Šiandien pradedami pirmieji europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai – geležinkelio linijos rekonstrukcija ruože Mockava–Šeštokai.

Pasak susisiekimo ministro Egidijaus Masiulio, šiandien pradedami rekonstrukcijos darbai yra reali šio daug metų tik popieriuje buvusio projekto įgyvendinimo pradžia. Iki 2013 metų pabaigos europinės vežės „Rail Baltica“ geležinkelio linija bus nutiesta iki Kauno.

Projektas „Rail Baltica“ svarbus ir Lietuvos regionų ekonominei plėtrai, ypatingai jo naudą pajus Kauno regionas. Ministro teigimu, europinės vežės geležinkelis padės sustiprinti logistikos verslo pozicijas pačiame Lietuvos centre. Europinės ir plačiosios geležinkelio vėžės linijų susijungimo vietoje bus kuriamas Kauno viešasis logistikos centras.

Pirmieji sprendimai dėl Lietuvos geležinkelių integravimo į Vidurio ir Vakarų Europos geležinkelių tinklą buvo padaryti dar 1993 metais. Kelios šalies Vyriausybės priėmė dešimtis nutarimų, vienaip ar kitaip susijusių su europinės vėžės geležinkeliu Lietuvoje, t.y. „Rail Baltica“ projektu. Nuo 1998 iki 2009 metų atlikta bent 12 įvairių su „Rail Baltica“ susijusių studijų bei analizių, kurių vertė siekia keliolika milijonų litų.

Balandžio 7 d. Vyriausybė pripažino „Rail Baltica“ valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Įvertindamas Lietuvos Vyriausybės sprendimą bei parengtas priemones, padėsiančias sparčiau įgyvendinti projektą, savo palaikymą projektui „Rail Baltica“ išreiškė ir Europos Komisijos viceprezidentas, transporto komisaras Siim Kallas.

Gegužės 12 d. Susisiekimo ministerijos siūlymu Vyriausybė svarstys patikslintą neatidėliotinų veiksmų, kuriuos būtina atlikti įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, planą. Jame numatomi techniniai ir investiciniai sprendimai padės paspartinti projekto įgyvendinimą.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis per oro erdvės uždarymo suirutę sako dar aiškiau supratęs, kad Lietuva, kilus tokiai sumaiščiai dėl oro transporto, tampa visiškai izoliuota, tad būtinai reikia patogesnio ir greitesnio traukinių susisiekimo su Europa.

“Iki šiol esame tarsi užkampyje ir beveik negalime naudotis puikiai išplėtota Vakarų Europos geležinkelio infrastruktūra”, – konstatuoja akivaizdų faktą.

Ministras žada, kad jau gegužę Lietuvos pasienyje su Lenkija bus paklotas pirmasis siaurojo europietiško geležinkelio bėgis, o visą modernią atkarpą nuo Šeštokų iki Kaune ketinamo statyti geležinkelio krovinių terminalo planuojama baigti iki 2013-ųjų pabaigos. Tiesa, jau nuo 1994 m. vis žadamas “Rail Baltica” projektas įgyvendinimo stadiją pasiekė mažiausiai ambicinga forma. Kažkada planuotas kaip šiuolaikinius greitaeigius traukinius 200 km/h greičiu skraidinsianti trasa, dabar geležinkelis bus tiesiamas ant to paties senojo pylimo, kuriuo traukiniai tegalės kursuoti 100–110 km/h greičiu.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras tvirtina, kad toks paprasčiausias variantas pasirinktas dėl dviejų priežasčių: jis pigiausias, be to, kloti visiškai naują ir tiesesnį geležinkelio kelią iki sienos su Lenkija trukdo privačios žmonių žemės valdos. Skaičiuojama, kad “Rail Baltica” atkarpa Lietuvai atsieis 850 mln. Lt, maždaug 60 proc. šių lėšų tikimasi gauti iš ES.

E.Masiulis negaili kritikos savo pirmtakams: “Iki šiol nebuvo padaryta visiškai nieko, “Rail Baltica” tebuvo visiškai popierinis projektas”.

Tačiau politikų atmintis – trumpa. Štai dabartinio europarlamentaro Zigmanto Balčyčio praėjusios savaitės pareiškimas: “Pastarųjų dienų įvykiai tik dar labiau paryškina, kad be “Rail Balticos” Lietuva yra atskirta nuo Europos. Prancūzijoje oro uostuose įkalinti vokiečiai namo gali grįžti traukiniais, kaip ir dauguma kitų Vakarų Europos gyventojų. O keleiviai iš Lietuvos tokios galimybė neturi”. Gal jis jau užmiršo, kad 2001–2005 m. pats buvo susisiekimo ministras? Per tiek laiko geležinkelį buvo galima bent jau pradėti tiesti.

Islandijos ugnikalnis patvirtino ir dar vieną “Rail Baltica” silpnąją grandį: šis projektas iš tiesų reikalingas tik Lietuvai, nors yra planuojamas kaip trasa, per Taliną, Rygą ir Vilnių sujungsianti Helsinkį ir Varšuvą. Estijos premjeras Andrus Ansipas praėjusią savaitę nepraleido progos dar kartą viešai suabejoti tokio projekto ekonomine nauda, panašias abejones išdėstė ir Latvijos geležinkelių vadovai.

Tačiau Lietuvos optimizmo tai nemažina. “Manau, kad oro susisiekimo krizė bus papildomas argumentas mums prašant ES paramos”, – apibendrina E.Masiulis.

Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, pirmieji sprendimai dėl Lietuvos geležinkelių integravimo į Vidurio ir Vakarų Europos geležinkelių tinklą buvo padaryti dar 1993 metais. Kelios šalies Vyriausybės priėmė dešimtis nutarimų, vienaip ar kitaip susijusių su europinės vėžės geležinkeliu Lietuvoje, t.y. „Rail Baltica“ projektu. Nuo 1998 iki 2009 metų atlikta bent 12 įvairių su „Rail Baltica“ susijusių studijų bei analizių, kurių vertė siekia keliolika milijonų litų.

„Gegužės 10 dieną pradedami rekonstrukcijos darbai bus reali šio daug metų tik popieriuje buvusio projekto įgyvendinimo pradžia“, – sako E. Masiulis.

Ministras žada, kad visą modernią atkarpą nuo Šeštokų iki Kaune ketinamo statyti geležinkelio krovinių terminalo planuojama baigti iki 2013-ųjų pabaigos. Tiesa, jau nuo 1994 m. vis žadamas “Rail Baltica” projektas įgyvendinimo stadiją pasiekė mažiausiai ambicinga forma. Kažkada planuotas kaip šiuolaikinius greitaeigius traukinius 200 km/h greičiu skraidinsianti trasa, dabar geležinkelis bus tiesiamas ant to paties senojo pylimo, kuriuo traukiniai tegalės kursuoti 100–110 km/h greičiu.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras tvirtina, kad toks paprasčiausias variantas pasirinktas dėl dviejų priežasčių: jis pigiausias, be to, kloti visiškai naują ir tiesesnį geležinkelio kelią iki sienos su Lenkija trukdo privačios žmonių žemės valdos. Skaičiuojama, kad “Rail Baltica” atkarpa Lietuvai atsieis 850 mln. Lt, maždaug 60 proc. šių lėšų tikimasi gauti iš ES.

Balandžio 7 d. Vyriausybė pripažino „Rail Baltica“ valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Savo palaikymą projektui „Rail Baltica“ išreiškė ir Europos Komisijos viceprezidentas, transporto komisaras Siim Kallas.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Briuselyje įvykusiame susitikime su Europos Komisijos viceprezidentu, Transporto komisaru Simu Kalasu (Siim Kallas) sulaukė komisaro palaikymo “Rail Baltica” projektui ir Lietuvos planams jį spartinti.

Susitikime ministras informavo EK viceprezidentą, kad balandžio 7 d. Lietuvos Vyriausybė pripažino “Rail Baltica” projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu, pristatė parengtas priemones, padėsiančias sparčiau įgyvendinti projektą. “Europos Komisijos viceprezidentas išreiškė palaikymą šiam svarbiam projektui ir pažadėjo savo pagalbą ieškant sprendimų dėl projekto finansavimo”, – sakė E. Masiulis.

Pasak ministro, Lietuvos valstybės interesas – europinė geležinkelio vėžė, einanti iki Kauno. Pirmuosius realius geležinkelio linijos rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti dar šią vasarą.