Europos paramos milijonus, kurių bankai neišdalijo smulkiam ir viduriniam verslui, Ūkio ministerija ketina nukreipti į probleminius Lietuvos rajonus, kuriuose verslui bus siūloma statyti gamybos įmones ir kurti naujas darbo vietas, pranešė LTV “Panorama”.

Tiek stambiųjų, tiek smulkiųjų verslininkų atstovai pritaria, kad tai geresnis pasirinkimas nei laikyti pinigus įšaldytus, tačiau matoma ir ne visai gerų tokio sprendimo pusių.

SEB bankui, Šiaulių bankui ir “Swedbank” kartu nepavykus perskolinti maždaug 400 mln. litų, kuriuos suteikė Europos investicijų fondas smulkiajam ir vidutiniam verslui finansuoti, dalį šios sumos ministerija ketina nukreipti gamyklų statyboms.

“Sausio 12 dieną, kai atvažiuos Europos investicijų fondo atstovai, mes labai aiškiai pareikšime, kad didesnę dalį tų lėšų norime išsiimti, o mes tą galimybę turime pagal paskutinius jų įsipareigojimus. Lapkričio mėnesio galui jie turėjo būti išskolinę tam tikrą kiekį lėšų, to yra nepadarę, todėl mes ramia sąžine tas lėšas galėtume nukreipti į probleminius rajonus, kad juose būtų vystomi gamybiniai projektai, kuriantys darbo vietas”, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys.

Ūkio ministerija sako pati įvertinsianti, kuriuose rajonuose didžiausias nedarbas ir kur gamyklų kūrimas duotų geriausią efektą.

“Pavyzdžiui, Kelmės rajonas yra probleminis rajonas. Tarkime, šiam rajonui gali būti skirta 10-20 milijonų litų gamybiniams projektams: baldininkai, tekstilininkai, chemijos pramonė susiplanuoja ir stato gamyklas, ir žmonės Kelmės rajone randa darbo vietas”, – kalbėjo D.Kreivys.

Planuojama, kad tokiais projektais susidomėjusiems verslininkams bus siūloma Europos pinigais padengti pusę gamyklų statybų išlaidų. Panašiai veikė Europos paramos priemonė “Lyderis LT”. Anot ministro, tam gali būti numatyta daugiau nei 100 milijonų litų. Planuojama, kad programa startuos pavasarį.

Smulkiųjų verslininkų atstovai sutinka, kad smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo programai per bankus praktiškai patyrus fiasko, pinigus geriau naudoti ten, kur jie duos grąžą. Tačiau primenama, kad smulkusis verslas neturi būti pamirštas.

“Protingiausias pasiūlymas būtų paskirstyti tuos pinigus skirtingoms programoms. Pinigai reikalingi tiek verslo šakoms, kurios būdamos pakankamai stambios gali mums uždirbti visiems pinigų ir pagerinti Lietuvos padėtį, tiek ir tam, kad būtų išjudintas smulkusis verslas iš nulinės padėties”, – sakė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas.

Ūkio ministras pripažįsta, kad dalis smulkiajam verslui skirtų pinigų dar gali būti palikta perskirstyti bankams. Kiek tiksliai, dar neaišku.