„Tikriausiai nė nenumanote, ką jaučia žmogus, matydamas į jį skriejantį akmenį? O jei jis dar neturi galimybės apsiginti – negali jo paimti? Iki šiol manęs neapleidžia šis vaizdinys“, – mokykliniais metais patirtu bejėgiškumo jausmu dalijasi 21-erių Martynas Girulis.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Pasaulis šiandien pažįsta jį kaip pirmąjį neįgalų asmenį, savo atkaklumu ir tikėjimu išsikovojusį galimybę vadintis bioninės rankos savininku.

Nuo pat mažens vaikinas iš Pagėgių savivaldybės Mociškių kaimo norėjo būti panašus į aplinkinius. Giliai širdyje jis tikėjo taip ir būsiant, deja, laukti teko 21 gyvenimo metus.

Jau deformuotomis rankomis ir kojomis šį pasaulį išvydęs M.Girulis gimė su negailestingos diagnoze – artrogripoze (remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje nuo šios ligos kenčia dar 36 asmenys). Nuo pat mažens matydamas, kaip atkakliai dėl jam svarbios galimybės žengti savomis kojomis grumiasi jo tėvai – Danguolė ir Rimas Giruliai – ir švedų medikai, M.Girulis išmoko vieną svarbiausių gyvenimo pamokų: tikėti ir nesiliauti bandyti, kol pasiseks. Prireikė šešių operacijų, bet Martynas atsikovojo iš likimo galimybę vaikščioti.

Kaip prisimena buvęs Natkiškių pagrindinės mokyklos direktorius ir matematikos mokytojas, šiandien prisistatantis kaip švedų humanitarinės organizacijos atstovas Lietuvoje Tadas Girčius, šios istorijos herojus nuo mažens pasižymėjo stipria valia ir atkaklumu siekdamas savo tikslų. Išmokęs vaikščioti Martynas ėmė svajoti apie galimybę pasirūpinti savimi: ji slėgė mintis, kad gali likti našta aplinkiniams, taigi ėmė veikti.

Laiškas, pakeitęs gyvenimą

Nuo gimimo sūnumi besirūpinanti ir aplink jį savo gyvenimą dėliojanti D.Girulienė, kuri ne tik lydėdavo savo atžalą į mokyklą, bet ir dirbo joje, stengdamasi jam pagelbėti, galima sakyti, viena pirmųjų sužinojo apie jo pasiryžimą kreiptis į austrų medikus. Nei jos, nei kitų šeimos narių toks Martyno atkaklumas nesužavėjo, priešingai, būta mėginimų jį atkalbėti. „Tačiau Martynas buvo toks įsitikinęs savo sėkme, kad negalėjome prieštarauti. Tik šiandien suprantu, kad jo tikėjimas ir veržimasis pirmyn jau tada iš pagrindų keitė gyvenimą: turėdamas bioninę ranką jis toks laimingas. Pakanka į jį pažvelgti, kad tuo įsitikintum“, – pasakodama apie kasdien vis didesnę pažangą darantį sūnų džiūgauja Martyno mama.

Nulaikyti šakutę, atsidaryti šaldytuvą, užsirišti batraištį, įsipilti į stiklinę vandens daugeliui mūsų yra įprasti ir mechaniškai atliekami veiksmai, tačiau žmogui, kuris niekada nevaldė rankų, tai kainuoja didžiules pastangas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuviai nėra niūrūs ir uždari, – sako bioninio rankos protezo laukiančio Martyno Girulio mama Danguolė Girulienė. Martynas Girulis šiuo metu laukia antrojo etapo operacijos transplantuojant bioninę ranką. Jis bus trečias žmogus pasaulyje su tokiu protezu.
Nors po pirmosios operacijos praėjusių metų spalį pora mėnesių Martynui sekėsi sunkokai, dabar jis jau žvaliai sako, kad viskas yra labai gerai.
„Labai nuotaikingai atšventėme Velykas, susirinkome visi, svečiavosi seserys su šeimomis. Mama dažė margučius, o mes visi juos ridenom, – smagiai pasakoja Martynas Girulis.
Ir nors artimiausiu metu Martyno laukia dar viena nelengva operacija, jis nepraranda geros nuotaikos ir optimizmo – džiaugiasi sulaukęs daugybės artimų ir tolimesnių žmonių sveikinimų Velykų proga.
„Neturiu galimybės asmeniškai padėkoti kiekvienam, kuris man padeda, kuris jau prisidėjo prie mano svajonės išsipildymo, todėl labai noriu viešai visiems pasakyti ačiū, pasveikinti su praėjusiom Velykom ir pasiųsti pačius geriausius linkėjimus“, – sako Martynas.
Jo vardo fondas sulaukė  nemažai paramos iš pačių įvairiausių žmonių. Mažiausia paaukota suma buvo 5 litai, didžiausia – 3000 litų, nemažai prisidėjo įvairūs Lietuvos ir užsienio paramos fondai. Vien antrajai operacijai reikia sukaupti 11-12 tūkst. eurų (maždaug 41 tūkst. litų), dar kainuoja kelionė ir specialios pamokėlės. Pats bioninis rankos protezas kainuos apie 50 tūkst.  eurų (maždaug 172 tūkst. litų).
Martyno mama Danguolė sako, kad lietuviai tikrai nėra niūrūs žmonės, kaip mėgstama sakyti.
„Nuvažiavome į Kauną, vaikščiojome gatvėmis, ten žmonės mus pažino, kalbino, sveikino, linkėjo gražių dalykų. Lietuviai tikrai ne tokie, kaip dažnai būna kalbama“, – pasakoja Danguolė. Ji susijaudinusi pasakoja, kad žmonės Martyną palaiko ne tik žodžiais. Po operacijų ir keleto  narkozių Martyno dantims reikia ypatingos priežiūros, todėl jie apsilankė Kaune V. Martynaitienės stomatologijos kabinete. Čia medikai ne tik sutvarkė Martyno dantis, bet ir nepaėmė už tai pinigų.
„Tai tokia jaudinanti ir reikalinga pagalba, žmonės padeda taip, kaip gali“, – kalba Martyno mama Danguolė.
Kaip žinoma, 19-metis vaikinas iš Lietuvos Martynas Girulis taps trečiuoju žmogumi pasaulyje, kuriam bus atlikta unikali operacija – transplantuotas bioninis rankos protezas. Praėjusių metų spalį Austrijoje lietuviui  buvo atlikta parengiamoji bioninio rankos protezo transplantavimo operacija, balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje jo laukia antroji iš trijų reikalingų operacijų. Jos metu plaštakos ir dilbio visai nebeliks. Medikai rankos dalį amputuos, vėliau toje vietoje  prijungs naują, bioninę, smegenų impulsais valdomą ranką. Ta „ranka“ bus nuimama. Vakare ją bus galima prijungti prie energijos šaltinio ir įkrauti, o ryte vėl pritvirtinti.
Martynas turi retą įgimtą ligą – artrogripozę. Liga yra pažeidusi jo pečių, alkūnių, riešų, čiurnų raumenis, paralyžiavo ir  užkirto galimybę vaikščioti. Po daugybės operacijų vaikinas pradėjo valdyti kojas ir šiandien jau gali nueti nemažus atstumus. Tačiau Martyno rankos liko bejėgės – savarankiškai jis neįstengia atlikti menkiausio darbelio, negali net pasirūpinti savimi.
Cerebrinio paralyžiaus pažeistų Martyno rankų raumenys yra labai silpni, todėl spalį operacijos metu jam buvo persodinti raumenys nuo kojos. Kompiuteriniu simuliatoriumi bus tikrinama, kaip Martynui sekasi valdyti bioninę ranka ir po to atliekama galutine transplantacija, po kurios Martynas galės gyventi pats pasirūpindamas savimi, o gal net  ir dirbti nesudėtingus darbus.
Bioninė ranka – naujausias medicininis išradimas. Kol kas atliktos tik dvi panašios milžiniškus pinigus kainuojančios transplantacijos pasaulyje. Martyno tėvai, siekdami padėti vaikui, pardavė savo ūkį, tačiau lėšų operacijai nepakanka, todėl buvo įkurtas paramos fondas. Martynas kreipėsi pagalbos į visus geros valios žmones, prašydamas paramos. Į Martyno pagalbos prašymą atsiliepė šimtai geros valios žmonių Lietuvoje, pora labdaros fondų Lietuvoje ir Švedijoje.
Daugiau informacijos apie Martyno ligą ir jo gyvenimą galima rasti internete www.martynofondas.lt. Bioninį protezą gamina http://www.ottobock.com.

Lietuvoje plinta nauja tendencija: vis daugiau jaunavedžių apsisprendžia vestuvinį žiedą nešioti ant kairės rankos. Vestuvių planuotoja Edita Žulytė patvirtino, kad šiuo metu jau daugiau klientų žiedus maunasi ant kairės rankos negu ant dešinės.
Taip elgiamasi dėl įvairių priežasčių: patogumo, romantiškumo, nes kairė ranka arčiau širdies, bet labiausiai – dėl mito, esą vestuvinį žiedą ant dešinės rankos mums primetė sovietmetis, o senovės lietuviai, kaip ir visas Vakarų pasaulis, žiedus nešiojo ant kairės rankos.
Istorikas Gediminas Vaskela tvirtina, kad tokios kalbos nėra teisingos. „Rusijoje XVIII–XIX a. vestuvinis žiedas paprastai mūvėtas ant dešinės rankos piršto. Ir pas mus dažniausiai taip pat (bent nuo XIX a.)“, – tvirtina istorikas.
Dar vienas įrodymas, kad XX a. pradžioje lietuviai vestuvinius žiedus nešiojo ant dešinės rankos, – to laikmečio nuotraukos. Balio Buračo fotografijų albumuose “Darbai ir šventės”, “Portretai”, kuriuose įamžinti Lietuvos gyventojai nuo 1915 iki 1939 m., vestuviniai žiedai puošia dešines rankas.
Pasak G.Vaskelos, tradicija vestuvinį žiedą nešioti ant kairės rankos vyrauja ar bent labai paplitusi Turkijoje, Armėnijoje, Brazilijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Kanadoje, Meksikoje, Slovėnijoje, Švedijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Japonijoje, Ispanijoje ir t.t. Žiedas ant dešinės rankos dažniausiai nečiojamas Rusijoje, Serbijoje, Lenkijoje, Gruzijoje, Čilėje, Norvegijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Graikijoje, Indijoje, Venesueloje, Izraelyje ir kt.
„Kvaila manyti, kad viena blogiau ar geriau už kita. Ir kvaila savuosius įpročius menkinti ar stengtis jų atsisakyti. Na, prancūzai mūvi žiedus kitaip, ir kas čia tokio?“ – stebisi istorikas.

Ko gero, pasaulyje netrūksta jaunuolių, svajojančių vieną gražią dieną turėti asmeninį „Mercedes“ automobilį.

Tiesa, „Formulės-1“ lenktynių aistruolis Metju Džeimsas (Matthew James) ilgus metus puoselėjo kiek specifiškesnį troškimą – vaikinas svajojo, jog vienas iš stambiausių vokiečių automobilių gamintojų pagelbėtų jam įsigyti naują bioninę ranką. Kadangi jaunuoliui netrūko užsispyrimo ir sveiko įžūlumo, jo svajonė išsipildė.

14-metis Metju kairiosios rankos neturi nuo pat gimimo. Tačiau berniukas nusprendė dešiniąja parašyti laišką „Mercedes GP Petronas“ komandos vadovui Rosui Braunui (Ross Brawn) ir paprašyti 140 tūkst. litų (35 tūkst. svarų) dirbtinei rankai. Mainais už paramą vaikinas pasiūlė ant dirbtinės rankos nešioti koncerno „Mercedes“ emblemą.

„Mercedes“ komanda gauto prašymo neatstūmė. Atvirkščiai: „protingai ir jaudinančiai parašytas laiškas“ komandos vadovus sujaudino, tad buvo nuspręsta berniukui pagelbėti ir suteikti jam prašomą pinigų sumą. F1 komanda į paramos projektą įtraukė ir protezavimo technikos specialistus iš bendrovės „Touch Bionics“. Šie konstruoja modernųjį „i-LIMB Pulse“ rankos protezus – pažangiausią tokio tipo technologinį sprendimą pasaulyje.

Jų sukurta bioninė ranka gali pakelti 89 kg svorį, tačiau kartu ji yra ir labai lanksti bei universali. Ja galima atlikti smulkiosios motorikos įgūdžių reikalaujančias užduotis – rašyti, piešti, užsirišti batų raištelius, pagauti kamuoliuką ar kamuolį.

Vokingeme (Berkšyro grafystė, Didžioji Britanija) gyvenančiam paaugliui pažangioji ranka buvo sumontuota praėjusį savaitgalį. „Tai neįtikėtina, – džiaugsmu spinduliuoja M. Džeimsas. – Mano senasis rankos protezas, lyginant su naująja bionine ranka, buvo primityvus nelyginant varstotas. O su šia aš galiu daryti, ką tik panorėjęs. Be to, ji ir atrodo šauniai – išorinis gaubtas yra perregimas, tad galima matyti, kaip veikia rankos mechanizmai. O ant riešo jie užlipdys „Mercedes“ emblemą.“

Naujoji bioninė ranka britų paaugliui buvo sumontuota „Touch Bionics“ būstinėje Livingstone (Škotija). Kaip ir buvo susitarta, protezo gamintojai už dirbtinės rankos pritvirtinimą ir apmokymą, kaip ja naudotis, įprastinio 100 tūkst. litų (25 tūkst. svarų) užmokesčio neėmė.

„Nekantrauju, kada savo ranką galėsiu išmėginti mokykloje, – atvirauja Metju. – Aš domiuosi mokslu ir ketinu studijuoti inžineriją, tačiau dėl nefunkcionalios dirbtinės rankos aš negalėdavau atlikti laboratorinių užduočių. Dabar tai neturėtų kelti problemų.“

Jaunuolis neslepia, jog jam patinka ir sportas – ypač tos sporto šakos, kuriose reikia abiejų rankų (pavyzdžiui, kriketas). Su naujuoju protezu jis galės sportuoti, naudodamas abi rankas.

Laiško iš Metju „Mercedes“ sulaukė šį birželį. Koncernas pakvietė berniuką į savo būstinę, kur ne tik surengė nedidelę ekskursiją po komandos techninį skyrių bei dirbtuves, bet ir surengė susitikimą su vienu iš komandos pilotų, legendiniu 7-kart „Formulės-1“ pasaulio čempionu Michaeliu Šumacheriu (Michael Schumacher).

„Mercedes GP Petronas“ komanda tikisi, jog likusius 40 tūkst. litų (10 tūkst. svarų) už bioninę ranką suaukos rėmėjai ir komandos fanai.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

technologijos.lt