2006 m. už literatūrinę kūrybą rašytojas Orhanas Pamukas buvo apdovanotas Nobelio premija. Už romaną “Mano vardas Raudona” jam paskirta IMPAC Dublino literatūrinė premija. Ši knyga ką tik išversta į lietuvių kalbą ir netrukus pasirodys knygynuose. O “Veide” siūlome jos ištrauką.

Mane pradžiugino, kad dabar Kara buvo suvokęs dar vieną labai svarbią tiesą: jei nenori nusivilti menu, šiukštu nevertink menininko darbo kaip amato. Kad ir koks talentingas ar profesionalus būtum, pinigų ir valdžios siek iš kitų šaltinių, kad netektų patirti apmaudo, jei tavo gabumai ir meistriškumas liks neįvertinti.
Jis man papasakojo, kad visi Tebrizo dailininkai ir kaligrafai, kuriuos pažino Stambulo ir provincijų turtuoliams bei pašoms (Osmanų imperijoje aukštas civilines ir karines pareigas užimantis asmuo) rengdamas knygas, apimti nevilties gyvena skurde. Ne tik Tebrize, bet ir Mešhede (miestas šiaurės rytų Irane), Alepe (miestas šiaurės vakarų Sirijoje) dėl pinigų stygiaus bei dėmesio stokos galybė dailininkų liovėsi iliustravę knygas ir ėmė piešti menkaverčius, Vakarų keliautojus linksminančius paveiksliukus. Jis net girdėjęs, kad pasirašant Tebrizo taiką šacho Abaso mūsų sultonui dovanota knyga sudraskyta ir išplėšyti jos puslapiai dabar naudojami kitai knygai rengti. Indijos padišachas Akbaras naujo rankraščio leidybai švaisto tokius pinigus, kad talentingiausi Tebrizo ir Kazvino dailininkai, metę visus darbus, perbėgo į jo rūmus. (…)
Kaip visi mūsų namuose lankęsi, apie mūsų šeimą pasakojimų girdėję, nors iš arti nematę, bet jos esatį jautę jaunuoliai, Kara, be abejo, taip pat buvo įsimylėjęs Šekiurę – mano vienturtę gražuolę dukterį. Tuomet man nekėlė nerimo, kad visi vaikinai pakvaišę dėl mano nuostabios mergaitės, kurios gyvenime nebuvo matę, tačiau su meile mūsų namuose priimamas Kara čia lankėsi dažnai ir turėjo galimybę matytis su Šekiure, dėl kurios pametė galvą. Kaip numaniau, jis savo meilės užgniaužti nepajėgė ir padarė klaidą atskleisdamas jai savo aistrą.
Taigi, jis buvo priverstas nebekelti kojos į mūsų namus.
Manau, Kara žino, kad po trejų metų, kai jis išvyko iš Stambulo, mano dukra, sulaukusi gražiausių jaunystės metų, ištekėjo už sipahio (elitinis Osmanų imperijos reguliariosios kariuomenės kavaleristas), kad tas lengvabūdis, palikęs ją su dviem mažamečiais sūnumis, išjojo į mūšį ir štai jau ketveri metai iš jo negauname jokių žinių. Ne todėl, kad gandai po Stambulą sklinda greitai, bet iš to, kaip tylos akimirkomis jis žvelgia man į akis, nujaučiau, jog Kara seniai viską žino. Netgi dabar, matydamas, kaip metęs žvilgsnį į atverstą Knygą apie sielą (islamo filosofinė knygą apie gyvenimą, mirtį, sielą ir pomirtinį gyvenimą), gulinčią ant skaitymo pulto, jis ausimis gaudo po namus lakstančių vaikų čiauškėjimą, supratau, kad jam žinoma, jog prieš dvejus metus dukra su savo sūnumis grįžo į mano namus.
Kara nė karto neprašneko apie naują namą, kurį pastačiau jam išvykus. Veikiausiai, kaip kiekvienas jaunuolis, trokštantis turtų ir garbės, Kara manė esant nepadoru ir gėdinga kalbėti šia tema. Visgi, vos jam įžengus į namus, mudviem lipant laiptais, užsiminiau, jog gyventi į antrą aukštą persikrausčiau todėl, kad viršuje tvyrantis sausas oras malšina kaulų gėlą. (…)
Iš kirpėjo, dirbančio gatvėje, kur buvo mūsų ankstesnieji namai, sužinojęs, kad prabėgus keturiems mėnesiams, kai išsiunčiau Karai laišką, jis atvyko į Stambulą, pakviečiau jį pas save. Esu tikras, kad jam papasakotų dalykų keliamas džiaugsmas bei nerimas mus suartins.
– Kiekvienas paveikslas įamžina tam tikrą istoriją, – tęsiau. – Kad papuoštų knygą, dailininkas pasirenka ir iliustruoja nuostabiausią pasakojimo sceną: pirmąjį įsimylėjėlių susitikimą; kaip didvyris Riustemas šėtoniškai pabaisai nukerta galvą; Riustemo kančią, kai sužino, kad jo nužudytas nepažįstamasis yra jo sūnus; iš meilės proto netekusį Medžnuną, laukinėje gamtoje apsuptą liūtų, tigrų, stirnų, šakalų; Aleksandro Makedoniečio sielvartą, kai prieš pradėdamas mūšį jis nuėjęs į mišką, kad iš paukščių sužinotų savo ateitį, savo perkūno oželį randa sudraskytą erelio… Skaitydami knygas, mes išvargusias akis ilsiname žvelgdami į iliustracijas. Paveikslai tampa vedliais, kai istorijoje susiduriame su kažkuo neaiškiu ar varžančiu vaizduotę. Iliustracijos – tai spalvomis pražydęs pasakojimas. Manoma, kad piešinys negali gyvuoti be istorijos.
Anksčiau ir aš taip maniau, – pridūriau lyg apgailestaudamas. – Pasirodo, klydau. Prieš dvejus metus buvau nuvykęs į Veneciją kaip mūsų sultono pasiuntinys. Mėgindamas įspėti, kokios man nežinomos istorijos scena nutapyta, kokie žmonės joje pavaizduoti, įdėmiai tyrinėjau Italijos meistrų sukurtus paveikslus. Kartą vienuose rūmuose išvydęs ant sienos kabantį portretą suakmenėjau iš nuostabos.
Jame buvo pavaizduotas paprastas žmogus – toks kaip aš. Žinoma, tai buvo ne mūsiškis, o kitatikis, bet žvelgdamas į jį jaučiau, kokie esame panašūs. Visgi panašumų tarp mūsų ir su žiburiu nebūtum radęs: jis buvo apvalaino veido, neturėjo išsišovusių skruostikaulių, o smakras – ne toks įspūdingas kaip manasis. Nė per nago juodymą nebuvome panašūs, bet, žvelgiant į jį, nežinia kodėl, man daužėsi širdis, it būčiau regėjęs savo atvaizdą.
Po savo rūmus mane vedžiojęs venecijietis pasakė, kad paveikslas ant sienos – jo draugo, tokio pat kilmingo pono kaip jis, portretas. Paveiksle buvo pavaizduoti visi to vyro gyvenime svarbūs dalykai: antrame plane pro atvirą langą matėsi kaimo panorama, sodyba ir miškas, kuris dėl sodrių persiliejančių spalvų išrodė kaip gyvas. Prieš jį ant stalo stovėjo laikrodis, gulėjo knygos, pieštukas, žemėlapis, kompasas, skrynelės su auksinėmis monetomis, galybė niekučių ir kažkas, ką buvau matęs daugelyje kitų paveikslų, bet nesuvokiau protu, tik nujaučiau… Laikas, blogis, gyvenimas, krentantis džino ar šėtono šešėlis ir galiausiai – greta tėvo stovinti pasakiško grožio duktė. (…)

Orhan Pamuk

Apie autorių ir knygą

Orhanas Pamukas (g. 1952 m.) – žymiausias šiuolaikinis turkų rašytojas, savo kūryboje gebantis sulieti europietiškos literatūros bruožus su paslaptinga Rytų pasakojimo tradicija. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip 50 kalbų, o romanui “Mano vardas Raudona” 2003 m. paskirta IMPAC Dublino literatūrinė premija. 2006 m. už literatūrinę kūrybą rašytojas apdovanotas Nobelio premija.
Knyga “Mano vardas Raudona” – kaip partitūra, kurią atlieka dvidešimt vienas veikėjas: žudikas ir auka, gyvieji ir mirusieji, tapytojai ir miniatiūrų personažai, įsimylėjėliai, mirtis ir šėtonas. Penkiasdešimt devyni pasakojimai, iš kurių polifoniškai susidėlioja nepakartojama mozaika. Kaip ir kiekviename tikrai gerame detektyve, šioje knygoje glūdi ir įstabi meilės istorija – meilės ne tik knygoms, bet ir moteriai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-38) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

“Raudona suknelė“ yra tęstinė tarptautinė švietėjiška informavimo kampanija, skirta moterų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, kovai su šių ligų rizikos veiksniais ir sveikos gyvensenos principų propagavimui.

Tarptautinės kampanijos simbolis visame pasaulyje yra raudona suknelė – tai universalus moterų sveikatos, gyvybės ir dinamiškumo simbolis, o šiuo atveju tai ir raudonas pavojaus signalas.

Lietuvos širdies asociacija (LŠA), bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Pasauline širdies federacija (WHF – World Heart Federation) ir Europos širdies tinklu (EHN – European Heart Network), jau antrus metus Lietuvoje sėkmingai įgyvendina „Raudonos suknelės“ („Go red for women“ – angl.) kampaniją, kad atkreiptų visuomenės dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligas, kaip patį didžiausią moterų žudiką.

Pasirinktas gražiausias metų laikas – pavasaris, gamtos pabudimo ir gyvybės suklestėjimo tarpsnis tarp moters dienos kovo 8-ąją ir Motinos dienos gegužės mėnesį.

“Mūsų asociacija šį pavasarį ir vėl kalba apie raudonas sukneles. Ir tai daro ne dėl to, kad moterys pasiilgę dėmesio. „Raudona suknelė“ – tai kampanija, kuria LŠA, bendradarbiaudama su Pasauline širdies federacija ir Europos širdies tinklu, siekia atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į pagrindinę mirties priežastį – širdies ir kraujagyslių ligas”, – teigia Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė.

Pasak profesorės, šios švietėjiškos kampanijos metu Lietuvos širdies asociacija kartu su Pasauline širdies federacija siekia pagerinti moterų žinias apie širdies ir kraujagyslių ligas ir jų prevenciją Lietuvoje bei užkirsti kelią šių ligų atsiradimui.

“Šiais metais atkreipiame dėmesį ne tik į moterį, kaip šeimos centrą ir gerų gyvensenos pokyčių įkvėpėją bei puoselėtoją, bet ir į vaikus, nes daugumą įpročių jie įgyja stebėdami tėvų gyvenseną, o vėliau neigiamą patirtį pakeisti labai sunku”, – pastebi LŠA prezidentė Žaneta Petrulionienė.

Lietuvoje kiekvienais metais koronarinė širdies liga ir insultas nusineša per 13000 moterų gyvybių. Taip pat moterų mirčių skaičius nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra  apie 3,5  karto didesnis nei nuo vėžio. Tačiau širdies ligų ir insulto galima išvengti. Pirmasis žingsnis, siekiant sumažinti riziką – tai daugiau sužinoti apie šią grėsmę sveikatai. Moterims žymiai dažniau nei vyrams širdies bei kraujagyslių ligos nediagnozuojamos ir negydomos arba tai įvyksta pavėluotai. Moterų supažindinimas su miokardo infarkto ir insulto dažniausiomis priežastimis, rizikos veiksniais ir simptomais yra pirmas žingsnis kovojant su šiomis ligomis. Tai gali išgelbėti daugelio moterų gyvybę. Kiekviena moteris, kiekvieno iš mūsų mama, močiutė, sesuo ar draugė gali išvengti ligų ir gyventi ilgai.

Šiais metais “Raudonos suknelės” kampanija Lietuvoje bus dar aktyvesnė ir efektyvesnė, ji truks net tris mėnesius.

Kovo mėnesį Lietuvos didžiuosiuose miestuose esančiuose knygynuose “Vaga” vyks švietėjiškos paskaitos širdies ligų tema, naujausių knygų apie sveiką gyvenseną apžvalgos bei meno terapijos užsiėmimai.

Balandžio mėnesį prekybos centre “Panorama” vyks “Zumba latino fitness” maratonas. Šio rengino tikslas parodyti moterims, kad sportas gali būti itin nuotaikingas užsiėmimas, suteikiantis daug teigiamų emocijų, kurios leis pasijusti išskirtinai patrauklia, jausminga ir temperamentinga. Zumba – nauja fitneso rūšis, jungianti aerobiką su šokiu.

Gegužės mėnesį švietėjišką kampaniją vainikuos didysis viešas labdaros renginys “Raudona suknelė”, vyksiantis Vilniaus rotušėje. Jo metu apie širdies ligų problematiką kalbės žinomos ir autoritetingos moterys, vyks muzikos ir mados pasirodymai.

Daugiau informacijos apie renginius, kampaniją, bei kaip išvengti širdies ir kraujagyslių ligų rasite specialiai sukurtoje svetainėje www.raudonasuknele.lt.