Scanpix

Klausimas, kaip sakoma, tiesiai į kaktą: norime ar nenorime, kad JAV Lietuvoje pastatytų ką nors, kas įgalintų numušinėti neįvardyto priešininko raketas.

Tas kas nors galėtų būti radaras arba raketos, o artimiausias oficialus priešininkas – Iranas. Taip, Iranas – kadangi Šiaurės Korėjos raketos  Europos nepasiekia. Kurdamos priešraketinės gynybos planus, JAV niekada neįvardijo Rusijos kaip potencialios grėsmės, nors visi supranta, kad sistema skirta rusų, o ne iraniečių raketoms daužyti.

Dažnas lietuvis, panirdamas į žiniasklaidą, tampa dar ir strategu. Dėl amerikiečių tankų ir šarvuočių lyg ir aišku: kuo daugiau, tuo geriau. Manoma, kad JAV karinės technikos dislokavimas Lietuvoje atgraso potencialius agresorius. Bent vienas sužeistas amerikiečių kareivis – priežastis ginkluotam atsakui. Į raketas strategai žiūri kitaip: neaišku, ką jos skraidins – gal branduolinį ginklą. Jei bus numuštos virš Lietuvos – neaišku, kas ant žemės nukris. Be to, priešraketinė įranga yra pirmieji priešininko taikiniai. Per JAV techniką galima vožtelėti ir branduoliniu ginklu. Visos šios aplinkybės kelia nežinią, kuri išreikšta atsakymais. Maždaug trečdalis apklaustųjų pritaria amerikiečių priešraketinei sistemai Lietuvoje, trečdalis nepritaria, o trečdalis nežino – pritarti ar ne. Kitas klausimas, ar mūsų politikai žino, kaip ta sistema veikia. Ne pro šalį būtų paklausti ir amerikiečių – papasakokite apie priešraketinį karą Lietuvos padangėje, atskleiskite jo pasekmes.

Ar pritartumėte tam, kad Lietuvoje būtų dislokuoti JAV priešraketinės gynybos sistemos elementai? (proc.)

1                    Taip              28,6

2                    Ne                 32,4

3                    Nežinau        39,0

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. birželio 25-28 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Europos gynybos pramonės koncernas MBDA sėkmingai išbandė naujo tipo išmaniąją raketą „Fire Shadow“, kuri iki 6 valandų ore gale tykoti reikiamo taikinio.

Po sėkmingų naujojo ginklo bandymų MBDA pradėjo „Fire Shadow“ serijinę gamybą, skelbia „FlightGlobal.com“. Ši gynybos pramonės naujovė atliepia šiuolaikinių išmaniųjų ginklų koncepciją: raketa gali ilgą laiką skraidyti virš karo veiksmų zonos, stebėti situaciją, nustatinėti galimus taikinius ir, gavusi įsakymą iš nuotoliniu būdu ataką ruošiančio operatoriaus, naikinti juos, sakoma pranešime.

„Fire Shadow“ skirta naikinti įvairiems stacionariems ir judantiems antžeminiams taikiniams. Ji sveria mažiau nei 200 kg, jos ilgis – 4 metrai. Raketa gali būti leidžiama iš šarvuočių, karo laivų ar tiesiog nuo žemės. Ji transportuojama specialiame konteineryje.

Paleista raketa gali nuskristi maždaug 100 kilometrų atstumą ir pakilti į 4,6 km aukštį, maksimalus jos greitis siekia iki 550 km/h. Pasak MBDA atstovų, išskirtinė jos savybė yra ilgas buvimo ore laikas, siekiantis 6 valandas. Dėl to „Fire Shadow“ galima naudoti kartu su bepiločiais lėktuvais ar sraigtasparniais. Ji taip pat gali veikti savarankiškai stebėdama nurodytą karo veiksmų rajoną iš oro. „Fire Shadow“ operatorius realiuoju laiku monitoriuje mato vaizdo transliaciją ir prireikus gali iškart sunaikinti reikiamą taikinį. Tai reiškia, kad pėstininkai gali tikėtis žaibiškos paramos iš oro pereinant į priešo pozicijų puolimą ar efektyviai kontratakuoti priešo artilerijos ir reaktyvinių pabūklų, šaudančių iki 20 – 70 km atstumu, pozicijas.

Pasak ekspertų, ore lūkuriuojančios „Fire Shadow“ raketos labai padidina antžeminių pajėgų mobilumą ir ugnies galią, suteikdamos galimybę mažiems kariuomenės padaliniams pralaužti priešininko gynybą numatytose vietose nelaukiant artilerijos ar aviacijos paramos. Virš kovos veiksmų rajono danguje ratus sukančios raketos suteikia galimybę operatyviai naikinti šarvuotąją techniką ir vykdyti spartų puolimą, demoralizuojantį priešo pajėgas.

Pranešama, kad D. Britanijos kariuomenė jau gavo pirmąsias „Fire Shadow“ raketas ir jų valdymo įrangą.

technologijos.lt

Žmogus-raketa virš Rio de Žaneiro
©popsci.com

Vidutinis skrydžio aukštis – 1,2 kilometro. Nei skrydžio metu, nei po jo nebuvo pranešta apie jokius nesklandumus. Buvęs naikintuvo pilotas Y. Rossy patikino, kad skrydis buvo visiškai saugus. Tačiau tuo sunku patikėti, žinant, kad už šveicaro nugaros kabo galingi reaktyviniai varikliai, o šios transporto priemonės vairas – piloto kūnas. Prietaisais valdomas tik įrenginio greitis.

Apie Y.Rossy rašėme ne kartą. Analogų neturintį projektą Y.Rossy vystyti pradėjo prieš 19 metų, o pirmą kartą įspūdingu skrydžių išgarsėjo prieš ketverius metus, kai perskrido Lamanšą. Vėliau buvo įvykdytas ne vienas sudėtingas skrydis. Tiesa, ne visi skrydžiai buvo sėkmingi.

„Tokiems skrydžiams nelengva surasti gražesnį miestą nei Rio. Didžiausią įspūdį paliko skrydis pro garsiąją Kristaus statulą. Ypatinga akimirka atsidurti akis į akį su tokiu taikos simboliu“, – po skrydžio Rio de Žaneire sakė Y.Rossy.

Ekstremalas.lt

Scanpix

Baltosios jūros akvatorijoje paleista tarpžemyninė raketa “Bulava”, pareiškė oficialusis Rusijos gynybos minsterijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Raketa paleista iš atominio povandeninio laivo “Jurij Dolgorukij”. “Paleidimas pagal visus parametrus buvo sėkmingas. Kovinius blokus raketa “Bulava: pristatė į paskirtąjį rajoną Kamčatkos poligone “Kura”, – nurodė I. Konašenkovas.

Jis pabrėžė jog, raketa buvo paleista iš panirusio po vandeniu laivo.

Sėkmingas paleidimas rodo, kad ankstesnės su šia raketa susijusios problemos jau išspręstos, sakė Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto vyriausiasis mokslo bendradarbis generolas majoras Vladimiras Dvorkinas.

Pasak jo, “Bulava” galėtų būti priimta į ginkluotę šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje. “Manau, kad pirmiau dar reikėtų ne mažiau kaip keturis kartus ją sėkmingai paleisti”, – pažymėjo V. Dvorkinas.

Scanpix

Indija ketvirtadienį vėl išbandė trumpojo nuotolio raketą, galinčią nešti branduolinį užtaisą. Jos veikimo nuotolis – iki 350 km, praneša agentūra AP.

Karinių šaltinių duomenimis, “Prithvi” tipo raketa paleista iš bandymų poligono Orisos valstijoje Indijos rytuose.

Indija ir su ja susipriešinęs Pakistanas reguliariai atlieka raketų bandymus. Ekspertai mano, kad abi šalys vien tik praėjusiais metais savo branduolinių ginklų arsenalą padidino 20-30 atominių užtaisų.

Privačia iniciatyva atgaivintos kelionės “Raketos” tipo laivais iš Kauno į Nidą šį sezoną nebus vykdomos.

Bendrovės “Nemuno linijos” savininkas Alfredas Eitutis apgailestauja, kad nesulaukta dalinių subsidijų nei iš Susisiekimo ministerijos, nei iš savivaldybių, todėl nuostolingas maršrutas uždarytas, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Šiuo metu “Nemuno linijai” priklausantys du “Raketos” tipo laivai, kurie pernai plukdė į Nidą, dar švartuojasi Kaune, tačiau jau ieškoma jiems pirkėjų. Dar vienas šiai bendrovei priklausantis laivas jau supjaustytas ir parduotas dalimis. Taip pat parduota ir kilnojama keleivių prieplauka.

Sovietmečiu populiarūs reguliarūs maršrutai “Raketomis” į Nidą buvo atgaivinti pernai. Nuo liepos iki spalio iš Kauno Nemunu į Nidą 240 km laivai “Aistė” ir “Kristė” nuplaukdavo per 4 val., o kelionė laivu į vieną pusę kainavo 100 litų.

Bendrovė “Nemuno linijos” įsteigta 2004 metais, dar po trejų metų gavo licenciją plukdyti keleivius laivais Lietuvoje

Dar vienas bandomasis tarpžemyninės balistinės jūrų bazavimo raketos “Bulava” paleidimas įvys veikiausiai pavasario pabaigoje, pranešė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Nikolajus Makarovas.

“Paleidimas įvyks greičiausiai pavasario pačioje pabaigoje, galbūt vasaros pradžioje, kai tik leis ledai Barenco jūroje”, – agentūrai “Interfax” sakė N.Makarovas.

Vakar gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Vladimiras Popovkinas pranešė, kad Gynybos ministerija numato priimti į savo ginkluotę raketą “Bulava” iki metų pabaigos.

“Šių metų planuose numatyta užbaigti raketos skrydžio bandymus”, – sakė V.Popovkinas, pridurdamas, kad šiuo metu tęsti bandymus trukdo oro sąlygos.

“Kai tik ištirps ledas Barenco jūroje, bandymai bus tęsiami”, – pažymėjo jis.

15-asis bandomasis raketos “Bulava” paleidimas iš naujos kartos atominio povandenio raketnešio buvo numatytas 2010 metų gruodžio 17 dieną, bet buvo atidėtas dėl ledo Barenco jūroje.

Ankstesni 14 raketos “Bulava” paleidimų buvo atlikti iš sunkiojo atominio povandeninio strateginės paskirties raketinio kreiserio “Dmitrij Donskoj”, specialiai pertvarkyto ir pritaikyto šiai naujai raketai.

Raketa gali gabenti iki dešimties viršgarsinių individualiai nutaikomų manevruojančių branduolinių blokų, galinčių keisti skrydžio trajektorijos aukštį ir kryptį ir sunaikinti taikinius spinduliu iki 8 tūkst. kilometrų.

“Bulava” turėtų sudaryti būsimos Rusijos strateginių branduolinių pajėgų grupuotės pagrindą iki 2040-2045 metų.