Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Neurologijos klinikos vadovė Daiva Rastenytė – autoritetas ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose.

Prof. D.Rastenytė nemėgsta būti dėmesio centre, apie savo mokslinius pasiekimus ji kalba itin santūriai ir nedaugžodžiaudama. Sužinojusi, kad ji šiemet buvo išskirta kaip viena iškiliausių medicinos srities mokslininkių „Veido“ “Mini Nobelio“ projekte, profesorė kuklinosi, kad tikrai atsirastų už ją vertesnių ir nepuolė girtis savo laimėjimais, nors pasigirti tikrai būtų dėl ko.
Tačiau visai kitokią D.Rastenytę Lietuvos ir užsienio kolegos mato mokslinėse diskusijoje, kuriose vyrauja mokslinių argumentų kalba. Prieš kokią auditoriją ir kokioje šalyje D.Rastenytė bekalbėtų, ji visada geba argumentuotai apginti savo nuomonę, įtikinti auditoriją, pakreipti diskusiją norima linkme. Profesorė savo pranešimais ar pasisakymais visuomet padaro didelį įspūdį savo kolegoms Vakaruose ir geba netgi visko mačiusius vakariečius nustebinti kompetencija.

Laukiama viešnia ir Europoje, ir Kinijoje

„Tai išskirtinė asmenybė. Labai stipri, ambicinga, veržli. Ne tik puiki mokslininkė, bet ir labai gera dėstytoja bei gydytoja. Be to, be galo šiltas žmogus“, – D.Rastenytę apibūdina LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas.
Pasak rektoriaus, D.Rastenytės moksliniai darbai labai aktualūs, nes yra susiję su labiausiai paplitusiomis širdies ir kraujagyslių, neurologinėmis ligomis. R.Žaliūno teigimu, mokslininkės tyrimai ne tik duoda didžiulės naudos universitetui bei Neurologijos klinikai, bet ir yra pastebimi bei vertinami pasauliniame kontekste.
„D.Rastenytės mokslinė veikla nėra atskirta nuo klinikinės praktikos ir tai yra šios mokslininkės stiprybė. Vadovaudama Neurologijos klinikai profesorė turi puikias galimybes tikrinti savo hipotezes realiame gyvenime ir gautus duomenis pateikti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – vertino LSMU rektorius R.Žaliūnas.
Tarptautiniuose mokslo projektuose kartu su D.Rastenyte dalyvaujantis LSMU profilaktinės medicinos katedros profesorius, Kardiologijos instituto populiacinių tyrimų laboratorijos vedėjas Abdonas Tamošiūnas pastebi, kad mokslininkė tiek Lietuvoje, tiek užsienyje sutinkama kaip didelis neurologijos srities autoritetas: „Į projektą, kuriame mes kartu dalyvaujame, yra įsitraukę nemažai šalių ir ten D.Rastenytės nuomonė labai vertinama. Ne kartą teko įsitikinti, kad didelis žinių bagažas – profesorė labai domisi savo sritimi ir žino visus naujausius tyrimų duomenis – jai leidžia jaustis laisvai tarp bet kurių pasaulio mokslininkų, o jei reikia – pakreipti diskusiją teisingu keliu, – kolegės pripažinimą užsienyje vertino A.Tamošiūnas. – Be to, D.Rastenytė geba ir jaunimą įtraukti į mokslinį darbą, ne vieną jau yra paskatinusi pasirinkti mokslininko kelią. Nors tenka girdėti iš jos mokinių rezidentų, kad profesorės jie gal kiek ir prisibijo kaip autoriteto, bet labai gerbia.“
„Tai nuostabiausias musų bendrų mokslinių tyrimų partneris, mes kartu publikuojamės aukščiausio lygio žurnaluose JAV. Išskirtinės kompetencijos ir talento žmogus, – mokslininkės portretą papildė su D.Rastenyte taip pat dirbęs Kauno technologijos universiteto Telematikos mokslo laboratorijos vadovas prof. Arminas Ragauskas. – Šiandien moksle egzistuoja tokia konkurencinė sistema, kurioje labai aiškiai matyti, kas ką nors sugeba, o kas – ne. Ir aukščiau pakyla tik tie, kurie iš tikrųjų sugeba. D.Rastenytė yra viena jų.“
Tokie vertinimai nė kiek neperdėti. D.Rastenytės kolegos sako, kad jei kurio nors Vakarų mokslininko, besidominčio kardiologijos ir neurologijos mokslu, paprašytume įvardyti kokį nors lietuvių medicinos mokslininką, daugelis jų paminėtų būtent šią LSMU profesorę.
Pati D.Rastenytė, paklausta, kaip jai pavyksta nustebinti savo mokslo darbais užsienio kolegas, ir šįkart buvo kukli: „Sunku juos nustebinti. Manau, labiausiai stebina mūsų, lietuvių, mokslininkų darbštumas ir kruopštumas. Mes dirbame iš tiesų labai gerai ir greitai“, – sako pašnekovė. Tiesa, ji neneigė, kad yra dažnai kviečiama skaityti pranešimų į pasaulinius mokslo kongresus: 2010-2012 m. vyko į kongresus Švedijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt., anksčiau su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija skrido dalytis moksline patirtimi į pasaulinį insulto kongresą Japonijoje. Na, o dabar kaunietę mokslininkę intensyviai kviečiasi kinai. Bet ir šito D.Rastenytė, su didele aistra susitelkusi į mokslą, nėra linkusi sureikšminti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Per porą mėnesių keturios skirtingų mokslų olimpiados, vasarą – fizikos ir astronomijos stovyklos, savarankiškos aukštųjų mokyklų studentams skirtų vadovėlių studijos, savanoriškas darbas su vaikais, o norint atsipalaiduoti – sudėtingų Ludwigo van Beethoveno kūrinių skambinimas. Tokiu ritmu sukasi vienuolika klasių baigusios Vilniaus licėjaus moksleivės Kamilės Rastenytės dienos.

„Turiu išsikėlusi nemažus tikslus, tad negaliu per daug ilsėtis, nieko neveikti ir atitrūkti nuo mokslo net vasarą. Juk nelavinamos smegenys, taip pat kaip raumenys, greitai atsisako dirbti, ir išmokti dalykai užsimiršta“, – savo požiūrį atskleidžia aštuoniolikmetė mergina.
Kamilė sako, kad pasibaigus mokslo metams jai užteko vos savaitę padrybsoti prie jūros, ir grįžusi vėl kibo į knygas. Vilnietė pateko į tarptautinę astronomijos olimpiadą, kuri šį rudenį vyks Pietų Korėjoje, ir išsikėlė tikslą parsivežti medalį, tad beveik kasdien skaito mokslines astronomijos knygas. Neseniai dvi savaites be poilsio dienų intensyviai gilinusi fizikos žinias itin gabių mokinių papildomo ugdymo mokyklos „Fizikos olimpas“ vasaros sesijoje, jau rengiasi astronomijos stovyklai.
Beje, K.Rastenytė siekia patekti ir į tarptautinę fizikos olimpiadą. „Dalyvavimas konkursuose, olimpiadose – man lyg sporto varžybos: norisi parodyti geriausius rezultatus, įveikti varžovus ir būti pirmai. Be to, olimpiados skatina siekti vis daugiau žinių“, – dėsto Vilniaus licėjaus auklėtinė, nuo penktos klasės skinanti laurus Lietuvos mokinių matematikos, fizikos, astronomijos, biologijos olimpiadose.

Fizikės laisvalaikis – prie pianino

Kamilė pasakoja, kad iki dešimtos klasės save įsivaizdavo kaip būsimą matematikę. Jai šis mokslas puikiai sekėsi ir patiko, be to, pasitikėjimą savo jėgomis ypač sustiprino septintoje klasėje laimėta pirma vieta respublikinėje matematikos olimpiadoje. Vis dėlto gabi mergina dar būdama dešimtokė nusprendė, kad žinias gilins fizikos bei astronomijos srityse, o studijuos teorinę fiziką. Ateityje ji galvoja rinktis astrofizikos arba biofizikos pakraipą.
Jaunosios fizikės mama Rūta Rastenė prisimena, kad draugai ir pažįstami, sužinoję apie Kamilės apsisprendimą, kraipė galvas: „Kam merginai lįsti į tokius mokslus?“
„Dabar matydami jos laimėjimus jau nesistebi, kad Kamilė pasirinko neva vyrišką mokslą, tačiau daugelis vis tiek nesusilaiko nuo komentarų, jog mergina fizikė – labai įdomus derinys. Mano nuomone, labai gerai, kad yra fizikių mokslininkių. Juk ne nuo lyties priklauso laimėjimai ir dalykai, kuriais domimasi. Svarbu, kad patiktų ta sritis, tada ir sekasi“, – neabejoja R.Rastenė.
Tiesa, ji pamena, kad darželyje Kamilė labiau buvo kūrybinga asmenybė nei linkusi į tiksliuosius mokslus, – aktyvi, nuovoki, su polėkiu, iš kitų vaikų išsiskirianti muzikiniais gabumais, puikiai piešianti. Pasak R.Rastenės, ir dabar jos dukra išvaizda labiau primena menininkę, o ne mokslininkę. „Visuomet laiminga, besišypsanti, komunikabili, akys smalsios“, – Kamilę apibūdina mama.
Beje, nuo meno jaunoji fizikė niekada nebuvo nutolusi. Muzikos mokykloje mokėsi skambinti pianinu, o ją baigusi dar dainavo barokinės muzikos ansamblyje, mokėsi groti gitara. Dabar norėdama pailsėti ji dažniausiai sėda prie pianino ir savarankiškai mokosi skambinti įvairius klasikos kūrinius.
Nesvetima jaunajai mokslininkei ir visuomeninė veikla. Šiemet antrus metus ji savanoriaus Nemenčinės dienos centro stovykloje, kur organizuos vaikams įvairius užsiėmimus, planuoja stovyklautojus pakviesti stebėti dangaus kūnų.

Mokslines žinias pritaiko kasdieniame gyvenime

Kuo meniškos prigimties merginą sudomino fizika ir astronomija? „Astronomija susižavėjau dar penktoje klasėje, kai namie radusi mokslo populiarinimo knygą „Mokslas ir visata“ pradėjau ją skaityti. Iš jos daug sužinojau, tad mokykloje prasidėjus astronomijos pamokoms jau neturėdavau ką veikti“, – kaip susidomėjo dangaus kūnais, prisimena Kamilė.
Dabar dangų ji stebi ne tik svečiuodamasi pas senelį kaime, stovyklose, bet ir specialioje kompiuterinėje programoje, kurioje galima atpažinti visas žvaigždes, žvaigždynus, planetas. „Žvaigždes dar ne visas galiu rasti, tačiau mano tikslas – kuo daugiau jų išmokti. O žvaigždynus visus atpažįstu“, – tvirtina Vilniaus licėjaus auklėtinė.
Jai be galo įdomu išsiaiškinti ne tik tai, iš ko sudaryta visata, bet ir kaip tarpusavyje veikia ląstelės, kuo daugiau sužinoti apie tamsiąją materiją, analizuoti kvantinės teorijos pavyzdžius. „Matematika – teorinis mokslas, paremtas tiksliais skaičiavimais, o fizikoje reikia atsižvelgti į aplinką, žinomus dydžius. Tai labiau apčiuopiama mokslo disciplina“, – mano K.Rastenytė.
Be to, jau sukaupusi nemažą fizikos žinių bagažą, ji kur kas kritiškiau vertina visuomenėje sklandančius mitus ar pasigirstančias naujas neva mokslines teorijas. Štai išgirdusi vienos religinės sektos paskelbtą aiškinimą, kad ašigalio ledynai užšalo nukritus meteoritui, Kamilė iškart suprato, jog tai tik paistalai. Mat dideliu greičiu krisdamas meteoritas, atvirkščiai, smarkiai įkaista. Mergina puikiai atskiria ir reklamose naudojamus pigius triukus, kuriais siekiama sukurti išskirtinio produkto įvaizdį. „Reklamuojant šampūnus nuolat pabrėžiama, kad jie praturtinti proteinais. Ne visi žino, kad tai paprasčiausi baltymai, bet atrodo, lyg būtų kažkokia ypatinga medžiaga“, – dėsto K.Rastenytė.
Dabar gabi mergina specifines mokslines žinias pritaiko kasdieniame gyvenime ir bandydama įveikti bendraminčius olimpiadose, o ateityje planuoja atsidėti moksliniam darbui. „Norėčiau ką nors naujo atrasti kvantinės mechanikos ar biofizikos srityje. Juk žmonių tikslas yra išlikti, bet jeigu neišsiaiškinsim, kas yra aplink mus, – neišliksim“, – gyvenimo tikslus atskleidžia aštuoniolikmetė.

Pagal pažymius – vidutiniokė

Mamos nuomone, gabumus fizikai dukra paveldėjo iš tėčio, kuris studijavo elektroninę fiziką. „Kartais Kamilė padiskutuoja su tėčiu mokslinėmis temomis, tačiau savo žiniomis ji jau seniai mus lenkia“, – pastebi R.Rastenė. Ir priduria, kad pastebėjusi dukters polinkį prie tiksliųjų mokslų sąmoningai kreipė ją į tą pusę: jau pradinėse klasėse užmindavo sudėtingesnį galvosūkį, pasiūlydavo išspręsti į mokyklos programą neįtrauktą uždavinį.
„Užmetėm meškerę, sudominom, o nuo septintos klasės jau nereikėjo skatinti. Aš jai nuolat akcentuodavau, kad ne pažymiai, bet žinios, nuovoka svarbiausia. Tad nors visi mokytojai pastebėdavo Kamilės išskirtinius gabumus, ji lengvai įveikdavo olimpiadų užduotis, klasėje pagal pažymius buvo vidutiniokė“, – pasakoja R.Rastenė.
Kamilė prisipažįsta, kad ir dabar jos balai iš mokyklinių dalykų nėra patys aukščiausi, mat namų darbai dažniausiai lieka ne iki galo atlikti, nemažai pamokų praleidžiama dėl lakstymo iš vienos olimpiados į kitą. „Visko spėti ir visko idealiai padaryti neįmanoma. Būtina susidėlioti prioritetus ir jų kryptingai laikytis. Aš koncentruojuosi į fiziką. Be to, nemoku kalti. Man svarbiau suprasti tai, ką perskaitau. Tada kur kas geriau įsisavinu specifines žinias“, – dėsto K.Rastenytė.
Kamilės fizikos mokytoja Danutė Aleksienė neabejoja, kad, būdama labai darbšti, užsispyrusi ir daug laiko skirdama savarankiškam darbui, mergina ateityje išaugs į mokslininkę. Pedagogės manymu, siekti užsibrėžtų tikslų jaunajai fizikei padės ir jos nuoširdumas, atvirumas bei noras visiems padėti. „Nemažai gabių vaikų daugiau nieko, išskyrus knygas ir uždavinius, nemato, nenori savo laiko gaišti kitoms veikloms. O Kamilė niekuomet neatsisako padėti, taip pat jai svarbu savo žiniomis dalytis. Štai prieš olimpiadą surinko jaunesnių klasių mokinius ir aiškino jiems, kaip reikia spręsti uždavinius“, – gerų žodžių savo mokinei negaili D.Aleksienė.
Pati Kamilė prisipažįsta, kad taip elgiasi norėdama kažką gero duoti kitiems, tai, ką sužino, paskleisti kuo plačiau. Ateityje ji planuoja į Lietuvą iš užsienio parvežti naujausias mokslines žinias. „Neabejoju, kad Kamilė įstos į Kembridžio universitetą. Ten geresnė mokslo bazė, galima gauti kur kas daugiau žinių, išmokti jas plačiau taikyti praktiškai. Vis dėlto Didžiojoje Britanijoje ji nepasiliks, mat nuo mažens jaučia begalinę meilę tėvynei, supranta, kad jos namai Lietuvoje“, – apibendrina R.Rastenė.

Kamilės Rastenytės laimėjimai
2008 m. Vilniaus miesto respublikinėje matematikos olimpiadoje laimėta pirma vieta.
2010 m. Lietuvos matematikos olimpiadoje – pagyrimo raštas.
2011 m. Šiaulių universiteto matematikos konkurse laimėta pirma vieta, Lietuvos fizikos olimpiadoje – antra, Fizikos čempionate iškovota trečia vieta ir Vilniaus miesto biologijos olimpiadoje – antra.
2012 m. Vilniaus miesto fizikos ir biologijos olimpiadose laimėjo pirmąsias vietas. Vilniaus miesto matematikos olimpiadoje pelnyta trečia vieta, J.Matuliono konkurse – ketvirta, K.Baršausko fizikos konkurse ir Lietuvos astronomijos olimpiadoje iškovotos trečiosios vietos.