Maždaug pusė Lietuvos gyventojų nepalankiai vertina Vyriausybės ir Lietuvos banko veiksmus, nacionalizuojant finansinių sunkumų turintį komercinį „Snoro“ banką, kuriam iškelta bankroto byla, rodo BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Rait“ apklausa.

Labai neigiamai valdžios veiksmus įvertino 22 proc. apklaustųjų, 27 proc. teigė juos vertinantys greičiau neigiamai. Net 29 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų juos vertino nei teigiamai, nei neigiamai.

Vos 4 proc. apklaustųjų Vyriausybės ir Lietuvos banko veiksmus įvertino labai teigiamai, 14 proc. – greičiau teigiamai. 3 proc. gyventojų nepareiškė savo nuomonės šiuo klausimu.

Vyriausybės ir centrinio banko veiksmus labai teigiamai dažniau vertina gyventojai su aukštuoju išsilavinimu, aukščiausiomis pajamomis (daugiau nei 1100 litų vienam namų ūkio nariui per mėnesį), trijų didmiesčių gyventojai, taip pat specialistai.

Greičiau teigiamai šiuos veiksmus statistiškai reikšmingai dažniau vertino Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gyventojai bei specialistai.

Neutralios pozicijos (nei teigiamai, nei neigiamai) dažniau laikėsi rajonų centrų gyventojai bei moksleiviai ir studentai.

Vyriausybė lapkričio 16 dieną nacionalizavo „Snoro“ banką, o Lietuvos banko valdyba lapkričio 24 dieną nusprendė inicijuoti bankui bankroto bylą. Sprendimą iškelti bankroto bylą „Snoro“ bankui Vilniaus apygardos teismas priėmė gruodžio 7 dieną, bankroto administratoriumi paskirtas tarptautinės finansų konsultacijų bendrovės “Zolfo Cooper Europe” vyriausiasis partneris Neilas Cooperis.

„Rait“ gruodžio 5-12 dienomis apklausė 1025 šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų.

Lietuvos gyventojų nuotaikos praėjusių metų pabaigoje vėl ėmė smarkiai prastėti ir pasiekė 2010 m. pabaigos dugną. Jas lemia ne tik nieko gero nežadanti Lietuvos ekonomika, bet ir Europos bei pasaulio įvykiai.

Praėjusių metų vasaros viduryje Lietuvos visuomenės nuomonės apklausų bendrovės pastebėjo, kad gyventojai ėmė optimistiškiau vertinti šalies ekonomiką. Tačiau vasaros pabaigoje prasidėjusios ir rudenį visiškai atsiskleidusios euro zonos bėdos netruko paveikti ir mūsų žmonių nuotaikų, kurios staiga ėmė ristis žemyn.
Tiesa, dar galima guostis, kad 2008 m. gruodžio dugnas, kai mūsų šalyje buvo užfiksuoti patys prasčiausi ekonominės padėties vertinimai, dar nepasiektas.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovei „Baltijos tyrimai“ 2008 m. pabaigoje atlikus apklausą, tik trims procentams Lietuvos gyventojų atrodė, kad ekonominė padėtis pagerėjo. Dauguma – aštuoni iš dešimties apklaustųjų buvo įsitikinę, kad ji pablogėjo. Tokie patys vertinimai buvo ir 2009 m. pabaigoje. Padėtis pradėjo šiek tiek taisytis nuo 2010-ųjų vidurio. Jau 2010 m. lapkritį teigiamai šalies ekonomiką vertino 6 proc. gyventojų, kad ji nepasikeitė, sakė 31 proc. Vis dėlto šeši iš dešimties apklaustųjų teigė, kad padėtis pablogėjo.

Optimistiškiausia pernykštė vasara

Per pastarąjį laikotarpį patys optimistiškiausi vertinimai užfiksuoti pernai rugpjūtį, kai jau 12 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad ekonominė padėtis gerėja, o kad ji blogėja, tvirtino mažiau nei pusė apklaustųjų. Rugsėjį viskas klostėsi maždaug tolygiai, bet nuo spalio ekonominės padėties vertinimas ėmė sparčiai blogėti. „Akivaizdu, kad žmonės sureagavo į bendrą padėtį euro zonoje ir spalį jau 49 proc. apklaustųjų tvirtino, jog ekonominė Lietuvos padėtis pablogėjo, o lapkričio pabaigoje, po „Snoro“ nacionalizavimo, taip manančiųjų buvo jau 57 proc. Taigi pirmąjį pusmetį atsiradusios viltys per porą mėnesių buvo tiesiog nubrauktos. Reikia turėti omenyje ir tai, kad į šiuos duomenis dar neįtrauktas laikmetis, kai buvo svarstomas šalies biudžetas, kuris vertinant ateityje irgi teigiamų emocijų nepridės“, – įsitkinęs „Baltijos tyrimų“ rinkodaros direktorius sociologas Romas Mačiūnas.
Pasak rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės RAIT valdybos pirmininkės Ingos Nausėdienės, gyventojai žaibiškai sureaguoja į viešai skelbiamas žinias: „Žmonės nuolat girdi blogas žinias ir mano, kad ateityje nieko gero nebus. Tai lemia ir vartojimą. Jei sudaromas fonas, kad kils kainos, gresia nedarbas, gyventojai daugiau taupo, mažiau vartoja ir tai atsiliepia visai ekonominei situacijai. Pastebėta, kad po blogų žinių lavinos vartojimas sumažėja tepraėjus dviem trims mėnesiams.
Kaip paaiškėjo, ekonomine padėtimi Lietuvoje labiausiai nepatenkinti vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys mažesniuose miestuose ar rajonų centruose, bedarbiai, pensininkai, namų šeimininkės, darbininkai bei tie, kurių atlyginimas nesiekia 2500 Lt per mėnesį.

Visuomenės nuomonės lyderiai – prosumeriai – aiškiai atspindi būsimus Lietuvos gyventojų lūkesčius bei nuotaikas.

Naujai atliktas šalies gyventojų nuomonių tyrimas patvirtino, kad mūsų šalyje, kaip ir kitose analogiškus tyrimus atliekančiose rinkose, likusi visuomenės dalis seka paskui prosumerius – profesionalių vartotojų grupę, netiesiogiai numatančią vartotojų įpročių tendencijas per artimiausius 6-18 mėnesių.

Lietuvoje pirmą kartą prosumerių grupė buvo identifikuota praėjusių metų rudenį, kuomet rinkos tyrimų agentūra RAIT, naudodama „EURO RSCG Worldwide“ išplėtotą bei verslo poreikius atitinkančią vartotojų segmentavimo metodiką, iš Lietuvos interneto vartotojų išskyrė prosumerių grupę. Paaiškėjo, kad Lietuvoje prosumeriai sudaro apie 8 proc. interneto vartotojų (bendroje Lietuvos populiacijoje jų mažiau). Pasaulyje prosumeriai sudaro apie 15-25 proc.

Prosumerių Lietuvoje buvo prašoma įvertinti šalies ekonominę situaciją, klausiama apie apsipirkimo internetu įpročius, ekologiškų produktų vartojimą. Šių metų pavasarį tie patys klausimai buvo užduoti Lietuvos gyventojams – ne prosumeriams. Jų atsakymai patvirtino tai, ką prieš pusmetį teigė prosumeriai: optimistiškesnį ekonominės situacijos vertinimą, didėjantį susidomėjimą ekologiškais produktais bei augantį apsiperkančiųjų internetu skaičių.

Apklausų rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai yra linkę vis palankiau vertinti šalies ekonominę situaciją. Tiesa, jų optimizmas didėja ne itin sparčiai ir gerokai nusileidžia optimistinėms prosumerių nuotaikoms. Tuo, kad ekonominė situacija šalyje per ateinančius tris mėnesius pagerės, pernai rudenį tikėjo 18 proc. prosumerių ir 8 proc. gyventojų. Šių metų pavasarį tuo tikinčių gyventojų skaičius nepakito. Tačiau per pusmetį gerokai – nuo 43 iki 24 proc. – sumažėjo pesimistų, manančių, kad ekonominė situacija pablogės. Pernai rudenį taip galvojo 28 proc. prosumerių.

Prosumerių prognozuota kryptimi keičiasi ir Lietuvos gyventojų pirkimo internetu įpročiai. Pernai spalį net 81 proc. Lietuvos prosumerių nurodė, kad yra pirkę internetu. Praėjusių metų balandį vos 16 proc. kitų Lietuvos gyventojų buvo pirkę internetu, tačiau per metus – iki šių metų gegužės – pirkimas internetu tarp Lietuvos gyventojų išaugo beveik dvigubai – iki 29 proc. Per tą patį laiką nuo 4 iki 12 proc. padaugėjo teigiančiųjų, kad internetu perka dažniau nei iki šiol, o visai to nedarančių sumažėjo nuo 83 iki 69 proc.

Daugelis prosumerių – 91 proc. – perka ekologiškus produktus. Juos renkasi ir apie 60 proc. kitų gyventojų. Tačiau gyventojų domėjimasis ekologiškais produktais sparčiai nesikeičia – ketinančių pradėti juos pirkti ir bet vieną ar kelis kartus jau nusipirkusių – skaičius liko praktiškai toks pat.

„Tyrimų rezultatai akivaizdžiai įrodo, kad prosumerių prognozės labai aiškiai atspindi visuomenės nuotaikų tendencijas, tad prosumerių grupė yra labai svarbi įmonėms numatant rinkos perspektyvas ir kuriant rinkodaros bei komunikacijos strategijas. Nors šiandien prosumerių nuomonė ir elgsena gali gerokai skirtis nuo kitų vartotojų, žiūrint į ateitį, tai tampa patikimu orientyru, leidžiančiu pasirinkti teisingą veiklos kryptį“, – sakė reklamos kūrybos agentūros IDEA direktorė Živilė Baltulionytė.

Apklausą atlikusi tyrimų agentūra RAIT apklausė daugiau kaip tūkstantį 15-74 metų Lietuvos gyventojų. Apklaustųjų pasiskirstymas atitinka Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietovę.

baldai-tik-550

Daugiau nei trečdalis (37 proc.) Lietuvos gyventojų šiais metais planuoja didelius pirkinius. Tuo tarpu 62 proc. apklaustųjų teigia, kad jie ar jų šeima neketina pirkti didelių pirkinių.

Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės “Rait” atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

“Apklausos duomenys atskleidžia, kad populiariausias planuojamas stambus pirkinys yra poilsis ir kelionės. Įdomu tai, kad šiek tiek daugiau gyventojų planuoja atostogauti Lietuvoje nei užsienyje, tačiau jaunoms šeimoms kiek patrauklesnis yra užsienis. Kas aštuntas Lietuvos gyventojas planuoja atnaujinti būstą – atlikti stambesnį būsto remontą ar įsigyti baldų”, – pranešime sakė “Rait” valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Iš žmonių, planuojančių pirkti brangesnius daiktus ar paslaugas, daugiausiai žmonių ketina pirkti poilsį ar kelionę Lietuvoje (6,9 proc.), remontuoti būstą (6,7 proc.), pirkti baldus (6,1 proc.), kelionę ar poilsį užsienyje (6 proc.), automobilį (5,5 proc.).

Mažesnė dalis gyventojų ketina pirkti buities techniką – šaldytuvą, viryklę, skalbyklę ar kita (3,5 proc.), informacijos technologijų techniką (3,3 proc.), dviratį (3,1 proc.), naujos kartos mobilų telefoną (2,4 proc.).

Didelius pirkinius šiemet planuoja daugiau nei pusė (56 proc.) jaunų šeimų. Populiariausi numatomi jų pirkiniai yra poilsis ar kelionė užsienyje (16,3 proc.), Lietuvoje (14,5 proc.), baldai (12,6 proc.), būsto remontas (10,9 proc.) bei dviratis (10,6 proc.).

Daugiausiai pirkinių planuoja įsigyti 25-34 metų amžiaus, aukštesnių pajamų (1001 litas vienam šeimos nariui), didmiesčių gyventojai. Kelionę Lietuvoje ar į užsienį daugiau planuoja 25-34 metų amžiaus gyventojai, tarp ketinančių įsigyti IT techniką daugiau jaunesnio (15-24 m.) amžiaus Lietuvos gyventojų. Gerinti būstą labiau ketina 35-44 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

Beveik pusė – 45 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad turgaus prekeiviai turėtų naudoti kasos aparatus. Tuo tarpu 38 proc. įsitikinę, kad kasos aparatų iš viso nereikia.

Tai parodė BNS užsakymu tyrimų bendrovės “Rait” atlikta apklausa.

19 proc. mano, kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantys uždarose turgavietėse, 17 proc. – visi prekiaujantys uždarose turgavietėse, išskyrus prekeivius savo pagaminta produkcija, ir kas dešimtas (9 proc.) – visi, prekiaujantys maisto produktais uždarose turgavietėse.

17 proc. respondentų neišreiškė savo nuomonės šiuo klausimu.

Kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantieji uždarose turgavietėse, dažniau mano respondentai su aukštuoju išsilavinimu (27,2 proc.).

Jaunimas (15-24 m.) ir asmenys, gyvenantys didmiesčiuose, dažniau laikosi nuomonės, kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantieji maisto produktais – atitinkamai 14,3 proc. ir 12,2 procento.

Vidutinio amžiaus žmonės (35-44 metai) bei kaimo gyventojai dažniau galvoja, kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantieji uždarose turgavietėse, išskyrus prekiaujančius savo pagaminta produkcija, – atitinkamai 23,9 proc. ir 22,4 procento.

Tuo tarpu kad kasos aparatų iš viso nereikia, dažniausiai mano žemiausias pajamas (iki 600 litų vienam šeimos nariui per mėnesį) gaunantys žmonės – 45,7 procento.

“Rait” kovo 4-13 dienomis apklausė 1020 šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų.

Lietuvos vartotojų nuotaikos pernai pastebimai pagerėjo – 2010-ųjų pabaigoje mažėjo žmonių, manančių, kad jų šeimos materialinė padėtis blogės, taip pat nuolat augo skaičius žmonių manančių, kad Lietuvos ekonominė situacija gerės.

Siek tiek lėčiau, bet taip pat mažėja žmonių, ketinančių mažinti savo šeimos vartojimo išlaidas, tvirtina tyrimų bendrovė RAIT, nuo 2009 gegužės skelbianti vartotojų nuotaikos indeksą.

Praėjusių metų gruodį, palyginti su 2009-ųjų gruodžio mėnesiu, vartotojų nuotaikos indeksas padidėjo 15 procentinių punktų ir buvo minus 14 – tai reiškia, kad 14 proc. buvo daugiau neigiamai nei teigiamai nusiteikusių žmonių. Pernai lapkritį indekso vertė buvo padidėjusi iki minus 11-os procentų.

“Akivaizdu, kad lyginant su 2009 metais, 2010 metais Lietuvos gyventojų lūkesčiai bei nuotaikos buvo daug teigiamesnės ir optimistiškesnės. Ypatingai jos pradėjo gerėti rudenį”, – pranešime teigė RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Anot jos, vartotojų nuotaikų gerėjimui įtakos turėjo ir tai, kad žmonės prisitaikė ir išmoko gyventi ekonominio nuosmukio sąlygomis, tačiau antroje metų pusėje optimistines nuotaikas lėmė ir teigiamesnė informacija apie šalies ekonomikos atsigavimą.

“Manau, įtakos turėjo ir tai, kad emigravusių Lietuvos piliečių šeimos pradėjo gauti finansinę paramą iš išvažiavusių šeimos narių”, – sakė I.Nausėdienė.

Vartotojų nuotaikos indeksas matuoja vartotojų gyvenimo kokybės, materialinės padėties bei vartojimo pokyčius. Neigiamas jis buvo per visą jo skelbimo istoriją, o pernai gruodį ir lapkritį jis buvo didžiausias – po minus 29.

RAIT vartotojų nuotaikos indeksą skaičiuoja kiekvieną mėnesį, apklaususi 1000 Lietuvos gyventojų.