Vilniuje viešintis naujasis Latvijos užsienio reikalų ministras Girtas Valdis Kristovskis tikisi, jog jo šalies parlamentas netrukus grįš prieš daugiau kaip dešimtmetį neišsprendžiamo jūros sienos su Lietuva sutarties ratifikavimo klausimo.

“Aš tikiu, kad parlamentarai yra teigiamai nusiteikę išspręsti šias problemas ir tikiuosi, kad artimiausiu metu parlamentarai šią temą svarstys”, – žurnalistams Vilniuje sakė G.V.Kristovskis po susitikimo su Lietuvos kolega Audroniumi Ažubaliu.

Pasak jo, šiuo klausimu reikia būti pragmatiškiems, nes tai atitinka abiejų pusių interesus, ir ieškoti “naujų sprendimų”.

“Mano užduotis diskutuojant su parlamentu ir Vyriausybe yra pranešti, kad Lietuvos Vyriausybė ir ministras kelia šį klausimą kaip svarbų”, – sakė Latvijos ministras.

A.Ažubalis pabrėžė, kad sienos ratifikavimo klausimas yra politinis, o ne techninis apsisprendimas.

“Mes paklausėme vienas kito, ar Latvija ir Lietuva yra tokios turtingos valstybės, kad galėtų sėdėti ir nieko nedaryti, kai yra galimybė ne tik sutvarkyti sienos liniją, bet ir paieškoti, kas guli giliai jūroje. (…) Pabandysime šitam procesui suteikti naują impulsą”, – kalbėjo Lietuvos ministras.

Ankstesni Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai buvo sutarę pradėti ekspertų lygio derybas dėl iki šiol neišspręsto jūros sienos klausimo – kaip elgsis ir bendradarbiaus abi šalys, jeigu prie jų sienos bus aptikti gamtinių išteklių telkiniai, kurie yra pagrindinis ginčo objektas sprendžiant ratifikavimo klausimą.

Prieš 10 metų pasirašytą sienos sutartį Lietuva jau ratifikavo, o Latvijos Seimas jai pritarė tik per pirmąjį svarstymą.

Šešios Vašingtono sąjungininkės NATO, tarp jų – Lietuva, šeštadienį paragino JAV įstatymų leidėjus greitu laiku ratifikuoti naująją sutartį dėl branduolinių ginklų START ir perspėjo, kad jei ši sutartis su Rusija nebus ratifikuota, Europos saugumui iškils pavojus.

Minima sutartimi, kurią Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasirašė balandį, kiekvienai šaliai leidžiama turėti daugiausia 1 550 dislokuotų kovinių galvučių – maždaug 30-čia proc. mažiau nei buvo nustatyta 2002 metais.

Lietuvos, Latvijos, Norvegijos, Vengrijos, Danijos ir Bulgarijos užsienio reikalų ministrai netikėtai pasirodė Baltųjų rūmų trumpoje spaudos konferencijoje NATO viršūnių susitikime Lisabonoje, kad paremtų B.Obamos raginimą JAV senatoriams ratifikuoti START.

“Mums tikrai svarbu tai pabrėžti, … tikrai kalbama apie Europos saugumą, – sakė Danijos užsienio reikalų ministrė Lene Espersen (Lenė Espersen). – Jei sutartis START nebus ratifikuota, tai bus tikra kliūtis Europos saugumui. Todėl, žinoma, mes raginame ir viliamės, kad JAV Kongresas galės kaip įmanoma greičiau ratifikuoti sutartį START”.

JAV respublikonai sako, jog jiems reikia įsitikinti, kad JAV arsenalas bus modernizuotas ir kad minima sutartis netrukdys pastangoms dėl raketinės gynybos, tačiau kai kurie jų privačių pokalbių metu pripažino nenorėję įteikti B.Obamai diplomatinės pergalės prieš neseniai įvykusius rinkimus.

Sutarties ratifikavimo užduotis bus dar sunkesnė sausio mėnesį, kai pradės dirbti naujos, per lapkričio 2-osios rinkimus išrinktos sudėties Kongresas, kuriame dominuos respublikonai.

Galimus sunkumus rodo ir tai, kad 10 išrinktų respublikonų senatorių laiške paragino START ratifikavimą atidėti iki kitų metų.