Vasario 6 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje koncertuos industrinio roko pirotechnikai „Rammstein“, vadinami geriausia Vokietijos grupe.
Jau tampa tradicija, kad šaltuoju metų laiku Lietuvos publikos sušildyti atvyksta industrinio roko grupė „Rammstein“, kuri tikrąja to žodžio prasme scenoje užkuria ugnį. Beje, karšta būna ne tik dėl pačių išradingiausių pirotechnikos užtaisų, kurie dega, rūksta ir sproginėja viso koncerto metu – „Rammstein“ koncertai neapsieina be šokiruojančių ir provokuojančių sceninių vaidinimų, kurie labai išraiškingai papildo dviprasmiškus dainų tekstus.
„Rammstein“ gyvuoja jau daugiau nei 17 metų ir per visą šį laiką nepasikeitė nė vienas grupės narys – ir šiandien joje groja charizmatiškasis vokalistas Tillis Lindemannas, gitaristai Richardas Kruspe, Paulas Landersas bei Oliveris Riedelis, būgnininkas Christophas Schneideris ir klavišininkas Christianas Lorenzas. Grupė studijoje yra įrašiusi septynis albumus ir išleidudi daugybę singlų. Tiesa, praėjusį lapkritį išleistame albume „Made in Germany 1995–2011“ yra vos viena nauja daina, visa kita – geriausiai grupės kūrybinį kelią atspindintys ankstesni kūriniai. Todėl Kaune turėtume išgirsti labiausiai uždegančias „Rammstein“ dainas.
Beje, „Rammstein“ jau du kartus yra koncertavę Vilniuje – 2001-ųjų ir 2010-ųjų rudenį, ir abu kartus Lietuvos publika iš koncerto išėjo prisišėlusi ir laiminga. „Kitos grupės groja, o „Rammstein“ – dega!“ – toks šios grupės šūkis. Tad įdomu sužinoti, koks „kuras“ varo šio šešetuko variklį.
Į šlovę – per penkerius metus
Visi „Rammstein“ nariai yra kilę iš Rytų Vokietijos – jų vaikystė ir jaunystė prabėgo socialistinio nepritekliaus laikais, kai vienas nepasitenkinimo išraiškos būdų buvo groti pogrindyje, pavyzdžiui, pankroko grupėje. Apie 1994 metus R.Kruspe’s iniciatyva į naują grupę susibūrė anksčiau kitur muzikavę O.Riedelis, Ch.Schneideris ir T.Lindemannas. Po kurio laiko ketvertukas sudalyvavo ir laimėjo jaunų grupių konkursą, kurio prizas buvo galimybė įsirašyti keletą dainų profesionalioje garso įrašų studijoje. Išgirdęs jų kūrybą, prie „Rammstein“ prisidėjo P.Landersas, kuris įkalbėjo paskui save sekti ir moksliuko įvaizdį palaikantį klavišininką Ch.Lorenzą.
Pirmasis grupės albumas „Herzeleid“ (vok. sielvartas) pasirodė 1995 m. – iš karto po to grupė ėmė intensyviai koncertuoti Vokietijoje. 1996 m. industrinio roko grupės „Nine Inch Nails“ siela Trentas Reznoras atrado „Rammstein“ ir atrinko du jų kūrinius žymiojo režisieriaus Davido Lyncho psichodelinio trilerio „Pamirštas greirkelis“ garso takeliui. Šis įvykis tapo tikru greitkeliu į ugningųjų vokiečių sėkmę – daugybė pasirodymų Europoje, antras albumas „Sehnsucht“ bei koncertinis turas JAV. Jau 1998 m. „Rammstein“ gavo MTV geriausios roko grupės apdovanojimą, o 1999 m. šiai grupei įteikta ir „Grammy“ statulėlė.
2001-aisiais išėjo trečias albumas „Mutter“, kuris, pasak pačių atlikėjų, tapo išbandymu – tuo metu grupę buvo ištikusi krizė, su kuria jiems vis dėlto pavyko susidoroti ir toliau tęsti muzikinę karjerą.
Muzikologai „Rammstein“ kartu su tautiečiais „Oomph!“ dažnai vadina muzikos žanro „Neue Deutsche Härte“ pradininkais. Šiame stiliuje susipina groove ir alternatyvusis metalas, vokiškas rokas, elektronika bei technomuzika, tačiau „Rammstein“ nevengia į šį ugninį užtaisą primaišyti ir popmuzikos, gotikinio roko bei pankroko. Tai, kas iš to išeina, dažnai vadinama industriniu metalu, o grupės sceninis įvaizdis tai tik patvirtina. Savo įkvėpėjais „Rammstein“ laiko tokias grupes, kaip „Laibach“, „Ministry“ ar „Die Krupps“.
Ne visada subtilios provokacijos meistrai
Nuo pat susibūrimo ši grupė visada linko į provokacijas: kolektyvo pavadinimas susijęs su Ramšteino miesteliu, kurio oro uoste 1988-aisiais vyko tragedija pasibaigusi aviacijos paroda (jos metu virš žiūrovų susidūrė keli lėktuvai ir žuvo keliasdešimt žmonių). Tokios ir dar prieštaringesnės provokacijos šią grupę lydi nuolatos: jų dainose ir jas papildančiuose pasirodymuose paliečiamos prieštaringos ir šokiruojančios temos: sadomazochizmas, homoseksualumas, kanibalizmas, incestas ar pornografija. Tačiau muzikantai, net ir skandalingiausiai elgdamiesi scenoje, už jos išlieka santūrūs ir prispažįsta, kad tai tik šou.
„Suprantame, kad apie 90 procentų publikos mūsų koncertuose nesupranta žodžių, todėl mes turime kažką sugalvoti, kad užimtume juos. Todėl į pagalbą pasitelkiame humorą, teatrą, ugnį – visa tai tik šou, papildantis tekstus“, – grupės pasirodymus apibūdina gitaristas R.Kruspe.
Beveik visi „Rammstein“ kūriniai atliekami vokiškai. Tai leidžia muzikantams, o ypač vokalistui T.Lindemannui, kuris dažniausiai rašo ir žodžius, žaisti prasmėmis ir palikti daugybę interpretacijų tarp eilučių. Tarkime, vienoje labiausiai žinomų dainų yra žodžiai „du hast mich“ (tu mane turi), kurie fonetiškai visai nesiskiria nuo „du hasst mich“ (tu manęs nekenti).
„Vokiečių kalba tobulai tinka sunkiajai muzikai. Prancūzų kalbą galima vadinti meilės kalba, o vokiečių – tai pykčio kalba“, – juokauja bosistas O.Riedelis. Ir iš tiesų vienas Kanados žurnalo „Jam Showbiz“ apžvalgininkas „Rammstein“ muziką yra apibūdinęs kaip „tinkamą klausytis, okupuojant Lenkiją“.
Tiesa, įvairūs kritikai „Rammstein“ dažnokai apkaltina nacistinių ir ultradešiniųjų pažiūrų propagavimu. Grupė nuo tokių kaltinimų griežtai atsiriboja ir netgi specialiai sukūrė dainą „Links 2 3 4“, kuri yra tiesioginė užuomina į žymaus vokiečių socialdemokrato Oskaro Lafontaino knygą „Das Herz Schlagt Links“.
Ko gero, ir „Žalgirio“ arenoje „Rammstein“ surengs įspūdingą pasirodymą, į kurį muzikantai žiūri labai rimtai ir profesionaliai – kiekvienam koncertui grupės nariai būna pasirinkę kokį nors įvaizdį, o vokalistas T.Lindemannas beveik kiekvienai dainai turi po skirtingą kostiumą. Visiems efektams atlikti samdomos profesionalų komandos, o vokalistas T.Lindemannas dalyvavo specialiuose mokymuose ir gavo pirotechniko licenciją. Tiesa, ji nedaug padeda pačiam muzikantui, per koncertus ne kartą apdegusiam ausis, rankas ir plaukus.