BFL

3 klausimai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pavaduotojai Rasai Liausėdienei

– Kaip saugotis gripo ir kaip jį atpažinti?

– Apskrityse, kuriose registruojamas sergamumas gripu, gyventojai raginami vengti masinių susibūrimo vietų ir artimesnio kontakto su sergančiuoju (laikytis bent vieno metro atstumu). Poliklinikose ar ligoninėse besilankantys, taip pat sergantys asmenys turėtų dėvėti nuo virusų saugančias marlines kaukes, kurias keisti rekomenduojama kas valandą ar dvi. Susirgus patariama gydytis namie, o ne prigerti vaistų ir eiti į darbą, kur galima užkrėsti kolegas.

Sezoninis gripas – oro lašelinė infekcija, kuria užsikrečiama sergančiajam čiaudint ir kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24–72 val. Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė kaip 38 °C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

– Kuo ypatingas šių metų gripas?

– Nors simptomai klasikiniai (trunka iki savaitės, jei nėra komplikacijų), šiųmetis gripas piktesnis ir agresyvesnis, tačiau jis mažiau pavojingas pasiskiepijusiems.

Praėjusiais metais sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) buvo šiek tiek ramesnis, epidemijos buvo paskelbtos tik 5-iose savivaldybėse, nebuvo užregistruota mirčių. Šiemet gripo epidemiją yra paskelbusios 23 savivaldybės. Pastarosios savaitės duomenys rodo, kad bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI siekia 140 atv./10 tūkst. gyventojų, o 9-iose apskrityse šis rodiklis yra didesnis nei 100 atv./10 tūkst. gyventojų: Alytaus, Kauno, Vilniaus, Telšių, Marijampolės, Panevėžio, Klaipėdos, Tauragės ir Šiaulių. Utenos apskrityje sergamumo rodiklis siekė 97,87 atv./10 tūkst. gyventojų.

– Įtariama, kad šiemet gripas pražudė 5 žmones, nors laboratoriškai patvirtintos 3 mirtys nuo gripo. Kam kyla didžiausia rizika susirgti gripu?

– Prie didžiausios rizikos grupių priskiriami sveikatos priežiūros darbuotojai, vyresni kaip 65 metų amžiaus asmenys, sergantieji lėtinėmis ligomis, globos ir slaugos namų gyventojai, taip pat nėščios moterys.

Dažniausiai galimybė susirgti gripu priklauso nuo organizmo atsparumo: vieni serga lengviau, kiti neišvengia komplikacijų. Pasitaiko ir mirčių: 2009 ir 2010 m. Lietuvoje siautęs pandeminis gripas nusinešė 23 gyvybes, 2010 ir 2011 m. gripo sezono metu mirė 21 žmogus, 2012  ir 2013 m. – 8 asmenys.

Sergamumas gripu, padidėjęs paskutinę sausio savaitę, turėtų pradėti slūgti po mėnesio ar pusantro nuo padidėjimo pradžios. Šiuo metu sergamumas išaugęs Ukrainoje, Rusijoje, Skandinavijos šalyse.