Šį politikos veteraną vadina įtakingu, bet pilku; pilku, bet tikrai ne pilkuoju partijos kardinolu; protingu, bet kartais kietakakčiu.

Tokie politikai kaip 54-erių metų konservatorius Jurgis Razma partijai – tikras lobis. Jis yra itin kruopštus, o tai politikoje itin reta: prieš kiekvieną klausimo svarstymą Seimo arba frakcijos posėdyje ar kokioje tyrimo komisijose, į kurias J.Razma dažnai įtraukiamas, jis gilinasi į pirminę informaciją, projektus. Politikas nelipa per galvas, nesibrauna prie televizijų kamerų. Jei jį pamatysi kokioje TV laidoje, kaip kad praėjusią savaitę, vadinasi, laidos tema rizikinga konservatorių reitingams, tad į ugnies liniją diskutuoti apie naują atominę elektrinę visos partijos siunčia savo pirmininkus, o konservatoriai – ne už tai atsakingą energetikos ministrą ar partijos pirmininką ir premjerą, o, žinoma, J.Razmą. Jį partija gali statyti į bet kurio politinio mūšio priešakinę liniją, iš kurios politikas pats tyliai pasitrauks, kai tik ateis laikas gaudyti tautos mėtomas gėles mūšio nugalėtojams: nors Seime jis ketvirtą kadenciją, kol kas nė karto nepatyrė pergalės džiaugsmo vienmandatėje apygardoje.

Be abejonės, įtakingas, bet pilkas. Pilkas, bet tikrai ne pilkasis kardinolas. Protingas, bet kartais kietakaktis – negirdi niekieno argumentų. Taip J.Razmą vertina politiniai bendražygiai ir oponentai.

Sąjūdis pakeitė gyvenimo trajektoriją

Nesunku atsekti, iš kur plika akimi matomas J.Razmos kuklumas, užsispyrimas ir technokratiškas sausumas. Ko gero, vaikystė atokiame vienkiemyje Plungės rajono Žvirblaičių kaime, tėvo netektis, kai buvo dvylikos, užprogramavo būsimo politiko socialinį jautrumą ir kuklumą (kaip, beje, ir žemaitišką užsispyrimą). Beje, politikas ir dabar tebegyvena viename sostinės miegamųjų rajonų, daugiabutyje.

Nors mokėsi ne didmiesčių prestižinėse mokyklose, o aplinkinių kaimų ir miestelių pradinėje, aštuonmetėse, paskui Plungės vidurinėje, būsimasis politikas rimtai kibo į mokslus, ypač sekėsi tikslieji. Įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, kur taip pat pasirodė esąs stropus, tad baigusį jį pakvietė likti fakultete ir dešimtmetį ten dirbo iš pradžių vyriausiuoju laborantu, po to vyresniuoju inžinieriumi (beje, tuo pat metu čia dirbo ir dabartinis konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius).

Bet 1988-ieji pakreipė fiziko gyvenimą kita kryptimi – jis įsitraukė į besikuriančio Sąjūdžio veiklą. Po 1990 m. Seimo rinkimų, kai Sąjūdžio politikai tapo valdančiąja dauguma, įtikintas Sąjūdžio bendražygio bei kolegos fiziko Tautvydo Lideikio, kad Sąjūdžio idealizmo turintiems žmonėms reikia eiti į valdžios aparatą ir pakeisti sovietinę nomenklatūrą, J.Razma nuėjo dirbti į Vyriausybę referentu, po to – premjero patarėju, vėliau – Seimo nario padėjėju. 1992 m., Sąjūdžiui pralaimėjus Seimo rinkimus, dirbo Sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi ir rengė jo reorganizavimą į konservatorių partiją. 1995 m. išrinktas į Vilniaus savivaldybės tarybą, o dar po metų prasidėjo be pertraukų lig šiol besitęsianti jo karjera Seime.

Tarp idealizmo ir rutinos

Jau pirmą savo kadenciją parlamente J.Razma tapo Seimo kancleriu ir su neprivėsusiu kaip daugelio kitų Sąjūdžio bendražygių idealizmu jis ėmėsi ne tik kovos su korupcija, bet ir užsimojo naikinti Seimo narių privilegijas, pasiekė, kad būtų panaikintos dotacijos Seimo maitinimo įstaigoms, sumažėtų kanceliarijos darbuotojų, privatizuoti bent jau didžiausi Seimo poilsio namai, taupiau naudojamos biudžeto lėšos. Nors kartais ir perdėtai smulkmeniškai, jis ėmėsi rutininių Seimo darbo organizavimo darbų. Beje, nors politikas savo pirmąją kadenciją buvo antras pagal pateiktų teisinių aktų projektų skaičių (357), vis dėlto dauguma jų buvo būtent rutininiai, o ne strateginiai. J.Razmai tai uždėjo antspaudą, kad jis ne plačių įžvalgų strategas, o politikos vadybininkas.

Kaip padorumo etalonas J.Razma nuolat renkamas į Antikorupcijos, įvairias specialiųjų tyrimų komisijas. Jis nemažai prisidėjo, kad valstybėje atsirastų STT ir kitos antikorupcijos institucijos ar viešųjų ir privačių interesų deklaravimas. Dirbdamas Teisės ir teisėtvarkos komitete, jis dėjo ir parlamentinės kontrolės pagrindus. Tačiau šiandien paklaustas, kaip vertina, kad tai išvirto į nuolatines komisijas su polinkiu perimti teisėsaugos institucijų darbą, politikas pripažįsta: toji trapi riba, kurios nevalia peržengti, kai kuriais atvejais pažeidžiama. “Nors kai teisėsaugos institucijose matomos tokios darbo spragos, sudėtinga susilaikyti. Be to, Seimo nariai jaučia ir visuomenės spaudimą keisti padėtį”, – teisinasi J.Razma.

Beje, ir jis pats, nors įprastai kalba ramiu tonu, FNTT skandalo metu niršo. Net paskyrus naują FNTT vadovą, J.Razma nenustojo reikalauti grąžinti į darbą ankstesniuosius, kol, kai kurių bendrapartiečių spėjimu, jį pristabdė premjeras A.Kubilius. J.Razma neslepia, kad šia tema teko su premjeru ir pakeltais tonais kalbėtis, bet tikina, kad nėra nuolankus, kai turi argumentuotą poziciją, tegu ir priešingą partijos vadovybei. Tačiau viešai nuomonių skirtumų partijoje politikas stengiasi neafišuoti, nors uždaruose posėdžiuose neretai premjeras iš J.Razmos išgirsta aštrios kritikos. Štai dabar vėl išsiskyrė jų nuomonės ir dėl minimalios mėnesinės algos, ir dėl PVM lengvatų spaudai.

Vis dėlto, opozicijos atstovo, kito politikos senbuvio socialdemokrato Juozo Oleko vertinimu, nors J.Razma – patyręs ir neabejotinai įtakingas Tėvynės sąjungos veikėjas, turintis pakankamai didelį svorį partijoje ir frakcijoje, jis labiau vykdytojas nei sprendimų priėmėjas. Kartais sunku suprasti, ar jis dėsto savo asmeninę poziciją, ar tik atstovauja partijos pozicijai. Kartais neįsiklauso į logiškus ne tik opozicinių frakcijų, bet ir savo bendrapartiečių argumentus, kaip kad buvo dėl mokesčių, švietimo, sveikatos reformų.

Tiesa, jam kyla, švelniai tariant, ir keistų idėjų. Pavyzdžiui, 2004 m. Seimo rinkimuose jis viliojo rinkėjus pažadu, kad pensijos bus padidintos tiems, kurių suaugę vaikai dirba ir moka socialinio draudimo įmokas, arba kad santuokoje gyvenantys šeimos nariai bus atleisti nuo pajamų mokesčio tais metais, kai jų vaikui sukaks 18 metų. Jei tai būtų ne J.Razmos siūlymai, būtų galima vertinti kaip nuogą populizmą, bet laikant jį vienu iš nedaugelio Seimo teisuolių tai galima priskirti ir idealizmui.

Vienmandatėse apygardose – vien nesėkmės

Nors konservatorių partijoje J.Razma nuo pirmos jos įsteigimo dienos, jis niekada nepretendavo tapti pirmininku, atsisakė siūlymo kandidatuoti net į pavaduotojus, nors tikrai būtų palaikytas. Štai per paskutinį partijos suvažiavimą partijų skyriai jį aukščiausiu reitingu pasiūlė ir išrinko į partijos prezidiumą.

Bet pats J.Razma sako neturįs partijos lyderiui reikalingų nei fizinių, nei dalykinių savybių – dėl žemo ūgio negalįs pakilti virš minios, taip pat nesigilinąs į užsienio politiką. “Žinau, kur galiu daugiausiai nuveikti. Kaip frakcijos seniūnas, manau, esu savo vietoje”, – sako J.Razma.

Tačiau šią kadenciją gavęs šį aukštą postą, J.Razma netruko sulaukti vidinio sukilimo. Seniūnas pripažįsta, kad suvaldyti tiek skirtingų asmenybių ir tiek įtampos nebuvo lengva, bet kadenciją baigia su maždaug tokiu pat frakcijos narių skaičiumi kaip pradėjo, tad, galima sakyti, seniūnas su pareigomis susitvarkė.

Nors J.Razma iš tų politikos dinozaurų, kurie atsakinėja į piliečių laiškus, pats nuolat važiuoja pas rinkėjus, o ne SMS žinutes prieš rinkimus siuntinėja, jam nė karto nepavyko laimėti Seimo mandato vienmandatėje apygardoje nei kandidatuojant Vilniuje, nei gimtoje Žemaitijoje. Nors J.Razma pats asmeniškai pasibeldė į gal kokį tūkstantį vilniečių rinkėjų durų su jurginu rankoje, kartu su vaikais gelbėjo medyje įstrigusį katiną, rinkimus vis pralaimi. 2008 m. gimtoje Plungėje gavo daugiau balsų, bet rietaviškiai kur kas labiau palaikė jo varžovą. J.Razma guodžiasi, kad jam ši apygarda atiteko vos pusmetis iki rinkimų, kai joje atsisakė kandidatuoti Gediminas Jaunius (vėl politikas pasielgė kaip geriau partijai, nors visą kadenciją tebuvo dirbęs vienoje Vilniaus apygardoje).

Tad pastaruosius ketverius metus kone kiekvieną savaitgalį J.Razma suka Plungės ir Rietavo link – veža ten ministrus ir specialistus, susitinka su gyventojais. Jei kam kokia bėda, politikas ne tik pats padeda, bet ir kitų paramos ieško. Labai prie jo prisidėdavęs plungiškis, dabar jau a.a. Bronislovas Lubys. Tačiau ir šįsyk J.Razma nelinkęs prognozuoti sau pergalės rinkimuose – žmonės visuomet sukaupia daug kritikos valdantiesiems. Išsiduoda, kad blaiviau už apsimestinį optimizmą demonstruojančius konservatorių pirmuosius asmenis vertina ir visos partijos šansus. Kalbėdamas apie balsavimą už naują atominę elektrinę sako labai norįs, kad jai pritartų nors viena rimta opozicinė partija ir taip būtų galima tęsti pradėtus darbus, suvokdamas, kad konservatoriai valdžioje nebebus.

Toks pat ir politikoje, ir asmeniniame gyvenime

Kam J.Razma visai netinka, tai glamūriniams žurnalams. Kol kiti politikai šoka televizijos projektuose ar intelektą “lavina” jų komisijose, jis rengia įstatymų projektus ar šnekasi su plungiškiais. Nors anketose nurodo mėgstąs roko ir džiazo muziką, bet pripažįsta, kad tam daugiau laiko rasdavęs anksčiau. Tiesa, Seimo narys, kad ir netiesiogiai, bet taip pat šou herojus – “Dviračio žynių” personažo Jurgio Marazmos prototipas.

J.Razma – nuoseklus konservatorių propaguojamos tradicinės šeimos rėmėjas ir pats su žmona Romualda, medicinos seserimi, savo šeimyniniu gyvenimu rodo pavyzdį. Tiesa, prieš dvylika metų juos buvo ištikęs didelis smūgis: kai pajūryje mirė narkotikų perdozavęs septyniolikmetis, toje pačioje kompanijoje narkotikais svaiginosi ir tokio pat amžiaus buvusi vyresnioji jų duktė. Dabar dukters jaunystės paklydimai – praeitis ir Razmos džiaugiasi jos padovanota anūkėle.

Taigi J.Razma asmeniniame gyvenime toks, koks ir politikoje – nors aplinkiniams nuobodokas ir pilkas, bet saviems labai patikimas ir reikalingas. Konservatoriai tikrai supranta politiko darbo svorį: 1996 m. rinkimų sąraše jis buvo 52-as, 2000-aisiais – jau šeštas, dar po ketverių metų – trečias, per praėjusius rinkimus – ketvirtas. Žinoma, politinis gyvenimas be ryškių lyderių su charizmos aureole būtų prėskas, o be strategų – bereikšmis. Bet juk kažkas turi ir tas strategijas analizuoti, paversti įstatymo raidėmis, svarstyti, priimti, kontroliuoti, ar jos vykdomos.

Politikoje visi lyderiais būti negali. Tačiau J.Razma to nė nenori. Sakoma, prastas tas kareivis, kuris nenori būti generolu. Bet, reikia pripažinti, J.Razma konservatorių partijoje – tarp generolų, tik ne tų, kurie mojuoja paraduose. Jis – mažiau matomo, bet labai reikalingo kasdienybės politinio fronto generolas.

Aušra Lėka

Trumpasis interviu

Į “Veido” klausimus atsako konservatorius Jurgis Razma

VEIDAS: Dėl kokių šią kadenciją nepadarytų valdančiosios koalicijos darbų labiausiai apgailestaujate?

J.R.: Turėjau daugiau optimizmo, kad mūsų pagrindinės programinės nuostatos bus kiek ryškiau įgyvendintos. Nuolat sulaukiame priekaištų dėl biurokratijos saulėlydžio programos nepakankamo įgyvendinimo. Nors anksčiau biurokratų kasmet daugėjo, o šią kadenciją sumažėjo 6–7 tūkst., biurokratizmas tebeįsigalėjęs daugelyje valdžios institucijų.

Kiekvienoje srityje galima rasti ne iki galo padarytų veiksmų – sveikatos apsaugos ne iki galo įgyvendintas siekis pagerinti paslaugų prieinamumą ir padaryti, kad rečiau reikėtų primokėti. Socialinės paramos sistemos reformos projektai parengti, bet tvirtas modelis neįteisintas. Tebesisprendžia, ar bus pritarta projektams dėl naujos atominės elektrinės.

VEIDAS: Kaip vertinate savo asmeninį indėlį į kadencijos darbus?

J.R.: Šią kadenciją man teko specifinė užduotis – esu didžiausios frakcijos, kuriai tenka atsakomybė už koalicijos išsilaikymą ir svarbiausių įstatymų priėmimą, seniūnas. Nelengva išlaikyti darbingą nuotaiką frakcijoje, dirbant su koalicijos partneriais ir Vyriausybe, bet, manau, daugmaž susitvarkiau.

VEIDAS: Ar ir dabar tebesilaikote savo pozicijos dėl FNTT vadovų?

J.R.: Taip, nes pagal abejotinus poligrafo duomenis atleidinėti pareigūnus, kurie pastebimai pagerino kovą su finansiniais nusikaltimais, manau, negerai. Nors dabar buvusiam FNTT vadovo pavaduotojui reiškiami įtarimai, bet tuomet nebuvo pagrindo jo atleisti. O savo poziciją, jei turiu ją pagrindžiančių argumentų,visuomet ginu maksimaliai, tačiau vengiu aštrių formų, viešų ginčų su kolegomis.

VEIDAS: Kodėl niekada nekandidatuojate į partijos pirmininko ar pavaduotojo postą?

J.R.: Nes neturiu tam reikiamų savybių. Pradėkime nuo fizinių – pageidautina, kad partijos pirmininko ūgis už manąjį būtų bent 20 cm didesnis, kad jis virš minios būtų gerai matomas, be to, jis turi būti pakankamai simpatiškas. Pažvelkime iš dalykinės pusės – partijos lyderis turi gerai išmanyti užsienio politiką, o aš tai sričiai neskiriu dėmesio. Suvokiu, kur geriausiai galiu atsiskleisti, ir manau, kad kaip frakcijos seniūnas esu savo vietoje.

VEIDAS: Paneikite, kad politikai atitrūkę nuo realybės. Kaip šeimos politikos proteguotojas, ar žinote, koks vidutinis mėnesio mokestis už “valdišką” darželį Vilniuje? Kokia vidutinė senatvės pensija? Koks nedarbo lygis Plungėje?

J.R.: Anūkė lanko darželį, manau, moka apie 150–200 Lt (iš tikrųjų 200–220 Lt). Vidutinė pensija apie 870 Lt ( iš tikrųjų 815 Lt). Nedarbas Plungėje apie 11–12 proc. (Darbo biržos duomenimis – 10,7 proc.).

Į „Veido“ klausimus atsako Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma

VEIDAS: Ar per daugelį darbo Seime metų jums yra tekę susidurti su partijų ar atskirų politikų atidirbinėjimu rinkėjams už finansinę paramą? Gal bent įtarimų tokių yra kilę?
J.R.: Kaip čia pasakius? Tokio, kaip sakote, tiesioginio atidirbinėjimo atvejų nesu pastebėjęs. Bet žinoti, kad kurie nors priimami teisės aktai yra palankūs kuriai nors verslo šakai, kurios atstovai yra parėmę Tėvynė sąjungą, aišku, yra tekę. Tarkime, jei priiminėji mažesnį pelno mokestį nustatantį įstatymą, tai, aišku, supranti, kad jis naudingas pelną gaunančioms įmonėms. Nors tokių tarp mūsų partijos rėmėjų, aišku, visa krūva. Paieškojus galima rasti ir konkretesnių sutapimų, kai įstatymo projektas, už kurį balsavo mūsų partijos atstovai Seime, buvo palankus mus parėmusiam verslui. Tikriausiai netgi kiekvienais metais.
Bet tikrai nesu susidūręs su situacija, kad, tarkime, ateina koks verslininkas ir užsimena, jog paremtų, jeigu Seime būtų priimtas koks nors jam naudingas projektas.
VEIDAS: Pastaruoju metu daug kas kraipo galvas, matydami, kad Tėvynės sąjungos kandidatų Seimo rinkimuose sąraše atsidūrė Artūras Listavičius: viena vertus, įtakingo, anksčiau ne kartą į Seimą rinkto konservatoriaus sūnus, antra vertus, koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas. Šis koncernas valdo alkoholio gamintoją „Stumbras“, o prieš Naujuosius metus Seimas jūsų ir kitų įtakingų konservatorių teikimu panaikino visišką alkoholio reklamos draudimą, turėjusį įsigalioti šiemet. Ar tai tik sutapimas?
J.R.: Betgi žiūrėkite – visos kitos frakcijos Seime už alkoholio reklamos draudimo panaikinimą balsavo kone vieningai, o mūsų frakcijoje tos vienybės tikrai nebuvo. Už balsavo gal tik šeši ar septyni mūsų parlamentarai. Tad galima drąsiai teigti, kad visoms kitoms Seimo partijoms alkoholio gamintojai ir reklamuotojai turėtų būti dėkingi daug labiau nei konservatoriams.
Juo labiau kad jokių esminių pokyčių to draudimo panaikinimu nebuvo padaryta. Visi tie gana griežti alkoholio reklamos apribojimai, kurie galiojo lig šiol, išliko. O jeigu susumuotume, kiek paskui dar papildomų sugriežtinimų priėmėme… Vien naktinės prekybos uždraudimas yra akivaizdžiai nepalankus tiems alkoholio gamintojams, kurie legaliai realizuoja savo produkciją.
O A.Listavičiaus atsiradimas mūsų partijos sąraše – tiesiog natūrali kartų kaita politikoje: sūnus pasuko tėvo pėdomis. Juoba jokių išskirtinių sąlygų jam nedarėme, pažiūrėkite, kokią apygardą skyrėme: Akmenės ir Joniškio, kur kairieji paprastai triuškinamai laimi. Suprasčiau, jei būtume pasiūlę kurią iš „dešiniųjų“ apygardų Kaune arba Vilniuje ar aukštą vietą sąraše.
VEIDAS: Žiūrėkime: 2004-ųjų Seimo rinkimų kampanija oficialiai kainavo 21 mln. Lt, 2008-ųjų – beveik 33 mln. Lt, taigi padidėjo trečdaliu. Jeigu verslas tiek investuoja į Seimo rinkimus, vadinasi, jam apsimoka?
J.R.: Nereikia taip primityviai skaičiuoti, esą verslas žiūri į Seimo rinkimus kaip į investiciją, iš kurios tikisi finansinės grąžos. Ką reiškia milijardines apyvartas turinčiai bendrovei paaukoti 40 tūkst. Lt? Tai tikrai nereikšminga suma bendrame įmonės finansų sraute, tad savininkai pagal savo politines ar vertybines pažiūras gali paaukoti tokius pinigus nesukdami galvos dėl atsipirkimo.
Tikrai negalima manyti, kad verslas nenori remti demokratinio proceso Lietuvoje. Bronislovas Lubys partijas tikrai remdavo daugiausia iš idealizmo – pats esu su juo nemažai apie tai diskutavęs. Jo principinė nuostata buvo, kad verslas turi remti partijas, tad ir duodavo visoms.

Jurgiui Razmai, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnui
VEIDAS: Ar konservatorių prezidiumo ultimatumai atsistatydinti vidaus reikalų ministrui, grąžinti į darbą FNTT vadovus nestumia koalicijos į griūtį?
J.R.: Prezidiumo siūlymai tikrai nėra radikalūs, jie netgi pavėluoti. Demokratinėse šalyse, jei atskiras ministras imtų nepaisyti premjero pozicijos, jei tos ministerijos departamento vadovas imtų viešai auklėti premjerą, kad šis bus apskųstas teismui, jeigu drįs panaikinti ministro įsakymą, būtų sekundžių reikalas priimti atitinkamus sprendimus.
Sakote, demokratinėse šalyse ir inicijuoti interpeliaciją koalicijos partneriui nėra įprasta? Tikrai nedažnas ir nelabai normalus atvejis. Bet prisiminkime, kad tas nenormalumas prasidėjo, kai prezidentė netenkino premjero teikimo. Jei premjeras, kuris yra kolektyvinės struktūros vadovas, pasako, kad su vienu nariu negali dirbti, koks čia gali būti prievartavimas jį versti tai daryti. Toks faktas kitoje demokratinėje valstybėje sunkiai įmanomas. Tad teko ieškoti kitų būdų išspręsti situacijai, į kurią esame įstumti.
Šiandien realesnė perspektyva – mažumos Vyriausybė ar koalicija su papildyta sudėtimi nei tolesnė koalicija su liberalcentristais, nes nematau nė menkiausio kompromiso požymio. Taip, ir mes neiname į kompromisą, bet gindami svarbius principus ir teisingumą dėl atleistų pareigūnų. Potencialūs koalicijos partneriai šalia Liberalų sąjūdžio – mažesnės frakcijos, nes didžiosios, tikėtina, prieš rinkimus brangins opozicinį būvį. Ar mums tiks bet kokie partneriai? Stabilumo vardan – taip. Jei paremia gerą veiksmą, neetiška kelti klausimą, kuri tai partija.
O santykiai su prezidente, nors sudėtingi, bet gal pasitarnaus demokratijos plėtrai. Išryškėjo rimtos takoskyros, požiūrių skirtumai, bet dėl svarbių valstybei reikalų sutarsime.
VEIDAS: Vis dėlto ar premjero reikalavimas per pakartotinį patikrinimą poligrafu tuomečiams FNTT vadovams klausimą formuluoti – ne ar jie nutekino informaciją apie „Snorą“, bet ar nutekino žiniasklaidai, nepatvirtina spėjimų, kad FNTT informacija dalijosi su premjero aplinka?
J.R.: Nors premjero raštą galima kiek kritikuoti, jo noras žinoti situaciją pagrįstas. Tačiau KAM pareigūnai turėjo tai priimti kaip dera pagal įstatymus, o ne nuleisti jį iki eilinio poligrafisto, nors ir šis turi nuo nieko nepriklausomai kvalifikuotai formuluoti klausimus. Tačiau daug rimtesnė problema buvo pirmasis tikrinimas, kai kažkodėl vieniems pareigūnams duoti labai konkretūs klausimai, o kitiems platūs, į kuriuos atsakyti kebliau. Beje, vidaus reikalų ministras sprendimus priėmė remdamasis pirmuoju tikrinimu.
VEIDAS: Ar balsuosite už pirmalaikius Seimo rinkimus ir kas galėtų sutrukdyti spėti priimti energetikos projektus?
J.R.: Tikiuosi, energetikos projektus priimsime, nes jais rūpinasi, ačiūdie, ne liberalcentristų vadovaujama Energetikos ministerija, o Seime pagrindinės frakcijos elgsis atsakingai, nes tie projektai kur kas didesnės svarbos nei sutrikdyta situacija koalicijoje. Už pirmalaikius rinkimus sutikčiau balsuoti, jei tuo momentu būtų aišku, kad spėsime priimti sprendimus dėl strateginių energetikos projektų.

BFL

Jurgis Razma: „Socialdemokratų lyderis A.Brazauskas per visą savo politinę karjerą nė vieno politiko asmeniškai nėra taip užpuolęs, kaip jo įpėdinis A.Butkevičius“

VEIDAS: Kodėl TS-LKD frakcija Seime priešinasi laikinosios komisijos „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti sukūrimui? Opozicija įtaria, kad turite priežasčių kai ką slėpti.
J.R.: Mes tikrai neturime paslapčių, bet gavome perspėjimų, kad komisijos įkūrimas gali padaryti žalos valstybei. Dėl politizuotų išvadų gali būti apsunkinta buvusių banko savininkų ekstradicija į Lietuvą. R.Baranausko ir V.Antonovo taktika aiški: politizuoti banko bankroto bylą, įrodinėti, kad kalti ne jie ir jų machinacijos, o bankų priežiūra.
Aš kreipiausi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši inicijuotų kreipimąsi į visus Seimo narius su prašymu detaliai deklaruoti savo ir šeimos bei artimų giminaičių sąsajas su „Snoro“ banku. Nors tai nėra įstatymu nustatyta prievolė, tokios informacijos nuslėpimas jau signalizuotų apie kokias nors sąsajas su „Snoru“ ir apie galimą interesų konfliktą. Jei kuris nors Seimo narys patirtų tokį interesų konfliktą, jam būtų draudžiama dalyvauti bet kokiuose balsavimuose ar svarstymuose, susijusiuose su „Snoro“ byla.
VEIDAS: Kuo pagrįsti kaltinimai, kad opozicijos atstovai, konkrečiai A.Butkevičius, tarnauja V.Antonovo ir R.Baranausko interesams?
J.R.: Per visą tą laiką, kol svarstome komisijos klausimą, niekas iš opozicijos nekėlė kuo greitesnio buvusių „Snoro“ banko savininkų išdavimo Lietuvai klausimo, niekas nesidomėjo, kaip vyksta buvusių „Snoro“ savininkų turto areštas, nes iš jo būtų galima atlyginti žalą nukentėjusiems banko indėlininkams. Priešingai – opozicija kaltina ne buvusius savininkus, dėl kurių veiklos tikriausiai ir bankrutavo bankas, o tuos, kurie bando surasti tų savininkų turtą. Susidaro įspūdis, kad atstovaujama buvusių banko savininkų ir tolimesnės eilės kreditorių interesams. Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siekia išsiaiškinti, kokių duomenų, susijusių su „Snoru“, turi mūsų šalies specialiosios tarnybos ir ar atskirų Seimo narių veiksmai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Akivaizdu, kad akcininkų, didžiųjų kreditorių ir kai kurių politikų interesai sutampa: dėl dviejų milijardų stengiamasi kompromituoti, net šantažuoti atsakingas institucijas, politikus, teisėsaugą.
VEIDAS: Kaip vertinate kaltinimus Seimo pirmininkės šeimai dėl neteisėtų finansinių operacijų jau po bankroto procedūros paskelbimo?
J.R.: Seimo pirmininkės sūnus viešai paaiškino apie visas jo įmonės vykdytas finansines operacijas, iš kurių matyti, kad jis yra vienas iš tūkstančių nukentėjusių „Snoro“ klientų. Atkreipiu dėmesį, kad savo aiškinimuose Gediminas Degutis pabrėžia, jog po „Snoro“ bankroto jo įmonė ne kartą kreipėsi į banką su prašymais iš einamosios sąskaitos padengti dalį paskolos likučio, tačiau banko vadovybė į tai niekaip nereagavo. Tai akivaizdus įrodymas, kad nei Degučio pavardė, nei jo įmonės pavadinimas laikinajam administratoriui jokio įspūdžio nedaro.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kilus abejonių, jog kažkas išmokas gavo privilegijuotai ar kokie nors veiksmai vykdyti neteisėtai, tai stengsis išsiaiškinti užnugary stovintys galingi kreditoriai su geriausiomis advokatų kontoromis. Visos operacijos – prokuratūros ir kreditorių akiratyje. Pagaliau ir Seimo pirmininkė dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Tokių saugiklių visai užtenka ir nemanau, kad Seimo nariai esant šiai situacijai galėtų nuveikti ką nors daugiau.
VEIDAS: Tuomet ar solidžiai atrodo Socialdemokratų frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus kaltinimai Seimo pirmininkei ir ar jie nekursto sąmyšio valstybėje?
J.R.: Tai nėra eilinio Seimo nario eilinis išpuolis. Socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas per visą savo politinę karjerą nė vieno politiko asmeniškai nėra taip užpuolęs, kaip jo įpėdinis A.Butkevičius. Vadovai paprastai elgiasi solidžiau. Po tokių veiksmų Socialdemokratų partijoje gali kilti klausimas, ar A.Butkevičius nėra per silpnas lyderis.
Atkreipčiau dėmesį, kad A.Butkevičius su savo informacija (ar dezinformacija) iškart nesikreipė į prokuratūrą, kuri buvo jau pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl viso banko bankroto, o tą medžiagą kaišiojo žurnalistams. A.Butkevičius į prokuratūrą kreipėsi tik po to, kai Seimo pirmininkė paprašė prokuratūros ištirti tiek A.Butkevičiaus skleidžiamą informaciją ar dezinformaciją, tiek “kodėl A.Butkevičius apie galimai padarytą rimtą nusikaltimą iškart nepranešė teisėsaugos įstaigoms ir ar jo veiksmuose nėra Baudžiamojo kodekso 237 straipsnyje (nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas) numatyto nusikaltimo požymių“.
VEIDAS: Gal galėtumėte apskritai įvertinti opozicijos ir jos lyderių veiklą per šią Seimo kadenciją pagal dešimtbalę sistemą.
J.R.: Tarp keturių ir penkių.