pakrantės apsaugos ir policijos darbuotojai, Rusijos, Lenkijos, Rumunijos muitininkai; jų turimų prietaisų kiekiai skaičiuojami tūkstančiais.

Prietaisai, matuojantys gautos radiacijos dozę – dozimetrai, perkami įvairių šalių radiacinės bei cheminės žvalgybos kariuomenės padaliniams.

– Esate savo rinkos lyderiai, sėkmingai realizuojantys produkciją ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Kokiais pasiekimais labiausiai didžiuojatės?

M.S.: Rytų Europoje esame vieninteliai, kurie leidžia tokio plataus spektro serijinę produkciją, skirtą radioaktyvumui aptikti ir matuoti. Mūsų įmonė jau aštuonerius metus Japonijai tiekia automobilių radiacinės kontrolės įrangą. Žinant, kad japonų reikalavimai dėl produkcijos kokybės itin dideli, šis bendradarbiavimas liudija aukštą mūsų gaminamos produkcijos kokybę.

Per pastaruosius metus įkūrėme požeminę laboratoriją, kuri būtina konkurencingos produkcijos gamybai. UAB „Polimaster“ ir mūsų produkcijos platintojai užsienyje dažnai dalyvauja valstybiniuose konkursuose dėl radioaktyvumo matavimo įrangos pirkimo įvairiose šalyse.

Šiais metais baigėme prieš dvejus metus laimėto Europos Komisijos konkurso darbus – pristatėme prietaisus į Filipinus, Laosą, Kambodžą ir Kongą. Dabar gaminame prietaisus Los Andželo radioaktyviajai saugai užtikrinti. Konkursą laimėjo „Polimaster“ Amerikos įmonė, o mes savo ruožtu gaminsime kelis tūkstančius prietaisų, skirtų Los Andželo policininkams, ugniagesiams ir gelbėtojams. Kai kuriuos mūsų produktus reguliariai perka TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra, angl. IAEA).

Nors turime labai stiprių konkurentų Europoje ir Amerikoje, didžioji dalis mūsų produkcijos eksportuojama. UAB „Polimaster“ ir susijusių įmonių grupė visose Europos, Azijos ir Amerikos rinkose veikia jau daugiau nei 15 metų.

"Veido" archyvas

Jūros vandenyje netoli avarijos ištiktos Fukušimos jėgainės nustatyta smarkiai padidėjusi radiacija. Anot elektrinės operatorės “Tepco”, mėginiai paimti maždaug už 15 km nuo jėgainės. Juose radioaktyvaus cezio 137 norma viršyta 600 kartų. Be to, padidėję ir cezio 134 bei jodo 131 rodikliai, praneša agentūra AFP.

Minėti rodikliai prieš tai buvo tokie žemi, kad nebuvo įmanoma jų išmatuoti.

“Iš vieno mėginio mes dar negalime pasakyti nieko konkretaus”, – sakė “Tepco” atstovė. Planuojama paimti daugiau mėginių.

Antradienį nepriklausomus tyrimus Japonijos šiaurės rytinėje pakrantėje pradėjo ir

aplinkosaugos organizacija “Greenpeace”.

Fukušimos jėgainė buvo smarkiai apgadinta per kovo 11-ąją įvykusį žemės drebėjimą ir po to kilusį cunamį.

chernobyl2020

Pasaulis antradienį mini iki šiol didžiausios branduolinės katastrofos – Ukrainoje esančios Černobylio atominės elektrinės avarijos – 25-ąsias metines, apimtas didelio nerimo dėl atominės energetikos saugumo ir tebesivystančios branduolinės krizės Japonijoje.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas vėliau antradienį atvyks istorinio vizito į Černobylį ir dalyvaus ten vyksiančioje atminimo ceremonijoje kartu su Ukrainos vadovu Viktoru Janukovyčiumi.

1986 metų balandžio 26 d. po naktį Černobylio atominės elektrinės darbuotojai pradėjo vieną eksperimentą 4-ajame reaktoriuje, o dėl operatorių klaidų ir jėgainės konstrukcijos ydų bloke nugriaudėjo bent du sprogimai.

Iš sugriauto reaktoriaus pasklidusios radioaktyvios medžiagos smarkiai užteršė jėgainės apylinkes. Dalį šių teršalų vėjas nunešė į Baltarusiją, Rusiją ir netgi Vakarų Europos šalis.

Per sprogimą žuvo du jėgainės darbuotojai, o kiti 28 gelbėtojai ir elektrinės darbuotojai mirė per kelis mėnesius po avarijos nuo spindulinės ligos. Teko evakuoti dešimtis tūkstančių žmonių, o radioaktyvi tarša iki šiol kelia pavojų žmonių sveikatai.

Šios katastrofos minėjimo ceremonijos prasidėjo antradienį paryčiais: Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas Kijevo regione aukojo mišias ir paskambino varpu 1 val. 23 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, minint reaktoriaus sprogimo akimirką.

Tuo tarpu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka į ceremonijas kaimyninėje Ukrainoje nevyks, pranešė jo spaudos tarnyba.

Černobylio avarijos metinės šiemet sulaukė itin didelio atgarsio dėl Japonijoje vykstančios branduolinės krizės. Kovo 11 dieną įvykusio smarkaus žemės drebėjimo sukeltas cunamis smarkiai apgadino kelis reaktorius Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje, iš kurių į aplinką pasklido didelis kiekis radioaktyvių teršalų.

Japonija avariją šioje jėgainėje įvertino aukščiausiu balu pagal septynbalę tarptautinę branduolinių įvykių skalę, o iki šiol toks įvertinimas buvo skirtas tik Černobylio katastrofai. Be to, krizė Fukušimoje iškėlė klausimų, ar atominės energetikos rizika nėra pernelyg didelė.

JAPAN-QUAKE-NUCLEAR-BLAST

Japonija ketvirtadienį paskelbė uždrausianti žmonėms lankytis 20 kilometrų spindulio zonoje aplink avarijos ištiktą Fukušimos 1-ąją atominę jėgainę, esančią į šiaurę nuo Tokijo, kuri jau kelias savaites skleidžia į aplinką radioaktyvius teršalus.

Po to, kai smarkus žemės drebėjimas ir cunamis kovo 11 dieną nuniokojo bendrovės “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) eksploatuojamą elektrinę, iš jos apylinkių buvo evakuoti de š imtys tūkstančių žmonių, tačiau kai kurie vėliau grįžo susirinkti savo turto.

Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) spaudos konferencijoje sakė, kad nuo ketvirtadienio vidurnakčio žmonės į 20 kilometrų evakuacijos zoną bus įleidžiami tik gavus vyriausybės leidimą.

“Draudžiamos zonos nustatymas, ir (praeitą mėnesį paskelbtos) evakuacijos instrukcijos turi padėti užtikrinti žmonių saugumą”, – pabrėžė Y.Edano.

“Mes imsimės griežtų teisinių priemonių prieš mėginančius patekti į šią teritoriją, – pridūrė pareigūnas, tačiau išsamesnių detalių nepateikė. – Gyventojams tegaliu pasakyti, jog prašau jų supratimų, kad prieš juos netektų imtis teisinių priemonių”.

TEPCO, mėginanti suvaldyti didžiausią branduolinė krizę nuo Černobylio atominės elektrinės katastrofos 1986 metais, pareiškė, kad padėčiai Fukušimos jėgainėje, esančioje už maždaug 240 kilometrų nuo Tokijo, stabilizuoti gali prireikti metų ar daugiau.

Bendrovė pareiškė sieksianti ataušinti reaktorius per 6-9 mėnesius, tačiau ekspertai sako, jog tiek laiko vargu ar pakaks.

Šią savaitę TEPCO inžinieriai pradėjo pumpuoti vandenį iš vieno reaktoriaus bloko, siekiant pradėti remontuoti aušinimo sistemas, kurios reguliuoja branduolinio kuro strypų temperatūrą.

Tačiau vandens lygis nepakito, o šis kliuvinys buvo vienas iš daugelio, su kuriais inžinieriai susidūrė nuo krizės pradžios.

Tuo tarpu sprendimas pumpuoti į vandenyną radioaktyvų vandenį kelia didelį nerimą Japonijos kaimynėms.

Prancūzijos branduolinių technologijų milžinė “Areva” pristatys Japonijai valymo stotį, kurioje radioaktyvios medžiagos bus šalinamos iš vandens bendro nusodinimo (koprecipitacijos) metodu, siekiant paspartinti teršalų šalinimą iš Fukušimos jėgainės.

TEPCO tikis, kad šis vandens valymo procesas bus įdiegtas iki gegužės pabaigos, šią savaitę Tokijuje sake “Areva” generalinė direktorė Anne Lauvergeon (An Loveržon).

Anksčiau buvo pranešta, kad trijuose iš šešių Fukušimos reaktorių išsilydė dalis kuro strypų, tačiau TEPCO tvirtina, jog dabartinės padėties dar negalima vadinti visišku reaktorių šerdžių išsilydymu.

Japonijos premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas), kuri opozicija ir netgi jo paties Japonijos demokratų partija (DPJ) griežtai kritikuoja dėl veiksmų per šią krizę, didžiausią šalyje po Antrojo pasaulinio karo, ketvirtadienį atvyko į Fukušimą.

Kaip rodo oficiali statistika, 9 balų žemės drebėjimas ir cunamio banga, kurios aukštis kai kur siekė 15 metrų, šiaurės rytinėje pakrantėje nusinešė daugiau nei 13 tūkst. žmonių gyvybių, o dar dešimtys tūkstančių gyventojų liko be pastogės.

Policija nurodė, kad šios savaitės pradžioje evakuacijos stovyklose tebebuvo apie 130 tūkst. žmonių.

Sustabdyti radiacijos nuotėkį Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje pavyks po kelių mėnesių, sekmadienį pranešė Japonijos ministrų kabineto generalinis sekretorius Yukio Edano (Jukias Edanas).

“Jeigu mūsų numatomų priemonių pakaks, aš manau, bus kažkas panašaus”, – spaudos konferencijoje sakė Y.Edano, pažymėdamas, kad vyriausybė ir bendrovė-operatorė TEPCO ieškos galimybių ir naujų požiūrių šiam laikotarpiui sutrumpinti.

Y.Edano sakė, kad vyriausybė, jeigu bus būtina, gali peržiūrėti evakuacijos zonų ribas, kai tik ekspertai baigs nagrinėti duomenis, gautus stebint per pastarąsias kelias dienas surinktų mėginių radiacijos lygį.

Ministrų kabineto generalinis sekretorius pažymėjo, kad valdžia atliko maždaug 900 žmonių, gyvenančių savivaldybėse netoli nuo atominės jėgainės, skydliaukės funkcijų tyrimą.

Tyrimo duomenimis, nė vienam iš vaikų, kurių amžius nuo 1 iki 15 metų, nebuvo rasta radiacijos poveikio požymių.

Tuo tarpu vyriausybė rekomenduoja gyventojams, esantiems 30 km spinduliu nuo Fukušimos 1-osios AE, būti namuose ir neišeiti iš jų be itin didelės būtinybės.

Anksčiau buvo pranešta, kad vietovių, esančių 20 km nuo jėgainės zonoje, gyventojai buvo evakuoti.

Maždaug 500 žmonių sekmadienį paliko Japonijos Minamisanrikaus miestą Mijagio prefektūroje, labiausiai nukentėjusioje per žemės drebėjimą ir cunamį kovo 11 dieną.

Japonijos žiniasklaidos duomenimis, valdžios siūlymą palikti miestą iš viso priėmė maždaug 1,1 tūkst. žmonių iš 9,4 tūkst., radusių prieglobstį vietos pastatuose. Tuo tarpu iš viso miesto gyventojų skaičius, vasario pabaigos duomenimis, buvo 17 tūkst. 666 žmonės.

Mijagyje, kaip ir kitose dviejose prefektūrose – Ivatės ir Fukušimos, baigiasi paskutinė didelio masto bendros Amerikos ir Japonijos paieškos operacijos diena.

Joje dalyvauja tūkstančiai Amerikos ir Japonijos karių, taip pat vietos ugniagesiai ir pakrančių apsaugos tarnybų pajėgos.

Iki balandžio 3 dienos vakaro pavyko surasti vienuolikos žmonių kūnus. Taigi per tris operacijos dienas buvo surasti 77 žuvusiųjų kūnai.

Nacionalinės policijos agentūros duomenimis, žuvusiųjų sąrašas pasiekė 12 tūkst. 20 žmonių, o dingusiųjų be žinios sąrašas – 15 tūkst. 512 žmonių. Nukentėjo per gaivalinę nelaimę 2 tūkst. 876 žmonės.

Gruntiniame vandenyje po cunamio nuniokota Japonijos atomine jėgaine aptikti leistinas ribas viršijantys radioaktyvių teršalų kiekiai, tačiau geriamojo vandens ištekliai nebuvo paveikti, pranešė jėgainę eksploatuojanti bendrovė.

Tačiau gruntinio vandens tarša, apie kurią buvo paskelbta ketvirtadienio vakarą, gali tapti ilgalaike problema, taip pat rodo, jog bendrovei “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) nepavyksta suvaldyti padėties Fukušimos 1-ojoje jėgainėje, Jos darbuotojai stengiasi stabilizuoti pavojingai kaistančius reaktorius, kurių aušinimo sistemos buvo sugadintos kovo 11 dieną smogusio cunamio.

TEPCO vėl paprašė tarptautinės pagalbos šioje sudėtingoje operacijoje, užsakiusi Jungtinėse Valstijose didžiulius vandens siurblius, kuriais planuojama lieti vandeniu ant reaktorių. Tikimasi, kad ši įranga bus atvežta vėliau šį mėnesį.

Gruntiniame vandenyje nustatytas radioaktyvumas 10 tūkst. kartų viršija šiai jėgainei vyriausybės nustatytus saugumo standartus. Ši žinia dar labiau pagilino branduolinę krizę Japonijoje, kur anksčiau radioaktyviomis medžiagomis buvo užteršti kai kurie maisto produktai, o jėgainėje sklindanti intensyvi spinduliuoti trikdo darbuotojų pastangas likviduoti avariją.

Padidėjusi greitai skylančio radioaktyviojo jodo izotopo I-131 koncentracija buvo nustatyt gruntiniame vandenyje, slūgsančiame 15 metrų gylyje po vienu iš Fukušimos jėgainės reaktorių, sakė TEPCO atstovas Naoyuki Matsumo (Naojukis Macumas).

Šis taršos lygis didelio pavojaus kol kas nekelia, tačiau ilgainiui jis gali paveikti geriamojo vandens išteklius.

Jeigu teršalų koncentracija išliks didelė, jie gali prasiskverbti į vandens šulinius elektrinės apylinkėse. Šiuo metu visi arčiau nei už 20 kilometrų nuo jėgainės gyvenę žmonės yra evakuoti, tačiau daugelis jų vis labiau nerimauja dėl palikto turto ir slapta grįžta patikrinti savo namų.

Be to, tikėtina, kad teršalai gali prasisunkti į požeminio vandens srautus ir galiausiai patekti į upes, iš kurių pumpuojamas geriamasis vanduo. Tačiau kola kas neaišku, ar tokios taršos tikimybė pakankamai didelė.

Tuhukaus universiteto aplinkosaugos profesorius Seiki Kawagoe (Seikis Kavagojė) taip pat pabrėžė, kad grunte radioaktyvios medžiagos greitai išsisklaido, kaip ir jūros vandenyje.

Radioaktyvi tarša kelia didelį nerimą Japonijos žmonėms, mėginantiems grįžti prie įprasto gyvenimo žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotuose šiaurės rytų pakrantės regionuose. Praėjus trims savaitėms po šios stichinės nelaimės vienoje iš ekonomiškai pajėgiausių šalių apie 260 tūkst. namų ūkių iki šiol neturi vandens, o apie 170 tūkst. likę be elektros.

Nerimą dėl galimai užterštų maisto produktų sustiprino penktadienį vyriausybės pranešimas, jog bus pakartotinai ištirta jautiena, kurioje anksčiau aptiktas padidėjęs radioaktyvaus cezio kiekis. Pareigūnai pabrėžė, kad užteršta mėsa niekada nebuvo patekusi į rinką.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Taku Ohara (Takus Ohara) sakė, kad radioaktyvaus cezio buvo rasta vienos karvės, kuri buvo paskersta kovo 15 dieną už daugiau nei 70 kilometrų nuo Fukušimos jėgainės, mėsoje.

Radioaktyvus cezis gali susikaupti organizme, o jo dideli kiekiai, kaip manoma, sukelia įvairių atmainų vėžį.

Šios medžiagos iki šiol aptinkama Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje – šiose šalyse į gruntą pateko cezio, pasklidusio 1986 metais po Černobylio elektrinės katastrofos. Kai kuriuose Vokietijos regionuose cezio aptinkama laukinių šernų mėsoje, todėl ji nėra tinkama valgyti.

Jau tris savaites nerimsta kalbos apie Japoniją ir visą pasaulį sukrėtusią katastrofą Fukušimos atominėje elektrinėje. Tekančios šalies gyventojus vis dar slegia neradioaktyvaus maisto bei vandens stygius, moralinės ir finansinės problemos. Bet tai ne pabaiga – kasdien pranešama vis daugiau grėsmingų naujienų. Šiuo metu baiminamasi, kad Fukušimos atominėje elektrinėje įvyks didžiulis radiacijos nutekėjimas.

„Mūšis dėl reaktorių jau pralaimėtas” – teigia „Lietuvos žinios“. Dienraštis rašo: „Specialistų nuomone, vieno jėgainės bloko aktyvusis branduolys išsilydė, suardė apsauginės kameros dugną ir išsiliejo ant betoninių grindų. Šiaurės rytų pakrantėje jūros vandenyje prie jėgainės aptiktas iki šiol didžiausias radioaktyvaus jodo kiekis, 3335 kartus viršijantis normą. Akivaizdu, kad į vandenyną patenka vis daugiau pavojingų teršalų. Specialistų manymu, keturi iš šešių reaktorių galutinai išėjo iš rikiuotės ir jų jau nebebus galima naudoti. Tikriausiai nebebus naudojama ir visa Fukušimos atominė elektrinė. Ataušinus pažeistus reaktorius ir išvežus bei palaidojus radioaktyviąsias medžiagas reaktorius reikės išmontuoti. Tai gali trukti net tris dešimtmečius ir kainuos jėgainę valdančiai kompanijai „Tokyo Electric Power Co“ („Tepco“) daugiau nei trilijoną jenų (12 mlrd. dolerių).”

„15 min.“ informuoja, jog „Didžiausią rūpestį kelia tai, kad branduolinis kuras, reaguodamas su betoninėmis grindimis ir po jomis esančia nuotekų sistema, į aplinką gali išskirti radioaktyvias dujas. Fukušimos elektrinės požeminė vandens surinkimo sistema po cunamio buvo pripildyta jūros vandens. Todėl, net ir prasiveržęs, atominis kuras šiek tiek atvės. Tokiu būdu šiek tiek sumažės žala aplinkai. „Įkaitęs kuras, laimei, neiškrenta, kaip vienas didelis lašas, o išbėga lėtai, tarsi kaip vulkaninės lavos liežuvis. Išsilydęs kuras pamažu atvėsta, todėl išvengiama didelio garų debesies. Didžiausia problema, kad radioaktyvus vanduo patenka į išorę. Todėl nors Fukušimoje, skirtingai nei Černobylyje, reaktorius neturėtų užsiliepsnoti ir sprogti, žalos aplinkai išvengti tikrai nepavyks“ – dėstė R. Lahey.“

Padėtis Japonijoje tikrai negerėja. Dėl šalyje susidariusios situacijos japonai skatinami evakuoti gyventojus didesniu atstumu nuo Fukušimos atominės elektrinės.

Apie tai praneša „Respublika“ – „Šiuo metu gyventojai yra evakuoti 20 kilometrų spinduliu aplink jėgainę, tačiau JT tvirtina, kad nesaugi radiacinė zona buvo nustatyta net daugiau kaip už 40 kilometrų nuo jėgainės. Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA) pareiškė, kad už 40 kilometrų į šiaurės vakarus nuo jėgainės esantis Itatės kaimas nebėra saugioje radiacijos zonoje.“

Japonijos vyriausybė svarsto su ekspertais galimybę avarinius Fukušimos 1-osios atominės jėgainės reaktorius uždengti specialiu audiniu, kad iš jų nesklistų radiacija.

Kaip pranešė spaudos konferencijoje trečiadienį Japonijos ministrų kabineto generalinis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas), “mes nagrinėjame bet kurią galimybę paimti situacijos elektrinėje kontrolę” į savo rankas.

Be to, valdžia siūlo panaudoti tanklaivį, į kurį būtų supumpuotas radioaktyvus vanduo iš sugadintos AE.

Problemos Fukušimos 1-ojoje atominėje jėgainėje prasidėjo po 9 balų žemės drebėjimo ir po to užgriuvusio cunamio 2011 metų kovo 11 dieną. Sustojus elektriniams įrenginiams, sutriko reaktorių aušinimas, todėl juose pakilo temperatūra, įvyko keli sprogimai ir kilo gaisrai.

Keturi iš šešių šios jėgainės reaktorių buvo rimtai pažeisti. Kad reaktoriai, kurių temperatūra pakilo iki 400 laipsnių, būtų ataušinti, specialiomis pompomis ant atominės jėgainės buvo pilamas vanduo iš jūros.

Japonijos šiaurės rytų pakrantėje prie avarijos ištiktos atominės jėgainės jūros vandenyje aptiktas iki šiol didžiausias radioaktyvaus jodo kiekis, 3 335 kartus viršijantis normą, o šis faktas rodo, kad į vandenyną patenka vis daugiau pavojingų teršalų, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Vandenyne už maždaug 300 metrų nuo Fukušimos 1-osios atominės jėgainės nustatyta radioaktyvaus jodo izotopo I-131 koncentracija nekelia didelio pavojaus žmonių sveikatai, tačiau ši tarša didina “nerimą”, sakė Japonijos branduolinės ir pramonės saugo agentūros pareigūnas Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama). Jis pridūrė, kad tame regione nežvejojama.

Iš Fukušimos jėgainės radioaktyvūs teršalai sklinda nuo kovo 11 dienos, kai Japonijos šiaurės rytų pakrantėms smogė stiprus žemės drebėjimas ir cunamis, nutraukęs elektros tiekimą šiam branduoliniam kompleksui ir sugadinęs atsargines reaktorių aušinimo sistemas.

Iš teritorijos 20 kilometrų aplink jėgainę buvo evakuoti visi gyventojai, o gyvenantiems iki 30 kilometrų nuo elektrinės patarta išvykti.

Radioaktyvių medžiagų buvo rasta šiame regione išaugintose daržovėse, piene ir geriamajame vandenyje. Tokijuje, kuris yra už maždaug 220 kilometrų į pietus nuo jėgainės, praeitą savaitę vandentiekio vandenyje nustatyta kūdikiams pavojinga vėžį sukeliančio I-131 koncentracija.

Antradienį paimtų mėginių tyrimo rezultatai dar kartą pabrėžė būtinybę kuo skubiau stabilizuoti pažeistą Fukušimos jėgainę. Šioms pastangoms iškilo daug kliūčių: avarijos likvidatoriai susidūrė su gaisrais, sprogimais ir intensyvia spinduliuote, tačiau toliau karštligiškai stengiamasi išvengti visiško reaktorių šerdžių išsilydymo.

Antradienį Japonijos vyriausybė pripažino, kad veikiantys saugos mechanizmai nebuvo pakankami, kad apsaugotų atominį kompleksą nuo 9 balų žemės drebėjimo ir cunamio.

“Mūsų parengtis nebuvo pakankama, – ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) antradienį sakė žurnalistams. – Kai baigsis dabartinė krizė, privalome kruopščiai ir išsamiai išnagrinėti šį incidentą.”

Avarijos ištiktos Fukušimos atominės elektrinės komplekso grunte antradienį buvo rasta plutonio, todėl nerimas dėl didžiausios Japoniją ištikusios branduolinės krizės dar labiau padidėjo.

Tuo tarpu opozicijos įstatymų leidėjai griežtai kritikavo premjerą dėl jo veiksmų siekiant likviduoti šią krizę.

Kai kurie parlamento nariai peikė premjerą Naoto Kaną (Naotą Kaną), kad šis nenurodė išplėsti evakuacijos zonos aplink jėgainę. N.Kanas atsakė, jog konsultuojasi dėl galimybės evakuoti dar 130 tūkst. žmonių.

Dabartinę evakuacijos zoną buvo priversti palikti apie 70 tūkst. gyventojų.

Fukušimos jėgainę eksploatuojanti bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) nurodė, jog didesnio pavojau nekeliantys plutonio kiekį buvo nustatyti penkiose elektrinės komplekso vietose.

Pasak ekspertų, plutonis, susidarantis branduolinių reakcijų metu ir naudojamas atominių bombų užtaisams, yra viena iš pavojingiausių medžiagų, žmonėms sukelianti vėžį.

Manoma, jog plutonio į aplinką galėjo patekti iš jėgainės saugyklose laikomų panaudotų branduolinio kuro strypų arba pažeisto 3-ojo reaktoriaus, kuriame vieninteliame naudojamas plutonio turintis kuro mišinys.

Japonijos branduolinės ir pramonės saugos agentūra nurodė, kad nustatyti plutonio kiekiai nekelia pavojaus žmonių sveikatai, tačiau šios medžiagos buvimas aplinkoje tikriausiai reiškia, kad pažeistas reaktoriaus sandarumas.

“Plutonis yra medžiaga, kuris išsiskiria esant aukštai temperatūrai. Jis taip pat sunkus, todėl nelengvai prasiskverbia”, – agentūros direktoriaus pavaduotojas Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama) sakė spaudos konferencijoje.

“Taigi, jeigu iš reaktoriaus pasklido plutonis, tai mums suteikia informacijos apie pažeistą kurą. Jeigu jis pasklido per sandarumą užtikrinančią sistemą, tai pabrėžia šios avarijos pavojų ir rimtumą”, – pridūrė jis.

TEPCO viceprezidentas Sakae Muto (Sakajė Mutas) sakė, kad šiuo metu plutonio izotopų Pu-238, Pu-239 ir Pu-240 koncentracija jėgainėje yra panaši į tą, kuri anksčiau Japonijoje būdavo fiksuojama po branduolinių bandymų užsienyje.

“Atsiprašau, jog dėl mūsų kyla nerimas žmonėms”, – pridūrė jis.

Fukušimos jėgainėje, kurią kovo 11 dieną nuniokojo smarkus žemės drebėjimas ir cunamis, darbuotojams gali tekti dar ištisas savaites ar mėnesius dirbti nepaprastai pavojingomis sąlygomis, siekiant iš naujo įjungti aušinimo sistemas ir išvengti visiško reaktorių šerdžių išsilydymo.

Pirmadienį betoniniuose tuneliuose po vieno reaktoriaus bloku buvo rasta labai radioaktyvaus vandens, o praeitą savaitę buvo nustatyta, kad kitame bloke telkšančio vandens spinduliuotė 100 tūkst. kartų viršija normą.

Šis faktas kelia sudėtingą dilemą TEPCO, kuri lieja vandenį ant reaktorių, siekiant juos ataušinti, tačiau taip pat nenori, kad padidėtų radioaktyvi tarša, antradienį sakė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas).

“Kalbant apie vandens pumpavimą, privalome išvengti padėties, kai (kuro strypų) temperatūra padidės ir vanduo užvirs. Taigi, aušinimas yra prioritetas. Kita vertus, susikaupusį vandenį turime šalinti kiek įmanoma greičiau”, – aiškino jis.

Japonija nurodė, kad spinduliuotės intensyvumo padidėjimą 2-ajame bloke nulėmė reaktoriuje esančių kuro strypų dalinis išsilydymas.

Radiacijos lygis jūros vandenyje prie Fukušimos I-osios atominės elektrinės Japonijoje sparčiai didėja pranešė šeštadienį naujienų agentūra “Kyodo”, remdamasi šalies branduolinės saugos tarnyba, nurodoma BBC tinklalapyje.

Japonijos branduolinės saugos agentūros duomenimis radioaktyvaus jodo lygis jūros vandenyje ties elektrine normą viršija 1250 kartų.

Pažymima, kad tokia jodo 131 koncentracija didina tikimybę, jog bus užteršti jūros produktai, kuriuos japonai vartoja dideliais kiekiais.

“Išgėrus 50 mililitrų vandens su tokia jodo 131 koncentracija, į organizmą pateiktų leistina metinė radiacijos norma”, – nurodo agentūra.

Tiesa, agentūra taip pat praneša, kad pastarosiomis dienomis Fukušimos atominės elektrinės aplinkoje radioaktyviojo jodo lygis sumažėjo per pusę.

Taip pat pranešama, kad radioaktyviojo cezio koncentracija Fukušimos I-osios elektrinės aplinkoje 80 kartų viršija leistiną normą.

Dėl minėtų priežasčių Japonijos valdžia nurodė griežčiau kontroliuoti žuvų ir kitų jūros produktų, gaunamų Ramiajame vandenyne prie Japonijos krantų, kokybę.

"Veido" archyvas

„Nustatyti radioaktyvaus jodo kiekiai yra milijoną kartų mažesni nei buvo detektuojami Lietuvoje ir kitose Europos šalyse po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje“, – teigiama centro pranešime.

RSC patikslina, kad Vilniaus miesto aerozolių stotyje išmatuoti jodo kiekiai tesiekia 0,00005 Bq/m³ (kai po Černobylio avarijos siekė iki 120 Bq/m³) ir šie matavimai patvirtina kolegų iš Islandijos išmatuotus lygius. Nustatyti radioaktyvaus jodo kiekiai yra milijoną kartų mažesni nei buvo nustatomi Lietuvoje ir kitose Europos šalyse po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje.
RSC dar kartą patikina, kad tokie maži radionuklidų kiekiai jokio neigiamo poveikio ir rizikos Lietuvos gyventojų apšvitai bei sveikatai neturės.“

Prastesnė padėtis vyrauja Japonijoje. Praėjus dviem savaitėms po šalį sukrėtusios stichijos ir sprogimo Fukušimos atominėje elektrinėje, Tekančios saulės šalies gyventojų vis dar tyko pavojai.

Vakarykštė spauda praneša, kad trečiadienį Japonijos policija patikslino, kad katastrofos aukomis tapo 9487 žmonės, o dingusiais be žinios laikoma 15 617 japonų. Iš nelaimės zonos evakuota 360 tūkst. žmonių – jie apgyvendinti laikinose pastogėse visoje šalyje.“

Apie optimistiškesnę padėtį Japonijoje pasakoja „Vakarų ekspreso“ kalbinta Vilniaus universiteto japonologijos specialybės studentė Rūta Aleksandravičiūtė, kuri šiuo metu studijuoja Osakos universitete Japonijoje. „Nors vis nuaidi sprogimai, japonai akcentuoja, kad viskas gerai, tik yra tikimybė, jog sprogs, tuo tarpu Vakarai eskaluoja, jog Japonija – tarp katastrofos ir didžiulės katastrofos. „Nežinia, ar japonai kažką nuslepia, ar Vakarai perdeda“, – sakė lietuvė.“

"Veido" archyvas

Reikėtų sutikti, kad milžiniškas žuvusių žmonių skaičius itin sukrėtė visą pasaulį. „Lietuvos rytas“ rašo, kad tai net pakeitė japonų ritualus – „Šiaurės rytinėje Japonijos dalyje šiomis dienomis masinėse kapavietėse laidojamos 9 balų žemės drebėjimo ir jį lydėjusio cunamio aukos.

Dalis žuvusiųjų laidojami paprastuose faneros karstuose, kiti – suvynioti į plastikinius maišus. Pagaminti tinkamų karstų nebuvo laiko.

Toks laidojimo būdas iki šiol daugeliui Japonijoje, kurioje viena vyraujančių religijų – budizmas, buvo neįsivaizduojamas. Čia mirusieji dažniausiai kremuojami, o į urnas sudėti jų pelenai laidojami akmeniniuose šeimos mauzoliejuose prie budistų šventyklų. Vietos taisyklės dažnai netgi draudžia kūnus laidoti žemėje.

Vis dėlto Japonijos pareigūnai jau patikino visų stichijos aukų artimuosius, kad žuvusieji vėliau bus palaidoti laikantis tradicijų. Jų kūnai bus iškasti ir kremuoti.“

Deja, japonų pečius užgulė ir finansinės problemos. „Lietuvos žinios“ skelbia, kad „Kovo 11 dieną įvykęs žemės drebėjimas, jo sukeltas cunamis ir sprogimai Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijai kainuos 15-25 trln. jenų, arba 185-308 mlrd. dolerių.“

Nepaisant begalės žmonių žūties, didelių nuostolių, šiuo metu japonus slegia ir neradioaktyvaus maisto bei vandens stygius. Apie vis naujas baimes Japonijoje skelbia „Lietuvos rytas“ – „Tokijo valdžia vakar rekomendavo miesto gyventojams negirdyti vaikų vandeniu iš vandentiekio. Mat vandens mėginiuose rasta radioaktyviųjų medžiagų pėdsakų, tarp jų jodo.“

„Respublika“ praneša, kad Japonija lieka be maisto ir vandens: „Žmogui pavojingos radiacijos dozės jau aptiktos ne tik špinatuose, bet ir dar dešimtyje daržovių rūšių, tarp jų – brokoliuose ir žiediniuose kopūstuose. Taip pat siūloma netiekti pieno iš kaimyninės Ibarakio prefektūros. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad į rinką galėjo patekti daugiau užterštų maisto produktų, nei iki šiol manyta.“

„Iš Japonijos importuojamas maistas – radioaktyvus“, – teigia „Verslo žinios“. Tačiau Mindaugas Kašinskas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centro vedėjas – „Verslo žiniose“ komentuoja, kad „Mūsų rinkoje galima rasti žuvininkystės produktų, prieskonių ir arbatos iš Japonijos. Tačiau po sprogimo Japonijos atominėje elektrinėje jokie maisto gaminiai iš šios šalies į Lietuvą dar nepateko. Jie mūsų rinką pasieks kiek vėliau, nes maisto produktų tiesiogiai iš Japonijos neimportuojame, juos gauname per kitas ES šalis. Rizika, jog į Lietuvą bus importuota radioaktyvių maisto produktų, yra labai maža.“